Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1135-526/2018
Proceso Nr. 4-06-3-00882-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 1.5.3.; 1.5.4.; 9.38.; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 18088909496
(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. rugpjūčio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Ž. M. 2018-07-18 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018-07-17, apie 17:30 val. UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadybininkas Ž. M., būdamas atsakingu už minėtos įmonės, prekių pateikimą muitiniam tikrinimui ir jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas MRN (duomenys neskelbtini). Atlikus dokumentinį deklaracijos ir fizinį prekių tikrinimą, nustatyta, kad neteisingai įtrauktos pagal pateiktą sąskaitą Nr. B/N 2018-07-17 į deklaracijos „Vertę patikslinantys duomenys (bendroji dalis)“ papildomos PVM apmokestinamąją vertę patikslinančios išlaidos vietoj 12 EUR, turi būti 120 EUR. Dėl šios priežasties neteisingai užpildytas deklaracijos 47 „Mokesčių apskaičiavimas“ langelis: vietoj B00 mokesčio pagrindas - 2131,46; suma - 448; iš viso: 641, turi būti B00 mokesčio pagrindas - 2239,46; suma - 470; iš viso: 663. Neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių paskaičiavimui, nepaskaičiuoto PVM mokesčių 22 EUR. UAB „A.“ vadybininkas Ž. M., pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnyje ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinė dalies, 3 skyriaus 7 pastraipą.
Teismo posėdžio metu Ž. M. pripažino nusižengimą. Paaiškino, kad veika įvyko dėl techninės klaidos. Jis apsiriko ir įrašė ne tuos duomenis. Dokumentinio tikrinimo metu muitininkai pastebėjo jo klaidą ir jam apie tai pranešė. Automobilio vertė ir nuo jos skaičiuojami mokesčiai deklaracijoje buvo nurodyti teisingai. Klaida įvyko nurodant papildomas išlaidas, susijusias su automobilio transportavimu. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, mažesnę nei numato ANK sankcija, nes mano, kad galima žala, kuri būtų buvusi padaryta valstybei yra minimali. Be to, nurodė, kad jo šeimos finansinė situacija yra sudėtinga – jo pajamos nėra didelės, turi sūnų studentą, kuris studijuoja Vilniuje, turi grąžinti bankui paskolą pagal kredito sutartį. Labai gailisi dėl savo neatidumo ir padarytos klaidos.
Be Ž. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, apgadintos transporto priemonės rinkos vertės skaičiavimu, importo deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus, patikrinimo aktu, kita bylos medžiaga.
Dėl Ž. M. deklaracijoje padarytos klaidos, keitėsi ir mokėtinų mokesčių suma – vietoje nurodytų deklaracijoje mokėtinų mokesčių -641 eurų, turėjo būti mokama 663 eurai.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: “Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą.“ To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: “Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.“
ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 212 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus bei iš Pažymos administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad Ž. M. 2018 m. vasario 9 d. buvo baustas pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį, todėl ši jo veika administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.
Ž. M. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – pažeidimas savo esme buvo neatsargus, padarytas dėl suklydimo, muitinės tarpininkas tik sužinojęs apie padarytą klaidą – ją ištaisė, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. M. asmenybę – nors baustas administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, bet jis irgi nesukėlė žalos valstybei, visos klaidos buvo pastebėtos laiku ir ištaisytos, pats Ž. M. dirba, turi šeimą, turi sūnų studentą, kuriam padeda finansiškai, turi būsto kreditą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Ž. M. skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas Ž. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti Ž. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje minimali bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 212 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Ž. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį - 18088909496, ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Eugenijus Antanauskas