Civilinė byla
Nr. 3K-3-283/2010 Procesinio sprendimo
kategorijos: 32.1; 114.4; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito
Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovų Ž. N. ir D. N. ieškinį atsakovams V. B., J. B., S. J., V.
S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB ,,Grefa“ dėl servituto
nustatymo; tretieji asmenys – G. Č., V. S. P.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų,
įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir
taikymo.
Ieškovai
kreipėsi į teismą, prašydami pagal 2008 m. vasario 28
d. UAB „Tiretas“ parengtą servituto planą nustatyti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)
esančiam keliui servitutą, suteikiantį teisę ieškovams
neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis keliu, vykdant jame
esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą, per atsakovų žemės sklypo
dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19,
20, 109, 108, 107, užimančią 580 kv. m, viešpataujančiajam daiktui, t. y.
ieškovų sklypui (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančiam (duomenys
neskelbtini) tinkamai naudoti.
Ieškovai
nurodė, kad 2002 m. lapkričio 18 d. mainų sutartimi įsigijo 0,5500 ha žemės
sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr.
A27-631 buvo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas. Šiame plane greta
ieškovų sklypo pažymėtas kelias, kuriuo galima patekti į ieškovų sklypą. Jis
suplanuotas gretimo žemės sklypo, kuris iki 2007 m. birželio – liepos mėn.
patikėjimo teise buvo valdomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos
ir valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi išnuomotas 99
metams UAB ,,Grefa“, teritorijoje. Ieškovai 2006 m. balandžio 21 d. kreipėsi į
Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydami nustatyti servitutą,
suteikiantį teisę naudotis detaliajame plane nurodytu keliu, tačiau servitutas
nenustatytas. 2006 m. liepos 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo
sutartimi pirmiau nurodytas valstybinės žemės sklypas dalimis parduotas
atsakovams. Ieškovai nurodė, kad, nenustačius servituto, jie neturės galimybės
naudotis detaliajame plane pažymėtu įvažiavimu į jų sklypą, atitinkamai –
naudoti žemės sklypo pagal paskirtį. Privažiuoti ir įvažiuoti į ieškovų žemės
sklypą galima tik detaliajame plane pažymėtu ir jau įrengtu keliu; naujo kelio
į ieškovų sklypą įrengimas reikštų neproporcingas ieškovų išlaidas, ribotų
gretimų žemės sklypų savininkų teises, neatitiktų formuojamos teismų praktikos.
Nustačius servitutą esančiam keliui, atsakovai būtų įpareigoti leisti ieškovams
juo naudotis, bet dėl to nebūtų apribotos jų teisės, nes kelias būtų naudojamas
pagal paskirtį; atsakovai taip pat juo naudojasi. Ieškovai pažymėjo, kad kelio
servitutą būtina nustatyti ir dėl galimybės ieškovams atlikti elektros
skydinės, prie kurios priėjimą riboja atsakovų pastatyta metalinė tvora,
priežiūrą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (sprendimų) nutarčių esmė
Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas.
Teismas nustatė, kad 1996 m. kovo 25 d. valstybinės
žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi UAB „Grefa“ 99 metams išnuomotas
61 240 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,5500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2003 m. liepos 21 d.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas
ieškovams priklausančio žemės sklypo detalusis planas, kuriame greta ieškovų
žemės sklypo pažymėtas kelias, esantis UAB „Grefa“ nuomojamame žemės sklype.
2005 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pirmiau nurodyta
valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB ,,Grefa“ nutraukta ir nuspręsta
nuomotą žemės sklypą dalimis parduoti: valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių
pagrindu atsakovai įregistravo savo nuosavybės teises į 61 240 ha bendro ploto
žemės sklypą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai kreipėsi į
Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl servituto keliui nustatymo,
tačiau 2006 m. liepos 10 d. raštu jie buvo informuoti, kad jis negali būti
nustatytas. Teismas nustatė, kad ginčo kelias, kuriam prašoma nustatyti
servitutą, yra ne viešas, o privačiame žemės sklype ir priklauso atsakovams.
