Civilinė byla Nr. e2-14302-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04956-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.8; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Peri“ atstovams Virginijui Ramanauskui ir advokatui Edmundui Rusinui,
atsakovės mažosios bendrijos „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Peri“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Peri“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 5 788,83 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 20 d. šalys sudarė Nuomos sutartį Nr. 19-V-06, pagal kurią ieškovė (nuomotoja) nuomojo atsakovei (nuomininkei) klojinius ir/arba pastolių įrangą. Nuomos teisiniai santykiai tęsėsi laikotarpiu nuo sutartis pasirašymo, t. y. 2019 m. kovo 20 d., iki 2020 m. sausio 27 d., kuomet sutartis nutraukta nuomotojos iniciatyva. Vykdant Nuomos sutartį atsakovei buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė apmokėdavo, tačiau nuo 2019 m. gruodžio mėnesio antros pusės atsakovė nustojo mokėti sąskaitas. Atsakovė liko skolinga 3 044,54 Eur už įrangos nuomą, 711,48 Eur už įrangos transportavimą ir 2 032,81 Eur už įrangos sugadinimą bei nesugrąžinimą. Šią skolą prašoma priteisti iš atsakovės pateikiamu ieškiniu.
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, remiasi tokiais argumentais:
2.1. Ieškovė nepagrįstai reikalavimą grindžia 2019 m. kovo 20 d. Nuomos sutartimi Nr. 19-V-06, nes ši sutartis buvo pasibaigusi suėjus terminui 2019 m. balandžio 21 d. ir šalims teisių bei pareigų nesukelia. Pasibaigus Nuomos sutarties terminui, šalių santykiai klostėsi atskirų užsakymų ir ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Nuomos sutartis negali būti laikoma prasitęsusia, nes nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki ieškinio pagrindu nurodomų užsakymų (kai buvo derinami atskiri įrangos užsakymai nuomai) praėjo daugiau nei 10 dienų. Be to, atsakovė pagal užsakymus nuomojosi visiškai kitą įrangą (kitus daiktus) nei buvo Nuomos sutarties dalykas.
2.2. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina ieškinio reikalavimo, nes PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Ieškovės reikalavimai galėtų kilti atsakovės užsakytų ir ieškovės suteiktų paslaugų pagrindu, o ne išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. PVM sąskaitos faktūros išrašymas neįrodo, kad paslaugos buvo suteiktos. Be to, ieškovė tokių sumų, kurios nurodytos jos vienašališkai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nesuderino su atsakove – PVM sąskaitose faktūrose nėra sąskaitas gavusio pirkėjo (atsakovės atstovo) prašo.
2.3. Ieškovės reikalavimas dėl skolos už įrangos nuomą priteisimo yra nepagrįstas, nes užsakymuose (užsakyme Nr. 1284/001, ieškinio prieduose Nr. 17-5 esančiuose dokumentuose) yra ne atsakovės atstovo direktoriaus I. K. parašai. Dėl to nėra įrodyta, kad atsakovė gavo įrangą, už kurios nuomą išrašytos PVM sąskaitos faktūros.
2.4. Ieškovės reikalavimas dėl skolos už įrangos transportavimą yra neteisėtas, nes, Nuomos sutarčiai nesukeliant šalims teisių bei pareigų, turi būti vertinama užsakymuose suderinta šalių valia. Ginčo užsakymuose nebuvo sutarta, kad atsakovė papildomai mokės už ieškovės transporto paslaugas pristatant išnuomojamą įrangą. Prie užsakymų pridėtų įrangos perdavimo aktų aprašymuose nebuvo įtraukta tokia paslauga kaip papildomai apmokama. Ieškovės vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos faktūros už įrangos transportavimą nesukūrė piniginės prievolės atsakovei už tokias paslaugas papildomai mokėti 711,48 Eur sumą.
2.5. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą už įrangos sugadinimą ir negrąžinimą yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodinėja būtinųjų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Vien tai, kad ieškovė defektinius aktus dėl sugadintų ir negrąžintų elementų siuntė atsakovei, ar tai, kad atsakovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė, automatiškai nereiškia, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė turi aiškiai suformuluoti, kas konkrečiai buvo sugadinta, kokia sugadinimo vertė, kokiais veiksmais atsakovė juos sugadino ir t.t. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokias realias, būtinas ir protingas išlaidas ji iš tikro patyrė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, 2008 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į nuostolius turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Ieškovė yra įtraukta į PVM mokėtojų registrą, todėl nuostoliu negali būti pripažinta PVM suma.
3. Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai, pasisakydama dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, nurodė, kad:
3.1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad Nuomos sutartis buvo pasibaigusi. Šalys susitarė dėl nuomos teisinių santykių, kurie buvo įtvirtinti Nuomos sutartyje, nusiųstoje atsakovei elektroniniu laišku, kartu su avansine sąskaita bei Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklėmis. Atsakovė tiek su sutartimi, tiek su taisyklėmis, tiek su avansine sąskaita sutiko, jokių prieštaravimų ar klausimų nekėlė, tą pačią dieną avansinę sąskaitą apmokėjo. Šalių pasiekto susitarimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kiek ir kokios įrangos reikės atsakovei, nes jos poreikis kinta priklausomai nuo atliekamų rangos darbų – dalis įrangos grąžinama, kita išsinuomojama. Šalys suvokė, kad jų sudaroma Nuomos sutartis yra tęstinė. Tokiu būdu ir tęsėsi susiformavę nuomos teisiniai santykiai, kurių metu pagal atsakovės poreikius jai buvo tiekiama įranga, šalims suderinant ir pasirašant užsakymus ir perdavimo aktus. Tokio pobūdžio vienalyčiai nuomos santykiai truko laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2020 m. sausio 27 d. Bet kokiu atveju, nepaneigiama atsakovės prievolė mokėti už ir toliau tiektos įrangos nuomą.
3.2. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Su ieškiniu pateiktuose užsakymo patvirtinimuose bei perdavimo aktuose yra nurodyta, kokia įranga atsakovei buvo perduota. Visi užsakymo patvirtinimai bei perdavimo aktai yra ne tik šalių atstovų pasirašyti, bet atsakovė iki 2019 m. lapkričio mėnesio, apmokėdavo jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Perdavimo aktu šalys patvirtina, kad įranga nuomininkui yra perduota. Mėnesio pabaigoje, priklausomai nuo nuomotos įrangos dienų skaičiaus, yra išrašoma PVM sąskaita faktūra. Atsakovė nuolat gaudavo itin detalias ir struktūrizuotas sąskaitas, kurias reguliariai apmokėdavo, jokių klausimų ar prieštaravimų dėl jų niekada nekilo, išskyrus ieškinyje nurodytas neapmokėtas sąskaitas. PVM sąskaitos faktūros atsakovei būdavo nuolat siunčiamos elektroniniu paštu, pastaroji jas visas priėmė, neginčijo.
3.3. Atsakovės teiginiai dėl ieškovės pateiktuose prieduose (užsakymuose ir perdavimo aktuose) esančių ne atsakovės direktoriaus parašų, vertintini kritiškai, nes tik pati atsakovė gali paaiškinti, kas ir kaip pasirašė. Ieškovė tik gali patvirtinti, jog nurodytų užsakymo patvirtinimų bei perdavimo aktų pagrindu atsakovei buvo perduota įranga, kurią atsakovė faktiškai priėmė ir ja naudojosi. Šių perduotų aktų pagrindu atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė yra apmokėjusi ir dėl kurių ginčo nekyla.
3.4. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad šalys nebuvo sutarusios dėl mokėjimo už įrangos transportavimo paslaugas. Sudarant Nuomos sutartį, atsakovei nusiųstas ir transporto kainininkas, kuriame detaliai ir išsamiai nurodytos transporto paslaugų kainos, analogiškos atsakovei išrašytose ir jos neapmokėtose ginčo sąskaitose. Atsakovė, teigdama, jog už pervežimo paslaugas neturi mokėti, turėtų pateikti tai pagrindžiančias įrodinėjimo priemones, pvz., kad transportą samdė pati ar pervežimą atliko jos valdomomis transporto priemonėmis, tačiau tokių įrodymų į bylą neteikia. Ieškovės pateikti kelionės lapai patvirtina, kad įranga buvo pervežama ieškovės samdytu transportu.
3.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kuriais ji prieštarauja reikalavimui priteisti skolą už negrąžintą ir sugadintą įrangą, nes atsakovei dar ikisutartinių santykių metu buvo nusiųstos Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklės. Negrąžintos bei sugadintos įrangos nuostolių atlyginimo mechanizmas yra kildinamas ne iš delikto, o iš šalių sutartinių teisinių santykių. Defektiniai aktai bei sugadintos įrangos nuotraukos buvo nusiųstos atsakovei, kaip susitarta Nuomos sutartyje ir jos priedu esančiose Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklėse. Nei po vieno iš nurodytų defektinių aktų gavimo atsakovė neginčijo dingimo bei sugadinimo aplinkybių, todėl pagal Nuomos sutarties sąlygas atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios iki šios dienos nėra apmokėtos. Atsakovė nepagrįstai remiasi teismų praktika dėl PVM sumos nepripažinimo asmens nuostoliu, nes atsakovės cituojamų bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos ginčo dalyko. Atsakovei sugadinus įrangą, tai užfiksavus defektiniame akte ir atsakovei neginčijant jame užfiksuotų aplinkybių, ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą sugadintų daiktų, kurių naudoti nebebus galima, vertei, kuri nurodyta perdavimo aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos sąskaitos nėra apmokėtos, visa ieškinyje nurodyta suma priteistina iš atsakovės.
4. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tęstinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes šalys aiškiai apsibrėžė, kokie daiktai bus nuomojami, nurodė sutarties terminą. Sutartis netapo neterminuota, nes, pasibaigus sutartyje nurodytam galiojimo terminui, nuomoti ne tie patys daiktai – ne tie patys elementai ir ne tas pats kiekis, kuris buvo nurodytas sutartyje. Dėl to atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove gali ir turi būti vertinama tik per užsakymuose šalių individualiai suderintas sąlygas. Aplinkybė, kad ieškovės pateiktuose ieškinio priede Nr. 17-4 ir priede Nr. 17-5 yra ne atsakovės direktoriaus parašai, patvirtina, kad šių užsakymo patvirtinimų bei perdavimo aktų pagrindu įranga perduota ne atsakovei. Dėl to atsakovei nekyla prievolė mokėti nuomos mokesčio.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Nagrinėjamoje byloje keliami keli klausimai, susiję su ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimu: 1) kokiu pagrindu formavosi šalis sieję nuomos teisiniai santykiai ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu (su tuo siejamas ir klausimas dėl atsakovės prievolės mokėti už įrangos transportavimą); 2) ar įrodyta, kad nuomota įranga, už kurią reikalaujama priteisti nuomos mokestį, buvo realiai perduota atsakovei; 3) ar pagrįstai reikalaujama priteisti skolą pagal sąskaitas už negrąžintą ar sugadintą nuomotą įrangą.
Dėl šalis siejusių nuomos teisinių santykių pagrindo
8. Ieškovė teigia, kad šalių teisiniai santykiai klostėsi ir tęsėsi 2019 m. kovo 20 d. UAB ,,Peri“ ir MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ sudarytos Nuomos sutarties Nr. 19-V-06 pagrindu iki pat sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva 2020 m. sausio 27 d. Atsakovės teigimu, nurodyta Nuomos sutartis baigėsi pasibaigus jos terminui 2019 m. balandžio 21 d., o tolesnė įrangos nuoma grįsta konkrečiais užsakymais, kurie ir atspindi šalių suderintą valią dėl sandorio turinio. Šis klausimas iš esmės yra susijęs su nuomos sutartinių santykių dalyvių valios nustatymu, todėl aktualios sutarčių aiškinimo taisyklės.
9. Kasacinis teismas yra suformulavęs sutarčių aiškinimo taisykles ir ne kartą pabrėžęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.). Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota nagrinėjamai bylai aktuali sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016). Sutartiniai šalių tarpusavio teisiniai santykiai gali būti kompleksiški, susiklostantys ne vienos sutarties, o jų sistemos, pagrindu, kilti iš sutartimi prisiimtų bendro pobūdžio įsipareigojimų veikti tam tikru būdu dalyvaujant sutartiniuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
10. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia nustatyti tokias ginčo šalių tarpusavio santykius, susijusius su klojinių / pastolių nuoma, apibūdinančias aplinkybes:
10.1. 2019 m. kovo 20 d. UAB ,,Peri“ (nuomotojas) ir MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ (nuomininkas) sudarė Nuomos sutartį Nr. 19-V-06. Sutarties objektas – klojinių ir / arba pastolių įrangos nuoma (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 2 punktą, nuomotojas įsipareigojo pateikti nuomininkui laikinam naudojimui ir valdymui už užmokestį klojinių ir / arba pastolių įrangą. Sutarties terminai: pradžia 2019 m. kovo 21 d., pabaiga 2019 m. balandžio 21 d. Sutarties 9 punkte įtvirtinta, kad šalys pripažįsta sutarties patvirtinimą faksu / el. paštu. Sutartyje nėra nurodyta konkreti nuomojama įranga (elementai) ar konkretūs įkainiai už tam tikras detales.
10.2. 2019 m. kovo 19-20 d. vyko šalių el. susirašinėjimas. 2019 m. kovo 20 d. el. laišku ieškovė persiuntė atsakovei įkainius ir dokumentus susipažinti, tarp jų – transporto kainininką, įrangos išdavimo-grąžinimo taisykles; taip pat laiške nurodė klojinių kainą, transporto kainą, klojinių schemos mokestį; sumą išankstiniam apmokėjimui.
10.3. Nėra šalių ginčo dėl to, kad, vykdant šią sutartį, įranga buvo nuomojama atsakovei, šalys vykdė savo įsipareigojimus; nėra duomenų apie tarpusavio ginčus ar pretenzijas.
10.4. 2019 m. liepos 2 d. ieškovės atsakovas el. laiškas atsakovei nurodė, kad visi nuomoti elementai iš objekto yra grąžinti. Siunčiamas klojinių grąžinimo aktas.
10.5. 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laišku atsakovė persiuntė ieškovei atsakovės statomo objekto brėžinius (DOK-194505). Nėra šalių ginčo dėl to, kad pagal šiuos brėžinius buvo nuomojama įranga atsakovės statomam objektui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl kuriam teiktų elementų nuomos yra kilęs nagrinėjamas ginčas. Elektroniniame laiške nėra jokio teksto – tik prisegti techniniai dokumentai.
10.6. 2019 m. spalio 31 d. el. laišku ieškovės atstovas persiuntė atsakovės atstovui informaciją, kiek kainuos kolonų, perdangos komplektas; taip pat nurodoma jog, kaip ir kalbėta, iš perdangos išimti trikojai, kampainiai; konteineriai nėra įtraukiami, nes konkretus jų poreikis atsiranda komplektuojant.
10.7. Pateikiami užsakymo patvirtinimai, grąžinimo aktai, PVM sąskaitos faktūros už įrangą, nuomotą laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio.
10.8. Atsakovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 12 d. patvirtina, kad atsakovė šiuo laikotarpiu atliko 5 810,74 Eur mokėjimus ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,dalinis apmokėjimas“. 2019 m. spalio 29 d. el. laišku atsakovės atstovas siuntė ieškovės atstovui mokėjimo patvirtinimo kopiją. Dviem 2019 m. gruodžio 16 d. el. laiškais atsakovės atstovas informavo ieškovės atstovą apie dalinį apmokėjimą.
10.9. 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 23 d. el. laiškais ieškovės atstovas siuntė atsakovės atstovui likučių suvestines objekte (duomenys neskelbtini).
10.10. 2020 m. sausio 27 d. raštu dėl Klojinių nuomos nutraukimo prieš terminą pagal 2019 m. kovo 20 d. Nuomos sutartį Nr. 19-V-06 ieškovė pranešė atsakovei, kad, atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio skolos iki 2020 m. sausio 28 d., nuoma bus laikoma nutraukta. Atsakovė privalo grąžinti visą išsinuomotą įrangą iki 2020 m. sausio 28 d.
11. Įvertinus šias šalių tarpusavio santykių praktiką apibūdinančias aplinkybes, dokumentus bei šalių elgesį, konstatuotina, kad šalis siejo vientisi klojinių / pastolių nuomos teisiniai santykiai, pasibaigę 2020 m. sausio 28 d. Šių santykių pagrindu buvo abstraktaus ir bendro pobūdžio turinio šalių sudaryta 2019 m. kovo 20 d. Nuomos sutartis Nr. 19-V-06, o konkrečios nuomojamų objektų (detalių) specifikacijos derintos atsižvelgiant į nuomininkės poreikius ir statybos procesą. Kaip matyti iš sutarties teksto, tai yra bendro pobūdžio susitarimas dėl nuomos, o konkretūs nuomojami objektai nustatyti pagal techninius duomenis ir apibrėžti užsakymuose. Šalys Nuomos sutarties 9 punkte patvirtino, kad joms yra priimtinas bendravimas el. paštu, ir vėliau el. laiškais derino konkrečius nuomininko poreikius bei užsakymus. Nėra pagrindo spręsti, kad nuomos teisiniai santykiai buvo pasibaigę suėjus nuomos sutartyje nurodytam terminui, nes byloje pateikti duomenys apie užsakymus ir sąskaitų apmokėjimus patvirtina, jog ir po šios datos atsakovei buvo išrašomos sąskaitos, vykdomi mokėjimai. Ieškovės pateikta klientų apyvartos lentelė patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2020 m. sausio 28 d. atsakovei nuosekliai ir tolygiai buvo tiekiama nuomojama įranga, o atsakovė atlikdavo mokėjimus už nuomą. Pastebėtina ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laiške, su kuriuo atsakovė sieja naują nuomos teisinių santykių etapą, nėra nurodyta jokio teksto, t. y. nėra derinama šalių valia dėl esminių nuomos teisinių santykių sąlygų, o tik siunčiami techniniai duomenys įrangai tiekti. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalims tos susitarimo sąlygos buvo žinomos ir priimtinos.
12. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad vientisi nuomos santykiai nesitęsė, nes buvo nuomojami kiti objektai (kitos pastolių / klojinių detalės), jie tiekti į kitą objektą. Šie teiginiai nepaneigia vientisų nuomos teisinių santykių aplinkybės, nes atsižvelgiant į ginčo nuomos objektą, matyti, kad tokio pobūdžio nuoma vyksta nuolat keičiantis konkrečioms klojinių / pastolių detalėms pagal nuomininko poreikius. Tai yra tęstinis procesas, o priešinga išvada reikštų formalų teisės normų taikymą, neįvertinant konkrečių teisinių santykių ypatumų, pažeistų protingumo principą.
13. Minėta, kad šalys sudarytoje nuomos sutartyje buvo tiesiogiai susitarusios, kad joms yra priimtinas sutarties patvirtinimas faksu / el. paštu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovės atsakovei el. laišku siųsti su sutartimi susiję dokumentai – transporto kainininkas, įrangos išdavimo-grąžinimo taisyklės, taip pat el. laiške sukonkretintos klojinių, transporto kainos, yra sudėtinės šalių susitarimo dalys. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė šiuos duomenis gavo ir vykdė iki pat 2019 m. pabaigos. Dėl to atmestini atsakovės teiginiai, kad siųsti dokumentai buvo tik pasiūlymas sudaryti sutartį, kuris atsakovės nebuvo priimtas. Šiuos teiginius paneigia šalių elgesys, iš kurio galima spręsti, jog šalių valia dėl nuomos teisinių santykių turinio, įkainių, įforminimo ir kt., buvo suderinta ir šalims priimtina.
Dėl skolos už nuomą
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 044,54 Eur skolą už klojinių / pastolių nuomą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras Nr. P20001529, Nr. P20001710, Nr. P20001794.
15. Atsakovė, prašydama atmesti šį reikalavimą, remiasi kelių grupių argumentais: pirma, nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina suteiktų paslaugų atsakovei, t. y. daiktų perdavimo; antra, teigia, kad sumos, nurodytos PVM sąskaitos faktūrose, nebuvo suderintos su atsakove, nes jose nėra atsakovės atstovo parašo; trečia, nurodo, jog ieškinio priede Nr. 17-4 pateiktas užsakymas Nr. 001, taip pat ieškinio priede Nr. 17-5 pateikti dokumentai yra pasirašyti ne atsakovės direktoriaus, todėl nepatvirtina, kad atsakovė gavo įrangą.
16. Nors atsakovė pagrįstai teigia, kad PVM sąskaitos faktūros yra mokestiniai dokumentai ir civiliniai teisiniai santykiai atsiranda ne jų pagrindu, tačiau neatsižvelgia į tai, jog ieškovė, prašydama priteisti skolą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, savo reikalavimą kildina ne iš jų, o iš pateikiamų užsakymų bei nuomotų detalių perdavimo aktų, kurių pagrindu šios sąskaitos išrašytos. Kaip matyti iš pateiktos rašytinės bylos medžiagos, šalių nuomos teisiniai santykiai formuluoti sudarant tam tikrus dokumentus: užsakymo patvirtinimą, perdavimo aktą ir vėliau šių dokumentų pagrindu išrašant PVM sąskaitas faktūras už atsakovei perduotas ir tam tikrą laikotarpį nuomotas detales. Kiekvienoje išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo išvardijami užsakymų, kurių pagrindu sąskaitos išrašomos, numeriai ir prie sąskaitos pridedamas itin detalus nuomotų klojinių / pastolių elementų aprašymas.
17. Reikalavimą priteisti skolą už įrangos nuomą, ieškovė kildino iš 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. P20001529 už nuomą 2019 m. lapkričio mėnesį (1 107,54 Eur), kuri išrašyta pagal užsakymus Nr. 006, 010, 012, 016, 017, 018, 021, 023; 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. P20001710 už nuomą 2019 m. gruodžio mėnesį (1 795,01 Eur), kuri išrašyta pagal užsakymus Nr. 006, 010, 012, 016, 018, 021, 023; 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. P20001794, už nuomą 2020 m. sausio mėnesį (141,99 Eur), kuri išrašyta pagal užsakymus Nr. 006, 012, 016, 021, 023. Byloje pateikti šie laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. suformuoti užsakymų patvirtinimai ir perdavimo aktai (ieškinio priedai Nr. 17-1, 17-2, 17-3, 17-4). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad kitas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas tų pačių užsakymų pagrindu, atsakovė yra apmokėjusi. Nėra duomenų, jog atsakovė iki pat šio ginčo kilimo būtų ginčijusi užsakymus, perdavimo aktus ar išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tai, kad sąskaitos buvo apmokamos, patvirtina, jog atsakovei buvo priimtina jų pateikimo forma el. paštu, ji jas gaudavo. Šią aplinkybę, kad atsakovė gavo sąskaitas, patvirtina ir ieškovės pateikta informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie atsakovės gautų sąskaitų registravimą i.SAF posistemyje. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitas atsakovė gavo ir jų neginčijo, nekėlė klausimo dėl jų pagrįstumo, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė būtų negavusi tose sąskaitose detaliai aprašytų nuomojamų elementų. Atsakovė, būdama juridinis asmuo, verslo profesionalas, turėjo suvokti, kad, gaudama dokumentus ir jų neginčydama, prisiima su tuo susijusias pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nepaneigti ieškovės teiginiai, jog pagal nurodytus užsakymus nuomotas detales atsakovė yra grąžinusi ieškovei; ieškovė dėl to pretenzijų neturi. Aplinkybė, kad detalės yra grąžintos, natūraliai suponuoja, jog prieš tai jos turėjo būti gautos.
18. Be to, nustačius, kad šalių teisiniai santykiai klostėsi 2019 m. kovo 20 d. Nuomos sutarties Nr. 19-V-06 pagrindu, reikšminga, kad sutarties 6 punkte nuomininkė patvirtino, jog yra susipažinusi su dokumentu ,,Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklės“. Pagal Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklių skyriaus ,,Įrangos išdavimas“ 4 punktą, klientas privalo suskaičiuoti į objektą pateiktą įrangą per 2 darbo dienas nuo įrangos pristatymo ir sulyginti su iš UAB ,,Peri“ gautu įrangos perdavimo dokumentu; tais atvejais, jei iškyla kokių nors neatitikimų ar neaiškumų klientas privalo skambinti nurodytam atsakingam asmeniui. Taigi, pagal šalių susitarimą atsakovei taip pat teko tam tikros pareigos, susijusios su pristatomos įrangos kontrole. Dėl to atsakovės pretenzijos dėl įrangos nepristatymo, keliamos po to, kai sutartiniai santykiai yra pasibaigę, o įranga grąžinta, vertintinos kritiškai.
19. Ieškovė, ginčydama ieškinio reikalavimą priteisti skolą už nuomą, nurodė, kad užsakymuose (užsakyme Nr. 001 (ieškinio priedas Nr. 17-4), visuose užsakymuose ir dokumentuose, pateiktuose ieškinio priede Nr. 17-5) yra ne atsakovės atstovo direktoriaus I. K. parašai. Dėl to, atsakovės teigimu, nėra įrodyta, kad atsakovė gavo įrangą, už kurios nuomą išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad parašų tikrumo klausimas atsakovės nurodytuose dokumentuose nėra aktualus sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagal nurodytas konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Kaip minėta, įranga nuomota šalims surašant užsakymo patvirtinimus ir perdavimo aktus. Vėliau šių dokumentų pagrindu buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros nuomos mokesčiui, kuriose nurodomi užsakymo numeriai. Tokiu būdu skaičiuotas nuomos mokestis už konkrečią tam tikrų užsakymų pagrindu perduotą įrangą laikotarpiui, kol įranga grąžinama nuomotojai. Ieškovė įrangos nuomos mokesčio skolą prašo priteisti pagal tris PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. P20001529, kuri išrašyta pagal užsakymo priedus Nr. 006, 010, 012, 016, 017, 018, 021, 023; 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. P20001710, kuri išrašyta pagal užsakymo priedus Nr. 006, 010, 012, 016, 018, 021, 023; 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. P20001794, kuri išrašyta pagal užsakymo priedus Nr. 006, 012, 016, 021, 023. Tuo tarpu atsakovė abejoja vadovo parašų tikrumu dokumentuose (užsakymuose ir perdavimo aktuose), kurių numerių nėra nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias prašoma priteisti skolą. Kitaip tariant, skola grindžiama tais užsakymais ir perdavimo aktais, kuriuose esančių parašų tinkamumo klausimo atsakovė nekelia. Dėl to atsakovės nurodomuose prieduose esančių parašų autentiškumo klausimas nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, kuris, minėta, formuluojamas pagal konkrečias, kitų užsakymų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už įrangos nuomą.
20. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli keldama klausimą dėl vadovo parašų tikrumo dokumentuose. Atsiliepime į ieškinį ji nurodė vienus dokumentus, keliančius abejonių dėl parašų tikrumo. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, atsakovė prašymą papildė, įtraukdama daugiau abejotinų dokumentų, tačiau prašymas pateiktas tik po to, kai ieškovė argumentavo savo poziciją dėl ginčui aktualaus PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpio ir bylos nagrinėjimo apimties, o atsakovė išsamiai nepagrindė, kodėl ši abejonė parašais atsirado tik bylos nagrinėjimo eigoje ir lėmė poreikį papildyti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nors nurodomi dokumentai atsakovei buvo pateikti su ieškiniu dar 2020 m. kovo 31 d., šalys teikė paruošiamuosius dokumentus, įvyko du teismo posėdžiai. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas jau teigė, kad iš esmės daugelyje užsakymų yra ne atsakovės atstovų parašai, o ieškovė privalėjo įsitikinti, ar nuomojamus daiktus perdavė tinkamiems asmenims. Atsižvelgiant į tokį elgesį, atsakovės teiginiai dėl parašų netikrumo vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija. Nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti dokumentų tikrumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad nenuginčyti ieškovės teiginiai, jog pagal nurodomus užsakymus perduota nuomota įranga nuomotojai buvo grąžinta, nėra dingusi. Be to, užsakymų, dėl kuriuose esančių parašų autentiškumo keltos abejonės, pagrindu išrašytos sąskaitos atsakovės buvo apmokėtos, ji jų neginčijo, nekėlė ir nereiškė ieškovei pretenzijų dėl nurodytų užsakymų turinio ir juose nurodytų elementų (ne)perdavimo.
21. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, vadovaujamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia labiau tikėtinu pripažinti tai, jog nuomota įranga, nurodyta užsakymuose ir perdavimo aktuose, kurių pagrindu išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros, buvo atsakovei perduota (CPK 185 straipsnis). Atsakovei neatsiskaičius už nuomotą įrangą, ieškovės reikalavimas priteisti 3 044,54 Eur skolą už klojinių / pastolių nuomą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl skolos už transporto paslaugas
22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 711,48 Eur skolą už įrangos transportavimą pagal PVM sąskaitas faktūras 2020 m. sausio 21 d. Nr. P10002901, 2019 m. gruodžio 27 d. Nr. P10002665 ir 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. P10002576.
23. Atsakovė, prašydama atmesti šį reikalavimą, nurodo, kad Nuomos sutartis buvo pasibaigusi, o užsakymuose nebuvo suderintos šalių valios dėl apmokėjimo už transportavimą.
24. Pirmiau šiame sprendime pripažinus, kad šalių sutartiniai teisiniai santykiai klostėsi ir tęsėsi Nuomos sutarties pagrindu ir buvo konkretinami užsakymais, nurodyti atsakovės argumentai atmestini. Pažymėtina, kad atsakovei buvo siųsti transportavimo įkainiai, o 2019 m. kovo 20 d. el. laišku ieškovės atstovas dar ir tiesiogiai nurodė transporto kainą. Visuose užsakymuose apibūdinant pristatymo sąlygas nurodoma, kad transportas ieškovės. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad nuomojamus elementus transportavo ieškovė. Atsižvelgiant į šalių sudarytos nuomos sutarties turinį ir į el. susirašinėjimo metu šalių siųstą konkretinančią informaciją, nėra pagrindo laikyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl transportavimo paslaugos apmokėjimo ar nebuvo aiški jos kaina. Atsakovė, nurodydama, jog el. laiške buvo tik ieškovės pasiūlymas dėl transportavimo, nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė šį pasiūlymą būtų atmetusi. Sutartis buvo vykdoma, elementai pristatomi ieškovės transportu. Nėra duomenų, jog atsakovė iki šios bylos nagrinėjimo teisme būtų kėlusi pretenzijas dėl jai priskiriamos prievolės apmokėti už elementų transportavimą (CPK 178 straipsnis).
25. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti skolą už įrangos transportavimą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl skolos už sugadintą ar negrąžintą įrangą
26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 032,81 Eur skolą už nuomotos įrangos sugadinimą ar negrąžinimą pagal nuomos sąnaudų sąskaitas Nr. P10002965, Nr. P10002955, Nr. P10002956, Nr. P10002760, Nr. P10002761, Nr. P10002762.
27. Atsakovė, ginčydama šį ieškinio reikalavimą, nurodo, kad ieškovė nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o vien aplinkybė, jog ieškovė jos surašytus defektinius aktus dėl sugadintų ir negrąžintų elementų siuntė atsakovei, ar tai, kad atsakovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė, automatiškai nereiškia, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė turi įrodyti, kas konkrečiai buvo sugadinta, kokia sugadinimo vertė, kokiais veiksmais atsakovė juos sugadino ir t.t. Be to, tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu.
28. Nustačius, kad šalių teisiniai santykiai klostėsi 2019 m. kovo 20 d. Nuomos sutarties Nr. 19-V-06 pagrindu, reikšminga, kad sutarties 6 punkte nuomininkė patvirtino, jog yra susipažinusi su dokumentu ,,Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklės“. Sutarties 7 punkte susitarta, kad už sugadintus ar negrąžintus daiktus nuomininkas apmoka pilną jų kainą; kaina nurodoma perdavimo akte. Pagal Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklių skyriaus ,,Įrangos grąžinimas“ 6 punktą, apie įrangos sugadinimus arba trūkumus klientas informuojamas telefonu, faksu ir / ar elektroniniu paštu, siunčiant defektinį aktą. Klientas privalo per 5 darbo dienas nuo defektinio akto siuntimo dienos atvykti į UAB ,,Peri“, susipažinti su defektais ir / ar trūkumais, susitarti dėl galimų sprendimų. Priešingu atveju laikoma, jog klientas sutinka su defektiniame akte nurodytais defektais. Nuostoliams atlyginti bus išrašyta sąskaita faktūra, kuri turi būti apmokėta ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Taigi, šalys sutartiniuose santykiuose buvo suderinusios negrąžintos bei sugadintos įrangos nuostolių atlyginimo mechanizmą ir įtvirtinusios atsakovės (nuomininkės) galimybes dalyvauti šiame procese, reikšti pretenzijas. Šios sutarties ir taisyklių sąlygos atskleidžia šalių susitarimą ir būtinybę bendradarbiauti derinant klausimus dėl perduotos, grąžintos ar sugadintos įrangos. Priešingu atveju nuomininkas, pasirinkęs pasyvią poziciją, prisiima su tuo susijusią riziką. Atsakovė, kaip verslininkė ir profesionalė, turėjo suprasti tokių nuostatų reikšmę ir pasyvumo galimas pasekmes.
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 23 d. el. laiškais siuntė atsakovei defektinius aktus Nr. 1284/026, Nr. 1284/027, Nr. 1284/028, Nr. 1284/031, Nr. 1284/033, sugadintos įrangos nuotraukas; laiškuose pakartotinai prašydama per 5 darbo dienas atvykti ir suderinti nuomotojo grąžintų klojinių / pastolių defektinį aktą; taip pat nurodydama, jog neatvykus po termino pagal ,,Įrangos grąžinimas“ 6 punktą bus laikoma, jog klientas sutinka su defektiniame akte nurodytais defektais ir nuostoliams atlyginti bus išrašyta sąskaita faktūra. 2020 m. sausio 28 d. el. laišku ieškovės atstovas persiuntė atsakovei 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą už negrąžintus nuomotos elementus Nr. 1284-034-10002965.
30. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų negavusi nurodytų defektinių aktų, kad juos būtų ginčijusi ar reiškusi pretenzijas dėl jų nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
31. Taip pat, kaip matyti iš sutarties ir taisyklių turinio, šalys buvo apibrėžusios ir tai, kaip bus nustatoma negrąžintos ar sugadintos įrangos kompensuojama vertė – nuomininkė įsipareigojo apmokėti pilną jos kainą, nurodytą užsakymuose. Priimdama užsakymus atsakovė matė (turėjo matyti) juose nurodytą įrangos vertę, šių sąlygų bei nurodytos vertės neginčijo.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra visos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei už negrąžintą ar sugadintą įrangą atsirasti: nuomininkei perduota įranga sugadinta ar negrąžinta, tai fiksuota sutartyje nustatyta tvarka ir nuomininkė to neginčijo, žalos dydis iš anksto aptartas šalių susitarimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
33. Vis dėlto, pažymėtina, kad atsakovė pagrįstai nurodo, jog tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. PVM mokėjimo mechanizmas lemia, jog šio mokesčio mokėtojui, esant sąlygoms, ši suma yra grąžinama. Tai yra mokesčių mokėtojo ir mokesčius renkančios valstybės santykių dalis. Atsižvelgiant į tai, PVM negali būti laikomas žala už prarastą turtą. Šią išvadą patvirtinta ir užsakymai, iš kurių matyti, kad perduodamos įrangos vertė nurodyta be PVM. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas skaičiuojant priteistiną atlygintinos sumos už prarastą ar sugadintą įrangą dydį įskaičiuoti ir PVM, atmestinas – ieškovei priteistinas šios sumos dydis mažintinas įtraukta PVM suma ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 680,02 Eur.
34. Aptartame pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste ypač svarbu yra atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys – verslininkai. Byloje nėra duomenų, kad objekto statybos laikotarpiu, kai klojiniai / pastoliai realiai buvo nuomojami – teikiami į statybvietę, montuojami, demontuojami ir išvežami – būtų kilęs šalių ginčas dėl jų pristatymo, kiekio, nuomos mokesčio ar transportavimo įkainių skaičiavimo pagrįstumo ir pan. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų ginčijusi išrašytas PVM sąskaitas dėl netinkamo jų apskaičiavimo, kad būtų kėlusi klausimą dėl realiai pristatytų ir perdavimo aktuose nurodytų nuomotų elementų neatitikties, ar kad būtų kilę ginčų dėl to, jog ne visi į objektą pristatyti pastoliai sumontuojami ir nuomojami atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, veikiantis statybų versle, argumentai, jog atsakovės darbuotojai nesuprato pastolių tiekimo proceso ir jo apimčių, nėra pagrindas atsisakyti mokėti nuomos mokestį ir vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Vykdydama pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, atsakovė turėjo pareigą iš karto kelti klausimus, kol dar buvo galimybė gan paprastai išmatuoti nuomojamų pastolių plotą ar skaičių ir pagal tai patikrinti nuomos mokesčio skaičiavimo pagrįstumą, defektinių aktų pagrįstumą ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė išrašomas sąskaitas faktūras ilgą laiką apmokėjo, jų neginčijo, pretenzijų dėl jų ir dėl realaus nuomojamų elementų skaičiaus ar nuomos laikotarpio skaičiavimo nereiškė, o ginčai ir pretenzijos kilo ieškovei pareikalavus atsiskaityti.
35. Esant aptartam šalių elgesiui ir situacijai, vadovaujantis vertinant įrodymus taikytina tikėtinumo taisykle, atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė liko skolinga nuomos mokesčio, o atsakovė šios išvados nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat įrodyta, jog šalys buvo susitarusios dėl transportavimo išlaidų apmokėjimo bei negrąžintos / sugadintos įrangos vertės kompensavimo, o atsakovė savo prievolių šioje dalyje nevykdė, liko skolinga pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą už nuomą, transportavimo paslaugas ir negrąžintas / sugadintas detales, atmestus į jų vertę įskaičiuotą PVM, tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 436,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 1 993,40 Eur turtėtų bylinėjimosi išlaidų: 130 Eur žyminio mokesčio ir 1 863,40 Eur už teisinę pagalbą; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-139465, DOK-222256). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 5 788,83 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteista 5 436,04 Eur ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta apie 94 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 1 874 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
39. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (3,47 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Peri“ (j. a. k. 111788948) iš atsakovės mažosios bendrijos ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ (j. a. k. 304931885) 5 436,04 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 04 ct) skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 436,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 874 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė