Civilinė byla Nr. e3K-3-106-611/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09809-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. L. ir G. L. ieškinį atsakovei Stasei A. K. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastrinių matavimų plano teisinį statusą ir žemės bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos reikšmę, kai tikslinami kadastro duomenys pagal naujai parengtą žemės sklypo planą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai prašė teismo leisti jiems įregistruoti naujus patikslintus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis pagal parengtą UAB „Inventora“ planą be atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovai nurodė, kad D. L. priklauso 304/1217 žemės sklypo ir 61/100 buto, G. L. – 305/1217 žemės sklypo ir 39/100 buto, atsakovei S. A. K. – 608/1217 žemės sklypo dalys ir kitas butas name (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2004 m. birželio 1 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. GR19, jo pagrindu buvo rekonstruota dalis ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. pastatytas gyvenamojo namo buto priestatas. Pagal Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. sausio 16 d. išduotą pažymą Nr. NS8 buvo išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį ir įregistruotas nebaigtas statinys VĮ Registrų centre. Tuo metu turto bendraturtė buvo atsakovės sesuo J. D., ji davė ieškovams visus reikiamus leidimus statyti, pasirašė visus matavimus patvirtinančius dokumentus ir projektus. 2003 m. spalio 8 d. J. D. Kauno rajono 1-ajame notarų biure davė sutikimą dėl priestato statybos ir teisinės registracijos, juo buvo sutarta, kad priestatas būtų statomas, o pastatytas priklausytų ieškovei G. L. J. D. mirus 2014 metais, jos turtą, taip pat nurodytus butą ir žemės sklypo dalį paveldėjo sesuo atsakovė S. A. K.. Pabaigus visus statybos darbus ir atsiradus finansinėms galimybėms ieškovai nutarė įregistruoti statybos užbaigimą. Buvo pasamdyta UAB „Inventora“, ji sutvarkė visus reikiamus statybos užbaigimui pateikti dokumentus, atliko kadastrinius matavimus. Buvo kreiptasi į atsakovę, kad ši atvyktų į kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau laiškai grįžo neįteikti, o į žodinius raginimus atsakovė nereagavo. UAB „Inventora“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre įregistravimo, tačiau 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas sprendimas Nr. Spr32978, kuriuo atsisakyta įregistruoti kadastrinės bylos pakeitimus, nes nebuvo žemės sklypo plane atsakovės parašo. Tuomet buvo dar kartą kreiptasi į atsakovę, tačiau ji nepasirašė. Patikslinus kadastrinius matavimus, gautas žemės sklypo plotas buvo 0,1217 kv. m, t. y. gauti patikslinti duomenys iš esmės sutampa su anksčiau padarytais geodeziniais matavimais. Su atsakove buvo keletą kartų kalbėta, kad ji gali reikšti pastabas dėl kadastrinių matavimų, tačiau ji pastabų nepateikė. Įregistruoti užbaigtas statybas ieškovams trūksta atsakovės parašo kadastriniuose matavimuose pateiktame žemės sklypo plane.

4.       Atsakovė nurodė, kad UAB „Inventora“ parengtame plane yra panaikinta šalių nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, todėl leidimas įregistruoti tokius patikslintus sklypo plano duomenis iš esmės pažeistų atsakovės teises. Parengtu AB ,,Hidroprojektas“ žemės sklypo planu, kuris įregistruotas Registrų centre, buvo susitarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir tiksliai nustatytos G. L. ir J. D. bendro sklypo dalys. Nors naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įforminta notarine tvarka, tačiau šalių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos yra aiškus ir nedviprasmiškas, patvirtintas ieškovės parašais, todėl ieškovams žinomas ir privalomas. Jeigu ieškovų netenkina nustatyta naudojimosi tvarka ar ją būtina koreguoti dėl ieškovų atliktų statybos darbų, ieškovai turi siekti naudojimosi tvarkos pakeitimo ar tikslinimo, tačiau negali savavališkai panaikinti žemės sklypo planuose aiškiai pažymėtos naudojimosi tvarkos ir reikalauti, kad atsakovė tokį planą pasirašytų pripažindama naudojimosi tvarkos atsisakymą. Atsakovė pažymėjo, kad 1999 m. vasario 8 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P-P52/99-0052 J. D. išsipirko žemės sklypo dalį pagal AB ,,Hidroprojektas“ planą. Atsakovės nuomone, panaikinus dalių nustatymą plane, būtų iš esmės pažeistos atsakovės teisės, nes atsakovės sesuo išpirko būtent konkrečią sklypo dalį. Atsakovė paveldėjo konkrečią sklypo dalį, todėl rengiant naują sklypo planą ši tvarka turi likti planuose ir negali būti ieškovų savavališkai panaikinta. Atsakovės sesuo davė sutikimą ieškovams atlikti statybos darbus – statyti priestatą, tačiau tuo metu galiojo ir registre buvo įregistruotas vienintelis AB ,,Hidroprojektas“ parengtas žemės sklypo planas, kuriame yra aiškiai pažymėtos savininkų naudojamos sklypų dalys. Dėl šios priežasties atsakovės sesuo, duodama sutikimą, pagrįstai tikėjo, jog davė sutikimą statyti priestatą ant ieškovams priklausančios sklypo dalies. Atsakovės sesuo taip pat sutiko, kad priestatas nuosavybės teise priklausytų ieškovams. Atsakovės teigimu, ieškovai, siekdami įteisinti atliktą statybą, kartu siekia panaikinti šalių nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Panaikinus nustatytą naudojimo sklypais tvarką priestatas būtų laikomas pastatytu ant bendros žemės, t. y. ir ant priklausančios atsakovei, bei jo užimamu plotu sumažėtų atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis. Tokiu atveju reikėtų spręsti dėl kompensacijos atsakovei už priestatu užstatytą jai priklausančią sklypo dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: leido ieškovams įregistruoti naujus patikslintus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis pagal UAB „Inventora“ 2016 m. birželio 15 d. parengtą planą be atsakovės sutikimo.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai siekė įregistruoti patikslintus su atsakove bendrai valdomo žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto kadastre taip įgyvendindami savo, kaip nekilnojamojo turto bendraturčių, nuosavybės teises. Vienintelis UAB „Inventora“ parengtos kadastro duomenų bylos trūkumas, kurį nustatė VĮ Registrų centras ir dėl kurio buvo atsisakyta registruoti patikslintus duomenis, buvo atsakovės parašo nebuvimas. Atsakovė, nesutikdama su tokių duomenų registracija, motyvavo, kad UAB „Inventora“ parengtame plane buvo panaikinta šalių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Iš ieškovų atstovės paaiškinimų, duotų 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdyje, teismas nustatė, kad ieškovai neginčija šios tvarkos privalomumo jiems.

7.       Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota juridinių faktų – bendraturčių sutarčių dėl bendro daikto. 1998 m. liepos 22 d. AB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane M1:500 nurodyta ieškovės G. L. ir buvusios bendraturtės J. D. sutarta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka.

8.       Pirmosios instancijos teismo teigimu, naudojimosi žemės sklypu tvarka neprivalo būti atvaizduota patikslintame žemės sklypo plane ir įregistruota nekilnojamojo turto kadastre, todėl teismas sprendė, jog atsakovės nesutikimas su UAB „Inventora“ parengtais patikslintais žemės sklypo išorinių ribų kadastriniais duomenimis yra nepagrįstas.

9.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad AB „Hidroprojektas“ parengtame ginčo žemės sklypo plane nustatytas sklypo dydis yra 1217 kv. m ploto, perskirtas išilgine linija, atskirose lentelėse nurodytos bendraturčių sklypo dalys, atitinkamai bendrai naudojamos žemės sklypo dalys. Šis žemės sklypo planas, priešingai nei teigė atsakovė, teismo vertinimu, nebuvo iš esmės keičiamas ar naikinamas, nes ieškovų naujai parengtame UAB „Inventora“ žemės sklypo plane sklypo plotas išlieka nepakitęs, o išilginė žemės sklypą kertanti linija į naująjį planą nebuvo perkelta, nes, viena vertus, tokia užduotis UAB „Inventora“ nebuvo keliama, kita vertus, ieškovai neketino keisti nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri atvaizduota AB „Hidroprojektas“ parengtame plane.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnį žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys įrašomi į žemės sklypų kadastrą, o pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, iš esmės remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 18 straipsnyje nurodyta, kad, įrašius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, sudaroma šio daikto dokumentų archyvinė byla, kurioje saugomi ir visi ankstesni dokumentai, kurių pagrindu buvo suformuoti, įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendraturčių sutartys dėl bendro daikto, tarp jų ir susitarimai dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo, registruojami kaip juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre, o ne nekilnojamojo turto kadastre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Byloje nebuvo pateikta duomenų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus juridinius faktus – bendraturčių sutartis dėl bendro daikto.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį tokio naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo būdo kaip žemės sklypo planas įstatymas nenustato. Ar AB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane yra užfiksuotas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, teismas nenagrinėjo, nurodęs, kad tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektas. Naujai parengtas planas ankstesnio plano nepanaikina, kartu nepanaikina ir ankstesniame plane užfiksuotų duomenų. Jeigu ateityje kiltų kokių nors ginčų dėl sklypo naudojimo tvarkos, atsakovė turi teisę remtis AB „Hidroprojektas“ parengtu sklypo planu ir jame užfiksuotu naudojimosi tvarkos faktu kaip įrodymu ir reikalauti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisingai sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planu klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir kad naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatoma planu. Atsakovės teigimu, naujai parengtame žemės sklypo plane turi išlikti aktuali AB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane nustatyta bendraturčių naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, kuri naujame žemės sklypo plane nepagrįstai panaikinta. Žemės sklypo planas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, todėl faktas, ar AB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane užfiksuotas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

14.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėmis, todėl nepagrįstai atmetė atsakovės argumentą, kad naudojimosi tvarka buvo nustatyta žemės sklypo planu, padarė neteisingą išvadą, kad įstatyme neįtvirtinta tokio naudojimo tvarkos nustatymo būdo. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypo dalys buvo nustatytos žemės reformos metu valstybinės žemės sklypus išperkant privačios nuosavybės teise; AB „Hidroprojektas“ parengė žemės sklypo planą, šalys dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus ir planą patvirtino savo parašais; jo neginčijo, šio plano pagrindu išsipirko sklypo dalis iš valstybės ir įregistravo planą bei nuosavybės teises VĮ Registrų centre, taip šiuo planu nustatė naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Žemės sklypo planas buvo rengiamas tam, kad šalys susitartų dėl kiekvienai jų tenkančios sklypo dalies ir naudojimosi juo tvarkos, kad išpirkdamos žemę žinotų, kurią dalį išperka. Atsakovės sesuo J. D. žemę išpirko pagal parengtą planą ir jis pridėtas prie 1999 m. vasario 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovės seseriai nuosavybės teise įsigyjant žemę galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987, pagal kurį bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys nustatytos jų susitarimu. Esant bendraturčių parašams plane, kad jie sutinka su savo ir kitų žemės sklypo bendraturčių naudojamo žemės sklypo dalies ribomis, konstatuotina, kad šiuo bendraturčių susitarimu nustatytos naudojamo žemės sklypo dalys parduotos ne tik atsakovės seseriai, bet ir ieškovei. AB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo ribų plane žemės naudotojų susitarimą dėl žemės naudojamų dalių teismai privalėjo vertinti kaip sandorį, nesant įstatymais nustatyto reguliavimo dėl tokių susitarimų sudarymo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad CK 4.81 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, jog susitarimas dėl naudojamos tvarkos nustatymo gali būti atspindėtas žemės sklypo plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

14.3.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kadastriniai duomenys gali būti panaikinami (keičiami) nesant pagrindo ir toks panaikinimas (pakeitimas) bei duomenų perkėlimas į archyvą neturi teisinės galios, prieštarauja protingumo principui, CK 4.262 straipsniui ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatoms. Kadangi žemės sklypo naudojimo tvarka buvo įregistruota kartu su žemės sklypo planu nekilnojamojo turto kadastre, tai teismai turėjo spręsti ne tai, ar galimas toks duomenų nurodymas plane, bet tai, ar galimas tokių duomenų panaikinimas nesant objektyvaus pagrindo, kai toks kadastro duomenų panaikinimas turi įtakos bendraturčių teisėms ir pareigoms.

14.4.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl bendraturčio teisių įgyvendinimo ir teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, spręsdami, kad pažeidimu nelaikomos aplinkybės, kai nukentėjęs bendraturtis gali pašalinti pažeidimą pats. Taip nepagrįstai pažeidimo šalinimo našta buvo perkelta nukentėjusiam bendraturčiui.

