Civilinė byla Nr. 2-13431-924/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08498-2015-7

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.6.1.; 3.4.4.2.; 3.4.4.19.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant pareiškėjams I. G. Z., A. Z., R. G. V., V. J. U. įgaliotam atstovui D. U., visų šių pareiškėjų atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, pareiškėjui G. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovei Aušrai Juškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. Z., A. Z., G. P., V. J. U., R. G. V. patikslintą pareiškimą, kurioje suinteresuoti asmenys A. V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai patikslintu pareiškimu (b.l. 92-98) prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

1. J. U., S. Č. ir S. Z. priėmė savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, bei iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 8,0000 ha žemės, esančios, (duomenys neskelbtini);

2. Užskaityti pretendentų (įpėdinių) į J. S. valdytą žemę pateiktus prašymus Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, o būtent: A. U., Pranciškaus E. Z., A. Z., R. G. V., V. J. U., ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą aukščiau nurodytiems jų prašymams pateikti.

Pareiškėjai nurodė, kad į J. S. (miręs 1926 m. vasario 3 d.) priklausiusį 8 ha žemė sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), kuris po 1940 metų buvo nacionalizuotas, buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį žemės, suteikiant neatlygintinai žemės sklypus arba išmokant pinigines kompensacijas. Kadangi J. S. dukros: S. Z. mirė (duomenys neskelbtini)., J. U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl į joms priklausiusią tėvo J. S. žemės dalį, po jų mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės jų vaikams: A. U., V. J. U., R. G. V., A. Z. ir Pranciškui E. Z., bei atitinkamai jų paveldėtojams. Iki šiol Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje, nagrinėjama savininko J. S. byla Nr. 2447. 2014-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius nurodė, jog išnagrinėjus papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dėl buvusio savininko J. S. turėtos žemės bendro ploto 8,0000 ha, (duomenys neskelbtini), nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po J. S. mirties (1926-02-03) iki nacionalizacijos (1940-07-22). Tuo pačiu nurodyta, jog dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto  nustatymo, pretendentai (paveldėtojai) gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Kadangi J. S. mirė (duomenys neskelbtini)., t.y. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos, todėl šioje byloje būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. J. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nėra dokumentų įrodančių, kas yra J. S. įpėdiniai ir kokiomis dalimis jie paveldėjo žemę. Siekiant atkurti nuosavybės teises į J. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žemę), būtina nustatyti, kas buvo žemės savininku (-ais) po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, o tam reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą t.y. kad J. U., S. Č. ir S. Z., priėmė savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, bei iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 8 ha žemės, esančios, (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), jo dukterys - J. U., S. Č. ir S. Z., priėmė palikimą, pradėdamos paveldima turtą faktiškai valdyti, juo rūpintis. J. S. dukros bendrai valdė bei naudojo aukščiau nurodytą turtą - 8 hą žemės sklypą buvusį (duomenys neskelbtini), dirbo ariamą žemę, naudojo ją savo reikmėms, ganė gyvulius ganyklos paskirties žemėje, taip pat mokėjo mokesčius už žemę, t.y., rūpinosi šiuo turtu kaip savu, elgėsi kaip savininkės, iki pat 1940-07-22 visuotinės nacionalizacijos. Be to, visos dukros bendrai palaidojo tėvą, juo rūpinosi ir prižiūrėjo iki pat jo mirties, o po tėvo J. S. mirties joms pasiliko asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Taip pat būtina užskaityti pretendentų (įpėdinių) į J. S. valdytą žemę pateiktus prašymus Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, bei būtina atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą aukščiau nurodytiems prašymams pateikti.

Suinteresuotas asmuo A. V. S. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pradinį pareiškimą (b.l. 58-59), nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą (b.l. 108-112) bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, jei teismas nustatys, kad pakanka duomenų pareiškimui patenkinti, neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat, kad būtų atnaujintas terminas trūkstamiems dokumentams pateikti.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose 1938 spalio 31 d. Žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše įrašytas S. J. P. valsčiaus (duomenys neskelbtini) turėjęs 8,0000 ha žemės (1993-09-09 Kauno valstybinio archyvo pažyma) (b.l. 25).

