Bylos Nr. e2-1411-905/2021
Proceso Nr. 2-68-3-21866-2020-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.2; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Jolanta Žilienė,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Daliui Poviliui ir
atsakovo atstovui advokatui Tadui Katauskui,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Uprent“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas prašė atmesti priešieškinį ir priteisti iš atsakovo 22 405,44 Eur skolos. Anot ieškovo, atsakovas, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Norus“ vadovas ir vienintelis akcininkas, sudarė su ieškovu 2019 m. liepos 11 d. laidavimo sutartį, kuria besąlygiškai įsipareigojo atsakyti ieškovui už visų UAB „Norus“ įsipareigojimų pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui iš UAB „Norus“ 21 266,44 Eur skolos ir delspinigių, taip pat 1139 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš viso 22 405,44 Eur sumą. Kadangi nurodyta suma priteista dėl UAB „Norus“ prisiimtų įsipareigojimų pagal nuomos sutartį Nr. 201733, tai ji priteistina iš atsakovo kaip laiduotojo, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas, kurios išvestinės ir susijusios su pagrindine skola iš sutartinių santykių. Dėl priešieškinio ieškovas nurodė, kad jo teisių į UAB „Norus“ skolą realizavimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė nei savo, kaip fizinio asmens, nei UAB „Norus“ sunkios būklės sudarant laidavimo sutartį, taip pat neįrodė, kad ieškovas žinojo apie tokią sunkią būklę ir ja pasinaudojo. Be to, atsakovas neįrodė ir savo teiginių, kad ieškovas nedelsiant siekė apmokėjimo pagal išduotą vekselį, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas išieškojimo veiksmų prieš atsakovą ir jo įmonę ėmėsi tik 2020 m. gegužės mėnesį, t. y. 10 mėnesių po vekselio pasirašymo. Ieškovas pabrėžė, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymas leido atsakovui normalizuoti savo įmonės veiklą, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, ginčo sutartis buvo naudinga. Be to, sudarant ginčo sutartį buvo tikimasi, kad atsakovo įmonė pati visiškai atsiskaitys pagal nuomos sutartį.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento šalių 2019 m. liepos 11 d. laidavimo sutartį. Anot atsakovo, jam priklausančiai UAB „Norus“ kilus finansinių sunkumų ir negalint atsiskaityti su ieškovu pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nurodė, kad nesumokėjus skolos ieškovas reikš ieškinį teisme, nebent atsakovas sudarytų laidavimo sutartį ir pasirašytų vekselį, taip užtikrindamas įmonės prievoles. Atsakovo teigimu, neturėdamas kitos išeities jis sutiko su ieškovo sąlygomis, nes nutraukus nuomos sutartį būtų sustojęs atsakovo įmonei svarbių rangos sutarčių vykdymas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nedelsiant siekė apmokėjimo pagal vekselį, tačiau vekselis buvo nepatvirtintas notaro, todėl buvo negaliojantis. Anot atsakovo, ieškovas pasinaudojo UAB „Norus“ sunkia finansine padėtimi ir, darydamas ekonominį spaudimą, privertė atsakovą sudaryti nenaudingą laidavimo sutartį (CK 1.91 straipsnis). Sudarant ginčo sutartį jau buvo žinoma, jog įmonės skola ieškovui viršijo 20 000 Eur, todėl laidavimo sutarties 4 punkte įtvirtinta tik deklaratyvi sąlyga, kuri rodo ieškovo ketinimą nedelsiant nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Šalys 2019 m. liepos 11 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas (laiduotojas) užtikrino, kad skolininkas UAB „Norus“ tinkamai vykdys visus savo finansinius įsipareigojimus pagal 2017 m. lapkričio 22 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat besąlygiškai įsipareigojo atsakyti už visų ir bet kurio įsipareigojimo nevykdymą. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad šia sutartimi atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui gavęs rašytinį pareikalavimą mokėti, kai UAB „Norus“ tinkamai neįvykdė visų ar dalies savo finansinių prievolių pagal nuomos sutartį.
Viena vertus, ginčo sutarties preambulėje nurodyta, kad laiduotojas sutiko laiduoti ir šalys šią sutartį sudarė, nes, be kita ko, skolininko UAB „Norus“ finansinė padėtis neatitinka ieškovo, kaip naudos gavėjo, keliamų reikalavimų. Tokia sutarties nuostata, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina atsakovo argumentus, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovui priklausančios UAB „Norus“ finansinius sunkumus, kaip tokius. Kita vertus, atsakovo nurodomi ieškovo ketinimai (kuriuos atsakovas vertina kaip grasinimus, neteisėtą spaudimą) kreiptis į teismą dėl ginčo sutarties sudarymo metu jau egzistavusių (ir (arba) dėl vėliau atsirasiančių) UAB „Norus“ skolų išieškojimo negali būti vertinamas kaip ieškovo neteisėtas veiksmas (neteisėtas ekonominis spaudimas). Priešingai, kreipimasis į teismą dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynimo yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens konstitucinė teisė. Vien tai, kad šia savo teise ieškovas pasinaudotų žinodamas apie sunkią skolininko (UAB „Norus“) turtinę-finansinę būklę, tokio kreipimosi dėl teisminės gynybos nedaro nesąžiningu ar neteisėtu veiksmu – įstatymas nenustato draudimo į teismą kreiptis, kai skolininko turtinė-finansinė būklė yra bloga. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovo nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (neteisėtą ekonominį spaudimą), taip pat į atitinkamas kasacinio teismo suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kuriose nurodoma būtent į neteisėtą-nesąžiningą kreditoriaus spaudimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas nurodė, jog ginčo sutartį jis sudarė siekdamas išsaugoti savo įmonės „Norus“ veiklą (užtikrinti sudarytų rangos sutarčių vykdymą). Tokie atsakovo argumentai, teismo vertinimu, patvirtina ieškovo atsikirtimus, kad ginčo sutartis buvo iš esmės naudinga tiek atsakovui (siekusiam savo įmonės veiklos tęstinumo), tiek ir jo įmonei UAB „Norus“, kurios skolų ieškovui išieškojimas buvo tam tikram laikui atidėtas. Dėl to nėra pagrindo sutikti ir su tais atsakovo argumentais, kuriais apeliuojama į ginčo sutarties akivaizdžiai nenaudingas sąlygas (pačiam atsakovui ir (arba) jo įmonei). Neįrodžius pagrindų ginčo sutartį vertinti kaip sudarytą būtent dėl neteisėto-nesąžiningo ieškovo spaudimo ir kaip sudarytą akivaizdžiai nenaudingomis atsakovui sąlygomis, priešieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti-neįrodyti.