15.       Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovai prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Byloje nebuvo siekiama nustatyti ar pakeisti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Ieškinys pareikštas siekiant įgyvendinti ieškovo teises, t. y. įregistruoti atliktus statybos, rekonstrukcijos darbus VĮ Registrų centre. Atsakovė kasaciniame skunde kelia klausimus, susijusius su naudojimosi tvarkos nustatymu, tačiau tokie klausimai neturi tiesioginės sąsajos su byla. Byloje nebuvo ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovai sutinka, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra sutarta, nesiekia jos pakeisti, todėl byloje neturi ir neturėjo būti vertinami atsakovės argumentai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

15.2.                      Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Vien tik žemės sklypo planas savaime negali būti laikomas susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tam, kad būtų galima oficialiai įregistruoti naudojimosi žemės sklypu tvarką VĮ Registrų centre, turi būti ne tik sutarta naudojimosi tvarka, bet ir atlikti tikslūs kadastriniai matavimai. Matininkui nebuvo keliama užduotis tiksliai nustatyti, kuri žemės sklypo dalis priklauso savininkui, ar nurodyti naudojimosi tvarką. Nė vienai iš ginčo šalių nekeliant reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir neginčijant esamos tvarkos, teismai neturėjo pagrindo aiškintis dėl naudojimosi tvarkos įforminimo būdų nei pagal Žemės reformos įstatymą, nei pagal Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles.

15.3.                      Ieškovai jokių duomenų nekeitė, o tikslino išorines žemės sklypo ribas, tam buvo reikalinga atlikti naujus kadastro matavimus. Ginčo šalims pripažįstant, kad egzistuoja susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, nėra pagrindo teigti, jog atlikti kadastriniai matavimai bei naujai parengtas žemės sklypo planas panaikino naudojimosi tvarką.

15.4.                      Atsakovės teisės nėra pažeidžiamos, priešingai, pati atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, turėdama tikslą priversti ieškovus išpirkti jos turtą. Be to, atsakovė, manydama, kad jos teisės pažeistos, turėjo teisę reikšti šioje byloje priešieškinį, tačiau to nepadarė. Byloje nesant ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovei užtektų įforminti naudojimosi tvarką, pasirašant susitarimą su ieškovais bei atlikus naujus kadastrinius matavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įregistravus juos VĮ Registrų centre, tačiau atsakovė to daryti nepageidauja, nors toks pasiūlymas jai buvo pateiktas, siekiant bylą užbaigti taikiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų plano teisinės reikšmės sprendžiant žemės sklypo  bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimą

16.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų plano teisinio statuso, tačiau šis klausimas spręstinas kartu su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo įforminimu, nes byloje turi būti įvertinta, ar naujai parengto žemės sklypo plano duomenys nepažeidžia abiejų žemės sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų bei atitinka teisės aktų reikalavimus, nustatytus viešame registre registruojamiems juridiniams faktams. Dėl to teisėjų kolegija pasisako ir dėl tų argumentų, kurie susiję su žemės bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kai tikslinami kadastro duomenys pagal naujai parengtą žemės sklypo planą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), teisinės reikšmės.

17.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

18.       Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

19.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

20.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. gruodžio 22 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo J. D. priklausiusį butą ir žemės sklypą, o J. D. 1999 m. vasario 8 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P-P52/99-0052 išsipirko žemės sklypo dalį pagal AB ,,Hidroprojektas“ planą, kuriame buvo aiškiai nustatytos G. L. ir J. D. bendro sklypo dalys, t. y. tiksliai nurodyta, kuri žemės sklypo dalis yra naudojama G. L. ir J. D. bendrai, taip pat kuri dalis atskirai priskiriama būtent J. D. ir kuri sklypo dalis atskirai naudojama G. L. Sklypo planas su nustatytomis tiksliomis naudojamomis dalimis buvo įregistruotas Registrų centre. Taigi J. D. privatizavo, atsakovė paveldėjo tokį žemės sklypą, kuriame buvo nurodytos konkrečios koordinatės, nors žemės sklypą atsakovė įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad J. D. privatizavo žemės sklypą su konkrečiomis ribomis, atsakovė tokį žemės sklypą įgijo paveldėjimo būdu, tokiu būdu tiek J. D. tuo metu, tiek atsakovei paveldėjimo metu buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad būtent pagal šias pažymėtas ribas atsakovė galės naudoti žemės sklypą. Dėl to pripažintina, kad šalys yra nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarką, ši yra įregistruota viešame registre ir nepanaikinta, vadinasi, teisėta ir galiojanti.

22.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 38 punktą).

