Civilinė byla Nr. e2A-398-657/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02434-2018-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismas

s P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos, M. T., M. T., R. Ž., I. U. ir I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1312-451/2019 pagal ieškovų M. R., M. M. R., D. T., J. T. ieškinį atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijai, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. dėl bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo ir kitų protokolų panaikinimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtus statybos padarinius, tretieji asmenys L. M., D. B., G. S., V. Č., P. Č., D. B., J. S., G. S., A. D., A. D., A. B., A. B., I. G., E. G., M. G., A. M., A. D., R. B., R. L. V., J. K., I. S., uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Boker“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai M. R., M. M. R., D. T., J. T. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinę ieškinio reikalavimus (2019 m. rugsėjo 25 d. Nr. DOK-112461) prašė: 

1) pripažinti negaliojančiais Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimą, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimo nutarimus, 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį;  

2) įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas, t. y.:  

- įpareigoti atsakovus M. T., M. T., N. A., pašalinti prie jiems nuosavybės teise priklausančio butų Nr. 2 ir Nr. 3 savavališkai pastatytą 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio terasą su stogu ir išardyti terasos pamatus, bei pašalinti įrengtą tvorą bei medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo;

- įpareigoti atsakovus I. U. ir I. U. pašalinti prie jiems priklausančio buto Nr. 12 savavališkai pastatytą terasą;

-įpareigoti atsakovę R. Ž. pašalinti prie jai priklausančio buto Nr. 14 savavališkai pastatytą 2,4 m aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje savavališkai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamąjį namą;

3) įpareigoti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T., įleisti ieškovus, įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas;  

4) įpareigoti atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T., naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele, pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9, o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėtomis vietomis Nr. 11;  

5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi.   

2.       Nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priimti protokolai yra neteisėti, priimti pažeidžiant imperatyvias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Civilinio kodekso normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o 2015 m. kovo 3 d. protokolas akivaizdžiai yra suklastotas. Ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, jos pirmininkas M. T. ir bendrijos sekretorė R. Ž. veikia neteisėtai, savivaliauja, pažeidžia jų, kaip gyvenamojo namo bei žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus. Bendrijos narių susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas nutarimas, kurio 3 dalyje nutarta parkavimo vietas perleisti 9 ir 11 butų savininkams, o 4 ir 19 butų savininkams grąžinti pradinius įnašus, atitinkamai, 600,00 Eur ir 900,00 Eur, kadangi jie naudojosi parkavimo vietomis, galutinai nepadengę sąmatos. Šio protokolo pagrindu atsakovas M. T. ir bendrija ieškovams neleidžia naudotis bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštele. Apie tai, kad visa sąmata, kurią turėjo padengti, sudarė 18 740,00 Eur, ieškovai niekada nebuvo informuoti. 2015 m. gruodžio 20 d. protokolu priimti nutarimai yra susiję ne tik su mokesčio už aikštelę dydžiu, bet ir su aikštelės įrengimu bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Su žemės naudojimu ir joje planuojamais vykdyti aikštelės įrengimo darbais susiję sprendimai privalėjo būti priimami visų žemės sklypų savininkų balsų dauguma, visų žemės sklypo bendraturčių sutikimu. Didžioji dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso A. M. ir I. M., kurie gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise butų neturi. Šie asmenys nėra namo bendrijos nariai ir priimant 2015 m. gruodžio 20 d. protokolo nutarimus nedalyvavo, todėl apie automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą nežinojo. Ieškovai bendrijai yra sumokėję visą reikiamą sumą už automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo vietas, jiems nuosavybės teise priklauso ir atitinkamos dalys žemės sklypo, todėl ginčijamais 2015 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 23 d. protokolo nutarimais iš esmės paneigiamos tiek ieškovų, tiek kitų žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisės. Priimant 2015 m. gruodžio 20 d. protokolo nutarimus, ieškovai jau buvo name esančių butų savininkai, tačiau apie organizuojamą susirinkimą nebuvo informuoti, jame nedalyvavo ir su protokolu nebuvo supažindinti. Be to, 2015 m. gruodžio 20 d. protokolas ir jo nutarimai priimti pažeidžiant Bendrijų įstatymo nuostatas bei CK nuostatas, nes priimti ne visų žemės sklypo savininkų balsų dauguma.  

3.       Atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad apie 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinį susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo pranešta 2015 m. gruodžio 5 d. namo abiejų laiptinių skelbimų lentose pakabintais pranešimais. 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime dalyvavo 13 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių, balsavo 12 narių. Visi dalyvių sąraše pasirašę asmenys turi ne tik jiems priklausančius butus, bet ir žemės sklypo atitinkamas dalis, todėl teisėtai buvo priimtas 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolas, kuriame priimtas nutarimas dėl automobilių aikštelės įrengimo, darbų sąmatos vertinimo, pradinių įnašų surinkimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kad ieškovams buvo žinoma apie priimtą nutarimą, jo turinį ir sąlygas, patvirtina tai, kad jie mokėjo konkrečias 2015 m. gruodžio 20 d. protokolu numatytas 600,00 Eur ir 900,00 Eur sumas. Iki šiol nei vienas bendraturtis ar bendrijos narys nėra pareiškęs jokių pretenzijų ar prieštaravimų. Aikštelės įrengimas buvo inicijuotas pačių gyventojų iniciatyva, bendrijos lėšos nebuvo naudojamos, todėl įrengtos automobiliui vietos priskirtos tiems, kurie prisidėjo pilna suma prie aikštelės projekto įgyvendinimo. Ieškovai ilgą laiką neatsiskaitė, todėl įrengtos automobilių aikštelės vietos 2017 m. gruodžio 23 d. protokolu buvo perleistos kitiems pageidaujantiems asmenims, kurie už jas sumokėjo pilną sumą. 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos protokolą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, kadangi jis priimtas teisėtai, bendrojo naudojimo objektų valdytojas įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus. Ieškovai neturi teisės ginčyti 2015 m. kovo 3 d. priimto protokolo, kadangi jie neturėjo jokių nuosavybės teisių. 2015 m. kovo 3 d. protokolas priimtas dar iki jiems tampant savininkais, o minėto protokolo priėmime dalyvavę buvę savininkai – G. bei MB RTLA sprendimai – pritarė priimtam sprendimui ir jo turiniui, jokių pretenzijų nekėlė. Su pradiniu ieškiniu pateiktas 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atlikto patikrinimo aktas patvirtina, kad ieškovai dar iki kreipiantis į teismą žinojo apie priimtus 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. protokolus, todėl praleido CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytą 6 mėnesių senaties terminą bei CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių senaties terminą. 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. protokolų sprendimai buvo priimami balsuojant ne tik bendrijos narių dauguma, kurie turi žemės sklypo dalis, tačiau balsuojant ir kitų bendraturčių dauguma, kurie taip pat turi atitinkamas žemės sklypo dalis. Priimat teisėtus sprendimus pakanka daugumos bendrijos narių balsavimo ir daugumos žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Ieškovams nėra trukdžių patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

5.       Tretieji asmenys A. D., A. D., V. Č., P. Č., J. K., G. S., E. D., L. M., D. B., J. S., D. B., A. B., I. G., A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, taikyti senaties terminą. Nurodė, kad ieškovai siekia ne visų bendrijos narių ar bendraturčių interesų įgyvendinimo, o išimtinai savo interesų.

6.       Trečiasis asmuo A. M. su ieškiniu sutiko dalyje, kuri yra susijusi su jo interesais. Nurodė, kad ginčijamais nutarimais yra ne tik pažeidžiamos jo nuosavybės teisės, bet ir imperatyvios įstatymų nuostatos. Nors trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso didžioji dalis žemės sklypo, tačiau jis nebuvo informuotas nei apie vieną bendrijos organizuotą susirinkimą, kuriame buvo sprendžiami klausimai, susiję su jam priklausančio turto disponavimu. Nei vienam iš bendrijos priimtų nutarimų jis nepritaria. 

7.       Trečiasis asmuo R. L. V. nurodė, kad bendrija, vykdydama savo veiklą, nesivadovavo jos veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Prieštarauja 2015 m. kovo 3 d. protokolo sprendimams, jie yra neteisėti. Naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kaip to reikalauja įstatymai. Neteisėtai pastatytos terasos su pastogėmis bei aptvertos tvoros pažeidžia ne tik žemės savininkų, bet ir butų savininkų teises, nes tai yra teisiškai nesuderinti statiniai, kuriais išdarkomas namo fasadas bei trukdoma apeiti aplink namą eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kt. nelaimių atvejais.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį, 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą bei 2015 m. kovo 3 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą; įpareigojo atsakovus M. T. ir M. T., N. A. pašalinti prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 4,6 m. pločio, 4,30 m. ilgio terasą su stogu ir išardyti terasos pamatus bei pašalinti įrengtą tvorą ir medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo, o atsakovus I. U. ir I. U. – pašalinti prie jiems priklausančio 12 buto, esančio (duomenys neskelbtini)., savavališkai pastatytą terasą, atsakovę R. Ž. įpareigojo pašalinti prie jai priklausančio 14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 2,4 m. aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje savavališkai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamąjį namą; nustatė atsakovams 3 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius sprendimo per 3 mėnesių terminą, pripažino ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas; įpareigojo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T. įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, pripažino ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas; įpareigojo atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. 11; 5. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)“, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. bylinėjimosi išlaidas ieškovams bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.           

