Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-744/2020

Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00021-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.5; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. D. laiduotojos J. V. atsakomybei 1 metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta; civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš A. D. 9978 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)); civiliniu ieškiniu priteistos 9978 Eur žalos sumokėjimas išdėstytas per 24 mėnesių laikotarpį, sumokant kas mėnesį po 415,75 Eur, pirmą įmoką pradedant mokėti nuo kito mėnesio, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui; dokumentus (1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai, sutartys – 1 segt., 191 lapai; 2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa – 1 segt., 432 lapai; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai ir kt. – 1 segt., 475 lapai; 4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai ir kiti dokumentai – 1 segt., 153 lapai), kuriuos pagal 2019 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė G. V. perdavė, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos atstovas priėmė, ir kurie pateikti prie bylos, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti bankroto administratorei G. V..

               Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateikdamas Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir nežinojusiai apie A. D. vykdomą nusikalstamą veiką, duomenis apie neįvykusias ūkines finansines operacijas, nes pinigų priėmimo kvitais, kasos išlaidų orderiais, nepasirašytais pinigų gavėjo, įformino bei pateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą apie tariamus atsarginių dalių pirkimus:

      padangų – 2018 m. balandžio 5 d. 1 vnt. už 2400 Eur iš R. B., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 17 d. 2 vnt. už 1800 Eur iš G. N., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 23 d. 4 vnt. už 2000 Eur iš K. L., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 10 d. 4 vnt. už 2440 Eur iš A. B., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 27 d. 1 vnt. už 2350 Eur iš R. J., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); manipuliatoriaus dalintuvo – 2018 m. balandžio 9 d. už 1900 Eur iš E. P., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. balandžio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); manipuliatoriaus bokštelio – 2018 m. balandžio 11 d. už 1800 Eur iš G. B., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); reduktorių – 2018 m. balandžio 13 d. už 2300 Eur iš V. P., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 20 d. už 2300 Eur iš M. G., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 23 d. už 2400 Eur iš R. K., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 20 d. už 2450,00 Eur iš V. M., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 3 d. už 2400 Eur iš Z. K., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); medvežės skirstytuvų – 2018 m. balandžio 16 d. už 2200 Eur iš V. G., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 18 d. už 1800 Eur iš A. R., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); „Timberjack“ strėlės teleskopo – 2018 m. balandžio 23 d. už 2150 Eur iš A. K., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); dviejų medvežės „Kockums“ ratų – 2018 m. balandžio 26 d. už 2350 Eur iš S. N., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); griebtuvų – 2018 m. birželio 30 d. už 2350 Eur iš M. M., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 19 d. už 2350 Eur iš K. R., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), be numerio bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); manipuliatoriaus strėlės – 2018 m. liepos 4 d. už 2400 Eur iš R. D., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); variklių – 2018 m. liepos 13 d. už 2400 Eur iš F. P., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 25 d. už 2400 Eur iš A. B., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), be numerio bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); iš viso į buhalterinę apskaitą įrašė neįvykusių ūkinių finansinių operacijų už 46940 Eur; 

     be to, pinigų priėmimo kvitais, kasos išlaidų orderiais, nepasirašytais pinigų gavėjo, įformino ir pateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą kitas nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, įsigydamas atsargines dalis už 6900 Eur, o ne už 2700 Eur, tai yra: 2018 m. balandžio 3 d. – medvežės grėbtuvo už 2100 Eur, o ne už 1700 Eur iš E. J., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. balandžio 20 d. – medvežės teleskopinės strėlės už 2400 Eur, o ne už 300 Eur iš E. B., pagal pinigų priėmimo kvitą, (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. birželio 25 d. – „Kockums (duomenys neskelbtini) reduktoriaus už 2400 Eur, o ne už 700 Eur iš R. R., pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) bei kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); iš viso į buhalterinę apskaitą įrašė kitų nei faktiškai įvykusių ūkinių operacijų už 4200 Eur, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies reikalavimus, numatančius, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kai vienas iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 metus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

2.       Be to, nustatyta, kad A. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, siekdamas išvengti gyventojų pajamų ir pelno mokesčių, nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną deklaracijose:

      2019 m. balandžio 25 d. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) už 2018 metus 4 eilutėje ir priedo Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos ((duomenys neskelbtini)) eilutėje nedeklaravo 51140 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos išmokų A. D., dėl ko 2018 metais nuo apskaičiuoto 51140 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos išmokų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 7671 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2019 m. gegužės 24 d. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) už 2018 metus II dalies „Mokesčio bazė“ 19 eilutėje apskaičiuotą mokestinių metų 26783 Eur nuostolį padidino 51140 Eur sąnaudomis, taip sumažindamas deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 51140 Eur pelną, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2557 Eur pelno mokesčio, iš viso nesumokėjo 10228 Eur mokesčių bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir jo panaudojimą nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. 