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad buvo rekonstruota dalis ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. pastatytas gyvenamojo namo buto priestatas, dėl to atsirado poreikis įregistruoti statybos užbaigimą bei kadastrinės bylos pakeitimus.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, gali atsirasti pagrindas perskaičiuoti kadastrinės bylos matavimus, tačiau nepaneigiant jau nustatytos ir galiojančios ankstesnės naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Tokie pakeitimai turi būti atliekami vadovaujantis įstatymo nuostatomis, t. y. tiek bendraturčių susitarimu, tiek teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti teisėta, atitikti žemės santykių tvarkymui nustatytus imperatyviuosius įstatymo reikalavimus ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovai siekė įregistruoti patikslintus bendro žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei tuo tikslu kadastrui pateikė UAB „Inventora“ parengtą planą. Teismai lygino du žemės sklypo planus ir nustatė, kad AB „Hidroprojektas“ parengtame ginčo žemės sklypo plane sklypas perskirtas išilgine linija, atskirose lentelėse nurodytos bendraturčių sklypo dalys, taip pat bendrai naudojamos dalys, o ieškovų naujai parengtame UAB „Inventora“ žemės sklypo plane išilginė sklypą kertanti linija į naująjį planą nebuvo perkelta, nes, ieškovų teigimu, tokia užduotis UAB „Inventora“ nebuvo keliama. Taigi ieškovų pateiktame naujame žemės sklypo plane neaiškūs vidiniai šio žemės sklypo konkretūs matavimai, nėra atspindėta tarp šalių susiklosčiusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes ieškovai į jų parengtą sklypo planą neįkėlė naudojimuisi tenkančių ribų, todėl buvo pažeistos atsakovės teisės bei teisėti interesai ir atsakovė dėl to teisėtai nesutiko pasirašyti ieškovų naujai parengto žemės sklypo plano esant tokioms aplinkybėms.

26.       Nors ieškovai teigė, kad neketina keisti nusistovėjusios faktinės sklypo naudojimo tvarkos, kuri yra pažymėta ankstesniame AB „Hidroprojekto“ parengtame plane, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas.

27.       Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, įtvirtindamas principines nuostatas, pagal kurias įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnis).

28.       Žemės įstatymo 30 straipsnyje ,,Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia (be kita ko), susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir pan.

29.       Byloje ieškovų naujai pateiktame žemės sklypo projekte grafiškai pavaizduoti tik žemės sklypo išorinių ribų matavimai, tačiau, minėta, nėra aiškių vidinių šio žemės sklypo ribų, taigi ir atitinkamų dalių, tenkančių kiekvienam bendaturčiui. Neaišku, ar atsižvelgta į bendram naudojimui paliktą sklypo dalį, nematyti, kur tiksliai skirianti riba turi išsidėstyti. Toks vidinių žemės sklypo ribų nenurodymas iš esmės paneigia esančią tarp šalių naudojimosi žemės sklypų tvarką, nesant teisinio pagrindo ir atsakovės pritarimo, todėl atsakovės nepritarimas ieškovų parengtam planui pripažintinas teisėtu ir dėl to nėra pagrindo leisti ieškovams įregistruoti sklypo planą be atsakovės sutikimo.

30.       Teisėjų kolegija neneigia žemės sklypo ribų pakeitimo ieškovams galimybės, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas ir tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Ieškovai savo, kaip žemės sklypo savininkų (bendraturčių), teises turi įgyvendinti taip, jog tai atitiktų įstatymų reikalavimus. Žemės sklypo ribos (nagrinėjamu atveju vidinės) gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl atsakovė negali patirti papildomų išlaidų vien dėl to, kad ieškovai netinkamai įgyvendino savo, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, nukrypo nuo teismų praktikos, padarė neteisingas išvadas, kad naujai parengtas ieškovų planas nepanaikino ankstesnio plano, nepagrįstai ginčų dėl sklypo naudojimo tvarkos sprendimo naštą perkėlė atsakovei, todėl tai yra pagrindas naikinti teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Juos panaikinus priimtinas naujas sprendimas ir ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Panaikinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimą ir nutartį bei priimant naują sprendimą, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34.       Atsakovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovė už atsiliepimą į ieškinį pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 247,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta 2019 m. kovo 6 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-1522 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“; 2 t., b. l. 171). Atsakovė, teikdama apeliacinį, skundą, patyrė 130 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-4864 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“; 3 t., b. l. 59). Iš viso valstybė patyrė 377,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant atsakovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis.

35.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,30 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus tenkinti kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 188,70 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eur 70 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. A. K., atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 188,70 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eur 70 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. A. K., atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,65 Eur (šešis Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,65 Eur (šešis Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Alė Bukavinienė

        Andžej Maciejevski