9.       Teismas nustatė, kad priimant 2015 m. kovo 3 d. nutarimą dėl bendros žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovai nebuvo buto savininkais, įrodymų, kad jie buvo tinkamai supažindinti su priimtais nutarimais, nėra pateikta. 2015 m. gruodžio 20 d. vykusiame žemės ir butų savininkų susirinkime ieškovai nedalyvavo, apie tokį susirinkimą jiems nebuvo pranešta. Byloje pateiktas ieškovo D. T. 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymas Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui pateikti visus bendrijos susirinkimo protokolus, pranešimus apie namo butų ir kitų patalpų savininkams dėl susirinkimo. 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame susirašinėjime tarp ieškovo D. T. ir bendrijos pirmininko nurodyta, kad ieškovas negavo nei vieno atsakymo į jo paklausimus. Byloje nėra duomenų, kad su priimtu nutarimu buvo supažindinti visi ginčo žemės savininkai ar butų savininkai. Kad ieškovams, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkams, nebuvo žinoma apie susirinkime priimtus sprendimus, įrodo ir į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 1 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus raštas, kuriuo Kauno rajono savivaldybės administracija įpareigojo bendrijos pirmininką pateikti savininkams išsamią informaciją apie bendrijos organų priimtus sprendimus. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas D. T. ne kartą kreipėsi raštu į bendrijos pirmininką, prašydamas pateikti visus susirinkimo protokolus ir priimtus nutarimus, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Atsakovai, reikšdami prašymą taikyti ieškinio senatį, nepateikė rašytinių įrodymų, kad apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtus nutarimus būtų tinkamai informuoti ieškovai, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovai praleido vienerių metų terminą pretenzijoms reikšti dėl neteisėtos statybos, kadangi apie ginčijamų nutarimų priėmimą, kad jie buvo žinomi ieškovams, atsakovai neįrodė.

10.       Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 3 d. žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Susirinkime buvo nutarta, kad namo gyventojai neprieštarauja, kad pirmų aukštų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras. Antrų trečių ir ketvirtų aukštų gyventojai naudojasi bendra 2 arų ploto žemes, skirta poilsio zonai. Visi bendrijos savininkai ir nariai sutinka ir neprieštarauja tokiai naudojimosi tvarkai. Iš 2015 m. kovo 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 21 dalyvis. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovas, susirinkime dalyvavo 21 dalyvis, iš jų - 10 bendrijos ir butų savininkų, 4 nariai, kurie turėjo butą, tačiau nebuvo bendrijos nariai, 7 nariai atstovaujami L. D., kuris pardavinėjo butus, o susirinkime nedalyvavo 3 žemės savininkai - A. M., M. G. ir UAB „Boker“. Atsakovės atstovas nurodė, kad šiems asmenims buvo žinoma apie susirinkimą, tačiau jie neatvyko. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime nurodė, kad nors jam priklauso 6 arai žemės sklypo, tačiau apie susirinkime priimtus nutarimus jis nebuvo informuotas. Teismo posėdyje patikslino, kad jo sutikimo apie galimybę įsirengti terasas ir automobilių aikštelę niekas neklausė. 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad visi bendrijos nariai sutinka ir neprieštarauja tokiai naudojimosi tvarkai. Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo pritarė visi žemės savininkai. Kad 2015 m. kovo 3 d. susirinkime nedalyvavo žemės savininkai A. M., M. G. ir UAB „Boker“, patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovės atstovas.  

11.       Savininkų bendrijos susirinkime, įvykusiame 2015 m. gruodžio 20 d., buvo svarstytas klausimas dėl aikštelės įrengimo, UAB „MM Statyba“ darbų sąmatos, pradinio įnašo sumos aikštelės įrengimui. Susirinkime priimtas nutarimas UAB „MM Statyba“ darbų sąmatą atmesti, įrengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelę visų pageidaujančių asmenų ja naudotis bendromis lėšomis, prisidedant savo darbu, atskirai pirkti medžiagas, samdyti pavienius asmenis darbams atlikti. Sutarta, kad asmenys, pageidaujantys statyti automobilius įrengtoje aikštelėje, sumoka pradinį įnašą šiems darbams už vieną vienetą 600,00 Eur, už dvi vietas – 900,00 Eur, o po darbų atlikimo patvirtinti bendrą darbų sąmatą. Galutinis mokestis už atliktų darbų sąmatą bus mokamas išdalinant investuotų pinigų sumą lygiomis dalimis iš 20 vnt. Ieškovai šiame susirinkime nedalyvavo, nes jiems nebuvo pranešta apie susirinkimą. Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 20 d. dalyvių sąrašo nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 13 dalyvių. Atsakovės atstovo paaiškinimu name yra 25 butai, susirinkime dalyvavo 13 dalyvių, iš kurių 11 buvo bendrasavininkių. Šiuo atveju, nei ieškovų, nei trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypo dalis, pritarimo šiuo klausimu nėra. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registro išrašą priklauso eilei savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, bei asmenims, kurie žemės sklype gyvenamajame name neturi butų ir kitų negyvenamųjų patalpų, ir šie asmenys yra neišreiškę pritarimo ir savo valios tokiam žemės sklypo naudojimui, kuris numatytas 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų priimtuose nutarimuose. Atsižvelgus, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, šis žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakovai neypatingiems I grupės statinių (terasų, tvorų) statybai žemės sklype, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Iš pateiktų 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų protokolų dalyvių sąrašų matyti, kad visų žemės sklypo savininkų pritarimo šiems nutarimams nėra.    

12.       Savininkų bendrijos susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d. buvo svarstomas klausimas dėl bendrijos narių naudojimosi automobilių aikštele taisyklių pasitvirtinimo ir vietų nustatymo. Šiame susirinkime 3 punktu nutarta, kad 4 ir 19 butų savininkai naudojosi parkavimo vietomis, galutinai nepadengę sąmatos, todėl 4 ir 19 butų parkavimo vietas perleisti naudotis 9 ir 11 butų savininkams, kadangi 9 ir 11 butų savininkai padengė išlaidas už įrengtas parkavimo vietas. Pradiniai įnašai 600,00 Eur 19 buto ir 900,00 Eur 4 buto bus grąžinami butų savininkams į jų nurodytas banko sąskaitas. 1,4,16,18,19,23,25 butai turi teisę automobilių stovėjimo vietą įsirengti laisvame žemės sklypo, priklausančio daugiabučiam namui, plote, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų, parengę teisės aktų reikalavimus atitinkantį naujos automobilių aikštelės projektą ir jį suderinę su kitais daugiabučio namo savininkais bendrijos susirinkime. 2017 m. gruodžio 23 d. namo savininkų bendrijos susirinkime dalyvavo 16 daugiabučio namo savininkų ir bendrijos narių, ieškovai šiame susirinkime nedalyvavo. Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad ieškovai D. T. 2016 m. kovo 25 d. bendrijai už vieną automobilio stovėjimo vietą sumokėjo 600,00 Eur, o M. R. 2016 m. kovo 25 d. už dvi automobilio vietas sumokėjo 900,00 Eur. Pagal šią sąmatą buvo įrengta 20 vnt. automobilių stovėjimo vietų, kurių kaina yra 18 737,20 Eur, o vienos automobilio vietos kaina - 937,00 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad galutinė sąmata buvo patvirtinta 2016 m. birželio 1 d., tačiau kokio susirinkimo metu ši sąmata buvo patvirtinta ir kaip pranešta savininkams, bendrijos pirmininkas nurodyti negalėjo. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dėl automobilio aikštelės reikėjo primokėti papildomai, ieškovai nurodė, kad jokio pranešimo apie papildomą sumokėjimą nėra gavę. Bylos duomenimis ieškovų sumokėti pinigai už automobilių vietas ieškovams grąžinti tik 2018 m. gruodžio 11 d., kas patvirtina, kad atsakovai sutiko, kad ieškovai turi teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Be to, nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai ir nesant bendrasavininkių sutikimo, atsakovė neturėjo teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems. 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 23 d. 3 dalyje Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų susirinkimuose priimti nutarimai, kuriais nuspręsta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, automobilių aikštelės įrengimo, automobilių parkavimo vietos perleidimo neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, akivaizdžiai paneigia ieškovų teisę laisvai patekti į valdomą turtą, tuo prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, dėl to pripažįstami negaliojančiais.     

13.       Nagrinėjamu atveju, naudojimosi tvarkos žemės sklypu n ustatyta n ėra, todėl nei viena iš bendro žemės sklypo dalių nėra priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui. Dėl to visi su žemės sklypo naudojimu ir valdymu susiję klausimai privalo būti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu. 2017 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-49 antstolė R. S. konstatavo faktines aplinkybes adresu (duomenys neskelbtini), kad sklypas aptvertas žalios spalvos metalinio tinklo tvora. Nuo namo pietrytinio kampo iki tvoros, juosiančios sklypą, ant kurio stovi namas, užtverta metalinio tinklo tvora su vartais. Kitoje užtvaros pusėje pasodintos tujos. Prie šiaurinės namo sienos pastatyta įstiklinta terasa. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. rašte nurodė, kad viso sklypo perimetru 2015 m. pastatyta tvora su 5 m. pločio įvažiavimo į sklypą vartais, tvoros aukštis yra nuo 1,60 m iki 1,80 m. Prie 14 buto pirmame aukšte R. Ž. įrengė 25 m² ploto, 2,5 m aukščio stoginę ir 15 m² ploto medžio lentų aikštelę su 2,4 m. aukščio pertvara. M. T. įrengė 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio balkoną su stogu, pamatus terasai prie buto Nr. 3. Tvora, stoginė, pertvara, balkonai priskiriama I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto, tačiau statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės savininkų rašytinį pritarimą. Taigi, pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, I grupės nesudėtingų statinių statybai nėra privaloma gauti statybai leidimą, tačiau turi būti žemės savininkų rašytinis pritarimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams M. ir M. T. bendrai priklauso 120 kv. m. žemės sklypo, atsakovei R. Ž. priklauso 133 kv. m. žemės sklypo, I. ir I. U. priklauso 45 kv. m žemės sklypo, kuriems dar priklauso ir automobilių stovėjimo aikštelės. Iš byloje esančio iš 2015 m. kovo 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), protokolo ir pridedamo dalyvių sąrašo matyti, kad susirinkime nedalyvavo žemės savininkai A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“, kuriems nuosavybės teise priklauso didesnė žemės sklypo dalis (A. M. – 623 kv. m, I. S. (M.) –178 kv. m, UAB „Žemės matavimai“ 3/25 dalis žemės sklypo). Taigi, 2015 m. kovo 3 d. vykusiame susirinkime priimtam nutarimui nebuvo gauti visų žemės savininkų sutikimai dėl bendros žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Į bylą yra pateiktas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), projektas, kuriame numatyti terasų dydžiai yra 6-9 kv. m. Atsakovų pirmame aukšte įrengtos terasos yra ženkliai išdidintos, jos yra nuo 20 kv. m. iki 25 kv. m., neatitinka namo projekto reikalavimų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad prie namo aptverta teritorija ir įrengti varteliai tik dėl vaikų ir gyvūnų saugumo, varteliai užrakinti tik kabliuku, todėl pro juos gali praeiti visi norintys. Nors kitiems bendraturčiams išlieka fizinė galimybė praeiti minėta žemės sklypo dalimi, tačiau statinių pobūdis ir jų konstrukcijos lemia, jog realus šios žemės sklypo dalies naudojimas kitais tikslais praktiškai yra neįmanomas, t. y. apeiti aplink namą eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais. Nesant visų žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, atsakovai neturėjo teisės bendrame žemės sklype užimti jiems nepriklausančią žemės sklypo dalį ir prie gyvenamojo namo įsirengti terasas su stoginėmis, apsitverti žemės sklypo dalis. Tokiu būdu iš dalies užstatė bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, o dėl tokių atsakovų veiksmų buvo apsunkinta ir pažeista kitų bendraturčių teisė naudotis žemės sklypu. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad bendrasavininkai sutiko ir leido išdidinti terasas nuo 6-9 kv. m iki 20 kv. m ir 25 kv. m. Tokia situacija iš esmės neatitinka sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros, jų kooperavimosi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti savavališkai pastatytos statybos padarinius, esančius (duomenys neskelbtini), tenkintinas.

14.       Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgus, kad artėja žiemos sezonas, kurio metu nebūtų racionalu ir protinga persodinti medelius, būtų apsunkinti terasų ir stoginių išardymo darbai, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu nustatytinas 3 mėnesių terminas sprendimo įvykdymui.

15.       2017 m. gruodžio 23 d. bendrijos narių susirinkime buvo priimtas nutarimas,  kurio 3 dalyje nutarta, jog ieškovai, kaip 4 ir 19 butų savininkai, naudojosi parkavimo vietomis galutinai nepadengę sąmatos. Kadangi naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, nei viena iš bendro žemės sklypo dalių negali būti priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui. Šiuo atveju ieškovams M. R. ir M. M. R. priklauso 1/25 žemės sklypo dalis, o J. T. ir D. T. – 30/2225 žemės sklypo dalis, todėl jų teisės patekti į ginčo žemės sklypą negali būti apsunkintos. Byloje pateikti net keli D. T. elektroniniai laiškai, skirti bendrijos pirmininkui, kuriuose jis nurodo, kad iš jam priklausančio telefono numerio yra užblokuota bendrų įvažiavimo į daugiabučio kiemą vartų prieiga, taip pat elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Minėti įrodymai pagrindžia ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, ieškovams pripažintina teisė atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, be to, ieškovams pripažintina teisė atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas.

16.       Pripažinus, kad 2017 m. gruodžio 23 d. susirinkimo nutarimo 3 dalį negaliojančia, laikytina, kad ieškovai pilnai sumokėjo už tris automobilio stovėjimo vietas, todėl atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija ir M. T. įpareigotini netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštele pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą – M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieškovams D. T. ir J. T. pažymėta vieta Nr. 11.  

17.       Ieškovai valstybei sumokėjo 451,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio padavimą, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad juos procese atstovaujančiai advokatei sumokėjo 3 000,00 Eur. Šis užmokestis neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl patenkinus pagrindinius patikslinto ieškinio reikalavimus, išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų. Ieškovų patikslintus ieškinio reikalavimus iš esmės tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiamos 302,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra iš atsakovų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A., po 43,24 Eur. 

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18.       Atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, M. T., M. T., R. Ž., I. U. ir I. U. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sav. savininkų bendrijos susirinkimo nutarimus pripažino negaliojančiais jau vien tuo pagrindu, kad ieškovai neturėjo teisės ginčyti šių nutarimų. Ieškovai M. R. ir M. M. R. bei D. T. ir J. T. bendrijos nariais tapo tik 2017 metais. Šių nutarimų priėmimo metu jie neturėjo jokių nuosavybės teisių, nebuvo bendrijos nariais, o bendrijos priimtų nutarimų sprendiniai jau buvo įgyvendinti iki jiems įsigyjant nuosavybės teises ir visą tai buvo matomi ir žinomi ieškovams. Ieškovams įsigijus nuosavybę, visos teisės ir pareigos jiems perėjo iš buvusių butų savininkų. Ieškovai neįrodė, kad ieškinio reikalavimai viešajam interesui ginti yra pareikšti, įgyvendinant jiems įstatymu suteikta kompetenciją. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. 

1.2.                      Teismas netinkamai aiškino senaties eigą ieškinio reikalavimams pareikšti. Ieškovai yra praleidę senaties terminą ginčyti bendrijos priimtus nutarimus. Ieškovai žinojo apie bendrijos priimtus nutarimus ir juos vykdė. Ieškovai dar iki kreipiantis į teismą žinojo apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. priimtus protokolus, todėl praleido CK 4.85 str. 9 dalyje numatytą 6 mėnesių senaties terminą bei praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių senaties terminą. Kadangi atsakovai prašė taikyti senatį CK 1.126 str. 2 d, todėl teismui buvo pagrindas ieškinį atmesti, remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.

1.3.                      Teismas netinkamai nustatė ir darė nepagrįstas išvadas, kokiu pagrindu buvo įrengtos terasos, tvorelės bei pasodinti medeliai. Teismas netinkamai sprendė, kad ieškovai tariamai nežinojo apie sprendimus, nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad susirinkimai būtų nevykę ar kad netinkamai būtų informuoti suinteresuoti asmenys. Teismas suabsoliutino bendrijos pareigą įrodinėti, ar visi bendraturčiai apie rengiamus susirinkimus ir priimamus sprendimus žinojo. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad nėra prievolės dalyvauti rengiamuose susirinkimuose, atvyksta ir juose dalyvauja pageidaujantys asmenys, o priimtų sprendimų pagrįstumui turi tik balsavusių asmenų skaičius. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos protokolai yra teisėti, todėl negali būti nuginčyti. 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotiniame susirinkime tiek būtų savininkai, tiek žemės sklypo bendrasavininkai susitarė dėl bendro žemės sklypo naudojimo. Ieškovams įsigijus nuosavybę vėliau, visos teisės ir pareigos jiems perėjo iš buvusių butų savininkų.

1.4.                      Teismas privalėjo taikyti atsakovų prašomą senaties terminą dėl statybos padarinių šalinimo. Atsakovai prašė teismo taikyti senaties terminą, numatytą Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte, ir nurodė, kad ieškovai yra praleidę 1 metų terminą. Teismas, atmesdamas šį prašymą, nepagrįstai ir neargumentuodamas nurodė, kad atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovai praleido vienerių metu terminą pretenzijoms reikšti dėl neteisėtos statybos, kadangi atsakovai neįrodė, kad apie ginčijamų nutarimų priėmimą buvo žinoma ieškovams. Pačių ieškovų pateiktas 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atliktas patikrinimo aktas patvirtina, kad terasos, stoginės, pasodinti medeliai, įrengtos tvorelės ir pan., kuriuos ieškovai prašo pašalinti kaip neteisėtos statybos padarinius, yra įrengti 2015 metų pavasarį, t. y. dar iki minėto akto išdavimo, ieškovams dar net neįgijus nuosavybės teisių. Byloje nebuvo ginčo dėl tariamos neteisėtos statybos momento, nebuvo ginčo, kad ieškovai, įsigydami nuosavybės teises, šiuos statinius matė ir su viskuo sutiko. Tai patvirtino ir ieškovas 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu. Ieškovai, kaip bendrasavininkai, iki ieškinio teismui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo padavimo dienos nesikreipė su pretenzijomis dėl tariamai pažeistų jų teisių, todėl laikytina, jog ieškovai tokią savo teisę prarado ir netenka teisės reikalauti, jog atsakovai nugriautų tariamai neteisėtus statinius.

1.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai privalo pašalinti terasas, stogines, tvoreles bei medelius. Tenkindamas šį ieškovų reikalavimą, teismas išimtinai rėmėsi aplinkybe, kad nebuvo gauti visų bendraturčių sutikimai. Visi savininkai, tiek būtų, tiek žemės bendraturčiai buvo kviečiami į visus bendrijos susirinkimus. Prieštaravimų ar pretenzijų dėl sprendimų niekada nebuvo gauta. Terasos padidinimas yra neesminis nukrypimas nuo projekto. Gyvenamasis namas nėra iki šiol užbaigtas, kaip pilnai įvykdyta statyba, todėl yra įmanoma pastato projektinės dokumentacijos korekcija. Nėra pažeisti jokie priešgaisriniai reikalavimai. Teismas sprendime nepasisakė, kur ir kokia dalis terasų yra neteisėta. Teismas įpareigojo atsakovus pašalinti terasas pilna apimtimi, o tai reiškia, kad atsakovai privalo nugriauti ir tai, kas numatyta gyvenamojo namo projekte. Teismas netinkamai vertino oficialius valstybės institucijos aktus. 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko patikrinimą ir pateikė išvadą, kad, nenustačius sklype ir name savavališkų statybų fakto, skundo nagrinėjimas nutraukiamas. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas antrą kartą atliko patikrinimą ir pateikė išvadą tokią pačią išvadą. Atsižvelgus, kad 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų susirinkimuose (protokoluose) buvo gauti bendraturčių sutikimai, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijų išvadas, į tai, kad visų ginčijamų statinių statybos darbai yra teisėti, teismui nebuvo pagrindo ieškinio reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tenkinti. Teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino minėtų aplinkybių. Konstatuodamas neteisėtą statybą ir įpareigodamas nugriauti ginčo statinius, teismas neatsižvelgė į ginčo šalių interesų pusiausvyrą, neįvertino, kad iki ieškovams įsigijus nuosavybę statybos darbai buvo įgyvendinti, kad atsakovai ginčo statiniais naudojasi 4 metus. Be to, sprendžiant dėl ginčo statinių statybos teisėtumo, neatsižvelgta į norminius statybos teisės aktus, galiojusius ginčo statinių statybos metu.

1.6.                      Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo patekti i ginčo žemės sklypą ir naudojimosi įrengta stovėjimo aikštele, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovų deklaratyvius teiginius, jog jiems yra apribota galimybė patekti į žemės sklypą, jog kiemo vartai neaktyvūs jiems skambinant GPS pagalba. Ieškovų rašyti elektroniniai laiškai, nepagrįsti skundai nepatvirtina jų teisių suvaržymo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė ir tariamą/galimą ateities klausimą. Teismas tenkino perteklinį reikalavimą ir ne retrospektyviniu (praeities), o perspektyviniu (ateities) aspektu, ir nustatė, kad ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas. Tokiu būdu teismas, pažeisdamas CPK 267 straipsnį, priėmė sąlyginį sprendimą, dėl sąlygų, kurių gali nebūti.

1.7.                      Teismas visiškai nevertino, jog gyvenamojo namo projekte yra suprojektuota ir numatyta automobilių stovėjimo aikštelė 23 automobiliams. Ieškovai jiems žinomo 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimo protokolo pagrindu nesumokėjo likusių pinigų už įrengtas automobilių stovėjimo vietas, todėl 2017 m. gruodžio 23 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimo protokolo 3-iu punktu buvo teisėtai ir pagristai nuspręsta 4 ir 19 butų parkavimo vietas perleisti naudotis 9 ir 11 butų savininkams, kurie padengė išlaidas už įrengtas parkavimo vietas. Pradiniai įnašai yra grąžinti ieškovams. Teismas dėl šių argumentų ir esančių rašytinių įrodymų iš esmės nepasisakė, o tenkinus ieškinio dalį dėl parkavimo vietų grąžinimo, reiškia, kad ieškovams teismo sprendimas suteikia teisę neatlygintinai, visiškai neprisidėjus prie parkavimo vietų įrengimo, jomis naudotis. Be to, 2017 m. gruodžio 23 d. protokolo 3 dalis negalėjo būti pripažinta pilnai negaliojančia, kadangi ji liečia ir kitus bendrijos narius, kurie su protokolo dalimi sutiko ir neprieštaravo.

19.       Ieškovai M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 

20.       Atsiliepime nurodė, kad teismas objektyviai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Atsakovai iš esmės pažeidė CK 1.137 straipsnio nuostatas, piktnaudžiavo teise. Ieškovai, būdami gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), butų ir žemės sklypo savininkais, turėjo teisę ginti savo pažeistas teises ir reikšti reikalavimus dėl 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Šie susirinkimo nutarimai yra niekiniai nuo jų priėmimo momento, tačiau šie nutarimai dar buvo ginčyti ir dėl procesinių pažeidimų, prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms. Faktiškai tiek įgyjant nuosavybę, tiek šiuo metu nėra nustatyta jokia konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Atsižvelgus, kad šis žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakovai neypatingiems I grupės statinių (terasų, tvorų) statybai žemės sklype privalėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Iš pateiktų 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų protokolų dalyvių sąrašų matyti, kad ne tik nėra visų žemės sklypo savininkų pritarimo ar sutikimo tokių statinių statybai, tačiau protokoluose aptarta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, nėra pateiktas žemės sklypo planas, ji nėra nustatyta notarine forma bei yra pažeidžianti žemės sklypo savininkų interesus. Ieškovai gina ne viešąjį interesą, bet kreipėsi į teismą dėl imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančių bendrijos protokolų nutarimų, kurie pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, pripažinimo negaliojančiais. Bendrijos protokolų nutarimai, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, pripažinti negaliojančiais, nes buvo pažeistos CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.85 straipsnio, 1.137 straipsnio, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės ir interesai, dėl ko nutarimai laikyti neteisėtais, nepagrįstais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovai nėra praleidę termino ginčyti Bendrijos nutarimus. Tiek apie 2015 m. kovo 3 d., tiek apie 2015 m. gruodžio 20 d. protokolų priėmimą ieškovai sužinojo tik atsakovams pateikus atsiliepimą į ieškinį, t. y. 2018 m. kovo 28 d., todėl ieškinio senaties terminas šiems protokolams ginčyti yra nesuėjęs. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. liepos 24 d. raštas buvo adresuotas ne ieškovams, o R. V.. Ieškovai šio dokumento 2015 m. neturėjo, tuo metu jie dar nebuvo butų ir žemės savininkais. Iš Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. gavo raštą, kuriame buvo išdėstytos išvados dėl skundo, tačiau rašte nebuvo kalbama apie 2015 m. nutarimus, prie išvadų jie nebuvo pridėti. Be to, nei viena Statybos įstatymo ar kita norma nenumato jokio vienerių metų senaties termino. Ieškovai apie ginčijamus bendrijos susirinkimo nutarimus sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Atsakovai, reikšdami prašymą taikyti ieškinio senatį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtus nutarimus ieškovai buvo tinkamai informuoti, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį pagrįstai buvo atmestas. 

21.       Teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti savavališkai pastatytos statybos padarinius. Nėra nustatyta konkreti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, nė viena iš bendro žemės sklypo dalių nėra priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui, dėl to visi su žemės sklypo naudojimu ir valdymu susiję klausimai privalo būti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu. Statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Dėl atsakovų savavališkų veiksmų buvo sumažintas žemės sklypo plotas, padidintas jo užstatymas, tapo neįmanoma apeiti aplink daugiabuti namą, nors toks praėjimas yra numatytas pagal žemės sklypo planą bei yra privalomas pagal priešgaisrinių reikalavimų taisykles. Tvora, stoginė, pertvara, balkonai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto, tačiau statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą - žemės savininkų rašytinį pritarimą, kurio šiuo atveju nebuvo. 2015 m. kovo 3 d. protokole nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovams neperėjo iš buvusių savininkų, nes ji nebuvo išviešinta ir nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka. 2015 m. kovo 3 d. protokolas ir jo nutarimai priimti atbuline data, klastojant net 8 balsus, kas pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus, bendrijos sprendimų priėmimo tvarką. 2015 m. gruodžio 20 d. ieškovai jau buvo butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau nei apie organizuojamą susirinkimą, nei apie priimtą protokolą nebuvo informuoti, nedalyvavo susirinkime ir su protokolu nebuvo supažindinti. Bendrijos protokolų nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, bendrijos įstatams, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeista jų sušaukimo ir pranešimo apie susirinkimo laiką tvarka, todėl pagrįstai buvo pripažinti negaliojančiais pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį. 

22.       Teismas, konstatavęs ieškovų teisių pažeidimus, įpareigojo atsakovus leisti ieškovams įvažiuoti į žemės sklypą ir leisti naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikštele. Teismas pagrįstai nurodė, kad, kadangi naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, todėl nei viena iš bendro žemės sklypo dalių negali būti priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai yra sumokėję visą kainą už automobilio tris vietas, o bendrijai nesuteikta kompetencija ir teisė disponuoti bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu. Nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo, bendrija neturėjo teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems. Teismas pagrįstai sprendė, jog butų savininkų susirinkime priimti nutarimai neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Byloje nėra duomenų, kad kiti butų savininkai būtų mokėję kitokias sumas už aikštelės įrengimą. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dėl automobilio aikštelės reikėjo primokėti papildomai. Ieškovai nėra gavę nei vieno pranešimo apie papildomą sumokėjimą.

23.       Trečiais asmuo A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24.       Atsiliepime nurodė, kad klausimai, susiję su disponavimu žemės sklypu, turėjo būti priimti ne bendrijos narių balsų dauguma, tačiau visų žemės sklypo bendraturčių sutikimu. Nors protokoluose priimti sprendimai yra dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio didelė dalis priklauso A. M., jis niekada nėra davęs sutikimo nei terasų, nei aikštelės, nei kitų statinių statymui. Jis nėra dalyvavęs nei viename bendrijos susirinkime, apie juos jam nebuvo pranešta. Bendrijos nariai disponavo jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, nesant jo sutikimui ir be jo žinios. Ieškovų ginčijamais nutarimais yra pažeidžiamos ne tik jo nuosavybės teisės, bet ir imperatyvios įstatymų nuostatos. Nei vienam iš bendrijos priimtų nutarimų jis nepritaria. Dėl neteisėtų atsakovės sprendimų ir neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai - sumažintas naudingas žemės sklypo plotas, padidintas jo užstatymas, kas reiškia, kad buvo pažeistos, suvaržytos jo nuosavybės teisės į žemės sklypą. Ginčo žemės sklypo dalis jam nuosavybės teise priklauso nuo 2009 m., todėl atsakovams neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių stovėjimo aikštelės, terasų įsirengimui nepakako. Atsakovai naudojasi jam priklausančia žemės sklypo dalimi neatlygintinai., todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

26.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimų teisėtumo, ieškovams prašant nutarimus pripažinti negaliojančiais, kaip priimtus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pašalinti savavališkos statybos padarinius bei apginti bendraturčių teises ir teisėtus interesus. 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes:

-       ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Daugiabučiame name yra 25 butai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija įsteigta 2012 m. spalio 1 d. Iš pateiktų bendrijos narių sąrašų nustatyta, kad 2015 m. kovo 3 d. bendrijoje buvo 10 narių; 2015 m. gruodžio 20 d. – 13 narių. Bendrijos įstatuose (patvirtinti 2017 m. spalio 17 d. susirinkime, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2017 lapkričio 9 d.) numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu ir jame gali būti priimami sprendimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, pakartotiniame susirinkime – daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių narių (įstatų 35 p.); bendrijos susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą, o visų daugiabučio namo savininkų susirinkime, kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektų pastate (įstatų 37 p.). Bendrijos įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. spalio 1 d.) 5.2 punkte buvo numatyta, kad susirinkimo šaukimo, balsavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatyme;  

-       prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 2 225 kv. m žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims. Nekilnojamojo turto registre įregistruota nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (įrašai nuo 2009 m. gegužės 14 d.) ;

-       ieškovams M. R. ir M. M. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antrajame aukšte bei 1/25 dalis (89 kv. m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu;  

-       ieškovams J. T. ir D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 19 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiajame aukšte bei 30/2225 dalių (30 kv. m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu;    

-       atsakovams M. T., M. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte bei 90/2225 dalių (90 kv. m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. rugsėjo 17 d. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, taip pat butas Nr. 21 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiajame aukšte. Turtas įgytas 2015 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui M. T. nuosavybės teise taip pat priklauso 30/2225 (30 kv. m) dalių šio žemės sklypo. Turtas įgytų 2017 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu;    

-       atsakovams I. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 12 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte, įgytas 2010 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o taip pat I. U., I. U. bendrosios jungtinės asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/445 dalys (45 kv. m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. gegužės 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu;  

-       atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte bei 133/2225 dalys (133 kv. m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys(duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutarties ir 2012 m. vasario 7 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos, bei 2015 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; 

-       atsakovui N. A. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 7 (unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini))  trečiajame aukšte bei 44/2225 dalys (44 kv. m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. balandžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte 2019 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; 

-       atsakovams M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U. priklausantys butai yra pirmajame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte. Prie atsakovams M. T., M. T. priklausančių butų Nr. 2 ir Nr. 3 yra pastatyta 4,6 m pločio ir 4,30 m ilgio terasa su stogu, įrengta tvora bei pasodinti medeliai. Prie atsakovams I. U. ir I. U. priklausančio buto Nr. 12 pastatyta terasa. Prie atsakovei R. Ž. priklausančio buto Nr. 14 buto yra pastatyta 2,4 m aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje pasodinti medeliai.   

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

28.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino.

29.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).

30.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., sunki asmens liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, gili senatvė, neraštingumas ar kitos išskirtinės svarbos aplinkybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008).

31.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

32.       CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

33.       Nagrinėjamoje byloje bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo nutarimai priimti 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino, nes 2015 m. kovo 3 d. vykusio susirinkimo metu nebuvo butų savininkai ir žemės sklypo bendraturčiai, su priimtais nutarimais nebuvo tinkamai supažindinti, o apie 2015 m. gruodžio 20 d. jiems nebuvo pranešta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada.

34.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai nurodytame 2015 m. kovo 3 d. visuotiniame susirinkime nedalyvavo, nes nebuvo daugiabučio namo butų ir žemės sklypo bendraturčiai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad apie 2015 m. kovo 3 d. visuotinį susirinkimą butų savininkams buvo pranešta skelbimu, susirinkime dalyvavo dauguma bendrijos narių ir daugiau nei pusė namo bendraturčių (susirinkime dalyvavo 8 bendrijos nariai ir 11 butų savininkų arba 76 proc. bendraturčių). Apie 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinį susirinkimą butų savininkams buvo pranešta skelbimu, susirinkime dalyvavo visi bendrijos nariai (13 narių). Apie kviečiamus visuotinius susirinkimus buvo pranešta nustatytu laiku, viešai paskelbiant pirmosios ir antrosios laiptinės skelbimų lentoje (Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d., įstatymo redakcija galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.; bendrijos įstatų, galiojusių iki 2017 m. lapkričio 9 d. 10.1 p.).

35.       Ieškovai M. R. ir M. M. R. butą ir dalį žemės sklypo įsigijo 2015 m. spalio 23 d. Ieškovai J. T. ir D. T. butą ir dalį žemės sklypo įsigijo 2015 m. gruodžio 8 d. Ieškovų pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Be to, ieškovai įsigydami turtą, būdami atidūs ir rūpestingi, matė ir turėjo matyti, kad prie gyvenamojo yra pastatyti ginčo statiniai, pasodinti augalai. Tokiu būdu senaties terminas ginčyti 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimą prasidėjo nuo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo dienos.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apie 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime priimtą nutarimą ieškovai turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. kovo 25 d., kai mokėjo pradinius įnašus automobilių aikštelės statybai. Ieškinį teismui ieškovai pateikė tik 2018 m. vasario 14 d., taigi praleidę šešių mėnesių ieškinio senaties terminą bendrijos narių ir kitų bendraturčių 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinių susirinkimų nutarimams ginčyti (terminas ginčyti 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimą M. R. ir M. M. R. baigėsi 2016 m. balandžio 23 d., J. T. ir D. T. – 2016 m. birželio 8 d., o terminas ginčyti 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimo nutarimą ieškovams baigėsi 2016 m. rugsėjo 25 d.) (CK 4.85 str. 9 d.).

37.       Byloje nenustatyta svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, t. y. šio termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kurios trukdė ieškovams ginti savo pažeistas teises ir interesus. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina ieškovų ir bendrijos pirmininko susirašinėjimą 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, t. y. jau praėjus ieškinio senaties terminui. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovai dėl kokių nors priežasčių nebūtų galėję susipažinti su priimtais susirinkimų nutarimais per ieškinio senaties terminą, todėl nėra pagrindo šio termino atnaujinti.

38.       Kaip minėta, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, todėl nustačius, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir netikslinga jį atnaujinti, ieškinio reikalavimai dėl susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmestini, kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimą, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimo nutarimus atmestini, kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). 

39.       Nors yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą kai kuriems ieškinio reikalavimams, tačiau toliau pasisakytina dėl šalių ginčo esmės ir kitų ieškinio reikalavimų. 

40.       Ieškovai kaip dalies žemės sklypo bendraturčiai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovai, teigdami, jog negali naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje nesilaikant teisės aktų reikalavimų yra neteisėtai pastatyti atsakovams priklausantys statiniai, siekia, kad pastatytus statinius atsakovai nugriautų arba juos galėtų nugriauti ieškovai atsakovų sąskaita, o taip pat netrukdytų naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikštele.

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

42.       Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo tik įrodyti, kad jie yra žemės sklypo dalies, kurioje yra atsakovams priklausantys statiniai, savininkai, ir tokių statinių buvimas šioje žemės sklypo dalyje, atsakovams neturint teisės naudotis ta sklypo dalimi, pažeidžia ieškovų teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, kad atsakovai turėjo teisę naudoti žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti, turėjo įrodyti atsakovai. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

43.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai, atsakovai bei tretieji asmenys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 25 butų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra įsteigta bendrija, o tretieji asmenys A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ neturi nuosavybės teisės gyvenamajame name ir yra tik žemės sklypo bendraturčiai.  

Dėl statinių griovimo ir augalų pašalinimo

44.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog atsakovų pastatyti statiniai pažeidžia jų teises, nes buvo pastatyti neturint visų žemės savininkų sutikimų, pastatant statinius buvo sumažintas žemės sklypo plotas, atsakovų pirmajame aukšte įrengtos terasos yra padidintos, todėl neatitinka namo projekto reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog nors kitiems bendraturčiams ir išlieka fizinė galimybė praeiti minėta žemės sklypo dalimi, tačiau statinių pobūdis ir jų konstrukcijos lemia tai, jog realus šios žemės sklypo dalies naudojimas kitais tikslais praktiškai yra neįmanomas t. y. apeiti aplink namą eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais, dėl to iš dalies užstatydami bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, atsakovais tokiais veiksmais apsunkino ir pažeidė kitų bendraturčių teisę naudotis žemės sklypu.

45.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų gali priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

46.       Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

47.       Pagal tuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 priedo 2 lentelę nurodyti ginčo statiniai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai; to neginčijo ir bylos šalys.  

48.       Byloje nustatyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą pagal projektuotojos UAB „Šlamas ir architektai“ (projekto vadovas K. K.) parengtą projektą, 2008 m. gruodžio 19 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN-851, kuriame nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (leidžiamos nuokrypos nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir jų kompensavimo priemonės nurodytos šiame leidime. Projekte buvo numatyta galimybė įrengti terasas, lodžijas, balkonus, kurių atramų pamatai iškeliami virš grunto, ir antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Byloje nenustatyta, kad buvo pažeisti projekte nurodyti reikalavimai. Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. (15.30)-KL2-315 nustatyta, kad statiniai (stoginė, terasos, balkonai, pertvaros, tvoros) pastatytos dar iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo, o patikrinimo metu savavališkos statybos fakto nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų įrengtos terasos pirmame aukšte yra ženkliai išdidintos (nuo 20 kv. m iki 25 kv. m), ir neatitinka namo projekto reikalavimų, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

49.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigė, kad atsakovai prie jiems priklausančių butų pirmajame aukšte pastatė balkoną su stogu, terasas, stoginę, pertvaras ir tvoras neturėdami privalomo žemės sklypo bendraturčių sutikimo, būtino statant naują nesudėtingą statinį.

50.       Teisės aktai nereglamentuoja, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas turi būti išreikštas, kai jis yra būtinas. Bet kokiu atveju  pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

51.       Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

52.       Pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio redakciją (galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), o taip pat iki 2017 m. lapkričio 9 d. galiojusių bendrijos įstatų 5.2 punktą visuotinio susirinkimo kompetencijai taip pat buvo priskiriami klausimai dėl sprendimų priėmimo dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, kt.

53.       Iš byloje pateiktų bendrijos narių ir butų savininkų 2015 m. kovo 3 d. susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo ir bendrijos narių 2015 m. kovo 3 d. sąrašo nustatyta, jog susirinkime dalyvavo 9 iš 10 bendrijos narių (išskyrus R. L. V.) ir 10 butų savininkų, kurie kartu buvo ir žemės sklypo bendraturčiai. Šiame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bendros žemės sklypo tvarkos ir naudojimo tvarkos nustatymo ir priimtas nutarimas, kurį ginčija ieškovai, kad namo gyventojai sutinka ir neprieštarauja, kad pirmų aukštų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras, žemės sklypus, esančius ties jų butų langais tvarko ir prižiūri savo lėšomis, naudoja savo reikmėms; antrų, trečių ir ketvirtų aukštų gyventojai naudojasi bendra 2 arų ploto žemės dalimi, skirta poilsio zonai. Visi bendrijos nariai ir savininkai sutinka ir neprieštarauja tokiai naudojimosi tvarkai. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, bylos įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo suteiktas ne abstraktus, o konkretizuotas bendraturčių sutikimas, t. y. ne sutikimas bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

54.       Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 3 d. susirinkime dalyvavo butų Nr. 4 ir Nr. 19, nagrinėjamu metu priklausančių ieškovams, savininkai ir žemės sklypo bendraturčiai (V. G. ir MB RLTA atstovas T. P.), kurie taip pat sutiko, jog būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o pirmų aukštų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015 m. spalio 23 d. tarp M. R., M. M. R. ir L. G. bei V. G., buvo nurodyta, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarka), o sutarties 6.1 punkte nustatyta, jog pirkėjai perima iš pardavėjų žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą 2013 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 928 ir kartu su bendraturčiais naudosis, valdys ir disponuos jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis bendrai vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais bei sąžiningumo principu.

55.       Taip pat pažymėta, jog šalių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neterminuota ir privaloma būsimiems sklypo savininkams. Pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015 m. gruodžio 8 d. tarp MB RLTA, atstovaujamos T. P. ir D. T. bei J. T., taip pat buvo nurodyta, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateikta ne pilna pirkimo – pardavimo sutarties kopija (nėra sutarties dalies nuo 5.2 iki 8.5 punkto), kuriuose labiau tikėtina, jog buvo numatyta pirkėjų pareiga perimti iš pardavėjos nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

56.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 24 d. rašte Nr. (15.30)-KL2-315 nurodė, kad viso sklypo perimetru 2015 m. pastatyta tvora su 5 m pločio įvažiavimo į sklypą vartais, tvoros aukštis yra nuo 1,60 m. iki 1,80 m. Prie 14 buto pirmame aukšte R. Ž. įrengė 25 kv. m ploto, 2,5 m aukščio stoginę ir 15 kv. m ploto medžio lentų aikštelę su 2,4 m. aukščio pertvara. M. T. įrengė 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio balkoną su stogu, pamatus terasai prie buto Nr. 3. Visi statiniai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto. M. T. atlikti statybos darbai nekeičia esminių namo projekto sprendinių, kuriems išduotas leidimas, todėl sklype ir name savavališkos statybos faktas nenustatomas. Rašte pažymėta, kad I grupės nesudėtingų statinių statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės savininkų rašytinį pritarimą, ir nurodoma, jog dėl pažeistų interesų gynimo galima kreiptis į teismą, tačiau niekas dėl statybos į teismą nesikreipė.

57.       Įvertinusi bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai, įsigydami turtą žinojo apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, matė jau pastatytus ginčo statinius, todėl būdami pakankamai rūpestingi ir atidūs, turėjo suprasti ir suprato, kokį turtą įsigyja, ir pretenzijų nuo pat turto įsigijimo momento atsakovams dėl pastatytų statinių ir pasodintų augalų nereiškė. 

