VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 2 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, kaltinamajam V. V. , nukentėjusiajai E. J. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-02-28, Kalvarijos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

n u s t a t ė :

Kaltinamasis 2012 m. balandžio 3 d. apie 20 val. Vilkaviškio rajone, Pilviškių seniūnijoje, Stirnėnų kaime, (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, būdamas neblaivus, asmeninio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios E. J. metu, tyčia, ne mažiau dešimt kartų sudavė jai rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, lenkė pusiau, sugriebęs abiem rankomis už kaklo smaugė, tuo padarė juosmens ir dešinio kelio sumušimą, kraujosruvas pasmakrėje, kakle ir kryžkaulio projekcijoje, sukėlusius fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d.

              Kaltinamasis V. V. kaltu įvykdęs šią nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino ir parodė, kad sudavė, bet ne tiek smūgių, kiek nurodoma kaltinime. Pusiau nesulenkė, nes nukentėjusioji nesmulki, o jis buvo ganėtinai išgėręs. Įvyko konfliktas, parkrito ant žemės ir pešėsi. Jam sudraskė veidą. Konfliktas truko neilgai. Galėjo būti 2012-04-03. Buvo vakaras.  Jis gyvena D. D. V. namuose. Nukentėjusioji su vyru gyvena kitur.  Grįžo namo. Nukentėjusioji su motina gėrė vyną. Jis dar parnešė. Buvo degtinės ir alaus. Nukentėjusioji buvo neblaivi, pradėjo su mama dėl šieno ginčytis, išprovokavo konfliktą. Jis liepė nukentėjusiajai išeiti, bet ji neišėjo. Tada paėmė nukentėjusiajai už sprando norėdamas ją išvesti. Nukentėjusioji jam griebė už akių, perdrėskė veidą, sprandą. Konfliktas vyko virtuvėje. Virtuvė priklauso mamai. Seserį vijo, nes ji ginčijosi su mama. Jis pirmas ėmėsi smurto veiksmų griebdamas nukentėjusiajai už sprando ir norėdamas ją išvesti. Nukentėjusioji pasipriešino ir griebė jam už akių. Jie parpuolė ant žemės. Nukentėjusioji krisdama atsimušė į kėdutę, kuri buvo sulūžusi ir, kurios dalimi, jam vėliau M. (M. J. nukentėjusios sūnus – teisėjo pastaba) davė į galvą. Jis buvo stipriai girtas. Viskas truko neilgai. Gal ne viską gerai pamena, nes iki konflikto beveik miegojo prie stalo. Su nukentėjusiąja ant žemės parkrito, kai susiėmė. Vėliau matė sulūžusią kėdutę, jie toje vietoje grūmėsi. Nesigina, kad nesudavė nukentėjusiajai, bet ne tiek smūgių, kiek nurodoma. Tai pirmas toks tarp jų buvęs konfliktas. Po įvykio dar nelabai ką prisiminė, nes ne visiškai išsiblaivęs buvo. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai. Kojomis nukentėjusiosios nespardė. Nenumano, kaip galėjo nukentėjusiąją sulenkti būdamas toks girtas. Nesupranta iš kur nukentėjusioji ištraukė tokias sumas neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio su nukentėjusiąja nebuvo susitikę, žalos jai neatlygino. Nežino iš kur 20000 Lt gali paimti, o 200 Lt gali ir dabar atiduoti. Kai įvyko konfliktas, kambaryje dar buvo motina, E. J. maža mergaitė ir vaikai vis užeidavo į kambarį. Dar buvo jo draugė, bet ji konflikto nematė, išėjo anksčiau. B. ir M. vis užeidavo į kambarį, bet jie visko nematė.  Praeitą mėnesį dirbo pagal verslo liudijimą, yra registruotas darbo biržoje. Yra darbingas ir sutiktų atlikti viešuosius darbus. Būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Ateityje tokie veiksmai nepasikartos. Blogai savo veiksmus vertina, nesmagu, gailisi tikrai.

              Kaltinamojo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, byloje surinktais kitais įrodymais.

              Liudytoja apklausta nukentėjusioji E. J. parodė, kad kaltinamasis yra brolis. Sėdėjo prie stalo ir gėrė vyną su mama. Brolis parėjo, parsinešė alaus ir degtinės. Išėjo kalba apie šieną. Mama pasakė, kad jai pinigų už šieną negrąžins. Susiginčijo. Ji pasiėmė vaikus ir norėjo vestis, jau buvo beveik beišeinanti. Brolis pradėjo rėkti, griebė ją už sprando, prasidėjo tąsymasis. Brolis paėmė jai už plaukų ir ją surietė, parkrito ant žemės. Tada brolis ėmė ją smaugti. Ne pirmą kartą nuo jo kenčia. Konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių.  Brolis griebė už sprando, partrenkė į kampą. Griebė už plaukų ir, lenkdamas žemyn, beveik pririetė prie žemės. Kai parkrito – smaugė. Iki parkritimo brolis sudavė smūgių, pataikė į kojas. Ji stengėsi gintis, bet nepajėgė. Iki parkritimo brolis sudavė apie 10-15 smūgių. Ją sulenkė pusiau stovinčią. Gulinčią smaugė abiem rankom. Dar po smaugimo ją su motina nušveitė į kampą. Vaikas kaltinamajam kėdute trenkė į galvą, tada jis nusivijo vaiką. Po smaugimo dar jai kaltinamasis sudavė apie 5 smūgius. Kojomis spardė dar iki smaugimo. Jai buvo sumuštas kelio sąnarys, kurį dar ir dabar skauda, mėlynės ant stuburo ir pasmakrėje. Nežino iš kur atsirado mėlynė kryžkaulyje, gal kaip krito, gal kaip spyrė. Turtinei žalai įrodyti kvitų nerinko, nes nepagalvojo. Ji išgyveno pažeminimą ir įskaudinimą, jos vaikams šis įvykis išliks atmintyje visam gyvenimui. Jautė skausmą. Jos pajamas sudaro gaunamos pašalpos už tris vaikus. Viso turi keturis vaikus. Vaikai stresuoja, ji pati stresuoja. Ieškinį palaiko. Kaltinamasis žalos neatlygino, jie nesusitaikė.

              D. D. V. apklausta liudytoja parodė, kad sūnus su dukra susikivirčijo už senus dalykus. Sūnus buvo nemažai išgėręs, liepė dukrai eiti namo, dukra nėjo, tai jis norėjo ją išmesti. Sūnus E. paėmė už sprando. Tada dukra perdrėskė sūnui veidą. Vaikas suoliuku dėjo jos sūnui į galvą ir peštynės baigėsi. Vaikas dėjo kėdute į galvą tuo momentu, kai sūnus buvo paėmęs Editai už sprando. Vaikas pataikė į galvą. Sūnus tuo metu stovėjo. Ji dukrą gynė. Ji su dukra buvo vyno išgėrę. Kai sūnaus ranka didelė, gal ir suėmė už kaklo, gal smaugė truputį. Vaikas mamą gynė, tai ir sudavė suoliuku. Sūnus dukrai buvo suėmęs už plaukų, dukros galva buvo šiek tiek palenkta. Ji visko gerai neprisimena. Sūnus jai smūgių nesudavė. Ji ir per ikiteisminį tyrimą pasakojo viską, kaip buvo. Su sūnum kalbėjo iš kur tie 20000 Lt išeina. Sūnui apie 20000 Lt sakė, kai dar į policiją važinėjo. Mano, kad abu kalti. Matė ant dukros kaklo kraujosruvą, sūnaus veidą kruviną. Dabar sūnus visai negeria. Anksčiau išgerdavo. Įvykio metu jai net neatrodė, kad sūnus toks girtas. Jis sėdėjo nuleidęs galvą, išgirdo, kad ji su dukra kivirčijasi. Anksčiau su dukra labai gerai sutardavo, dabar ji jos atsisakė.

              B. J. apklausta liudytoja parodė, kad kaltinamasis yra jos dėdė. Nuėjo pas močiutę. Mama su močiute gėrė vyno, grįžo V. ir bonką parsinešė. Paskui ruošėsi išeiti. Mama sesę laikė. V. užsimojo, ji iš mamos sesę paėmė. Tada Vaidas tampė mamą už plaukų, tampė mamą ir močiutę. Ji visko nematė. Buvo muštynės, buvo baisu, ji išsigandusi buvo. Jie kalbėjo apie namo užrašymą, buvo ginčas. Matė, kaip jie stumdėsi. Dėdė mušė mamą, mama gindamasi dėdę stūmė. Brolis griebė kėdutę ir su ja davė per galvą dėdei. Dėdė mamą smaugė gulinčią paėmęs ranka mamai už gerklės. Matė, kaip dėdė tempė mamai už plaukų ir mama krito ant žemės. Matė, kaip mamą stovinčią dėdė lenkė į priekį paėmęs už kaklo. Tuo momentu mama dėdei nieko nesakė. Kai mama gulėjo ant žemės ir dėdė ją smaugė, brolis sudavė kėdute dėdei į galvą. Kitų smūgių nematė. Matė ant mamos kaklo žymę. Mama skundėsi, kad jai skauda nugarą, rankas, kojas. Ryte mama negalėjo paeiti. Jai pačiai buvo baisu. Po įvykio su dėde nebendravo. Ir anksčiau yra buvę tokių atvejų. Vieną kartą dėdė mamai sukiojo pirštus, tėtė tada sustabdė.

              M. J. apklaustas liudytoju parodė, kad matė, kaip dėdė mamą smaugė. Jis paėmė kėdutę ir trenkė jam per galvą. Mamą smaugė stovinčią. Matė, kaip močiutę su mama dėdė ant žemės nustūmė. 

2012-04-03 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad smurtas buvo vartotas 2012-04-03 apie 19.30 val..Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota kraujosruva ant kaklo (b.l. 4-6).

2012-04-03 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Apžiūrint įvykio vietą, virtuvėje ant grindų rasta medinės atskiros kėdės dalys (b.l. 7-8, 9, 10).

2012-04-04 specialisto išvada patvirtina, jog E. J. klinikiniais duomenimis konstatuota juosmens ir dešinio kelio sumušimas, o taip pat kraujosruvos pasmakrėje, kakle ir kryžkaulio projekcijoje galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2012-04-03 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir keturiais poveikiais, esant bet kokioje padėtyje. Dešinio kelio sumušimas galėjo būti padarytas kad ir pačiai krentant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. E. J. dėl konstatuotų sužalojimų turėjo jausti fizinį skausmą. Kraujosruva kakle galėjo būti padaryta kad ir bandant smaugti, o visi kiti konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant rankomis, tiek spardant kojomis, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais daiktais (b.l.14)

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name. Iš nukentėjusios, kaltinamojo ir liudytojų parodymų seka, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu vartojo išgertuvių metu kilusio konflikto metu 2012-04-03 vakare. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis viso jai galėjo suduoti 10-15 smūgių, spardė, smaugė, lenkė pusiau. Kaltinamasis nurodė, kad jo manymu tiek daug smūgių jis nesudavė, nespardė. Suduotų smūgių ir spyrių tikslaus skaičiaus nenurodė ir liudytojai, todėl kaltinamajam inkriminuojama mažiausias nukentėjusios nurodytas suduotų smūgių ir spyrių bendras skaičius, juolab, kad veikos kvalifikacijai tai reikšmės neturi. Tai, kad kaltinamasis atliko ir visus kitus kaltinime nurodytus smurto veiksmus patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojai, kurių parodymais, (juos patvirtina ir specialisto išvada) teismas neturi pagrindo netikėti, todėl konstatuotina, kad kaltinamajam inkriminuota veika yra įrodyta. Suduotų smūgių skaičius, kiti smurto veiksmai įrodo, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rūšies, šiuo atveju fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo, padarinių. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamojo veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – sukeltą fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis veikdamas tiesiogine tyčia, dėl išgertuvių metu kilusio konflikto vartojo fizinį smurtą padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.

Įvykio metu kaltinamasis (pripažino pats kaltinamasis, patvirtino ir nukentėjusioji bei liudytoja, užfiksuota alkotesterio kvite) buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė (įvertinant kaltinamojo parodymus) neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo veiką ir nuoširdžiai gailisi, o tai, kad kaltinamasis tiksliai nepamena visų savo smurto veiksmų, nelaikytina savo kaltės neigimu (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją stebimų pacientų grupei (b.l. 50, 51), jo parodymai nuoseklūs ir logiški, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas dėl kurio yra priimtas prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimą (b.l. 2, BK 140 str. 3 d., BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 65). Administracine nuobauda baustas 2011-10-04 pagal ATPK 174 str. (b.l. 66). BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas tik 1 kartą), atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis yra darbingas ir nurodė sutinkantis dirbti viešuosius darbus, daro išvadą, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes numatytas BK 54 str. 2 d., kaltinamajam už veiką numatytą BK 140 str. 1 d. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė –  6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui (BK 11 str. 3 d., 15 str., 41 str., 46 str.1, 2, 3 d., 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p., 61 str.). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 diena, ją prilyginant 6 valandoms viešųjų darbų (BK 65 str., 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).

2012-04-04 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei 2012-04-06 teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens E. J. , nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b.l. 37, 41-42, BPK 119 str., 139 str.).

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 litų turtinės ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 17). Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis perdavė nukentėjusiajai 200 litų kaip turtinės žalos atlyginimą, todėl esant turtinei žalai atlygintai, bei nesant nukentėjusios atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinys dalyje dėl 200 litų turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kadangi ši žala yra atlyginta. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jautė skausmą, baimę, pažeminimą, patyrė stresą. Šias aplinkybes patvirtina ir teisme ištirti įrodymai, todėl įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, nukentėjusios nurodomą gaunamų pajamų dydį bei tai, kad konfliktas įvyko tarp brolio ir sesers, asmeninio konflikto metu, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.250 str., 6.251 str., 6.263 str.).

2012-05-14 prokuroro nutarimu byloje taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo V. V. turtui (b.l. 58), paliktina galioti iki visiško nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d.).

Proceso išlaidų byloje nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str.

n u s p r e n d ž i a :

V. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

V. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2012-04-04 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei 2012-04-06 teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens E. J. , nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Procesinę prievartos priemonę laikiną V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimą, pritaikytą 2012-05-14 Kauno apygardos prokuratūros Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, palikti galioti iki visiško nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos (civilinio ieškinio) atlyginimo įvykdymo.

Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.