Administracinė byla Nr. eI-2735-583/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02620-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 28 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams A. K., J. K., L. K., T. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, nurodydamas, kad atsakovas A. K.  (toliau – Atsakovas) nuo 2004-04-30 nuosavybės teise turi 1/5 dalį nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 59,50 kv. m., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas J. K. (toliau – Atsakovas 2) nuo 2004-04-30 nuosavybės teise turi 1/5 dalį nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 59,50 kv. m., unikalus daikto Nr. 8796-5008-5014). Atsakovas L. K. (toliau – Atsakovas 3) nuo 2004-04-30 nuosavybės teise turi 1/5 dalį nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 59,50 kv. m., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas T. K. (toliau – Atsakovas 4) nuo 2004-04-30 nuosavybės teise turi 1/5 dalį nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 59,50 kv. m., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovams, vadovaujantis žemiau minimų teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su Atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu.

Atsakovams kartą į metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 yra nesumokėję 152,96 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtintais, Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų tvarkytojų ir atliekų tvarkymą nuostatais.

Nurodoma, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 nuo 2017 m. liepos 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie reglamentuoja Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, Vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą, taip pat iš Vietinės rinkliavos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą. Pagal Nuostatų 6 ir 22 punktus Vietinė rinkliava tai dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri nustatyta Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu kaip privaloma įmoka, galiojanti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Ji nustatoma visiems Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios. Pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba jų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Nuostatų 22.1. punktas), o kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba jų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Nuostatų 22.2. punktas).

Atsakovams apie posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą atsiliepimai nepateikti, duomenų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą nepatekta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas

Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos: 2012-11-29 Nr. T1-292, 2014-10-30 Nr. T1-244, 2015-12-18 Nr. T1-306) (2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai), (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.uabtratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovų pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad savivaldybės nustatydamos pastoviąją ir kintamąją dalį nepakeitė vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Pareiškėjas atsakovams apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 už nekilnojamojo turto objektą: pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad A. K. nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis; J. K. 1/5 dalis; L. K. 1/5 dalis; T. K. 1/5 dalis įvardijamo nekilnojamojo daikto. Pagal Nuostatus atsakovai yra nekilnojamojo daikto dalies savininkai ir jiems tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą proporcingai nuosavybės daliai.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai Nuostatų numatyta tvarka įvardijamu laikotarpiu kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo ir būtų atleisti nuo vietinės rinkliavos, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo iš atsakovų priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas ir teisinių paslaugų teikimo sutarties priedas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką šios kategorijos bylose 2021 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 konstatavo, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Cituojamoje LVAT nutartyje taip pat akcentuota, kad byloje nekeliant naujos teisinės problematikos, tokio pobūdžio bylose jau esant suformuotai teismų praktika, bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.

Taigi pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Iš atsakovo A. K. pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 38,24 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.

    Iš atsakovo J. K. pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 38,24 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.

Iš atsakovo L. K. pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 38,24 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.

Iš atsakovo T. K. pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 38,24 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas                                                                                                    Remigijus Arminas