58.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai neturi rašytinių žemės sklypo bendraturčių – A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ – sutikimų statinių statybai, nors pagal tuo metu galiojančio Statybos techniniu reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410, galiojančios nuo 2011 m. liepos 1 d. redakcija) 33.1 punktą tai buvo privaloma.

59.       Byloje šalys neginčija tos aplinkybės, kad žemės sklypo bendraturčiai A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ atstovas nedalyvavo bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. kovo 3 d., kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir sutikimo pirmųjų aukštų gyventojams ties butų langais įsirengti terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras.

60.       Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad A. M. žemės sklypo 7/25 dalių savininku (bendraturčiu) yra nuo 2009 m. gegužės 22 d. (NTR įregistruota 2011 m. rugpjūčio 17 d.), UAB „Žemės matavimai“ žemės sklypo 3/25 dalies savininke (bendraturte) yra nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. (NTR įregistruota 2011 m. rugpjūčio 17 d.), I. S. (M.) žemės sklypo 2/25 dalies savininke (bendraturte) yra nuo 2009 m. gegužės 22 d. (NTR įregistruota 2009 m. liepos 8 d.). Sprendžiant dėl žemės sklypo bendraturčių (A. M., I. S., UAB „Žemės matavimai“) sutikimų statyti ginčo statinius bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame sklype, aktuali tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, įtvirtinusi, kad žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Kaip jau minėta, ginčo statiniai pastatyti 2015 m., tačiau jokių pretenzijų nei bendrijai, nei pirmųjų aukštų savininkams M. T., M. T., I. U., I. U., N. A., R. Ž. nuo 2015 m. nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, jog I. S. 2018 m. birželio 12 d. pareiškime teismui (pateiktame teismui 2018 m. birželio 20 d. kartu su atsakovų atsiliepimu į ieškinį Nr. DOK-70421) išreiškė sutikimą ir pritarimą 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. kovo 17 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtiems sprendimams. Teisėjų kolegijos nuomone, bendraturčiams per vienerius metus nuo statybos pradžios nepareiškus atsakovams jokių pretenzijų – pagal nurodytą įstatymo nuostatą jų rašytinis sutikimas nėra privalomas, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant visų žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, atsakovai neturėjo teisės bendrame žemės sklype prie gyvenamojo namo įsirengti terasas su stoginėmis, apsitverti žemės sklypo dalį tvoromis.

61.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog nors dėl pastatytų statinių ir pasodintų augalų kitiems bendraturčiams išlieka fizinė galimybė praeiti užtverta žemės sklypo dalimi, tačiau statinių pobūdis ir jų konstrukcijos lemia tai, jog realus šios žemės sklypo dalies naudojimas kitais tikslais praktiškai yra neįmanomas, t. y. apeiti aplink namą eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais, o kadangi statyba yra ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas, atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl yra pažeidžiamos ieškovų ir kitų bendraturčių teisės ir interesai. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

62.       Atkreiptinas dėmesys, jog nei vienas kitas žemės sklypo bendraturtis (tame tarpe ir I. S., UAB „Žemės matavimai“), išskyrus ieškovus ir A. M., pretenzijų dėl ginčo statinių nereiškia. Byloje pateikti rašytiniai trečiųjų asmenų R. B., A. D., G. S., J. S., D. B., V. Č. ir P. Č., D. B., A. D. ir A. D., L. M., I. G., G. S., J. K., A. B. paaiškinimai (2018 m. balandžio 23 d. Nr. DOK-45738 ir 2018 m. liepos 9 d. Nr. DOK-77380), patvirtina visuotinio susirinkimo butų savininkų ir žemės sklypo bendraturčių sutikimus dėl ginčo statinių statybos ir augalų pasodinimo.

63.       Byloje taip pat nustatyta, kad žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 17 d. bendru sutarimu buvo nutarta, kad namo gyventojai aplinką grąžina, sodina medelius, užsėja žole žaliąsias zonas, aptveria sklypą segmentine tvora, sumontuoja automatinius vartus, įėjimo vartelius. Susirinkime dalyvavo butų Nr. 4 ir Nr. 19, kurie nagrinėjamu metu priklauso ieškovams, savininkai V. G. ir MB RLTA atstovas T. P.. Ieškovai šio susirinkimo nutarimo dėl medelių sodinimo neginčijo, o taip pat neįrodinėjo, kad tokia statyba ir augalų sodinimas šiame sklype nėra galima, kad dėl pastatytų statinių, užtvertos tvoros pasikeitė – sumažėjo ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalys ar pasikeitė jų paskirtis. Juolab, kad iš ieškovų pateiktame antstolės R. S. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-49 esančių nuotraukų matyti, kad apeiti aplink namą galima įrengtais takeliais, praeinant pro įrengtus vartelius, praėjimai neužsodinti augalais, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra galimybės apeiti aplink namą jį eksploatuojant, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais.

64.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, nes byloje nėra įrodymų, kad statiniai pastatyti pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), kad statytojai buvo nesąžiningi, todėl įpareigojimas nugriauti ginčo statinius (terasas, išardyti terasos pamatus, pertvarą (tvorą), pašalinti įrengtą tvorą) bei pašalinti medelius, nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo bendraturčių, bet ir sąžiningų statinių statytojų teisių apsaugą.

65.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, kuriose reiškiamas negatorinis ieškinys reikalaujant įpareigoti statytojus nugriauti pastatytus statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet šalių susitarimu ar teismui nustatant servitutus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams neįrodžius savo teisių pažeidimo, atsakovų apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimų atsakovams nugriauti ginčo statinius ir pašalinti medelius naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimą, įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas, t. y. įpareigoti atsakovus M. T., M. T., N. A., pašalinti prie jiems nuosavybės teise priklausančio butų Nr. 2 ir Nr. 3 savavališkai pastatytą 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio terasą su stogu ir išardyti terasos pamatus, bei pašalinti įrengtą tvorą bei medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo; įpareigoti atsakovus I. U. ir I. U. pašalinti prie jiems priklausančio buto Nr. 12 savavališkai pastatytą terasą; įpareigoti atsakovę R. Ž. pašalinti prie jai priklausančio buto Nr. 14 savavališkai pastatytą 2,4 m. aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje savavališkai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamąjį namą – atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl naudojimosi žemės sklypu ir įrengta stovėjimo aikštele 

66.       Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

67.       Byloje nustatyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. gruodžio 20 d., buvo svarstyta dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir nutarta įrengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelę visų pageidaujančių asmenų ja naudotis bendromis lėšomis, prisidedant savo darbu, atskirai pirkti medžiagas, samdyti pavienius asmenis darbams atlikti. Nutarta, kad pradinis įnašas darbams yra 600,00 Eur už vieną vietą ir 900,00 Eur už dvi vietas; po darbų atlikimo, patvirtinus bendrą darbų sąmatą, galutinis mokestis nustatomas išdalinant iš 20 investuotų pinigų sumą lygiomis dalimis. Taigi, susirinkimo nutarime buvo numatytas tik dalinis mokėjimas už automobilių stovėjimo vietos įrengimą. Likusią įrengimo vietos kainą suinteresuoti asmenys turėjo sumokėti patvirtinus aikštelės įrengimo medžiagų ir darbų kainą.

68.       Ieškovas D. T. 2016 m. kovo 25 d. bendrijai už vieną automobilio stovėjimo vietą sumokėjo 600,00 Eur, o M. R. už dvi automobilio vietas – 900,00 Eur. Pagal patvirtintą sąmatą bendrijos narių bei butų savininkų lėšomis įrengtos 20 vnt. automobilių stovėjimo aikštelės kaina 18 740,00 Eur (937,00 Eur vienos vietos įrengimui).  

69.       Bendrijos narių ir butų savininkų visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d., dalyvavo 16 daugiabučio namo buto savininkų ir bendrijos narių. Susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos narių naudojimosi aikštele taisyklių patvirtinimo ir vietų nustatymo ir nutarta, kad 4 ir 19 butų savininkai parkavimo vietomis naudojasi galutinai nepadengę sąmatos, dėl šios priežasties 4 ir 19 butų parkavimo vietas perleisti naudotis 9 ir 11 butų savininkams, kadangi 9 ir 11 butų savininkai padengė išlaidas už įrengtas parkavimo vietas. Pradiniai įnašai 19 buto – 600,00 Eur ir 4 buto – 900,00 Eur bus grąžinami butų savininkams į jų nurodytas banko sąskaitas. 1, 4, 16, 18, 19, 23, 25 butai turi teisę automobilių stovėjimo vietą įsirengti laisvame žemės sklypo, priklausančio daugiabučiam namui, plote, esančiame, (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų, parengę teisės aktų reikalavimus atitinkantį naujos automobilių aikštelės projektą ir jį suderinę su kitais daugiabučio namo savininkais bendrijos susirinkime (nutarimas 3 klausimu). Ieškovams 2018 m. gruodžio 11 d. grąžinti už automobilių vietų įrengimą sumokėti pradiniai įnašai (pinigų perlaidos priėmimo dokumentai Nr. PP1677622 ir Nr. PP167650 D. T. bei mokėjimo nurodymas Nr. 12111533 M. R.). 

70.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos sprendimu šioje dalyje teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovams yra apribota galimybė patekti į žemės sklypą, todėl teismas, priimdamas sprendimą, leidžiantį ieškovams neatlygintinai naudotis įrengtą automobilių stovėjimo aikštele pagal pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. 11, pažeidžia kitų bendraturčių, kurie savo lėšomis prisidėjo prie aikštelės įrengimo, teises ir teisėtus interesus.  

71.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimą 3 klausimu negaliojančiu, nenurodė jokių motyvų, kuo šis nutarimas yra ydingas ir kaip jis pažeidžia ieškovų teises, o darydamas deklaratyvią išvadą, kad ieškovai pilnai sumokėjo už tris automobilio stovėjimo vietas, nepagrindė jos jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimas teismo gali būti konstatuojamas tik nustačius konkrečius įstatyme įtvirtintus ieškovų (kiekvieno individualiai) nuosavybės teisės įgijimo pagrindus – įstatyme nustatytas aplinkybes (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuriomis siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.).

72.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

73.       Tai, kad dalis bendraturčių bendro naudojimo žemės sklypo dalyje įrengė trinkelių dangą, ieškovai vienareikšmiai netraktuoja kaip jų teisių pažeidimą, atliktų aikštelės įrengimo darbų nesiūlo kompensuoti (už juos apmokėti), tačiau prašo įpareigoti atsakovus leisti naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikštele ir paskirti ieškovams stovėjimo vietas, schemoje pažymėtas Nr.9 ir Nr. 11.

74.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į kuriamą daiktą įgijimo, yra konstatavęs, kad siekiant įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teises į kuriamą daiktą, yra reikšminga asmenų valia įgyti konkretų daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ją įgyvendinantys veiksmai – bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Siekdami kuriamą daiktą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise jį kuriantys asmenys turi prisidėti savo lėšomis ir (ar) darbu bei tarpusavyje suderinti valią dėl teisių ir pareigų pasiskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019). Kaip matyti iš namo rekonstrukcijos projekto, parengto UAB „Šlamas ir architektai“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamojo namo numatyta įrengti trinkelėmis išklotą automobilių stovėjimo aikštelę. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime nutarė savo darbu ir savo lėšomis įsirengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelę; taip pat buvo nustatyti pradiniai įnašai aikštelės įrengimui. Iš bylos duomenų nustatyta, jog aikštelė yra įrengta (aikštelės išplanavimo schema) ir jos įrengimo kaina yra 18 737,00 Eur, vienos automobilio vietos kaina – 937,00 Eur pagal kartu su 2018 m. gruodžio 12 d. dokumentu Nr. DOK-144800 pateiktą ir bendrijos narių bei butų savininkų N. A., M. T., G. S., M. T., R. Ž., I. G., J. S., A. D., T. A., A. D., I. U., A. B., D. B. parašais patvirtintą sąmatą (pateikta teismui 2018 m. kovo 30 d. su atsakovų atsiliepimu į ieškinį, dokumento Nr. DOK-36464).  

75.       Tokiu būdu ieškovai M. R. ir M. M. R. už dvi stovėjimo vietas turėjo sumokėti 1 874,00 Eur, o D. ir J. T. už vieną stovėjimo vietą turėjo sumokėti 937,00 Eur. Ieškovai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, jog stovėjimo vietos kainą, įskaitant ir pradinius įnašus, visiškai sumokėjo po 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d., ar vėliau iki jiems buvo grąžinti pradiniai įnašai.

76.       Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovų įmokėti pradiniai įnašai yra nepakankami konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu jiems įgyti dalinės nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektą (vietas automobilių stovėjimo aikštelėje). Ieškovai nebuvo ir nėra sumokėję automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo kainos, todėl negali būti laikomi įgiję naujai pagaminto daikto (trinkelių dangos) dalį su kitais bendrarturčiais, o bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę perleisti stovėjimo vietas butų Nr. 9 ir Nr. 11 savininkams (tretiesiems asmenims D. B. ir D. B.), pilnai padengusiems parkavimo vietų įrengimo išlaidas. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl priimto bendrijos narių susirinkimo nutarimo ir įrengtų automobilių stovėjimo vietų perleidimo tretiesiems asmenims būtų sumažėjusios ar kitaip pakitusios ieškovams priklausančios žemės sklypo dalys, ar būtų apribota galimybė jiems naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje nėra įrengtos dangos. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenų naudojimasis tam tikru daiktu (turtu) gali būti grindžiamas ne tik nuosavybės teisės pagrindu, bet ir kitais pagrindais (pavyzdžiui, nuoma, panauda, kt.). 

77.        Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti naudotis ieškovams įrengta automobilių stovėjimo aikštele – M. R. ir M. M. R. vietomis pažymėtomis Nr. 9, D. T. ir J. T., vieta pažymėta Nr. 11, pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą, nespręsdamas kompensavimo už įrengtas stovėjimo vietas dydžio ir būdo, suteikdamas ieškovams galimybę neatlygintinai naudotis įrengta stovėjimo aikštele, pažeidė kitų bendraturčių, kurie savo lėšomis įsirengė šią stovėjimo aikštelę ir sudarė galimybę ieškovams neatlygintinai naudotis kitų bendraturčių lėšomis ir darbu sukurtu turtu, sutaupyti lėšų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – šie ieškinio reikalavimai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

78.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovų paaiškinimais, kad bendrijos pirmininkas ištrynė jų mobiliųjų telefono numerius iš automatinių vartų sistemos, sprendė, jog atsakovai trukdo ieškovams įvažiuoti į bendros dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotinas įleisti ieškovus įvažiuoti su transporto priemonėmis į žemės sklypą bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą, o atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas.

79.       Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu šioje dalyje teigė, jog ieškovų teiginiai dėl trukdymo naudotis žemės sklypu byloje nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Jų nenurodė ir teismas, išimtinai pritardamas ieškovų pozicijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, pritaria apelianto argumentams.

80.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje bendraturčių ginčų aspektu nurodoma, kad bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Taigi, ieškovai, siekdami įrodyti savo daiktinių teisių pažeidimą, privalo įrodyti, kokiu būdu jos yra pažeidžiamos, kokį poveikį tai daro galimybei ieškovui naudotis jo daiktinėmis teisėmis.

81.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog teismas turi priimti tokį sprendimą, kuriuo būtų įvykdytas teisingumas, realiai apgintos asmens pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai, parinkta proporcinga abiejų šalių interesams pažeistų teisių gynimo priemonė, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnis, CPK 2 str., 6 str.). Taikant proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).

82.       Ieškovai, teigdami, kad jiems trukdoma naudotis žemės sklypu, nurodė, jog atsakovas M. T. užblokavo bendrų įvažiavimo į daugiabučio kiemą vartų prieigą iš D. T. telefono numerio, ir šiems savo argumentams pagrįsti pateikė D. T. elektroninius laiškus bendrijos pirmininkui ir elektroninį laišką (duomenys neskelbtini) seniūnijai.  

83.       Iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 2 d. elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovas D. T. kreipėsi į atsakovą M. T. prašydamas paaiškinti, kodėl yra užblokuota įvažiavimo vartų prieiga. Duomenų, kad kiti ieškovai nebūtų galėję patekti į sklypą byloje nėra. Pats atsakovas D. T. 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 01:06:11 iki 01:08:04) pripažino, jog negalėjo naudotis vartais apie pusę metų, tačiau 2018 m. vasarą pamatė vartų numerį, kuriuo paskambinus vartai atsidarė. Iki šiol jis gali atidaryti vartus, tačiau įvažiavęs į sklypą neturi kur pastatyti automobilio. Jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas po 2018 m. vasaros trukdo naudotis žemės sklypu, užblokuodamas vartų GPS paslaugą ieškovų telefonų numeriams, kad ieškovai iki šiol negali naudotis žemės sklypu, byloje nepateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai neįrodė, kad M. T. ar kiti atsakovai trukdo naudotis žemės sklypu, užblokuojant vartų GPS prieigą ar kitokiu būdu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotas įleisti ieškovus, įvažiuoti su transporto priemonėmis į žemės sklypą bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą, o atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat priteistinos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

85.       Atsakovas M. T., prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateikė jas patvirtinančius įrodymus – mokėjimo nurodymą 451,00 Eur sumai (Nr. FT19347JYWVG), patvirtinantį už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir pinigų priėmimo kvitą 1 100,00 Eur sumai (Nr. 862566), patvirtinantį išlaidas teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą.

86.       Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, atsakovo M. T. patirtos 1 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis po 387,75 Eur (CPK 88 str., 98 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovų M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 387,75 Eur (po tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 75 ct) iš kiekvieno atsakovo.   

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Žibutė Budžienė

                  Evaldas Burzdikas

                  Diana Labokaitė