Teismas, remdamasis byloje pateiktais faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolais, sprendė, kad tik šiuo keliu ieškovai gali privažiuoti iki jiems
nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau šiuo metu kelias ties
atsakovų sklypo riba užtvertas metaline tvora. Teismas nustatė, kad laikinai
atsakovai savo sklypui pasiekti naudojasi tretiesiems asmenims priklausančiu
sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodami privažinėta
žemės grunto danga (nėra nutiesto kelio) einančio per nurodyto žemės sklypo
kiemą, kuriame yra gyvenamieji (ūkio) pastatai. Šiam žemės sklypui nustatytas
servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku ir prieiti prie vandens telkinio bei
nuosavybės teise turimų pastatų. Teismas nustatė, kad elektros skydinė yra
įrengta ant ieškovų sklypo ribos ir prie jos prieiti galima tik iš atsakovams
priklausančio žemės sklypo, tuo tarpu ieškovai
2006 m. gegužės 5 d. sutartimi su AB Rytų skirstomaisiais tinklais įsipareigojo
užtikrinti tinkamą elektros skydinės įrangos priežiūrą ir atsakyti už šiai
įrangai padarytą žalą. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis,
konstatavo, kad, nustačius servitutą esančiam keliui, atsakovai būtų įpareigoti
leisti ieškovams juo naudotis, tačiau papildomų nuostolių dėl tokio kelio
įrengimo nepatirtų, jų teisės nebūtų apribotos, nes kelias būtų naudojamas
pagal paskirtį (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 17
straipsnis). Be to, ieškovai galės patekti į atsakovų žemės sklypą, siekdami
užtikrinti elektros skydinės įrangos priežiūrą; šiuo metu tokia ieškovų teisė
suvaržyta dėl atsakovų sklype pastatytos tvoros (CK 1.5 straipsnis). Teismas
pažymėjo, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo detalusis planas yra
galiojantis, nepakeistas ir nenuginčytas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo V. S. apeliacinį skundą, 2009 m.
gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 5 d.
sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų
kolegija nustatė, kad ieškovams priklausantis netaisyklingo keturkampio formos
žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys
neskelbtini) ribojasi su Pikeliškių ežeru, trečiųjų asmenų sklypu
(unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)) ir iš dviejų pusių – su atsakovams priklausančiu
bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl
objektyviai privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo galima tik
per trečiųjų asmenų arba atsakovų žemės sklypo teritoriją; nenustačius
servituto, ieškovų žemės sklypo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija
nurodė, kad dar iki 2006 m. liepos 15 d. valstybinės žemės sklypo
pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais sudarymo UAB ,,Grefa“
nuomojamajame 61 240 kv. m valstybinės žemės sklype buvo įrengtas
asfaltuotas kelias; žemės sklypui buvo planuojama nustatyti servitutą – teisę
kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius - bei patikslinti nuomos
sutartį. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovų naudojimasis jau įrengtu keliu,
kuriuo naudojasi ir patys atsakovai, nepareikalaus papildomų investicijų;
duomenų, kad sklypo savininkai ruošiasi panaikinti kelią, juo nesinaudoti arba
panaudoti šį žemės sklypo ruožą kitokiems tikslams (statyboms ar žemės ūkio
veiklai), byloje nėra, todėl sprendė, kad, nustačius servitutą, nebus pažeista
ieškovų ir atsakovų interesų pusiausvyra. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde
nurodytų argumentų, kad ieškovai į savo žemės sklypą gali patekti ne tik
naudodamiesi atsakovams nuosavybės teise priklausančiu keliu, teisėjų kolegija
nurodė, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtas ir
motyvuotas; tretieji asmenys abiejų instancijų teismuose nurodė, kad ieškovams
leido važiuoti per savo žemės sklypą laikinai, kol nebus pabaigtos statybos
ieškovų sklype; laikinai privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo galima per jų
žemės sklypo vidurį, tarp namo ir ūkinio pastato, t. y. per kiemą. Teisėjų
kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas buvo atnaujinęs bylos
nagrinėjimą iš esmės, siekdamas ištirti galimybę, nustatyti kelio servitutą per
trečiųjų asmenų žemės sklypą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos
nuomone, kad kelio servitutą nustatyti būtina ir dėl galimybės aptarnauti
elektros skydinę, įrengtą ant ieškovų sklypo ribos. Dėl išvardytų priežasčių
teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs
nustatytų byloje aplinkybių visumą, visų trijų sklypų savininkų teisėtų
interesų pusiausvyrą, padarė pagrįstą išvadą, jog kelio servituto nustatymas
per atsakovams priklausantį žemės sklypą, per jau įrengtą kelią, geriau užtikrina
visų trijų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, nei naujo kelio įrengimas
skersai per trečiųjų asmenų žemės sklypą, ir sutiko, kad, vertinant tokiu
aspektu, atsakovams nuosavybės teise priklausantis kelias yra vienintelis,
kuriuo galima privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo, dėl to atmetė apeliacinio
skundu argumentą, kad servitutas per atsakovų žemės sklypą nustatytas tik
ieškovų patogumo sumetimais. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas kelio
servitutas yra susijęs su minimaliais tarnaujančiojo daikto savininkų teisių
ribojimais; servitutas nustatytas pagal UAB „Tiretas“ parengtą planą,
atitinkantį tokiems planams keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo,
kad atsakovai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė
įrodymų, patvirtinančių, kad, nustačius servitutą, jie patirs nuostolių, taip
pat argumentų, kokiu būdu tokie nuostoliai galėtų atsirasti, todėl sprendė, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neatlygintinį servitutą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008
m. gegužės 5 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –
ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Bylą
nagrinėję teismai pažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo
principus, įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į visas
šalių nurodytas ir dokumentais pagrįstas reikšmingas bylai teisingai išspręsti
aplinkybes: 1) patekti į ieškovų sklypą galima dviem keliais – per trečiųjų
asmenų arba per atsakovų žemės sklypą; 2) trečiųjų asmenų žemės sklype esančiam
keliui jau nustatytas servitutas, kuris skirtas ne tik pėstiesiems vaikščioti
ir gyvuliams ginti, bet ir važiuoti, todėl nebuvo teisinio pagrindo nustatyti
dar vieną kelio servitutą, taip apsunkinant atsakovų nuosavybės teisių
įgyvendinimą. Byloje esančių įrodymų išvardijimas nelaikytinas tinkamu jų
įvertinimu. Vertinant byloje pateiktus detaliuosius planus, VĮ Registrų centro
išrašus ir kitus duomenis, antstolių surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolus, turėjo būti atlikta visapusiška analizė, nustatant šių duomenų ir
(ar) dokumentų įrodomąją galią. Teismai nevertino kasatoriaus argumentų ir
neanalizavo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad nėra sąlygų, kuriomis gali
būti nustatytas servitutas, taip pat kad ieškovai piktnaudžiauja savo teise,
siekdami didesnio patogumo.
2. Teismai
nenustatė ir netyrė galimybės ieškovams įsirengti kelią ar patekti į žemės
sklypą kitu būdu, nei nurodyta ieškovų žemės sklypo detaliajame plane; byloje
nepateikta įrodymų, kad tokios galimybės nėra.
3. Teismai
pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatą ir apribojo atsakovų nuosavybės
teises, netinkamai įvertinę būtinumo ir proporcingumo reikalavimą; CK 4.111
straipsnio 1 dalies ir 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišanalizavę tos
aplinkybės, kad ieškovai, prašydami nustatyti kelio servitutą atsakovams
priklausančiame žemės sklype, išimtinai siekė didesnio patogumo, o ne tinkamo
savo nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovai prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai
įvertino aplinkybę, kad trečiųjų asmenų sklype yra nustatytas servitutas, t. y.
nustatė, kad šis servitutas suteikia teisę naudotis trečiųjų asmenų sklype
esančiu pėsčiųjų taku, prieiti prie nuosavybės teise turimų pastatų, bet
nesuteikia teisės esančiu taku kitiems asmenims važiuoti. Bylą nagrinėję
teismai, įvertinę aplinkybių visumą, pagrįstai nustatė, kad kelio servituto
nustatymas kasatoriaus žemės sklype, kuriame įrengtas kelias, geriau užtikrina
visų trijų sklypų savininkų interesus, nei naujo kelio, kuris padalytų trečiųjų
asmenų sklypą į dvi dalis, įrengimas. Dėl to buvo įvykdyta servituto nustatymo
sąlyga, kad ieškovai nesiekia didesnio patogumo.
