Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-27][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-32922-912-2016].docx
Bylos nr.: e2-32922-912/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Kiti civilinės teisės reguliuojami teisiniai santykiai
Kiti civilinės teisės reguliuojami teisiniai santykiai
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Procesinių dokumentų įteikimas:
Įteikimas paprastuoju ir registruotu paštu
Įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais
Ieškinys:
Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-32922-912/2016

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26197-2016-3)

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.10

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Indrei Mažonei, atsakovui G. R., jo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui G. R. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo; trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

 

nustatė:

 

Ieškovė prašo teismo panaikinti atsakovo 2015 m. rugsėjo 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 galiojimą.

Ieškinyje nurodyta, kad ginčijama deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliko paprasto remonto darbus – pakeitė senus langus naujais. Be to, pagal 1987 m. birželio 20 d. patalpos planą, galinėje sienoje nėra lango, bet šiuo metu jis yra. Nurodytas butas yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje – kultūros paveldo vietovėje. Dėl to, ieškovės teigimu, buto paprasto remonto darbams, kai keičiama pastato išvaizda, atsakovas turėjo gauti atitinkamos institucijos rašytinį pritarimą (aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą kleidžiantys dokumentai“ (toliau – STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 6 priedo 5.2 punktas). Atsakovas šio statybą leidžiančio dokumento negavo. Atsakovas nepateikė ginčijamos deklaracijos ieškovei ir ši nepatvirtino aptariamo dokumento. Ieškovė, nuginčijusi deklaraciją, galėtų surašyti savavališkos statybos aktą dėl statybos darbų, atliktų neturinti statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsakovas pabrėžė, kad bute neįrengė naujo lango, nes vienas langas, nors ir nepažymėtas 1987 m. birželio 20 d. buto plane, buvo seniai, dar prieš atsakovui 2014 m. kovo 18 d. įsigyjant ginčo butą. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, kad pakeitus ginčijamą langą, liko nepakeistos, seniau įstatytos grotos. Be to, aplinkybę, kad ginčo langas visuomet buvo, patvirtino kaimynystėje gyvenantys žmonės.
  2. Atsakovas neprivalėjo gauti rašytinio pritarimo ginčo buto paprasto remonto darbams atlikti, nes pakeitė tik senus buto langus naujais. Nauji langai nesiskiria nuo senųjų spalva, matmenimis ir suskaidymu. Taigi, atliktus paprasto remonto darbus, pastato fasadas nepasikeitė. Dėl to, atsakovo nuomone, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punkto reikalavimas  atliktiems darbams netaikytinas.
  3. Pakeisti langus buvo būtina, nes atsakovo buto būklė buvo avarinė: seni langai buvo sutrūniję, nesandarūs galėjo bet kada įlūžti, bute kaupėsi pelėsis. Dėl to reikėjo skubiai atlikti remonto darbus, siekiant išvengti avarijos grėsmės. Tokiu atveju rašytinio pritarimo nereikia gauti (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punktas).

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašė patenkinti ieškinį, nurodė, kad pastatas, kuriame yra atsakovo butas, yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje – kultūros paveldo vietovėje, bet neįregistruotas Kultūros vertybių registre. Dėl to, norėdamas atlikti savo buto paprasto remonto darbus, atsakovas privalėjo gauti rašytinį pritarimą šiems remonto darbams.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad seni langai buvo mediniai, o atsakovas juos pakeitė plastikiniais. Atsakovas turėjo gauti rašytinį pritarimą paprastam buto remontui.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, gavo išaiškinimą, kaip padaryti remontą. Atsakovas nekeitė fasado, remontavo tik buto vidų. Tokiam remontui nereikia jokių statybą leidžiančių dokumentų. Atsakovas nesidėjo naujų medinių langų, tai būtų netikslinga – jie būtų supuvę, nes ir šiuo metu buto sienos drėksta, tapetai atsiklijavę. Atsakovas nežino, kodėl 1987 metų plane ginčo langas nepažymėtas.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. Š., nurodė, kad yra atsakovo kaimynė, nuo 1974 metų atsimena, jog langai tie patys, jų niekas nekeitė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad gyvena kartu su atsakovu. Ji paaiškino, kad buvo būtina keisti langus, nes jie buvo labai pažeisti.

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas, privalėjo atsakovas gauti rašytinį pritarimą paprasto remonto darbams ar ne. Remontuotas butas yra Vilniaus senamiestyje. Atlikdamas buto remontą, atsakovas pakeitė langus, patikslino buto kadastrinius matavimus ir surašė 2015 m. rugsėjo 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas atliko jam nuosavybės teise priklausančio buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paprasto remonto darbus – suremontavo buto vidų ir pakeitė langus. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 22 d. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1, patikslino nurodyto buto kadastrinius matavimus ir atnaujintus duomenis įregistravo nekilnojamojo turto registre. Ginčo butas yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje – kultūros paveldo vietovėje.