II.        Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Viktoras Roščenkovas prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti – pripažinti A. D. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti: pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal 222 straipsnio 1 dalį – 102 MGL (5100 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti bausmę – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1.       Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad A. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą neteisėtai ir nepagrįstai, teismas netinkamai įvertino ir pritaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, numatytas BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis keistinas. Apelianto teigimu, A. D. padarė ne vieną nusikaltimą (BK 40 straipsnio 2 dalis 1 punktas), o du nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro įsitikinimu, tik padarius tęstinę nusikalstamą veiką nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 10 dalis).

3.2.       Apeliantas taip pat pažymi, kad A. D. atlygino tik 250 Eur iš 10228 Eur civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio, tai yra atlygino tik simbolinę padarytos žalos dalį, įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas) su civiliniu ieškovu (duomenys neskelbtini) valstybine mokesčių inspekcija nesudarė, ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, prokuroro nuomone, A. D. veiksmai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl nėra pagrindo A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.       Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė J. G. prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti – dėl padarytos ir neatlygintos 9978 Eur žalos atlyginimo įpareigoti A. D. bei jo laiduotoją J. V. įkeisti (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai neatlygintos vertės (ne mažiau kaip 9978 Eur) dydžio turtą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė J. G. nurodo, kad A. D. civiliniam ieškovui atlygino tik 2 procentus padarytos žalos, nei jis, nei laiduotoja J. V. nepateikė jokių duomenų, dokumentų apie savo pajamas, turtą bei kitus galimus žalos atlyginimo šaltinius, savo įsipareigojimo atlyginti žalą neužtikrino turto įkeitimu, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas A. D. atžvilgiu, nes būtinų visų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų nebuvo nustatyta. (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotos atstovės nuomone, nėra pagrindo A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kol valstybės biudžetui padaryta žala nėra atlyginta.

5.       Teismo posėdžio metu prokuroras Viktoras Roščenkovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti – A. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos nuosprendį.

               Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7.       Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, A. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertintini. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą. Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl nėra pagrindo A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 

Dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

8.       Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-81-895/2020).

9.       Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. D. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju A. D. padarė ne vieną nusikaltimą, o du nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir tik padarius tęstinę nusikalstamą veiką nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 10 dalis). Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, gali būti prilyginamos vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti.

10.       Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-164-895/2018). Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

11.       Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. veiksmais buvo realizuojamas bendras sumanymas – buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti neįvykusias ūkines finansines operacijas ir kitas nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, siekiant išvengti mokesčių (nagrinėjamu atveju - gyventojų pajamų ir pelno mokesčių), o su tokiu jo veikos modeliu glaudžiai susiję ir tolesni jo veiksmai, kai žinomai neteisingi duomenys atitinkamuose dokumentuose (žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir jo panaudojimą deklaracijose) buvo pateikiami valstybės įgaliotai institucijai ((duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju padarytas veikas sieja bendra tyčia, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, pirmoji nusikalstama veika – apgaulingas apskaitos tvarkymas, suponavo antrąją nusikalstamą veiką – neteisingų duomenų apie įmonės pelną pateikimą deklaracijose, nes A. D., turėdamas tikslą pagerinti bendrovės finansinę būklę, į bendrovės buhalterinę apskaitą pateikė duomenis apie neįvykusias ūkines finansines operacijas bei įformino kitas nei faktiškai įvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu siekdamas pagrįsti bendrovės išlaidas (sąnaudas), ir šias išlaidas kaip nuostolius deklaravo pateiktose deklaracijose. Tokiu būdu buvo sukurta tam tikra veikimo sistema siekiant bendro nusikalstamo sumanymo, todėl, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. D. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog A. D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. D. anksčiau neteistas ir nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu, pagrįstai konstatavo, kad A. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir šiuo aspektu tai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir pagrįstai nustatė, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų šioje baudžiamojoje byloje yra.

13.       Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad A. D. negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis atlygino tik 250 Eur iš 10228 Eur civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio, tai yra atlygino tik simbolinę padarytos žalos dalį, įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą su civiliniu ieškovu (duomenys neskelbtini) valstybine mokesčių inspekcija nesudarė ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą. Pritardama šiems prokuroro apeliacinio skundo argumentams, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kol valstybės biudžetui padaryta žala nėra atlyginta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie prokuroro apeliaciniame skunde ir civilinio ieškovo įgaliotos atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai yra nepagrįsti.

14.       B

15.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. D. su byloje pareikštu (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniu ieškiniu sutiko (3 t., b. l. 3, 16, 28), neginčijo nurodyto žalos dydžio, dalį žalos (250 Eur) civiliniam ieškovui atlygino (3 t., b. l. 14), A. D. teigimu, jis stengsis kuo greičiau pagal galimybes civiliniam ieškovui atlyginti visą žalą (3 t., b. l. 16, 28). Vien tai, kad A. D. atlygino tik nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, negali būti vertinama netinkamu BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo įgyvendinimu ir pagrindu neatleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors byloje ir nebuvo susitarimo dėl visiško žalos atlyginimo, tačiau A. D. yra darbingo amžiaus, dirba, ūkininkauja, tai yra gauna nuolatines pajamas, išlaikytinių neturi, gyvena su sugyventine, kuri taip pat yra dirbanti (3 t., b. l. 26, 27), tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 250 Eur žalos atlyginimo (3 t., b. l. 14), tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktas kvitas dėl 416 Eur žalos atlyginimo (3 t., b. l. 71) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteistas turtinės žalos atlyginimas išties vykdomas ir tai rodo A. D. siekį ir geranoriškumą atlyginti padarytą žalą. Taigi dalies žalos atlyginimas yra viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų dėl žalos atlyginimo, o A. D. materialinė padėtis sudaro pagrindą manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 4 punkte nurodytas sąlygas dėl žalos atlyginimo.

16.       Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog A. D. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą laidavimo taikymui būtiną sąlygą – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis visiškai prisipažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, savo noru atlygino dalį žalos (250 Eur). Be to, A. D. praeityje neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine, dirba, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, elgesys iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl baudžiamojoje byloje yra įvykdyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga.

17.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą ir pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas A. D. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė. Todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje (dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

18.       Pirmosios instancijos teismas šioje byloje, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, A. D. paskyrė laidavimą be užstato ir netaikė baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks baudžiamojo įstatymo normų taikymas visiškai neatitinka A. D. padarytų veikų pavojingumo ir iš esmės formuoja nebaudžiamumo nuostatas.

19.       BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota.  Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-64-511/2019, 2K-8-1073/2020).

20.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, 2K-145-895/2018).

21.       Nagrinėjamoje byloje A. D. padarė dvi nusikalstamas veikas finansų sistemai idealiąja sutaptimi, jos susijusios su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimu, civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) valstybinė mokesčių inspekcija dėl neteisėtų A. D. veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant jam jokios baudžiamojo poveikio priemonės, neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų pavojingumo ir šia apimtimi yra neteisingas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – A. D., BK 40 straipsnio pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis), įpareigojant jį (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą turtinę žalą atlyginti per 2 metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. A. D. yra darbingo amžiaus, dirba, ūkininkauja, jokių kitų turinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jam nekilo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši A. D. papildomai paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ne tik užtikrins, kad padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui būtų atlyginta visiškai, bet ir darys A. D. teigiamą įtaką ir padės užtikrinti laidavimo instituto paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo proceso klausimai gali būti sprendžiami BK 74 straipsnyje, BPK 357, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nors prokuroras apeliaciniu skundu neprašė skirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirti bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį prokuroro apeliacinį skundą, privalo patikrinti visus klausimus, susijusius su kaltininko baudžiamąją atsakomybę, tame tarpe ir tai, ar pagrįstai atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui buvo taikytos (ar, atvirkščiai, – netaikytos) baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

22.       Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė J. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – dėl padarytos ir neatlygintos 9978 Eur žalos atlyginimo įpareigoti A. D. bei jo laiduotoją J. V. įkeisti (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai neatlygintos vertės (ne mažiau kaip 9978 Eur) dydžio turtą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame įstatyme nėra numatyta tokių priemonių (turto įkeitimo) turtinės žalos atlyginimo užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, padės užtikrinti civilinio ieškovo interesus.

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

               Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

               Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti:

               vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. D., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą turtinę žalą atlyginti per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (laikantis Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendyje nustatyto turtinės žalos atlyginimo grafiko).

               Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. D., kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

               Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                          Nerijus Masiulis

                                                                                 Laisvydas Zederštremas

                                                                                 Virginija Žindulienė