Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-2087-673/2020

                        teisminio proceso Nr. 4-22-3-00225-2020-4;

procesinio sprendimo kategorijos:

6.1; 1.4.4; 21.9.10.

  KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. rugsėjo 15 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, nedalyvaujant:

administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „V. V.“ direktorius, gyvenantis Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) g., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir institucijos, surašiusios protokolą, atstovas, teismui pateikė prašymus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Ištyrę bylos medžiagą teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 9 d.,  UAB „V. v.“ direktorius A. S., esant darbinių santykių požymiams ir atlygintinumui, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui E. D. dirbti vairuotojo pareigose nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą.

A. S. 2020-09-15 pareiškime teismui kaltu prisipažino visiškai. Prisipažino, kad padarė veiką, nurodytą protokole, tai yra leido dirbti nelegaliam darbuotojui E. D., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Nurodė, kad gailisi, prašė skirti kaip galima mažesnę baudą ar mažesnę baudą, nei minimali. Jo vadovaujamos įmonės turtinė padėtis nėra gera, nes karantinas. Pažada daugiau tokio pobūdžio nusižengimų nedaryti.

Teisės pažeidimo faktą ir A. S. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai:

Valstybės įmonės Registrų centro išraše matyti, jog UAB „V.v.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vienintelis įmonės vadovas A. S. (b. l. 3).

E. D. prašymas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. birželio 2 d. buvo sutarta dėl vairuotojo darbo, 2020 m. birželio 3 d. išvyko maršrutu Kėdainiai – Vokietija – Olandija – Vokietija – Lietuva. Jam buvo pažadėta, jog jis bus įdarbintas, tačiau paaiškėjo, kad Sodros svetainėje nebuvo pranešimo apie jo įdarbinimą. Su juo nebuvo atsiskaityta už atliktą darbą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 9 d. (b. l. 4).

VSDFV informacinės sistemos pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. asmuo vardu E. D. nedirbo įmonėje UAB „V. v.“ (b. l. 5).

Byloje yra pateiktas CD diskas su garso/vaizdo įrašais (b. l. 17). Pirmas vaizdo įrašas, pavadinimu „Įrašas apie antrą kartą sugedusią transporto priemonę“, patvirtina pažeidėjo įmonės automobilio gedimus. E. D. sutuoktinei 2020 m. birželio 8 d. siuntė garso įrašą, kuriame girdėti, jog sutuoktinės prašo nevažiuoti, nes sugedo transporto priemonė. Antrame įraše, pavadinimu „Įrašas, kad nesilaikoma darbo ir poilsio režimo“, matyti, jog garso įrašas sutuoktinei buvo siunčiamas 2020 m. birželio 4 d., įraše E. D. teigia, kad jau važiuoja parą laiko be poilsio. Trečias vaizdo įrašas, pavadinimu „Reiso metu sugedo transporto priemonė“, patvirtina įmonės automobilio gedimus, įraše matosi nutrūkę transporto priemonės diržai. Ketvirtas vaizdo įrašas, pavadinimu „Reiso metu vežiau keleivius“, patvirtina keleivio vežimo faktą. Penktas vaizdo įrašas, pavadinimu „Video kelyje“, patvirtina E. D. kelionę, įraše matyti, kaip E. D. vairuoja transporto priemonę „Mersedes“.

Minėtus vaizdo/garso įraše užfiksuotus veiksmus taip pat patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, kuriuose matyti navigacijoje įvestas kelionės tikslas – Hassenbrockweg, nuotraukoje matyti, kad iki kelionės tikslo yra likę 1 448 kilometrų, atvykimo laikas 2.15 val. nakties (b. l. 9); nutrūkęs transporto priemonės diržas (b. l. 10); apie transporto priemonės sugedimą ir atliekamo darbo užmokestį, patvirtina ir susirašinėjimai tarp E. D. ir jo sutuoktinės (b. l. 12–13).

Darbo santykius tarp E. D. ir UAB „V. v.“ įmonės patvirtina susirašinėjimas tarp E. D. ir asmens, vardu M. J.. Iš pokalbių matyti, kad E. 2020 m. birželio 4 d. buvo pakrautos 2 paletės dėžių (b. l. 14). Susirašinėjimo išrašas taip pat patvirtina ir apie transporto priemonės sugedimą, minėtasis asmuo teigė, kad yra ieškomas servisas arba nutemps „traliukas“ (b. l. 15). Iš susirašinėjimo galima daryti išvadą kad UAB „V. v.“ atstovas žinojo apie vežamą keleivę (b. l. 16, 28).

Iš E. D. apklausos matyti, kad jis visus klausimus sprendė su įmonės vadovu  A. S. (b. l. 18–19).

Byloje yra pateikta „Swedbank“ mokėjimo ekrano kopija, kuri patvirtina iš A. S. gautą darbo užmokestį (b. l. 20).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad buvo atliekamas tyrimas UAB „V. v.“, kuriuo metu nustatyta, jog UAB „V. v.“ direktorius A. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 34–35).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42, 43 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Byloje nustatyta, kad įmonėje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nebuvo kitų įgaliotų asmenų, kurie būtų galėję organizuoti įmonės darbą, tame tarpe ir sudarinėti darbo sutartis. Todėl visa atsakomybė už įmonės veiklos organizavimą tenka administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tai yra įmonės vadovui A. S.. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalys, kuriose nurodyta, kad būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis ir kt. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „V. v.“ direktorius, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 9 d., leido nelegaliai dirbti vairuotojo pareigose E. D.. A. S. savo darbuotojui – E. D. perdavė transporto priemonę „Mersedes Sprinter“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su kuria jis turėjo pervežti įmonės krovinius. Buvo aptartos esminės sąlygos – darbo užmokestis, darbo ir poilsio rėžimas, darbo pobūdis. Apie darbo santykius patvirtina byloje esantis darbo pažymėjimas bei darbo sutartis. Atsižvelgiama į tai, kad darbo sutartis nėra pasirašyta E. D., o VSDFV išraše įdarbintų asmenų sąraše E. D. nėra, kas patvirtina aplinkybes, jog E. D. nebuvo įdarbintas minimu laikotarpiu. UAB „V. v.“ vadovas į E. D. sutuoktinės sąskaitą pervedė 300 Eur, kas patvirtina, jog buvo atsiskaityta už atliktą darbą.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 9 d., UAB „V. v.“ direktorius A. S., esant darbinių santykių požymiams ir atlygintinumui, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui E. D. dirbti vairuotojo pareigose nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą., todėl pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir turi būti nubaustas. 

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę  sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, į asmenį charakterizuojančius duomenis: neteistas (duomenys iš LITEKO), ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančią (-ių) nuobaudą (-ų) (b. l. 36–42), dirba.

Asmeniui, nepriklausomai nuo to, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirtina minimali bauda. Pagrindo skirti mažesnę nei įstatymas numato baudą, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad ANK 95 str. 1 d. sankcija numato galimybę už nusižengimą skirti baudą nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. O už pakartotiną nusižengimo padarymo – baudą nuo 5000 Eur iki 6000 Eur.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 20121589855 

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 375 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

             Teisėja                                                                  Laima Šablevičienė