Nors atsakovas apeliavo ir į laidavimo prievolės sąlyginį pobūdį, t. y. akcentavo, kad ginčo sutarties sudarymo metu skolininkas jau buvo pradelsęs įsipareigojimų įvykdymo terminus, todėl atsakovas iš esmės tik formaliai-deklaratyviai prisiėmė jau egzistavusią įmonės skolą, tačiau ir tokie atsakovo atsikirtimai negali paneigti jo prisiimtų įsipareigojimų ieškovui teisėtumo. Šiuo aspektu pats atsakovas, teismo vertinimu, pagrįstai teigia apie skolos prisiėmimą už savo įmonę, todėl toks įsipareigojimas padengti kito asmens egzistuojančią skolą negali būti vertinamas kaip neteisėtas (nenustačius kreditoriaus neteisėtų veiksmų ir, priešingai, nustačius skolininko naudą iš ginčo sandorio). Nagrinėjant šiuos atsakovo argumentus būtent laidavimo, kaip sąlyginės prievolės, kontekste, būtina pažymėti, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo ratio decidendi neturi jokių panašumų su atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta civiline byla Nr. 3K-3-29-248/2015, kurioje priimtoje 2015 m. vasario 13 d. nutartyje konstatuota apie laidavimo prievolės sąlyginį pobūdį, kaip tokį (kasacinio teismo nagrinėtoje byloje spręsta dėl mirusio laiduotojo įpėdinių atsakomybės). Pažymėtina ir tai, kad Civilinio kodekso 6.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Ši teisės norma akivaizdžiai paneigia aptariamus atsakovo argumentus ir teikia pagrindą konstatuoti, kad laiduotojas gali prisiimti atsakomybę ir už jau egzistuojančias skolininko skolas.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5470-892/2020 patenkino ieškovo UAB „Uprent“ ieškinį ir priteisė iš UAB „Norus“ 21 266,44 Eur skolos, 1139 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta skola priteista pagal UAB „Uprent“ ir UAB „Norus“ 2017 m. lapkričio 22 d. sutartį nuomos sutartį Nr. 201733. Ši aplinkybė patvirtina egzistuojančią ir iš nurodytos nuomos sutarties kylančią skolininko UAB „Norus“ 21 266,44 Eur skolą ieškovui. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis šalių laidavimo sutartimi, nurodyta 21 266,44 Eur skola priteistina iš atsakovo kaip laiduotojo. Dėl preliminariu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų, teismas sprendžia, kad šios išlaidos nesusijusios su UAB „Norus“ skola būtent pagal laidavimo sutartyje nurodyta nuomos sutartį. Šiuo aspektu pagal analogiją atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalyje bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriskiriamos netgi prie netiesioginių nuostolių ar negautų pajamų (tokioms sumoms priskiriamos tik protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu būtent ne teismo tvarka). Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ieškinio dalį dėl 1139 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes dėl tokių UAB „Norus“ įsipareigojimų įvykdymo atsakovas ginčo sutartimi nelaidavo.
Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas ieškinį tenkina iš dalies, t. y. priteisia iš atsakovo 21 266,44 Eur skolos, o priešieškinį atmeta. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinant iš dalies (t. y. 87 proc.), laikantis tokio patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykio, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1044 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš 1200 Eur patirtų šių išlaidų sumos) ir 472 Eur žyminio mokesčio (iš sumokėtos 542 Eur šio mokesčio sumos), t. y. iš viso 1516 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi priešieškinio reikalavimai visiškai atmetami, tai atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, šioje byloje priimta 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovui atidėtas 429 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Remiantis nurodyta nutartimi ir atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio reikalavimai atmetami, valstybei iš atsakovo priteisiama 429 Eur žyminio mokesčio. Valstybei nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų suma mažesnė, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismo išvada
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Uprent“, j. a. k. 302602485, iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 266,44 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 44 ct) skolos pagal laidavimo sutartį.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Uprent“, j. a. k. 302602485, iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1516 (tūkstantį penkis šimtus šešiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 472 (keturis šimtus septyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius