Civilinė byla Nr. 2A-1647-510/2010
2-13-3-04228-2009-6
Pirmosios instancijos teismo teisėjas A. V. Pilipčikas
30.5.; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 23 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Algirdo
Remeikos, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovui H.
Urbonavičiui, atsakovo M. T. Mackevičiaus atstovams K. Kaminskui ir advokatui
G. Kaminskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei D. Štreimikienei,
trečiojo asmens atstovei advokatei A. Bilinskienei, viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mykolo Teofiliaus
Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės
26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-59/2010 pagal ieškovo Kauno
apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Mykolui
Teofiliui Mackevičiui ir Alytaus apskrities viršininko administracijai (jos
teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministerijos), tretysis asmuo – asociacija „Nemunaičio stovykla“, dėl servituto
nustatymo,
n u s t a t ė:
Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras
patikslintame ieškinyje (2t., b.l.123-128) nurodė, kad Alytaus apskrities
viršininkui 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 33-14877 atkūrus nuosavybės
teises atsakovui Mykolui Teofiliui Mackevičiui ir nenustačius servitutų,
pažeisti viešojo juridinio asmens - asociacijos „Nemunaičio stovykla“ interesai
bei įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimai. Asociacija „Nemunaičio stovykla“
yra viešasis juridinis asmuo, kurios tikslas ugdyti vaikų ir jaunimo
bendražmogiškas ir krikščioniškas vertybes, organizuoti vaikų poilsio stovyklų
ir jaunimo organizacijų veiklą, vaikų užimtumą vasaros metu ir t.t. Stovykloje
poilsiauja apie 700 vaikų iš Alytaus miesto ir rajono, priimama apie 300 vaikų
iš socialiai remtinų ir rizikos šeimų. Dėl to, kad šiuo metu Mykolui Teofiliui
Mackevičiui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nenustatytas
asociacijai „Nemunaičio stovykla“ priklausančių statinių servitutas, stovykla
negali normaliai veikti. Servitutai nebuvo suprojektuoti ir nebuvo nurodyti ir
pateiktuose žemės projektuose, nors 2000 m. spalio 20 d. grąžinamos natūra
žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte, su kuriuo buvo supažindintas ir
ant kurio pasirašė piliečio, kuriam grąžinama natūra žemės įgaliotas atstovas,
bei sklypo identifikatoriuje buvo nurodyta, kad šiame sklype yra Nemunaičio
skautų-ateitininkų stovyklai (asociacijai „Nemunaičio stovykla“) priklausantys
poilsio pastatai. Atsakovui nuosavybės į žemės sklypą atkūrimo procese,
paruošiamuosiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad pilietis, kuriam
atkuriama nuosavybė sutinka leisti servituto teise naudotis 1,50 ha žemės plote
esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais bei
teritorija, reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui. Taigi
atsakovas, jau nuosavybės atkūrimo procese žinojo, kad žemės sklype yra
trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir pasirašydamas
minėtame plane iš esmės sutiko su servitutu dėl statinių naudojimo visame 1,50
ha žemės sklype. Ieškovas prašė nustatyti Mykolui Teofiliui Mackevičiui
nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Alytaus apskrityje
Alytaus rajone Nemunaičio seniūnijoje Nemunaičio kadastro vietovėje Nemunaičio
miestelyje, kurio kadastrinis Nr. 3340/0001:164, unikalus Nr. 3340-0001-0164
servitutą (kodas 212) - teisę ribotai naudotis žemės sklypo dalimi 1,45 ha,
kuriame yra asociacijai „Nemunaičio stovykla“ nuosavybės teise priklausantys
pastatai: pastatas-sandėlis su garažu, unikalus Nr. 4400-1525-5990; pastatas -
pramoginių renginių pastatas, unikalus Nr. 4400-1525-6010; pastatas - štabas,
unikalus Nr. 4400-1525-6065; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr.