Nacionalinės žemės tarnyboje yra registruoti prašymai atkurti nuosavybės teises į J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Prašymus pateikė žemės savininko J. S. dukra S. Č. (prašymą pateikė 1991 m. gruodžio 16 d.), dukters S. Z. sūnūs: P. E. Z. (prašymą pateikė 1993 m. rugpjūčio 26 d.) ir A. Z. (prašymą pateikė 1991 m. gruodžio 20 d.) bei dukters J. U. vaikai: A. U. (prašymą pateikė 1991 m. gruodžio 19 d.), V. J. U. (prašymą pateikė 1991 m. gruodžio 30 d.) ir R. G. V. (prašymą pateikė 1991 m. gruodžio 30 d.). Iš dalies nuosavybės teisės yra atkurtos S. Č. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,1717 ha žemės), P. E. Z. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,8586 ha žemės), A. Z. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,9275 ha žemės), A. U. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5373 ha žemės), V. J. U. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5695 ha žemės), R. G. V. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5695 ha žemės).

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad pagal 1992-02-18 mirties liudijimo CC Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą J. S. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos, todėl nacionalizacijos metu J. S. nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti žemės savininku. Kadangi prieš atkuriant nuosavybės teises privalo būti nustatyta, kas buvo žemės savininku (-ais) po J. S. mirties 1926-02-03 iki 1940-07-22 nacionalizacijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-07-04 A. U. (miręs) vardu priimtos išvados Nr. 8IP-55 ir 2005-11-25 S. Č. (mirusi) vardu priimtos išvados Nr. 8IP-552 vykdymas sustabdytas. Kartu buvo pateiktas 2014-09-22 Pasiūlymas Nr. 8PRT-(14.8.6.)-25-3 pretendentams: P. E. Z. (miręs) įpėdinei I. G. Z., A. Z., S. Č. (mirusi) įpėdiniui A. V. S., A. U. (miręs) įpėdiniui G. P., V. J. U. ir R. G. V. „<...> dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų, pažymint, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą, tuo atveju, jei nėra pateiktas prašymas - tik teismui atnaujinus praleistą prašymo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą“ (b.l. 42-45).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad J. S., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis turėjo 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini), taip pat dėl pareiškėjų, kaip pretendentų, teisės į nuosavybės atkūrimą, dėl jų giminystės ryšio su žemės savininku – J. S. ar dėl jų paduotų prašymų atkurti jiems nuosavybės teises tvarkos ir šio atkūrimo procedūrų teisėtumo. Tačiau tiek pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys pripažįsta, kad nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos ne į J. S. vardu turėtą žemę, o į jo vaikų, priėmusių mirusio tėvo palikimą ir iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, t.y. ar po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo vaikai J. U., S. Č. ir S. Z. paveldėjo jo turtą ir priėmė palikimą bei ar jie priėmę palikimą iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,0000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Dėl palikimo priėmimo ir žemės valdymo iki nacionalizacijos

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. U., S. Č. ir S. Z. priėmė savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, bei iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad J. S., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis turėjo 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini). Kaip žinia, žemės nacionalizacija Lietuvoje vyko 1940 m. liepos 22 d., todėl svarbi aplinkybė – kas ir kokio dydžio žemę valdė nuosavybės teise būtent šiuo laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad palikėjo J. S. mirties metu buvo likę keturi jo vaikai. Kadangi niekas kitas, be J. S. vaikų J. U., S. Č. ir S. Z. įpėdinių, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises į J. S. nuosavybės teise valdytą žemę, prašymų atitinkamoms institucijoms nustatytu laiku nepadavė, šiuo metu jie tokios teisės realizuoti jau negali. Todėl ir pagrindo svarstyti apie kitų galimų įpėdinių – kitų J. S. vaikų buvimą, bei jų įpėdinių įtraukimą į bylą suinteresuotais asmenimis nėra.

Kad mirusysis būtų palikęs testamentą duomenų byloje nėra, todėl atsirado paveldėjimas įstatymo pagrindu. Byloje nustatyta, kad po žemės savininko J. S. mirties 1926 m., galiojant Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies normoms, atsirado palikimas – 8,0000 ha ploto žemės, kurią paveldėjo, kaip teigia pareiškėjai, mirusio vaikai: J. U., S. Č. ir S. Z.. Paveldėjimo santykius tuo metu reguliavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsniai. Civilinių įstatymų 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams”. Pagal Civilinių įstatymų 1128 straipsnį visas vaikams tenkantis palikimas būdavo dalijamas tarp jų po lygiai. Sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: „Palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmens pelnui“. Šių normų taikymo praktiką formavo Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, pagal kurią palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217).

Byloje jokių duomenų, kad mirusio įpėdiniai - vaikai: J. U., S. Č. ir S. Z. atsisakė palikimo nėra. Priešingai šiai bylai reikšminga aplinkybė, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose yra 1938 m. spalio 31 d. duomenys apie tai, kad Žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše įrašytas S. J. P. valsčiaus (duomenys neskelbtini) turėjęs 8,000 ha žemės. Įvertinus tuometinį laikmetį, tikėtina, jog po J. S. mirties jo vaikams palikimo priėmimo nustatyta tvarka neįforminus, palikimą priėmė jo vaikai pradėdami faktiškai jį valdyti. Pareiškėjai A. Z., R. G. V., I. G. Z., V. J. U. įgaliotas atstovas D. U. taip pat patvirtino, kad po J. S. mirties visą jo palikimą priėmė jo vaikai, kurie rūpinosi likusia žemę, gyvuliais, namu, kluonu, šiuo turtu naudojosi kaip savu, jiems liko ir tėvo asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, žeme vaikai lygiomis dalimis naudojosi bei ją valdė iki pat nacionalizacijos.

Pagal CPK 176 straipsnį teismas gali pripažinti juridinį faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti, kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie ką tik įvykusius faktus, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, apie tai, kad J. S. vaikai J. U., S. Č. ir S. Z. po jų tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėję turtą valdyti ir juo naudotis.

Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visą žemę nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais šio įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, įvyko žemės nacionalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004; 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-783/2002).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, reikia nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas, nes tik tokiu atveju galima spręsti dėl tinkamo pretendento atkurti nuosavybės teises nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos. Taigi nuosavybės teisių atkūrimui svarbu ne nuosavybės turėjimo faktas apskritai, tačiau jos turėjimas turto nacionalizavimo metu.

Byloje esančiais dokumentais bei byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad J. S. dukros J. U., S. Č. visą laiką gyveno toje pačioje vietoje kaip ir iki mirties jų tėvas, t.y. (duomenys neskelbtini). Kita palikėjo dukra, S. Z., jau buvo ištekėjusi ir gyveno kitur, t.y. (duomenys neskelbtini) (apie 4 km. atstumu nuo tėvo bei seserų). Pareiškėjų paaiškinimais, po J. S. mirties iki pat nacionalizacijos žeme naudojosi visi jo vaikai, t.y. J. U., S. Č. bei S. Z.. Apie turto savininko pasikeitimą nuo J. S. mirties iki turto nacionalizacijos jokių duomenų nėra, tą patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. vaikai J. U., S. Č. ir S. Z. po jų tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmę palikimą – 8,0000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jį iki nacionalizacijos nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė.

Dėl termino atnaujinimo

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Tiek 10 str. 1 d., tiek 4 d. nurodyti terminai teismo gali būti atnaujinami, jeigu pripažįstama, kad juos interesantai praleido dėl svarbių priežasčių.

Svarbiomis tokio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu atveju Lietuvos Respublikos piliečiui objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę įgyvendinti jam suteiktą teisę per įstatyme nustatytą terminą, ir tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos kaip pateisinančios termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams būtinybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsirado tik po to, kai prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama savininko J. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nepakanka dokumentų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po J. S. mirties iki nacionalizacijos. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojai jokia forma iki tol neinformavo pareiškėjų ir kitų nuosavybės teisių atkūrimu suinteresuotų asmenų apie būtinumą nuosavybės teisę įrodinėti teisme, vadinasi, jai nuosavybę patvirtinančių dokumentų pakako. Duomenų dėl dokumentų nepakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui, nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo, todėl pretendentai pagrįstai ir teisėtai buvo įsitikinę, kad jų pakanka. Tačiau, vėliau vieniems pretendentams jau atkūrus nuosavybės teises (iš dalies atkūrus) bei praėjus ilgam laikui po prašymų kompetentingai institucijai pateikimo, buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos ne į J. S. vardu turėtą žemę, o į jo vaikų, galimai priėmusių mirusio tėvo palikimą ir iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas pripažintinas svarbia priežastimi dėl ko buvo praleistas terminas pretendentams pateikti prašymams būtent į J. S. vaikų, t.y. J. U., S. Č. ir S. Z., priėmusių mirusio tėvo palikimą ir iki nacionalizacijos valdytą turtą, prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Patenkinus pareiškėjų reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pripažintina, jog terminas pateikti prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. U., S. Č. ir S. Z. iki nacionalizacijos valdytą 8,0000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių – nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų darbuotojų netinkamų pareigų atlikimo, – todėl atnaujintinas terminas minėtiems dokumentams pateikti (CPK 443 str. 8 d.).

Nors pareiškėjai netiksliai suformulavo savo prašymą dėl termino atnaujinimo, t.y. teismo prašė ne tik atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti, bet ir užskaityti pretendentų (įpėdinių) į J. S. valdytą žemę pateiktus prašymus Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, o būtent: A. U. prašymą, jo teisių perėmėjas - įpėdinis pareiškėjas G. P.; P. E. Z. prašymą, jo teisių perėmėja - įpėdinė pareiškėja I. G. Z.; pareiškėjo A. Z. prašymą; pareiškėjos R. G. V. prašymą; pareiškėjo V. J. U. prašymą, nagrinėjamoje byloje teismas pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą sprendžia tik dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. U., S. Č. ir S. Z. iki nacionalizacijos valdytą 8,0000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, dėl pretendentų jau pateiktų prašymų užskaitymo ar kitų nuosavybės teisių atkūrimo procese reikalingų dokumentų pateikimo turi teisę spręsti atsakingas už tai asmuo, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to nekilo ir net šioje proceso stadijoje negalėjo kilti, todėl šioje dalyje pareiškėjų prašymas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), laikant, kad vien tik termino pateikti prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams atnaujinimas, visiškai atitinka šioje byloje pareiškėjų siekiamus tikslus.

Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo prašymų atkurti nuosavybės teises į J. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms dienos iki šiol nuosavybės teisių atkūrimo procese pasikeitė ne vienas įpėdinis. Įpėdinių galimybė vietoj mirusiojo įstoti į restitucijos procedūrą paaiškintina tuo, kad materialiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia, pasibaigia esant teisiškai reikšmingiems faktams ar tokių faktų sudėčiai. Teisinis santykis kaip visuma netapatintinas su teisinio santykio viena iš sudedamųjų dalių – subjektu. Teisinių santykių kaip tokių tam tikrą atskirumą nuo tų santykių subjektų parodo tai, kad teisinių santykių subjektai gali kisti, tuo pat metu teisiniam santykiui išliekant stabiliam. Toks teisinių santykių tęstinumas grindžiamas materialiniu teisių perėmimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas šioje byloje patyrė 11,63 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam pareiškėjui tenkanti dalis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 185 str., 186 str., 290 str., 291 str., 444 str. l d. 2 d. 8 p., 9 p., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

1. J. U., S. Č. ir S. Z. priėmė savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, ir iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjams I. G. Z., A. Z., R. G. V., V. J. U., G. P. atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. U., S. Č. ir S. Z. iki nacionalizacijos valdytą 8,0000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                      Edvardas Paliokas