Administracinė byla Nr. II-175-162/2010

            Proceso Nr. 4-63-3-00105-2010-5                                

Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 48; 73

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.L., nukentėjusiajam A.Ž., 2010 m. gegužės 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal nukentėjusiojo A.Ž. skundą dėl Klaipėdos apskrities  vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2010 m. kovo 5 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą,

 

n u s t a t ė:    

 

A.Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities  vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2010 m. kovo 5 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad A.L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį ir nutarta baigti tirti A.Ž. pareiškimą;  

2) įpareigoti Klaipėdos apskrities  vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrį surašyti A.L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį ir paskirti jai administracinę nuobaudą.

A.Ž. skunde nurodo, kad 2010 m. vasario 18 d. kreipėsi į Palangos policijos komisariatą dėl to, kad bendraturtė A.L. savavališkai užkalė durų angą į trečią aukštą, kuris jam priklauso pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. mainų sutarties 2.6 punktą. Pažymi, jog skundžiamu nutarimu nepagrįstai nutraukta administracinė teisena dėl to, kad praėjimas nėra tiksliai atžymėtas ir užregistruotas Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale, nes ir neįregistruotas patalpas negalima naikinti.

A.Ž.  prašo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A.L. prašo skundo netenkinti. Paaiškino, kad su A.Ž. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pastogė priklauso abiem bendraturčiams, dėl naudojimosi pastoge bei mainų sutarties pripažinimo negaliojančia teisme vyksta ginčas. Pripažįsta, kad užkalė pastogę, nes pūtė vėjas, pastoge eilę metų niekas nesinaudojo, ji nėra įregistruota nekilnojamo turto registre.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 48, 59). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į  skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 53-54) prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad A.Ž. 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi Palangos miesto policijos komisariatą dėl administracinės teisenos pradėjimo A.L. atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį, nes atvykęs į savo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), rado užkaltą  įėjimą į namo palėpę, kuri jam priklauso nuosavybės teise. Jis tvirtino, kad durys  buvo įrengtos iki jis įsigijo nuosavybės teises. A.L. paaiškino, kad praėjimą ji užkalė, nes pagal VĮ Registrų cento Klaipėdos filialo nekilnojamojo turto registro duomenis durys į trečią aukštą neatžymėtos, palėpė netvarkoma, pučia vėjai. Teigia, kad patikrinus pateiktus duomenis paaiškėjo, jog A.Ž. savavališkai, neįregistravęs durų, jas atžymėjo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo namų valdos techninės apskaitos antro aukšto (mansardos) brėžinyje. Durys yra patalpoje, pažymėtoje indeksu 2-2 (3, 63 kv. m. ploto). Nežiūrint į tai, kad A.Ž. priklauso palėpė, jis nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos įsigijęs turtą, nei mainydamas ir įgydamas turtą, nei vėliau neįregistravo buvusių durų, savavališkai jas atžymėjo pats brėžinyje, todėl nėra pagrindo pradėti bylos A.L. atžvilgiu.

            Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. vasario 18 d. A.Ž. Palangos miesto policijos komisariatui padavė pareiškimą, kuriame nurodė, kad A.L. trukdo jam naudotis namų valdos dalimi, nes rado plokštėmis užkaltą durų angą į jam priklausančios palėpės patalpas (b.l. 23-24).

Skundžiamu 2010 m. kovo 5 d. nutarimu „Dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo“  (b.l. 45) Klaipėdos apskrities  vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnas nustatė, kad A.L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties dėl pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, todėl vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu nutarė baigti tirti A.Ž. pareiškimą. Nutarimas argumentuojamas tuo, kad įėjimas į namo palėpę nėra atžymėtas ir įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo nekilnojamojo turto duomenyse, todėl A.L. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą.

A.Ž. skundu prašo panaikinti 2010 m. kovo 5 d. nutarimą ir A.L. iškelti administracinę bylą už savavaldžiavimą.

ATPK 188 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Rašytiniais įrodymais (b.l. 62-66) bei A.Ž. paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad jis 2010 m. vasario 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą, prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl namo bendratučių A. ir A.L. nusikalstamos veiklos vykdymo, tame tarpe ir dėl durų angos užkalimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 57.2 punktu, šį skundą 2010 m. vasario 24 d. persiuntė nagrinėti Palangos miesto apylinkės prokuratūrai (b.l. 63).

Palangos miesto apylinkės prokuroro Remigijaus Leilionio 2010 m. kovo 1 d. raštas Nr. V5-476 įrodo, kad Palangos miesto prokuratūroje pagal A.Ž. pareiškimą, gautą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 60-2-00010-10 pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnį, 245 straipsnį. Tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato tyrėjai (b.l. 62).

Taigi minėtas Palangos miesto apylinkės prokuratūros raštas patvirtina, kad dėl A.Ž. 2010 m. vasario 22 d. skunde nurodytų veikų, tame tarpe ir dėl durų angos užkalimo, vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Pažymėtina tai, kad nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas anksčiau, nei skundžiamas nutarimas, kuriuo nutraukta administracinė teisena.

Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas – pirmoji administracinių teisės pažeidimų teisenos stadija, nuo kurios priklauso ir kitos šių bylų teisenos stadijos bei jų procesiniai veiksmai, Šios stadijos esmę sudaro tai, kad tam įgaliotos institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta procesine tvarka ir forma nustato administracinio teisės pažeidimo faktą (įvykį) bei asmenį, kaltą pažeidimo padarymu ir traukia jį administracinėn atsakomybėn.

Pagrindas bylai iškelti – padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio požymiai nustatyti ATPK.

Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia.

Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (b.l. 28-29) patvirtina, kad A.Ž., A.L. ir A.L. yra gyvenamojo namo, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: A.Ž. priklauso 16/100 gyvenamojo namo, A.L.  – 20/100 bei A.L. – 64/100 minėto gyvenamo namo. A.Ž. nuosavybės teisę įgijo 2007 m. rugpjūčio 3 d. mainų sutartimi, patvirtina Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Doržinkevičienės (b.l. 12-16). Minėtos sutarties 2.6 punkte nurodyta, kad A.Ž. naudosis 16/100 gyvenamojo namo dalimi, esančia šio gyvenamojo saloje, kambariu, žymimu indeksu 2-3 (12,63 kv.m.), palėpe prie šio kambario ir sandėliuku iš vakarų pusės ir visomis palėpėmis ir pastogėmis, esančiomis mansardoje virš patalpų, žymimu indeksu 2-1(3,21 kv.m.), 2-3 (12,63 kv.m.), 2-4 (9,15 kv.m.), 2-5 (5,19 kv.m.), 2-6 (7,29 kv.m.).

A.Ž., A.L. paaiškinimais teismo posėdyje bei rašytine bylos medžiaga (b.l. 67-82) nustatyta, jog dėl mainų sutarties vyksta teisminiai ginčai. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R.P. (pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą) patvirtino, jog pagal A.Ž. skundą lankėsi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir matė, jog durys į palėpę buvo užkaltos medine plokšte, t.y. viršutinė dalis užkalta, o maždaug metro anga užstatyta atstumiama plokšte. Durų angos, vedančios į palėpės patalpas užkalimo faktas, matosi pateiktose fotonuotraukose (b.l  11).

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, jo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendratučių ieškinį.

A.L. pripažino, jog duris į palėpę užkalė šio veiksmo nesuderinusi su bendraturčiu A.Ž.. A.L. nepaneigė to fakto, jog įėjimui į palėpę buvo įrengtos durys, jog ten iki šiol yra jos motinai priklausiusių daiktų, kad dalimi palėpės patalpų naudojasi A.Ž. Tas faktas, kad durys į palėpės patalpas buvo įrengtos savavališkai, nėra reikšmingas faktas sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą. Atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį nėra reikšminga, ar asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, įgyvendina savo tikrąją ar tariamą teisę. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, tai yra, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.

Darytina išvada, kad A.L. užkalė duris į palėpę, nesilaikydama Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos, todėl nutarimas, kuriuo nutraukta administracinė teisena, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, neteisėtas. Skundžiamas 2010 m. kovo 5 d. nutarimas keistinas ir nurodoma, kad administracinė teisena nutraukiama kitu pagrindu, t.y., jog dėl to pačio pažeidimo yra iškelta baudžiamoji byla (ATPK 250 straipsnio 8 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu ir bus nustatyta, ar A.L. už minėtos veikos padarymą trauktina baudžiamojon atsakomybėn, todėl šiuo metu nėra pagrindo įpareigoti Instituciją ją traukti administracinėn atsakomybėn.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

 

nutaria:

 

           skundą patenkinti iš dalies.

           Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2010 m. kovo 5 d. nutarimą, kuriuo administracinė teisena A.L. atžvilgiu nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą (nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties) pakeisti: nustatyti, kad administracinė teisena A.L. atžvilgiu nutraukiama pagal ATPK 250 straipsnio 8 punktą (kai dėl to pačio pažeidimo iškelta baudžiamoji byla).

           Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                            Dalia Gumuliauskienė