4400-1525-6087; pastatas- poilsio pastatas, unikalus Nr. 4400-1525-6098;
pastatas- tualetas, unikalus Nr. 4400-1525-6354; pastatas-poilsio namelis,
unikalus Nr. 4400-1525-6176; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr.
4400-1525-6187; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6208;
pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6232; pastatas-poilsio
namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6276; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr.
4400-1525-6287; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6298;
pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6310; pastatas-poilsio namelis
su medicininiu punktu, unikalus Nr. 4400-1525-6332; kiti statiniai
(inžineriniai) - prausykla, unikalus Nr. 4400-1525-6343, pagal UAB „Pasoda“
2010 m. kovo 25 d. sudarytą servituto planą, 2010 m. kovo 29 d. suderintą
Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Alytaus
rajono žemėtvarkos skyriuje, visuomenės poreikiams, t. y. asociacijos
..Nemunaičio stovykla“ veiklai, nurodytai įstatuose, vykdyti.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį
patenkino. Teismas nustatė Mykolui Teofiliui
Mackevičiui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Nemunaičio
seniūnijoje, Alytaus rajone, Alytaus apskrityje Nemunaičio kadastro vietovėje
Nemunaičio miestelyje, kurio kadastrinis Nr. 3340/0001:164, unikalus Nr.
3340-0001-0164 servitutą (kodas 212) - teisę ribotai naudotis žemės sklypo
dalimi 1,45 ha, kuriame yra asociacijai „Nemunaičio stovykla“ nuosavybės teise
priklausantys pastatai: pastatas - sandėlis su garažu, unikalus Nr.
4400-1525-5990; pastatas - pramoginių renginių pastatas, unikalus Nr.
4400-1525-6010; pastatas - štabas, unikalus Nr. 4400-1525-6065; pastatas -
poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6087; pastatas - poilsio pastatas,
unikalus Nr. 4400-1525-6098; pastatas - tualetas, unikalus Nr. 4400-1525-6354;
pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6176; pastatas -poilsio
namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6187; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr.
4400-1525-6208; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6232; pastatas
- poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6276; pastatas - poilsio namelis,
unikalus Nr. 4400-1525-6287; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr.
4400-1525-6298; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6310;
pastatas - poilsio namelis su medicininiu punktu, unikalus Nr. 4400-1525-6332;
kiti statiniai (inžineriniai) - prausykla, unikalus Nr. 4400-1525-6343 pagal
UAB „Pasoda“ 2010 m. kovo 25 d. sudarytą servituto planą, 2010 m. kovo 29 d.
suderintą Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos
departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriuje, visuomenės poreikiams,
t. y. asociacijos „Nemunaičio stovykla” veiklai, nurodytai
jos įstatuose, vykdyti; priteisė iš Alytaus apskrities viršininko
administracijos ir Mykolo Teofiliaus Mackevičiaus solidariai 132 Lt žyminio
mokesčio ir 65,46 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė,
kad sprendžiant dėl servituto nustatymo pagrįstumo,
atsižvelgtina į teismų praktikos nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo
siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam
priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma
normaliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kol atsakovui nuosavybės
teise priklausančiame žemės sklype nenustatytas asociacijai „Nemunaičio
stovykla“ priklausančių statinių servitutas ir jis neįregistruotas
Nekilnojamojo turto registre, stovykla negali normaliai veikti, tai yra, pastatus
rekonstruoti, renovuoti, įrengti vandentiekį, užtikrinti elektros tiekimą ir
t.t.
Atsakovas Mykolas Teofilijus Mackevičius apeliaciniu skundu
prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas
grindžiamas šiais motyvais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė
dėl apelianto procesiniuose dokumentuose išsakytų argumentų, kad šiuo atveju
prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio, kadangi šioje byloje nėra viešo
intereso bei asmenų teisių pažeidimo. Šiuo atveju jokio asmenų ar visuomenės
teisių ar interesų pažeidimo nėra. Tretysis asmuo turėjo ir turi galimybę
naudotis kitais žemės sklypais, priklausančiais ne apeliantui, be to, tretysis
asmuo naudojasi apeliantui priklausančiu žemės sklypu nuomos sutarties
pagrindu. Apeliantas sutinka ir toliau leisti trečiajam asmeniui naudotis žemės
sklypu nuomos sutarties pagrindu, jeigu šalys sutars dėl visų žemės sklypo
naudojimo sąlygų. Alytaus rajono apylinkės teismas vadovavosi tuo, jog
servitutas apeliantui turėjo būti nustatytas Alytaus apskrities viršininkui
priimant 2001 m. gegužės 23 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau
šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl minėto sprendimo keitimo ar
panaikinimo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri
naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms
įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų),
taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų)
eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės
išperkamai žemei, grąžinama natūra, nutraukiant žemės nuomos sutartis pagal
Žemės nuomos įstatymą. Fiziniai ir juridiniai asmenys (pastatų ir statinių
savininkai) šią žemę nuomoja ir už šią žemę savininkui moka Žemės nuomos
įstatymo nustatyta tvarka. Šių įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą,
kad tuo atveju, kai asmeniui yra grąžinama žemė, kuri naudojama arba nuomojama
kitiems asmenims, kurių nuosavybės teise priklausantys statiniai stovi ant tos
žemės, tai su jais iki tol sudarytos žemės nuomos sutartys yra nutraukiamos ir
sudaromos žemės nuomos sutartys su naujais žemės sklypų savininkais. Servituto
būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti
viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Tretysis
asmuo gali normaliai įgyventi jam priklausančias teises ir nenustačius
servituto - jis gali naudotis žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu. Teismas
nepaisė daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Nustačius servitutą, apelianto
nuosavybės teisės į žemės sklypą būtų itin suvaržytos. Pirmosios instancijos
teismo sprendime nėra tinkamai apibrėžtas servituto turinys ir neišspręstas
atlygintinumo klausimas. Teisės doktrinoje egzistuoja prezumpcija, kad
servitutas yra atlygintinis. Toks teismo sprendimas, kuriuo nenustatytas
atlyginimas už naudojimąsi žemės sklypu, prieštarauja įstatyminiam
reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai.
Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis
prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama,
kad nenustačius servituto ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės
sklype stovykla negalėtų normaliai veikti. Prokuroras gali kreiptis į teismą su
pareiškimu, siekdamas apginti viešąjį interesą arba apginti valstybės,
savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teisės aktų
pažeidimai, kurių pobūdis turi esminės reikšmės asociacijos „Nemunaičio
stovykla“ teisėms ir teisėtiems interesams, yra pagrindas prokurorui reikšti
ieškinį ginant viešąjį interesą. Atsakovas nesiekė ir nesiekia geranoriškai
tartis dėl sklypo naudojimo sąlygų ir servituto nustatymo abipusiu sutarimu su
trečiuoju asmeniu.
Tretysis asmuo asociacija „Nemunaičio stovykla“ atsileipimu
į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d.
sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama, kad asociacija „Nemunaičio
stovykla“ yra viešasis juridinis asmuo, ne pelno siekianti organizacija ir jos
tikslas - organizuoti vaikų užimtumą vasaros metu iš įvairių organizacijų ir
skirtingų Alytaus miesto ir rajono vietovių. Stovykloje dirbantys mokytojai ir
studentai dirba kaip savanoriai, negaudami už darbą užmokesčio, visą stovyklos
kelialapio kainą sudaro tik būtinosios išlaidos, skirtos vaiko stovyklavimui.
