Kasacinio skundo Nr. DOK-947/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22093-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo R. M. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė L. Andriuškevičienė kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą R. M. nutraukti.
Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skunde teigiama, kad teismai neteisingai nustatė faktus, nes byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad tokios aplinkybės kaip R. M. spyris nukentėjusiajai G. Ž. apskritai buvo. Skunde taip pat nurodoma, kad asmens atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio nuostatas, o šis pažeidimas apribojo R. M. teises į gynybą, tuo tarpu kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir šie trūkumai nebuvo pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Be to, nuteistojo ir jo gynėjos nuomone, nebuvo įvertintas R. M. veiksmų pavojingumas, t. y. jokių pavojingų veiksmų jis neatliko, dėl to teismai nepagrįstai kriminalizavo smulkų, asmeninio pobūdžio kaimynų konfliktą ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 11 straipsnio 1 dalį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Šiuo atveju paduotame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas bei BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų buvimas grindžiamas iš esmės vien tik neigiant R. M. kaltę ir nesutinkant su byloje nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiosios, liudytojų parodymų patikimumo, cituojamas šių parodymų turinys, nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis vertinant nurodytų asmenų paaiškinimus. Taigi iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai kelia ne teisės aiškinimo ar taikymo, o fakto klausimą, tuo tarpu tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo teiginiai dėl kitų BPK įtvirtintų reikalavimų pažeidimų (BPK 192, 219 straipsniai) deklaratyvūs, negrindžiami teisiniais argumentais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nenurodyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Pranas Kuconis
Tomas Šeškauskas