Civilinė byla Nr. 2S-613-260/2013
proceso Nr.2-05-3-16014-2012-7
procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.4; 122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva“, A. N., A. P. dėl darbo sutarties pripažinimo galiojančia, pripažinimo drausminės nuobaudos negaliojančia, nuosavybės grąžinimo, viešo intereso gynimo, atskirosios nutarties priėmimo ir
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovas E. Z. 2012 12 03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti darbo sutartį Nr. S-l, sudarytą 2000-02-22 tarp E. Z. ir UAB DK „PZU Lietuva“ galiojančia teismo sprendimo priėmimo dienai; pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ 2003-03-15 pagrindiniu darbo įrankių paėmimą iš E. Z. esminiu darbo sutarties Nr. S-1 2000-02-22 pažeidimu, pagrindinio darbo sutartinių sąlygų pakeitimu; pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ 2003-03-15 pagrindiniu darbo įrankių paėmimą iš E. Z. bei naujų nebeišdavimą nuo 2003-03-15 iki 2004-07-07 neterminuotu nušalinimu nuo pagrindinio darbo; pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ padalinio vadovo įsakymą Nr. 974 2004-07-07 negaliojančiu ab initio, pripažįstant A. N. veiksmus neteisėtais; pripažinti, kad E. Z. yra priverstinėje pravaikštoje, taikyti DK 297 str. 3 ir 4 d.; pripažinti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ turi pareigą E. Z. gražinti nuosavybę – vidutinį darbo užmokestį už trejus kalendorinius metus su delspinigiais; priimti atskirąją nutartį perduoti Lietuvos generalinei prokuratūrai A. N., A. P., už duomenų ir dokumentų neatitikimą tikrovei dėl ikiteisminio tyrimo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva”, A. N., A. P. dėl darbo sutarties pripažinimo galiojančia, pripažinimo drausminės nuobaudos negaliojančia ab initio, nuosavybės grąžinimo, viešo intereso gynimo, atskirosios nutarties priėmimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą (bylos Nr. 2-01183-505/2005) pagal ieškovų E. Z. ir V. Z. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Baltija” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir dalyje dėl E. Z. reikalavimų ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-05-17 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi (bylos Nr. 2-22043-587/2011) atsisakė priimti ieškovo E. Z. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, kadangi 2005-05-17 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas šioje byloje turi res judicata galią ieškovo E. Z. atžvilgiu, ir jis negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, nes tai būtų imperatyvių CPK 279 str. 4 d. nuostatų pažeidimas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti darbo sutartį Nr. S-l 2000-02-22 tarp E. Z. ir UAB DK „PZU Lietuva“ galiojančia nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, yra reiškiamas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva”, ir jis yra tapatus reikalavimui, panaikinti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ įsakymą Nr. 974 dėl E. Z. atleidimo iš darbo, išnagrinėtam Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01183-505/2005. Ieškovo reikalavimai pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ 2003-03-15 pagrindinių darbo įrankių paėmimą iš E. Z. esminiu darbo sutarties Nr. S-1 2000-02-22 pažeidimu, pagrindinio darbo sutartinių sąlygų pakeitimu bei pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ 2003-03-15 pagrindiniu darbo įrankių paėmimą iš E. Z. bei naujų nebeišdavimą nuo 2003-03-15 iki 2004-07-07 neterminuotu nušalinimu nuo pagrindinio darbo yra iš esmės tapatūs ieškovo E. Z. civilinėje byloje Nr. 2-15425-587/2012 reikštam reikalavimui – pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ 2003-03-15 pagrindiniu darbo įrankių paėmimais E. Z. esminiu darbo sutarties Nr. S-l 2000-02-22 pažeidimu – esminiu pagrindinio darbo sutartinių sąlygų pakeitimu, esant jam negaliojančiu ab initio, kurį 2012-08-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ir 2012-11-16 Kauno apygardos teismo nutartimi šioje dalyje nutartis palikta galioti. Ieškovo reikalavimas pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ padalinio vadovo įsakymą Nr. 974 2004-07-07 negaliojančiu ab initio, pripažįstant A. N. veiksmus neteisėtais, yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-15425-587/2012 reikštam reikalavimui pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ padalinio vadovo drausminę nuobaudą – įsakymą Nr. 974 2004-07-07 negaliojančiu ab initio, kurį 2012-08-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ir 2012-11-16 Kauno apygardos teismo nutartimi šioje dalyje nutartis palikta galioti. Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad E. Z. yra priverstinėje pravaikštoje, taikyti DK 297 str. 3 ir 4 d. yra tapatus reikalavimui priteisti iš atsakovo ieškovui E. Z. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką 9011 Lt už 2004m. liepos-spalio mėnesius ir toliau – po 2 252,75 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, išnagrinėtam Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01183-505/2005. Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ turi pareigą E. Z. gražinti nuosavybę – vidutinį darbo užmokestį už trejus kalendorinius metus su delspinigiais yra tapatus reikalavimui, išnagrinėtam Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01183-505/2005.
III. Atskirojo skundo motyvai
Atskiruoju skundu (b.l. 15-22) ieškovas E. Z. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės, pripažįstant, kad teisėja pažeidė ieškovo teises į garantuotą ir tinkamą bylos nagrinėjimą, paneigė ieškovo teisę kreiptis į teismą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 12 13 nutartis yra neteisinga. Teismas turėjo pareigą būti aktyvus, išsireikalauti dokumentus, reikalingus procesui. Teismas neprijungė Kauno mieste nagrinėtų civilinių bylų Nr. 2-1183-505/2005, Nr. A2-19618-848/2010 ir Nr. 2-22043-587/2011, dėl ko neperskaičius šių bylų nei lapo, 2012 12 13 nutartį pagrindė vien tik spėlionėmis ir prielaidomis. Teismas neįvertino, kad ieškinį ieškovas pareiškė trims atsakovams, iš kurių du – A. P. ir A. N. – nebuvo paminėtose civilinėse bylose Nr. 2-1183-505/2005, Nr. A2-19618-848/2010 ir Nr. 2-22043-587/2011 dalyvaujančiais asmenimis. Be to ieškinys pareikštas ne tuo pačiu pagrindu, jame pareikšti reikalavimai yra visiškai skirtingi.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas, apskųstąja nutartimi atsisakydamas priimti ieškovo E. Z. 2012 12 13 pateiktą ieškinį, konstatavo, kad ieškinį atsisako priimti CPK 137 str. 2 d. 4 p. nurodytu pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių , dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Apeliantas skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“, A. N., A. P. dėl darbo sutarties pripažinimo galiojančia, pripažinimo drausminės nuobaudos negaliojančia ab initio, nuosavybės grąžinimo, viešo intereso gynimo, atskirosios nutarties priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo E. Z. 2012 12 03 pateiktą teismui ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas 2012 12 13 nutartyje teisingai išaiškino, kad CPK 137 str. 2 d. 4 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
Pagrįstai teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas pripažinti 2000 02 22 sudarytą darbo sutartį Nr. S-1 tarp E. Z. ir UAB DK „PZU Lietuva“ galiojančia šiuo metu yra tapatus ieškovo reikalavimui panaikinti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ įsakymą Nr. 974 dėl E. Z. atleidimo iš darbo, išnagrinėtam Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1183-505/2005. Teismas ir negalėjo kitaip vertinti, nes reikalavimas pripažinti 2000 02 22 sudarytą darbo sutartį galiojančia, po to, kai ši darbo sutartis buvo 2004 07 07 nutraukta, ir išnagrinėjus teisme ginčą tarp darbuotojo (to paties ieškovo) ir darbdavio (to paties atsakovo) dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad darbdavys darbo sutartį nutraukė teisėtai, yra iš esmės tapatus reikalavimui pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. O dėl to ginčas teisme jau išspręstas. Šis ginčas išspręstas Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.2-1183-505/2005 priėmus 2005m. gegužės 17 d. sprendimą, kuriuo nepatenkintas ieškovo E. Z. reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai pagal ieškovų E. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą išnagrinėjus bylą ir 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1088-109/2005, palikus nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai išnagrinėjus bylą pagal tų pačių ieškovų kasacinį skundą ir 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2006, palikus nepakeistus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ir kiti ieškovo E. Z. 2012 12 03 pateiktame ieškinyje reikalavimai yra analogiški reikalavimams, pareikštiems ir išnagrinėtiems civilinėje byloje Nr.2-1183-505/2005, t.y. dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo, neteisėtai paimant iš ieškovo darbui reikalingas priemones, dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, neteisėtai nutraukus darbo sutartį, priteisimo, ką ieškovas įvardija nuosavybės – vidutinio darbo užmokesčio už 3 metus su delspinigiais – grąžinimu.
Tai, kad ieškovas atsakovais byloje nurodė ne tik buvusio darbdavio UAB DK „PZU Baltija“ teisių perėmėją UAB DK „PZU Lietuva“, bet ir jos buvusį vadovą A. P., buvusį padalinio vadovą A. N., nekeičia ieškovo reikalavimų esmės. Ieškinyje nepareikšti atsakovams A. P. ir A. N. reikalavimai, kurie turėtų būti išnagrinėti teisme ir dėl kurių teismas privalėtų priimti sprendimą, kuris nustatytų šių dviejų atsakovų pareigas ieškovui. Taigi tik nurodymas papildomais atsakovais asmenų, kuriems nereiškiami savarankiški reikalavimai, nedaro ieškinio netapačiu tam ieškiniui, koks buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-1185-505/2005.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 12 13 nutartį pagrindė vien tik spėlionėmis ir prielaidomis, nes neprijungė ieškovo ieškinyje nurodytų civilinių bylų Nr.2-1183-505/2005, Nr.A2-19618-848/2010 ir Nr.2-22043-587/2011. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenagrinėdamas bylos iš esmės, teismas neprivalo surinkti visų ieškinyje nurodomų įrodymų. Konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti, kad ieškovas pareiškė iš esmės tapatų ieškinį kaip ir išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje, pakanka duomenų esančių Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje. CPK 179 str. 3 d. leidžia teismui tokius duomenis naudoti.
Atskirajame skunde apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad priimant apskųstąją 2012 12 13 teismo nutartį, teismas jos nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ši nutartis pakankamai aiškiai motyvuota. Ieškinį priimdamas teismas neprivalėjo analizuoti, kokie konkrečiai veiksmai atlikti nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1183-505/2005, vertinti šioje byloje priimto sprendimo, kaip kad jį analizuoja bei vertina atskirajame skunde apeliantas. Teismui pakako nurodyti motyvus, kodėl jis laiko du ieškinius tapačiais ir teismas tą padarė.
Apeliantas 2013 02 18 pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą (b.l.40-41), kuriuo prašė nagrinėti jo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnis, kuris, sutinkamai su CPK 338 straipsniu, taikomas ir nagrinėjant atskiruosius skundus, nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šioje byloje, kaip pripažįsta apeliacinės instancijos teismas, sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, tokio klausimo sprendimui pakanka duomenų, esančių rašytiniuose įrodymuose. Sutikti su apelianto nuomone, kad bylos nagrinėjimas jau yra parengiamojoje stadijoje, iki ieškinys nėra teismo priimtas, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi.
Apeliantas 2013 02 18 taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui dubliką – atsiliepimą į UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą (b.l. 46-49) ir dubliką - atsiliepimą į A. N. atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l.54-56). Kadangi CPK nenumato galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti atsiliepimą į atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas juos laiko ieškovo E. Z. rašytiniais paaiškinimais, teikiamais byloje, kaip tą leidžia daryti CPK 42 straipsnis. Vertindamas ieškovo šiuose paaiškinimuose išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei teigia ieškovas, pripažįsta, kad byloje iki nepriimtas ieškinys, pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nepradėti. Kiti ieškovo argumentai, kaip pripažįsta apeliacinės instancijos teismas, nelaikytini reikšmingais.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Raimondas Buzelis