Administracinė byla Nr. ATP-370-195/2012
Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04628-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
39.1.; 45.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. įgalioto atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 4000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
n u s t a t ė :
A. P. nubaustas už tai, kad jis, 2011 m. rugpjūčio 8 d., vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir ties S. Stanevičiaus g. 2 pastatu, Vilniuje nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir pravažiuodamas vairuojamu automobiliu kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus nustato įstatymas – administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o ne poįstatyminis aktas. ATPK 126 str., 127 str., 129 str. 1302 str., 133 str. yra blanketinės teisės normos, t.y. jų turinys detalizuojamas kituose, šiuo atveju – poįstatyminiuose, teisės aktuose (Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse bei apsvaigimo sąvoką ir jo nustatymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose), tačiau toks teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, nesudaro jokio pagrindo abejoti minėtų teisės aktų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumą, teismas padarė išvadą, kad A. P. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir pažeidė KET reikalavimus bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą. Rėmėsi policijos pareigūno R. V. parodymais, nes jis su A. P. bendravo iš karto po įvykio. Teisės aktai apsvaigimą iš esmės sieja su psichiką veikiančių medžiagų pavartojimu, todėl apsvaigusiu nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos asmuo laikytinas kada yra nustatoma, jog jo organizme yra tam tikros narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Specialisto išvada patvirtina, kad A. P. organizme rasta narkotinių medžiagų pėdsakų.
Apeliaciniu skundu A. P. įgaliotas atstovas Julius Jasaitis prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar esamas teisinis asmens administracinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą, apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, reglamentavimas atitinka LR Konstitucijos 5 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir teisinės valstybės principui; taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarimą, A. P. veiką perkvalifikuojant į ATPK 127 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nei ATPK, nei kituose įstatymuose nėra normų, apibrėžiančių apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąvoką ir laipsnį, taip iš esmės pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, nes įstatymo lygmenyje nėra nustatytos administracinės atsakomybės sąlygos, o jas apibrėžia žemesnio teisės lygio aktai, Vyriausybės patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse yra įtvirtinta apsvaigimo sąvoka, tokiu reglamentavimu yra nesilaikoma teisės akto formos, nes atsakomybės sąlygos turi būti nustatomos įstatymu, be to, sąvoka nėra aiški, suprantama, nes vartojami terminai „psichikos būsena“ ar „elgesio sutrikdymas“ nepateikia jokių kriterijų ir masto, leidžiančių atskirti apsvaigusį asmenį nuo neapsvaigusio. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika nereglamentuoja ir konkrečiai nenustato, koks ir kokių asmens kraujyje ar šlapime rastų medžiagų kiekis, koks ir kokių asmens būklės požymių kiekis yra reikšmingas išvadai dėl apsvaigimo duoti. Todėl esamas teisinis administracinės atsakomybės už vairavimą, apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, reglamentavimas yra teisiškai ydingas dviem aspektais: administracinė atsakomybė už tokią veiką nėra nustatyta įstatymu ir poįstatyminiai teisės aktai nenustato aiškių asmens apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąlygų ir kriterijų. Taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo pašalinti įrodymų prieštaravimai, teisėjas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę, teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis ir išvedžiojimais, medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti akte nurodyta tik tai, kad buvo vartotos narkotinės medžiagos, tačiau nėra jokios išvados apie tai ar A. P. buvo apsvaigęs ar neapsvaigęs, teisme apklausta minėtą aktą surašiusi specialistė nurodė, kad A. P. elgsenoje nepastebėjo požymių, kurie būdingi apsvaigimui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino įrodymų visumą, jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios, nors A. P. apžiūrėjusi gydytoja ryškių apsvaigimo požymių nenustatė, tačiau A. P. buvo apžiūrėtas praėjus tam tikram laikui po įvykio, todėl teismas pagrįstai rėmėsi įvykį įforminusio policijos pareigūno parodymais, kad A. P. buvo apsvaigęs. Taip pat nurodo, kad visas abejones išsklaidytų paskirta ekspertizė.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Taigi, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsakomybė taip pat yra numatyta ATPK 4112 str., 116 str., 1172 str., 1191 str., 1242 str., 126 str., 129 str. ir 1302 str. Todėl apelianto prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą argumentas, jog administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus nėra nustatyta įstatymu, yra nepagrįstas.
ATPK 126 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyta atsakomybė atsižvelgiant į tai, koks neblaivumo (girtumo) laipsnis yra nustatytas. Tik įstatymų leidėjo diskrecijoje yra teisė nustatyti, kad už tam tikrus pažeidimus atsakomybė yra diferencijuojama pagal neblaivumo (girtumo) laipsnį. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybė už vairavimą neblaiviam (girtam) pagal neblaivumo (girtumo) laipsnį yra diferencijuojama ne už visus ATPK pažeidimus, už ATPK 41 str., 4112 str., 1191 str., 1242 str., 126 str. 7 d., 127 str. 3 d., 129 str. ir 1302 str. numatytus pažeidimus atsakomybė pagal neblaivumo (girtumo) laipsnį nėra diferencijuojama, asmuo, padaręs šiuose straipsniuose padarytus pažeidimus atsako nepaisant to, koks – lengvas, vidutinis ar sunkus, neblaivumo (girtumo) laipsnis nustatytas. Būtina pažymėti, kad pagal ATPK 127 str. 3 d., t.y. už pažeidimą, kurio padarymu kaltinamas ir A. P., atsakomybė nėra diferencijuojama atsižvelgiant į neblaivumo (girtumo) laipsnį. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, teismo įsitikinimu vien ta aplinkybė, jog ATPK nėra diferencijuojama nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusių asmenų atsakomybė nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
ATPK 2701 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti asmenys yra siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendindama šią nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios nustato transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 2 punkte apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). A. P. įgaliotas atstovas advokatas Julius Jasaitis nepagrįstai nurodytą apsvaigimo sąvoką įvardija kaip atsakomybės sąlygų už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų nustatymą poįstatyminiu aktu, kai atsakomybės sąlygos turėtų būti reglamentuotos įstatymu. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes apsvaigimo sąvokos nurodymas neišplečia atsakomybės ribų už vairavimą apsvaigus. Priešingai, apsvaigimo sąvoka detalizuoja blanketines ATPK normas, numatančias atsakomybę už vairavimą apsvaigus, bei atitinka Taisyklių tikslą – nustatyti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo tvarką, nes nesant nustatytų apsvaigimo požymių, nebūtų įmanoma konstatuoti fakto, jog asmuo pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs. Be to, iš LR Narkologinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, kurioje psichiką veikiančios medžiagos (alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos) apibrėžiamos kaip į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą įrašytos medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę, matyti, jog Taisyklėse nurodyta apsvaigimo sąvoka yra sudaryta atsižvelgiant įstatymuose naudojamas analogiškas sąvokas.
Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, poįstatyminiuose teisės aktuose yra nustatyti aiškūs apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatymo kriterijai. LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Metodikos 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad bendros asmens būklės vertinimas apima išvaizdos, odos, gleivinės, kvėpavimo dažnio ir pobūdžio, širdies susitraukimų dažnio, arterinį kraujospūdžio, eisenos, stovėsenos, judesių tikslumo, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimo, vyzdžių vertinimą. LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 yra patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, kurios 2 punkte nustatyti tokie požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmuo, atliekantis bendrą asmens būklės vertinimą, įvertina visus nurodytus požymius ir, gavęs išvadas dėl narkotinių ar kitų medžiagų vartojimo, sprendžia, ar asmuo yra apsvaigęs. Teismo įsitikinimu, nurodytuose poįstatyminiuose aktuose įtvirtinti požymiai, pagal kuriuos sprendžiama dėl asmens apsvaigimo, yra pakankamai išsamūs.
ATPK 127 str. 3 d. yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
A. P., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, neginčijo, jog kliudė kitą automobilį, tačiau teigė, jog nebuvo apsvaigęs. A. P. įgaliotas atstovas advokatas Julius Jasaitis apeliaciniu skundu taip pat neginčija fakto, jog A. P. apgadino kitą automobilį, tačiau nurodo, kad A. P. nebuvo apsvaigęs.
Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog medicininė apžiūra yra atliekama specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą. Taigi, medicininė apžiūra nustatant asmens apsvaigimą reikalauja specialių žinių, ją atlieka gydytojai.
Kaip jau buvo nurodyta, medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Išvada surašoma gavus atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos. Metodikos 11.3. punkte nurodyta, kad skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs, vartojęs / nevartojęs. A. P. surašytame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto išvadoje nurodyta „narkotikų vartojimas“, tačiau jokių duomenų apie apsvaigimą nėra (b.l. 5).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, norėdamas išsiaiškinti, ar A. P. buvo apsvaigęs, teismo posėdyje apklausė A. P. apžiūrėjusią gydytoją J.-A. A., kuri teismo posėdžio metu parodė, jog ryškių apsvaigimo požymių nebuvo, A. P. buvo susijaudinęs, o būdamas apsvaigęs, būtų buvęs viskam abejingas, tada būtų parašiusi išvadoje, jog A. P. buvo apsvaigęs (b.l. 48-49). Pažymėtina, kad tokie parodymai yra gana prieštaringi, nes viena vertus teigiama, jog A. P. nebuvo apsvaigęs, kita vertus nurodoma, kad nebuvo ryškių apsvaigimo požymių, kas sudaro prielaidą manyti, jog A. P. galėjo būti apsvaigęs ir medicininės apžiūros metu vis dar buvo galimo apsvaigimo požymių. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas R. V., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą ir bendravo su A. P., parodė, kad jam pasirodė, kad A. P. buvo apsnūdęs, susikalbėti su juo buvo įmanoma, pripažino, kad jis nėra medikas ir negali tiksliai pasakyti, ar A. P. buvo susijaudinęs ar apsnūdęs, tačiau jam pasirodė, kad buvo apsnūdęs (b.l. 50).
Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiame nutarime nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai apsvaigimą iš esmės sieja su psichiką veikiančių medžiagų pavartojimu, todėl apsvaigusiu nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos asmuo laikytinas tada, kai yra nustatoma, jog asmens organizme yra tam tikros narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Atsižvelgiant į Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, darytina išvada, jog asmens organizme rastos narkotinės medžiagos ar jų pėdsakai yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, ar asmuo buvo apsvaigęs, gydytojas, spręsdamas, ar asmuo buvo apsvaigęs, įvertina bendrą asmens būseną, todėl tik kompleksas visų aplinkybių leidžia nuspręsti, ar asmuo buvo apsvaigęs. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, narkotikų vartojimo faktą prilyginęs apsvaigimui, nebenagrinėjo medicininės apžiūros metu nustatytų A. P. bendros būklės požymių.
ATPK 256 str. 2 d. kaip vienas iš įrodymų rūšių yra nurodyta eksperto išvada. Esant prieštaringiems apklaustos gydytojos parodymams, teismas privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų pašalintos visos byloje esančios abejonės, todėl teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar A. P. bendros būklės požymiai kartu su nustatytu narkotikų vartojimo faktu sudarė pagrindą pripažinti A. P. eismo įvykio metu buvus apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r i a:
A. P. įgalioto atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Šumskas