Asociacijos „Nemunaičio stovykla“ nekomerciniais pagrindais vykdoma veikla yra
reikšminga, reikalinga, vertinga valstybei ir visuomenei, tai yra egzistuoja
viešasis interesas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad asociacija „Nemunaičio
stovykla“ naudojasi apeliantui priklausančiu žemės sklypu nuomos sutarties
pagrindu. Asociacija nėra sudariusi nuomos sutarties su apeliantu ir nemoka
apeliantui nuomos mokesčio. Taikiu būdu buvo bandoma išspręsti problemą dėl
asociacijai priklausančių pastatų eksploatavimo, tačiau susitarti su atsakovu
nepavyko. Asociacija bandė susitarti su ne tik dėl servitutų, žemės sklypų
mainų, bet ir dėl žemės sklypo nuomos. Susitarti nepavyko, kadangi žemės
savininkas nuomos sutartį siūlė sudaryti visiškai neatsižvelgdamas į
asociacijos poreikius ir interesus. 2009 m. birželio pradžioje apeliantas
neleido patekti į asociacijos pastatus asociacijos pasamdytiems rangovams,
kurie turėjo atlikti pastatų vidaus ir išorės remonto darbus. Apeliantas
nepagrįstai nurodo, kad asociacijai priklausantys statiniai yra kilnojamieji ir
gali būti perkelti į kitą žemės sklypą. Visi asociacijai priklausantys statiniai
yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, pagal savo prigimtį poilsio
nameliai yra statiniai sukurti statybos darbais, naudojant statybos produktus,
sujungti su žeme.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Nustatyta,
kad Alytaus apskrities viršininkas 2001 m. gegužės 23
d. sprendimu Nr. 33-14877 (1t., b.l.103) atkūrė atsakovui Mykolui Teofiliui
Mackevičiui nuosavybės teises į buvusio savininko Vaitiekaus Želnios nuosavybės
teisėmis valdytą 1,50 ha žemės, esančios Alytaus rajono Nemunaičio seniūnijos
Nemunaičio miestelyje. Šio sprendimo pagrindu atsakovui Nekilnojamojo turto
registre nuosavybės teise yra įregistruotas 1,5 ha žemės sklypas, kurio unikalus
numeris 3340-0001-0164 (1t., b.l.73-81). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto
registro centrinio duomenų banko išrašo (1t., b.l.73-81), šiame žemės sklype
yra šešiolika pastatų (poilsio nameliai, sandėlis, pramoginių renginių
pastatas, štabas, prausykla). Visi šie pastatai Nekilnojamojo turto registre
nuosavybės teise yra įregistruoti trečiojo asmens asociacijos „Nemunaičio
stovykla“ vardu (1t., b.l.81). Nei nuosavybės teisių atsakovui Mykolui
Teofiliui Mackevičiui į minėtą žemės sklypą atkūrimo metu, nei vėliau
servitutas nebuvo nustatytas, žemės nuomos sutartis taip pat nėra sudaryta.
Asociacija „Nemunaičio stovykla“ yra viešasis juridinis
asmuo, kurio tikslas ugdyti vaikų ir jaunimo bendražmogiškas ir krikščioniškas
vertybes, įtraukti jaunimą į socialinę veiklą ir kt. Asociacijos veikos sritys
ir rūsys – vaikų poilsio stovyklų veikla, jaunimo organizacijų veikla,
papildomas mokymas, socialinė, pramogų ir sporto veikla ir kt. (asociacijos
įstatai, 1 t., b.l.11). Atsakovui Mykolui Teofiliui Mackevičiui nuosavybės
teise priklausančiame žemės sklype esantys asociacijos „Nemunaičio stovykla“
vardu įregistruoti pastatai yra naudojami kaip vaikų poilsio stovykla.
Apeliantas
apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju prokuroras neturėjo teisės
pareikšti ieškinio, kadangi šioje byloje nėra viešo intereso bei asmenų teisių
pažeidimo. Su šiuo apelianto teiginiu negalima sutikti. CPK 49 straipsnio 1
dalis numato kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir
savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam
interesui ginti. Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir
teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais
ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos
pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais
atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti
asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti
(Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti
teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į
teismą su ieškiniu (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2
dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikų
poilsio stovyklos tinkamo funkcionavimo užtikrinimas yra viešas interesas,
todėl prokuroras, manydamas, jog nenustačius servituto buvo pažeisti teisės
aktų reikalavimai, turėjo teisę kreiptis su ieškiniu dėl servituto nustatymo.
Apelianto teigimu, nebuvo būtinumo nustatyti servitutą. Apeliantas
mano, kad asociacija „Nemunaičio stovykla“ gali normaliai įgyventi jam
priklausančias teises ir nenustačius servituto – asociacija gali naudotis žemės
sklypu nuomos sutarties pagrindu. Apelianto nuomone, teismas nepaisė daiktų
savininkų interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija mano, kad šie apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo
panaikinti skundžiamą sprendimą. CK 4.111 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutas
– tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu
daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis
daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas
(viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Ieškovas
pateikė teisminiam nagrinėjimui 2010 m. kovo 29 d. su Alytaus rajono žemėtvarkos
skyriumi suderintą planą (2 t., b.l.135), kuriame numatytas servitutas 1,45 ha
žemės plotui. Kaip matyti iš šio plano, asociacijai „Nemunaičio stovykla“
priklausantys pastatai yra išsidėstę visame žemės sklype, išskyrus 6-7-8-9 taškais
apibrėžtą plotą, kuris yra nurodytas kaip M. T. Mackevičiaus namų valda. Todėl teisėjų
kolegija sprendžia, kad normaliai vaikų stovyklos veiklai užtikrinti, būtina,
kad asociacija „Nemunaičio stovykla“ galėtų naudotis visu 1,45 ha žemės plotu. M.
T. Mackevičiui ir asociacijai „Nemunaičio stovykla“ nenusitarus dėl šio žemės
ploto nuomos, servituto nustatymas yra būtinas. Nenustačius servituto, asociacija
„Nemunaičio stovykla“ neturėtų teisinio pagrindo naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje
yra asociacijos pastatai, o tuo pačiu nebūtų užtikrinta normali asociacijos veikla.
Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas servitutą pagal 2010 m.
kovo 29 d. suderintą su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi planą, servituto
nustatymą reglamentuojančių materialinės teisės normų nepažeidė. Kolegija taip
pat pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (1t., b.l.73-82)
asociacijai „Nemunaičio stovykla“ priklausantys pastatai pastatyti 1986-1987
metais. Taigi, atsakovas M. T. Mackevičius nuosavybės teisės į žemę atkūrimo
metu žinojo, kad žemė yra užstatyta, tačiau su tokiu nuosavybės teisės atkūrimo
būdu sutiko, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog
servituto nustatymas pažeidžia žemės ir pastatų savininkų interesų pusiausvyrą.
Apeliantas
apeliacinį skundą grindžia teiginiu, kad teismas neišsprendė servituto
atlygintinumo klausimo. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nesudaro
pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2010, konstatavo, kad teismo
sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl
prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129
straipsnį. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iš
esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Jeigu
ši aplinkybė netirta, tai yra pagrindas bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą
kvalifikuoti kaip nevisapusišką (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendime turi būti nurodyta, yra
servitutas atlygintinas ar ne, o jeigu prievolė mokėti kompensaciją nustatoma,
tai pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Tačiau
pagal vėlesnę teismų praktiką, tais atvejais, kai reikalavimo dėl servituto
atlygintinumo nepareiškia nepareikšta nė viena šalis, pirmosios instancijos
teismas neturi teisinio pagrindo jį spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2010). Esant tokioms
aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad
atsakovas M. T. Mackevičius turi teisę atskiru ieškiniu reikalauti atlyginimo už
servitutą, jeigu jis mano, kad servitutas turi būti atlygintinis.
Apeliacinio
skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo,
todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m.
gegužės 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1
punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326-327 straipsniais,
n u t a
r i a:
Apeliacinį
skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Dalė
Burdulienė
Algirdas
Remeika