Civilinė byla Nr. 2YT-13932-528/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07744-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.5.2
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė,
sekretoriaujant Virginijai Nevulei,
dalyvaujant pareiškėjai G. L.,
suinteresuotam asmeniui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad ji priėmė A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (b. l. 31).
Pareiškėja palaiko patikslintą pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Patikslintas pareiškimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens tėvas A. L.. Santuokos metu jie buvo įgiję gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno iki A. L. mirties. Po savo sutuoktinio mirties ji ir toliau toje namų valdoje gyveno, naudojosi ja bei visu likusiu A. L. asmeniniu turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, kiek reikėjo remontavo. Su sutuoktiniu A. L. turi vienintelę dukrą, o kitų vaikų A. L. neturėjo. Dėl savo sutuoktinio A. L. palikimo priėmimo nei ji, nei jų dukra, anūkai ar kas nors kitas į notarą nesikreipė, tačiau visu A. L. turtu ji rūpinosi kaip savu ir vienasmeniškai sprendė kaip su tuo turtu elgtis. Dabar ji nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė savo sutuoktinio palikimą.
Suinteresuotas asmuo V. M. su patikslintu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. V. M. paaiškino, kad, mirus jos tėvui A. L., visą likusį po jo mirties turtą priėmė tik jos mama G. L., kuri vienintelė kaip savininkė sprendė ką su juo daryti, mokėjo mokesčius, rūpinosi turto išlaikymu ir priežiūra. Ji pati į tėvo palikimą ar jos vaikai į senelio A. L. palikimą nepretendavo ir to palikimo nepriėmė.
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos G. L. sutuoktinis, o suinteresuoto asmens V. M. tėvas A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6, 33–35). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjai G. L. nuosavybės teise priklauso 351/1526 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu (b. l. 8–10). Minėtu gyvenamojo namo adresu nuo 1995 m. rugsėjo 12 d. yra deklaruota pareiškėjos ir buvo deklaruota palikėjo A. L. gyvenamoji vieta (b. l. 7, 33). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, jog šiame registre nėra įregistruota palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 32). Pareiškėja G. L. pateikė teismui įrodymus, kad 2008 m. sausio – balandžio mėnesiais mokėjo mokesčius už gamtines dujas, elektrą, teiktas adresu (duomenys neskelbtini), ir nėra skolinga už šiukšlių išvežimą (b. l. 11–18).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų matyti, jog suinteresuotas asmuo V. M. yra palikėjo A. L. pirmos eilės įpėdinė, o pareiškėja G. L., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turi teisę paveldėti su ja (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo – palikėjo A. L. ir pareiškėjos G. L. dukra V. M. ne tik nepaneigė ir neprieštaravo pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, bet ir patvirtino jas, todėl jos laikytinos teisingomis bei atitinkančiomis tikrovę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai). Taigi, šiuo atveju kiti turintys teisę paveldėti asmenys palikėjo A. L. palikimo nepriėmė. Jokių duomenų ar įrodymų apie ginčus dėl to palikimo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi (CPK 177, 178 straipsniai). Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja G. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti sutuoktinio turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi, mokėdama mokesčius ir kaip savininkė spręsdama kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos patikslintas pareiškimas laikytinas pagrįstu bei įrodytu, todėl tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, tačiau į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 9,25 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Tenkinti patikslintą pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 9,25 Eur (devynių eurų 25 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Baškienė