Administracinė byla Nr. ATP-139-579/2012
Proceso Nr. 4-05-3-02784-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;45.4.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis 2011-04-25 surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2011-04-25 apie 21.30 val.(duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas neblaivumas 2,14 prom.) vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi S6“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje iš įvykio vietos nuvažiavo nepranešusi policijai, tuo pažeidė KET 9 p., 14 p., 231.1 p., 234 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 127 str. 3d. ir 130 str. 1d. numatytus pažeidimus.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jai skirta 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2d. nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė nuobauda- 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas nurodė, jog ATPK 127 str. 3d. ir 130 str. 1d. numatytų pažeidimų faktą ir V. S. kaltę įrodo nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio parodymai, kita bylos medžiaga. V. S. parodymus teismas vertino kritiškai bei sprendė, jog liudytojos A. K. parodymai, kad pastaroji su V. S. vartojo alkoholį ir šventė Velykas, nepaneigia tos aplinkybės, kad V. S. administracinius teisės pažeidimus padarė iki ateidama pas draugę į svečius.
V. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus, neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos A. K. parodymus. Pareiškėja teigia, kad įvykio metu buvo blaivi, jos valdoma transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl ji neturėjo tikslo vengti administracinės atsakomybės. Transporto priemonių susidūrimo pareiškėja teigia nejutusi. Šias aplinkybes, pareiškėjos manymu, patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pareiškėjos automobiliui jokie apgadinimai nepadaryti, nukentėjusiojo asmens automobilio apgadinimai fotonuotraukose neužfiksuoti, todėl jei ir buvo apgadinimai, jie buvo labai nežymūs, tačiau negalima konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmai buvo tyčiniai.
Pareiškėja taip pat nesutinka ir su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3d. Nurodo, jog įvykio nei vienas liudytojas nematė. Pareiškėja teigia, kad ji neneigė iš karto po tariamo įvykio vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau teigia, jog eismo įvykio metu buvo blaivi, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad transporto priemonę ji vairavo neblaivi.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į V. S. skundą prašoma palikti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, jog apeliantės teiginį, kad ji automobilių kontakto nejuto, paneigia E. R. parodymai, kad jis būdamas namuose išgirdo automobilio signalizaciją ir smūgį, pro langą pamatė, kad į draugės automobilį atsitrenkęs kitas automobilis, todėl akivaizdu, kad tokio kontakto nepajusti ir nepastebėti pažeidėja negalėjo. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo nepraėjus nei pusei valandos po eismo įvykio, patikrinus, V. S. buvo neblaivi, todėl darytina išvada, kad eismo įvykio metu V. S. buvo neblaivi. Be to, liudytoja A. K. nepatvirtino, kad apeliantė buvo blaivi, jai tik atrodė, kad V. S. buvo blaivi.
V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 127 straipsni 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Priimdamas procesinį sprendimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nustatydamas pažeidimų faktines aplinkybes bei pareiškėjos kaltę pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo E. R., liudytojo V. K. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga bei pagrįstai kritiškai vertino V. S. parodymus.
Nukentėjusiojo E. R. parodymais, kurie iš esmės atitinka jo rašytinius paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, V. K. tarnybiniu pranešimu bei jo parodymais teisme, o taip pat ir pareiškėjos rašytiniu paaiškinimu bei jos parodymais teisme neabejotinai nustatyta, kad V. S. iš tiesų administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytu laiku nurodytoje vietoje vairavo automobilį „VW Passat“ ir vairuodama atbula kliudė kitą automobilį, t. y. „Audi S6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tai, kad automobilį nurodytoje vietoje, nurodytu laiku vairavo V. S. ir atsitrenkė į kitą automobilį pareiškėja nurodė savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 9). Bylą nagrinėjant apylinkės teisme pripažino, kad vairavo automobilį, kad atliko sukimosi manevrą, pripažino tą aplinkybę, kad galėjo kliudyti kitą automobilį (b.l. 20.) Šios aplinkybės nustatytos ir V. K. tarnybiniu pranešimu bei jo parodymais teisme, E. R. paaiškinimu, parodymais teisme. Pareiškėja teisme, kaip ir skunde, nesutiko tik su tuo, kad ji vairavo neblaivi ir kad pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, todėl skundo argumentai, jog nukentėjusysis, liudytojai patys nematė, kad automobilį vairavo pareiškėja, yra nepagrįsti, paneigiami aptartų duomenų visuma, ir dėl šių aplinkybių atmetami.
Byloje alkotesterio parodymais nustatyta, kad patikrinus V. S. blaivumą 22 val. 14 min. ji buvo neblaivi. Nors pareiškėja teigia, kad ji alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio, tačiau tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei neatitinka A. K. parodymų. V. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad į eismo įvykio vietą jis atvyko apie 22 val., teismo posėdyje nurodė, kad atvykti į vietą užtruko apie 5-10 min. nuo iškvietimo, E. R. parodė, kad į policiją kreipėsi praėjus apie 10 min. nuo atsitrenkusio automobilio pasišalinimo, policija atvažiavo per 10-15 min. (b.l. 35-36). V. S. paaiškinime nurodė, kad atsitrenkė apie pusę dešimtos (b.l. 9). Šie duomenys dėl įvykio laiko vieni kitiems neprieštarauja ir patvirtina, jog įvykis įvyko apie 21.30 val., policija atvyko apie 22 val., o 22.14 val. jau buvo ne tik nustatytas ir surastas pažeidėjas, tačiau ir patikrintas blaivumas. Taigi V. S. buvo sustabdyta policijos pareigūnų, einanti lauke, praėjus apie 30 min. po įvykio. Pačios skundo autorės parodymai dėl alkoholio vartojimo po įvykio nesutampa su A. K. parodymais. A. K. nurodė, kad V. S. pas ją atėjo po 8 val. ar prieš 9 val., išgėrė gal per pusvalandį (b.l. 24). Tuo tarpu tiek pačios V. S. rašytiniu paaiškinimu, tiek ir kitais aptartais duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis buvo apie 21.30 val. Kitų alkoholio vartojimo aplinkybių nei rašytiniame paaiškinime, nei teisme V. S. nenurodė. Įvertinus šias aplinkybes – praėjęs nedidelis laiko tarpas po įvykio, neblaivumo lygis, tai, kad pareiškėja buvo sustabdyta lauke netoli nuo įvykio, taip pat tai, kad pačios V. S. parodymai, kad ji vartojo alkoholį pas A. K. po įvykio neatitinka liudytojos A. K. parodymų, pagrįstai nustatyta, kad V. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku automobilį vairavo būdama neblaivi ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Tuo ji pažeidė KET 9 p, 14 p nuostatas, todėl pagrįstai nustatyta jos kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog V. S. administracinius teisės pažeidimus padarė iki apsilankymo pas A. K., tačiau tai esminės reikšmės nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes anksčiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. S. automobilį vairavo ir atsitrenkė į kitą automobilį būdama neblaivi.
Pareiškėja skunde taip pat nesutinka su nutarimo dalimi nubausti ją pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes teigia, jog transporto priemonių susidūrimo nejuto, jos automobilio apgadinimų nėra, o kito automobilio apgadinimai turėjo būti nežymūs.
Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog V. S. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Šio pažeidimo aplinkybės bei pareiškėjos kaltė pasišalinus iš eismo įvykio vietos tyčia, įrodyta V. K. tarnybiniu pranešimu, parodymais teisme, nukentėjusiojo E. R. parodymais, iš dalies V. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 9). V. K. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad pasivijus moterį, t.y. V. S., ši paaiškino, kad vairavo automobilį „VW Passat“ ir važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį. V. S. paaiškinime taip pat nurodė, kad važiuodama atbula atsitrenkė į kitą automobilį (b.l. 9). E. R. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme parodė, kad išgirdo automobilio signalizaciją ir pažiūrėjęs pro langą pamatė šalia jo vairuojamo automobilio stovintį kitą automobilį. Teisme taip pat parodė, kad būnant namuose išgirdo ne tik signalizaciją, tačiau ir garsą (smūgio), kad kitas automobilis buvo atsitrenkęs, buvo apgadintas automobilio, kuriuo jis naudojasi, bamperis. V. S. teisme nepaneigė, kad suveikė automobilio signalizacija. Tai, kad E. R. būdamas namuose išgirdo signalizaciją ir smūgio garsą, kuris privertė jį net pasižiūrėti pro daugiabučio namo langą, rodo, jog kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus. Tokio kontakto nejausti neįmanoma. Juo labiau, kad iš karto suveikė ir automobilio, į kurį buvo atsitrenkta, signalizacija. Beje, iš karto po įvykio policijos pareigūnui V. S. pripažino, kad atbula atsitrenkė į kitą automobilį, kad suveikė šio automobilio signalizacija. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja suvokė, kad padarė eismo įvykį, kliudė stovintį automobilį, tačiau apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, t.y. veikė tyčia. Šiais veiksmais buvo pažeisti kelių eismo taisyklių 231.1 p, 234 p reikalavimai, todėl pareiškėja pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Nuobaudos V. S. skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų. Skiriant nuobaudas atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kiekį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Net ir nenustačius byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių pareiškėjai skirtos straipsnių sankcijose numatytos minimalios administracinės nuobaudos. Nuobaudos, nepažeidžiant ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtosios nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir yra būtinos pasiekti administracinės nuobaudos tikslus.
Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą., todėl teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Gražys