2. Teismai tyrė ir vertino byloje pateiktus
įrodymus, reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes: ieškovams
priklausančio sklypo detalųjį planą ir jame nurodytą kelią, detaliojo plano
galiojimo ir jo suderinimo su tuomečiu valstybinės žemės nuomininku UAB
,,Grefa“ faktą, atsakovams priklausančio žemės sklypo planą, kuriame nurodyta,
kad į bendrą žemės sklypo plotą įtrauktas ir kelias (2602 kv. m), atsakovų
naudojimosi žemės sklype esančiu keliu pagal paskirtį faktą, taip pat
aplinkybes, kad nėra duomenų, jog kelią ruošiamasi panaikinti ar juo
nesinaudoti, trečiųjų asmenų žemės sklypo duomenis, antstolių faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolus. Kasatoriaus skunde išvardyti dokumentai
priskirtini prie oficialiųjų rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją
reikšmę (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl atmestinas kasatoriaus argumentas, kad
teismai netyrė pateiktų dokumentų įrodomosios galios, be to, kasatorius
nenurodo, kokios aplinkybės ir įrodymai, esantys išvardytuose dokumentuose,
buvo netinkamai įvertinti.
3. Teismai
analizavo galimybę patekti į ieškovų sklypą kitu būdu nei numatyta detaliajame
plane, t. y. per tretiesiems asmenims priklausantį sklypą. Kasatorius nepateikė
įrodymų, patvirtinančių, kad galimas kito, ne per jo sklypo einančio, kelio
įrengimas.
4.
Skundžiamais teismų sprendimais nepažeista konstitucinė kasatoriaus teisė savo
nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų
teisių ir interesų. Bylą nagrinėję teismai nustatė servitutą, laikydamiesi
šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo reikalavimų. Kasatorius nepateikė
argumentų, kokiu būdu ieškovų naudojimasis keliu, kuriuo naudojasi ir
kasatorius, pažeistų atsakovų, kaip sklypo savininkų, interesus, ar kad jų
teisės apribojamos neproporcingai ieškovų turimai nuosavybės teisei.
5. Teismai,
nustatydami servitutą, nepažeidė CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio
1 dalies nuostatų; konstatavo, kad, nenustačius kelio servituto, neįmanoma
tinkamai naudoti ieškovų žemės sklypo pagal paskirtį. Ieškovai šiuo metu neturi
galimybės privažiuoti prie savo namų valdos žemės sklypo, todėl prašymas
nustatyti servitutą įrengtam keliui yra racionalus, atitinkantis protingumo
principą ir nesusijęs su didesnio patogumo siekiu.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl servituto nustatymo teisėtumo
Kasacinio
teismo praktikoje yra suformuluoti šiai bylai aktualūs teisės aiškinimo ir
taikymo klausimai, susiję su vertinimu, ar teismo sprendimu teisėtai nustatytas
servitutas.
Servituto,
kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto
savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto
savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą,
suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba
to daikto savininko teisės
naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio
nustatomas servitutas (viešpataujančiojo
daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu
per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą
užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise
priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal
paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis
objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų
derinimo principų.
Teismo
sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o
nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal
paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi
pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas
tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar
daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad
nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų
(valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas
ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu
daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis
sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005;
2005 m. gegužės 30 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. G. v.
N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005;
2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos
Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; kt.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto
nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra
objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą
teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar
servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos
galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui
suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu)
nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo
daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje B. G. v. R. G., bylos Nr.
3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007;
2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje K.
R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto
savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju
daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo
principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji
Berniūnai“ ir kt. v. J. S.,
bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).
Proporcingumo ir interesų derinimo principai
sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu –
kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš
tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti
tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko
teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl
skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų.
Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo
daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto
nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti
kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto
nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės
yra savarankiškos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6
d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos
Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos
Nr. 3K-3-69/2009). Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo
atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės
reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio
susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio
teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga
išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip
užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo
greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr.
3K-3-157/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai pagal faktines
aplinkybes sprendė, kad kelio servitutas turi būti neatlygintinis. Kasatorius
skunde nepateikia argumentų dėl servituto neatlygintinumo, todėl teisėjų
kolegija dėl šios skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalies teisėtumo ir
pagrįstumo nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl įstatymų taikymo nagrinėjamoje byloje
Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų
faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas
ribojasi su trečiųjų asmenų ir atsakovų žemės sklypais, taip pat su Pikeliškių
ežeru, todėl objektyviai privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo
galima tik per trečiųjų asmenų arba atsakovų žemės sklypų teritoriją. Dėl to
teismai pagrįstai sprendė, kad tam, jog ieškovai galėtų naudotis savo sklypu
pagal paskirtį, ieškovams turi būti nustatytas servitutas. Pagrindiniai
kasacinio skundo argumentai susiję su tuo, kad teismai, pažeisdami materialiosios
ir proceso teisės normas, nepagrįstai nustatė ieškovams servitutą atsakovo
sklype, kai tuo tarpu jis jau yra nustatytas trečiųjų asmenų sklype ir ieškovai
naudojasi šiame sklype esančiu keliu jiems nuosavybės teise priklausančiam
sklypui pasiekti; netyrė galimybės ieškovams patekti į savo sklypą kitu būdu,
nei naudojantis atsakovų sklypu; nepagrįstai nesirėmė ta aplinkybe, kad
servituto nustatymo atsakovo sklype ieškovai siekia tik patogumo tikslais.
Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovai žemės sklypą įsigijo 2002 m., kai šiuo
metu atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo
valstybės nuosavybė; sklypas buvo išnuomotas 99 metams UAB ,,Grefa“ poilsio
bazės veiklai vykdyti; 2003 m. liepos 21 d. buvo patvirtintas ieškovų žemės
sklypo detalusis planas, kuriame greta ieškovų žemės sklypo pažymėtas kelias,
esantis UAB „Grefa“ nuomojamame žemės sklype. Iš byloje nustatytų faktinių
aplinkybių matyti, kad dar iki sklypo atsakovams pardavimo (2006 m. liepos 15
d.) jame buvo įrengtas asfaltuotas kelias, kuriam buvo planuojama nustatyti
servitutą, t. y. teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius,
tačiau servitutas nustatytas nebuvo. Įsigiję sklypą bendrosios dalinės
nuosavybės teise atsakovai keliu naudojasi pagal paskirtį, t. y. siekdami
patekti į jiems priklausantį sklypą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad
ieškovai šiuo metu savo sklypui pasiekti naudojasi trečiųjų asmenų sklypu, t. y.
važiuodami jame esančiu grunto keliu. Šis kelias eina per trečiųjų asmenų
sklypo vidurį, yra neasfaltuotas ir nepritaikytas nuolat važiuoti. Be to, kaip
matyti iš byloje teismų nustatytų aplinkybių, leidimas naudotis trečiųjų asmenų
sklypu ieškovams suteiktas laikinai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad
atsakovai jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype
esančiu keliu ateityje nesinaudos, siekia šio kelio sklype užimamą plotą
naudoti kitiems – ne važiavimo - tikslams, taip pat kad leidimo ieškovams
naudotis atsakovų sklype esančiu keliu vykdymas būtų susijęs su papildomų
investicijų reikalingumu. Dėl išvardytų aplinkybių teismai pagrįstai
konstatavo, kad labiausiai visų trijų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą
užtikrins ir nepažeis proporcingumo principo servituto nustatymas būtent
atsakovų žemės sklype.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiųjų asmenų sklype yra
nustatytas servitutas. Tačiau nagrinėjamu atveju šio servituto turinys
neužtikrina ieškovams tinkamo jų teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu
įgyvendinimo. Remiantis byloje pateikta medžiaga ir teismų nustatytomis
aplinkybėmis, matyti, kad trečiųjų asmenų sklype nustatytas servitutas suteikia
teisę kitiems asmenims naudotis trečiųjų asmenų sklype esančiu pėsčiųjų taku,
prieiti prie vandens telkinio ir vaikščioti vandens telkinio pakrantės juostoje
bei prieiti prie nuosavybės teise turimų pastatų; servitutu nenustatyta teisė
važiuoti per trečiųjų asmenų sklypą. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m.
rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3944-41 servitutas - teisė kitiems asmenimis eiti,
važiuoti ar ginti gyvulius keliu - yra nustatyta kituose sklypuose, ne
tretiesiems asmenims priklausančiame sklype. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad
teismai neatsižvelgė į tai, kad trečiųjų asmenų sklype jau yra nustatytas
servitutas ir nepagrįstai apribojo atsakovų nuosavybės teisę, atmestinas kaip
nepagrįstas.
Taip pat
nepagrįstas kasacinio skundu argumentas, kad teismai netyrė galimybės ieškovams
prie savo sklypo privažiuoti kitu būdu, o ne per atsakovų sklypą. Teismai
pagrįstai nustatė, kad patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą
galima dviem būdais – per trečiųjų asmenų ir atsakovų sklypus. Nustatę šią
aplinkybę, teismai analizavo galimybes nustatyti servitutą tiek tretiesiems
asmenims, tiek atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Teismų išvados
grindžiamos byloje surinktais rašytiniais dokumentais, šalių ir liudytojų
paaiškinimais, kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismai nevisapusiškai
ir neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes. Kitų galimybių, nei aptartosios
skundžiamuose teismų sprendimuose, ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise
priklausantį sklypą nėra.
Teismai pagrįstai servituto nustatymo
būtinybę atsakovų sklype grindė ir ta aplinkybe, kad ieškovams reikalinga
atlikti ant ieškovų ir atsakovų sklypų ribos esančios elektros skydinės, kuri
šiuo metu nuo ieškovų sklypo atitverta atsakovų pastatyta tvora, įrangos
priežiūrą. Remiantis teismų byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada,
kad prieiti prie elektros skydinės galima tik iš atsakovams priklausančio
sklypo. Ieškovai sutartimi su energijos tiekėjais yra įpareigoję prižiūrėti
elektros skydinės įrangą, todėl jiems turi būti užtikrinama teisė prie šių įrenginių
prieiti ir juos aptarnauti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą
nagrinėją teismais tinkamai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė
įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai
pritaikė materialiosios teisės normas dėl servituto nustatymo ir nenukrypo nuo
kasacinio teismo praktikos, suformuotos nagrinėjamais klausimais šioje byloje.
Dėl bylos skyrimo nagrinėti žodinio proceso
tvarka
2010 m.
gegužės 28 d. teisme gautas atsakovų N. P. ir L. P. prašymas skirti bylą
nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai buvo
informuoti apie bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismuose, turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę ginčijamais klausimais,
byloje nustatytos faktinės aplinkybės nekelia abejonių, todėl teisėjų kolegija
laiko, kad skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo (CPK 356
straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovai
prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos,
atlyginimą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovams
kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatė N. Žeknienė; ieškovai už
atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1500 Lt, pateikė tai patvirtinantį
2010 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2. Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už
atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių
mėnesinių algų dydžio atlyginimą, taip pat į tai, kad ginčas nebuvo labai sudėtingas,
daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovų prašymą ir priteisti
jiems iš kasatoriaus 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2
dalys).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės
instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 194,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, netenkinus kasacinio
skundo, priteistinos iš kasatoriaus.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo
V. S. ieškovų Ž. N. ir D. N. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi
išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš
atsakovo V. S. 194,95 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus, 95 ct) išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Sigitas
Gurevčius
Sigita
Rudėnaitė