Ginčijamos deklaracijos surašymo metu galiojusios redakcijos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą kleidžiantys dokumentai“ (toliau – STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 6 priedo 5.2 punkte įtvirtinta, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingo pastato, paprastąjį remontą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nurodytame reglamento priede pateikta pastato išvaizdos keitimo apibrėžtis – balkonų, lodžų įstiklinimas; fasado elementų keitimas, naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; kiti darbai, keičiantys pastatų išorės išvaizdą. Išvardytos STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punkto nuostatos  taikytinos nagrinėjamo ginčo atveju, nes atsakovo butas yra kultūros paveldo vietovėje, atsakovas atliko paprasto remonto darbus.

Ieškovė ir trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas teigia, kad atsakovas, atlikdamas paprasto remonto darbus, turėjo gauti atitinkamos institucijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Atsakovas teigia priešingai – kad neprivalėjo gauti tokio pritarimo. Teismas sprendžia, kad ieškovės ir trečiojo asmens pozicija pagrįsta, o atsakovo – nepagrįsta. Šią išvadą teismas grindžia tokiais pateiktais argumentais.

Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui tinkamai išspręsti, būtina nustatyti, pakeitė atsakovas daugiabučio namo Vilniuje, Daukšos g. 5, fasado išvaizdą, ar ne. Atsakovas nurodė, kad butą Vilniuje, M. Daukšos g. 5–25, įsigijo 2014 metais, jį remontuodamas, pakeitė langus ir naujų langų angų sienose neiškirto. Ieškovė nurodė, kad nurodyto buto 1987 m. birželio 20 d. plane patalpos galinėje sienoje, plane pažymėtoje raidėmis „A“ ir „D“, nepažymėtas langas, t. y. lango nėra. UAB „GEO BALTIJA“ 2015 m. rugsėjo 18 d. parengtame pastato pirmo aukšto plane pirmiau nurodytoje atsakovo buto sienoje pažymėtas langas. Atsakovas nurodė, kad ginčo langas buvo iki atsakovui 2014 metais įsigyjant butą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateiktos sienos, kurioje yra ginčo langas, nuotraukos, darytos prieš keičiant langus ir po to, kai jie buvo pakeisti. Iš nuotraukų matyti, kad lango anga tiek iki, tiek po remonto uždengta grotomis. Grotos tos pačios. Pakeitus atsakovo buto ginčijamą langą, grotos išsaugotos, liko nepakeistos. Aplinkybę, kad ginčo lango anga ne nauja, patvirtino taip pat ir liudytoja M. Š., paaiškinusi, jog nuo 1974 metų atsimena ginčo langą visada buvus toje pačioje vietoje, o, atsakovui atlikus savo buto remontą, namo išvaizda nepakito. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovas neiškirto naujos lango angos name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl šiuo aspektu atlikęs buto paprastojo remonto darbus, atsakovas nepakeitė namo išvaizdos.

Iš į bylą pateikto Kultūros paveldo departamento 2014 m. rugsėjo 8 d. rašto dėl priežiūros darbų matyti, kad departamentas neprieštaravo atsakovo planuojamiems atlikti darbams, kuriais atsakovas planavo pašalinti prie namo esančią nuošliaužą ir šiukšles (b. l. 37). Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad pateikė Kultūros paveldo departamentui informaciją apie planuojamus keisti langus, langų rėmų medžiagą ir langų sudalijimą. Pagal pirmiau nurodyto STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punktą, rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui reikia, kai keičiama pastato fasado išvaizda. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pakeitė buto pastate, esančiame Vilniaus senamiesčio teritorijoje, medinius langus į plastikinius. Įvertinus į bylą pateiktas nuotraukas, matyti, kad naujų langų sudalijimas nesiskiria  nuo anksčiau buvusiųjų. Nepaisant to, pakeista langų rėmo medžiaga. Tai turėjo būti suderinta su Kultūros paveldo departamentu. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas pakeitė fasado išvaizdą, todėl turėjo gauti paprastą rašytinį pritarimą paprasto remonto aprašui. Atsakovas nurodė, buto būklė buvo avarinė – buto sienose kaupėsi pelėsis, todėl buvo būtina pakeisti langus ir imtis kitų priemonių užkirsti kelią pelėsiui plisti ir jam naikinti. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad dėl pelėsio bute buto ir pastato sienos buvo avarinės būklės ir pakeisti langus reikėjo atlikti taip skubiai, negavus rašytinio pritarimo šiems darbams, jog priešingu atveju avarijos grėsmė būtų padidėjusi. Dėl to teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju netaikytina STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punkte nustatyta išimtis, kada galima atlikti remonto darbus be rašytinio pritarimo (avarijos grėsmei pašalinti). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad langų keitimo kontekste ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Prašydama panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, ieškovė iš esmės ginčija sandorį kaip prieštaraujantį imperatyviosios statybų procesą reglamentuojančios teisės normoms. Dėl to ieškinys tenkinamas patikslinant patenkinto ieškinio reikalavimo formuluotę – pripažįstant atsakovo deklaraciją apie statybos užbaigimą negaliojančia (CK 1.82 straipsnis). 

Kiti ieškovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame teismo sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

Patenkinti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui G. R. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo; trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Pripažinti negaliojančia atsakovo G. R. 2015 m. rugsėjo 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas

Tomas Venckus

(parašas)

Kopija tikra

teisėjas

 

Tomas Venckus

2016 m. gruodžio 12 d.


Paminėta tekste:
  • CK1 1.82 str. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas