Baudžiamoji byla Nr.1A-484/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.2.3.;1.2.14.2.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teisėjų: Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės,
sekretoriaujant Agnei Aguonytei,
dalyvaujant prokurorui Algimantui Žukauskui,
gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei
nuteistajam S. J. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio
apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S.
J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu keturiolikai
metų;
pagal BK 178 str. 2 d. 45 parų
areštu.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p.,
bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš S. J. priteista 50 000
Lt St. J. neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją
bylą,
n u s t a t ė:
S. J. nuteistas už tai, kad 2005 m.
birželio 16 d. laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.00 val., išlaužęs durų spynos
ąsą, įsibrovė į patalpą – J. S. priklausantį namą, (duomenys
neskelbtini), Gudžiūnų k., Kėdainių r., iš kur pagrobė svetimą, J. S. priklausantį, turtą– bendros 100 Lt vertės mobiliojo
ryšio telefoną „Ericsson A2618s“ su jame buvusia „Extra“ SIM kortele ir 25 Lt,
t.y. pagrobė bendros 125 Lt vertės svetimą turtą.
Taip pat jis
nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., laikotarpyje nuo 22 val. iki
23.30 val., savo namuose, esančiuose Danilavos k., Gudžiūnų sen., Kėdainių
r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio
rankomis stūmė ir pargriovė savo tėvą P. J. ant grindų,
rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam apie vienuolika smūgių į galvos
sritį bei kitas kūno vietas, daužė jį į sieną, dėl ko, išsiliejus kraujui po kairiojo
smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais ir tam
komplikavusis smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis
smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu, nukentėjusysis P. J. mirė.
Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio
apygardos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti pagal BK
129 str. 2 d. 3 p., kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių
bylos aplinkybių. Taip pat prašo į teismo posėdį šaukti liudytojus V. P. ir M. L.
Apeliantas nurodo, kad jis dėl jam
inkriminuoto BK 129 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo kaltu neprisipažino. Savo
tėvo jis nenužudė, o tik lipdamas laiptais paslydo ir kojomis atsitrenkė į
priešais jį ėjusį P. J. , kuris griūdamas nusibrozdino kaktą
bei skruostą. Tačiau šie sužalojimai nebuvo P. J. mirties
priežastimi. Apelianto teigimu, jis tuo metu buvo blaivus, per visą vakarą
išgėrė tik tris stiklines alaus.
Apeliantas teigia, kad su tėvu
nekonfliktavo, balsą jis kėlė tik prieš motiną V. P. ,
tarp pastarosios ir jo tėvo ir vyko konfliktas. Nurodo, kad V.
P. dažnai mušdavo tėvą, buvo sužalojusi jį peiliu ir kirviu. Jo manymu, P. J. mirė nuo V. P. kirviu suduotų
smūgių į galvą bei kitas kūno vietas. V. P. po įvykio
naikino nusikaltimo pėdsakus, keitė parodymus, taip siekdama išvengti
baudžiamosios atsakomybės. Jis motinai nesiūlė prisipažinti padarius
nusikaltimą.
Apelianto nurodo, kad tyrimas buvo
atliktas neišsamiai, turint išankstinį nusistatymą dėl jo kaltės padarius šį
nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams įvykio vietoje jis rodė ant
sienos likusias kraujo dėmes, bet pareigūnai į tai nekreipė dėmesio ir kraujo
pėdsakų bei jo parodymų apie kirvio panaudojimą neužfiksavo.
Apelianto nuomone, teismo padaryta
išvada, kad V. P. negalėjo nužudyti P. J.
dėl sveikatos būklės, yra neteisinga. V. P. prisipažinus,
kad ji nužudė P. J. , turėjo būti atliekamas eksperimentas,
ar ji būtų pajėgusi tai padaryti, tačiau eksperimentas atliktas nebuvo. Apeliantui
taip pat kelia abejonių teismo medicinos specialisto išvada. Jo manymu, ji nėra
objektyvi ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Nuosprendžio dalis dėl S. J. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. neskundžiama.
Apeliacinės instancijos teismo
posėdžio metu nuteistasis S. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo
apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo S. J. apeliacinis
skundas atmetamas.
Apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai
išnagrinėjo nuteistajam S. J. inkriminuotos nusikalstamos
veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymo aplinkybes bei teisingai jį
nuteisė, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Nuteistojo S. J. apeliaciniame
skunde iškelta versija, kad jis tėvą P. J. netyčia
sužalojo tik griūdamas kartu su nukentėjusiuoju nuo laiptų, tačiau tikroji jo
mirties priežastis - motinos V. P. panaudotas fizinis
smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu - suduoti smūgiai į galvą, buvo patikrinta
bylą nagrinėjant apygardos teisme bei pagrįstai atmesta.
Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje paskelbtų V. P. apklausos įtariamąja ir liudytoja protokoluose
užfiksuotų duomenų, V. P. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai
iš karto po įvykio sulaikyta įtariamąja parodė, kad įvykio dieną ją sumušė S. J. už tai, kad nedavė pinigų išgėrimui, vėliau, kas vyko
išgertuvių metu, neprisimena, tik atsibudusi apie pirmą valandą nakties, pamatė
P.J. sėdintį atsirėmusi į sieną prie televizoriaus, jo
veidas buvo kruvinas. Nuteistasis paaiškino, kad tėvas, lipdamas laiptais
žemyn, nukrito ir susižalojo (t.1, b.l. 86-87). Vėliau paleista iš suėmimo,
papildomai apklausiama įtariamąja, dalyvaujant gynėjui, darant vaizdo įrašą,
parodė, kad įvykio dieną nuteistasis S. J. jai davė pinigų
ir liepė nupirkti alaus. Grįžusi iš parduotuvės, rado S. J. ir
P. J. gulinčius kambaryje ir žiūrinčius televizorių.
Vėliau, jiems begeriant alų, P. J. paprašė S.
J. cigarečių, dėl ko S. J. supyko ant tėvo, ir jie
tarpusavyje susibarė. Taip jiems besibarant, S. J. sugriebė
savo tėvą P. J. už atlapų, pakėlė nuo lovos ir stūmė į
kitą kambario pusę, P. J. atsitrenkė į kambario viduryje
stovėjusį stalą ir nugriuvo prie lovos. S. J. konflikto
metu buvo susinervinęs, tapo nevaldomas. Jis prišoko prie gulinčio P. J. ir pradėjo kumščiais smūgiuoti jam į veidą. P. J. prašė nemušti, tačiau S. J. ,
sudavęs 3-4 smūgius rankomis, pradėjo kojomis spardyti nukentėjusįjį į galvą ir
kitas kūno vietas. Po S. J. suduotų smūgių P.
J. kakta ir smilkinys buvo stipriai sužaloti – iš žaizdų stipriai kraujavo.
Liudytoja bandė sudrausminti S. J. , bandė suteikti pagalbą
nukentėjusiajam, tačiau nepajėgė. Vėliau užsnūdo. Pabudusi apie pirmą valandą
nakties, pamatė toje pačioje vietoje prie lovos P. J. Pašaukus
sūnų S. J. , pastarasis atėjo iš savo kambario ir, pakėlęs
tėvą nuo grindų, numetė į lovą. Be to, S. J. paaiškino,
kad tėvas susižalojo nukritęs nuo laiptų. Kitos dienos ryte rado P. J. jau negyvą (t.1, b.l. 88-89). Nors vėliau liudytoja V. P. pakeitė parodymus, nurodydama, kad P.
J. susižalojo, krisdamas nuo laiptų, o ji koja įspyrė nukentėjusiajam, kai
pastarasis norėjo atimti iš jos alaus butelį, todėl pasiryžusi už sūnų sėdėti
kalėjime, tačiau apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, pagrįstai
atmetė tokius jos parodymus, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems
įrodymams, ir teisingai vadovavosi jos ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais
parodymais. Teisme teisėtai buvo pagarsinti šie V. P. parodymai,
duoti ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. V.
P. parodymai buvo pagarsinti byloje esantiems įrodymams patikrinti. Teisme
apklaustas šią V. P. apklausą atlikęs pareigūnas
S.Rosteika (t.2, b.l. 193-195), kuris patvirtino, jog V. P. parodymus
davė gera valia, be pašalinės įtakos.
Liudytoja V. P. savo parodymų
pakeitimą motyvavo tuo, kad tokius parodymus ji davė psichologinio spaudimo įtakoje.
Tačiau teismas teisiamajame posėdyje peržiūrėjęs jos apklausos vaizdo įrašą,
konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog V. P. šiuos
parodymus davė neteisėtų pareigūnų veiksmų įtakoje. Be to, šioje apklausoje
dalyvavo V. P. gynėjas, kuris taip pat neturėjo pastabų
dėl atliekamų procesinių veiksmų teisėtumo. Be to, apygardos teismas, ištyręs
nutiestojo S.J. laiškus, rašytus motinai V.
P. , teisingai konstatavo, jog iš laiškų turinio matyti, kad nuteistasis po
sulaikymo minėtai liudytojai darė akivaizdų poveikį, siekdamas pakeisti jos
parodymus sau palankia linkme - įkalbinėjo prisipažinti nužudžius P. J. , grasino priešingu atveju nusižudyti, siuntė motinai
nuoširdaus prisipažinimo tekstą, laikraščio iškarpą, kurioje aprašomas
nuteistojo bandymas nusižudyti, aiškino, kad už tokį nusikaltimą, atsižvelgiant
į jos amžių ir sveikatos būklę, teismas nepaskirtų jai griežtos bausmės (t.2,
b.l. 117-129). Tuo paneigtas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad
jis nesiūlė motinai prisipažinti padarius nusikaltimą.
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo dar kartą
apklausti liudytoją V. P. , tačiau, kolegijos manymu, nėra
pagrindo dar kartą apklausti minėtą liudytoją, nes ji ikiteisminio tyrimo metu
ir teisme ne vieną kartą davė parodymus, todėl kolegijai belieka juos vertinti,
ką kolegija ir padarė. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde
nurodyto liudytojo M. L. papildomą apklausą.
Be anksčiau aptartų liudytojos V. P.
parodymų, nuteistojo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais
įrodymais.
Iš liudytojo R. B. parodymų seka,
kad jų buto siena ribojasi su kambario, kuriame buvo rastas P.
J. lavonas, siena. Įvykio dieną apie 21-21.30 val. pas kaimynus girdėjosi
triukšmas, šūkavimai ir trankymai. Girdėjosi V. P. , P. J. ir S. J. balsai, vėliau girdėjosi
tik V. P. ir S. J. balsai.
Girdėjosi, kaip kažkas krenta, atsitrenkia į spintą, skalbimo mašiną, po to
kažkas buvo daužoma į sieną. Po to, triukšmas pasibaigė. Kitos dienos ryte
sužinojo, jog mirė P. J. Jis negirdėjo, kad kas nors būtų
kritęs pas kaimynus nuo laiptų, nes jų bute tai būtų girdėjęsi. Be to, P. J. sunkiai vaikšto, todėl liudytojo manymu, mažai
tikėtina, kad P. J. , būdamas neblaivus, liptų į antrą
aukštą pas S. J. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir
kitą liudytoja S. B. , kuri papildomai paaiškino, kad
girdėjo, kaip S. J. ir V. P. šaukia
ant P. J. Iš triukšmo suprato, kad mušamas P.
J. , nes V. P. nešaukė, kad jos nemuštų. Kai V. P. būdavo mušama, ji šaukdavo, kad S. J.
jos nemuštų. Ji negirdėjo, kad pas kaimynus kas nors tą vakarą būtų kritęs
nuo laiptų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. Z. Ikiteisminio tyrimo
metu atlikus eksperimentą, buvo nustatyta, kad B. namo pusėje girdisi, kaip J.
namo pusėje nuo laiptų krenta daiktai, kaip daužomos spintos durys ir siena,
taip pat girdisi žmonių balsai (t.1, b.l. 111-112).
Iš teismo medicinos eksperto išvados seka, kad P. J. mirė nuo galvos sumušimų visumos, pasireiškusios
muštine kairio antakio žaizda, pereinančia į kaktos sritį, muštinėmis žaizdomis
kairio antakio, kario skruosto, pakaušio ir pasmakrio srityse, nubrozdinimais
kaktos, dešinio antakio srityse, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame
voke, nubrozdinimais dešinio skruosto ir kairio smilkinio srityse,
kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaktos ir kairio smilkinio
srityse, kraujo išsiliejimu po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po
minkštaisiais smegenų dangalais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir
suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene ir plaučių pabrinkimu.
Šie sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietais bukais daiktais, t.y. mušant
kumščiais, spardant ir pan. Į galvą yra užsifiksavę vienuolikos smūgių
požymiai, tačiau jų galėjo būti suduota ir daugiau. Rasti sužalojimai nebūdingi
nei griuviminei, nei kritiminei traumoms – tai patvirtina galvos sužalojimų
lokalizacija, jų kiekis bei pobūdis (t.1, b.l. 13-20). Apklaustas teisme
specialistas patvirtino savo išvadas bei papildomai paaiškino, kad S. J. ir V. P. teisiamajame posėdyje
nurodytomis aplinkybėmis pas P. J. galvos srityje rasti
sužalojimai, nuo kurių nukentėjusysis mirė, negalėjo būti padaryti, išskyrus
sužalojimą pakaušio srityje, kuris galėjo būti padarytas krentant ir
atsitrenkiant galva į kietą paviršių. Visi kiti sužalojimai padaryti suduodant
smūgius rankomis ir spardant kojomis. Visi jie negalėjo būti padaryti trankant P. J. galvą į sieną. Be to, mirtis įvyko nuo suduotų į galvą
nemažiau 11 smūgių visumos (t.2, b.l. 186-187). Taigi minėtos specialisto
išvados paneigia nuteistojo S. J. tiek teisminio
nagrinėjimo teisme metu, tiek apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad
nukentėjusysis galėjo mirti nuo griuviminės traumos ar jo motinai pastumiant nukentėjusįjį
ir jam atsitrenkiant į riboto paviršiaus daiktą bei suduodant smūgius kirviu –
tokio pobūdžio sužalojimai nenustatyti.
Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai
nuosprendyje rėmėsi šiomis medicinos specialisto išvadomis, nes jos nuoseklios,
išsamios ir neprieštaringos, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti šių išvadų
pagrįstumu, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo S. J. apeliaciniame
skunde.
Taip pat nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam
sužalojimus, nuo kurių jis mirė, galėjo padaryti jo motina V.
P. Šią aplinkybę apygardos teismas visapusiškai ištyrė ir pagrįstai atmetė.
Iš teismo medicinos specialisto išvados bei jo paaiškinimo teisme matyti, kad V. P. sirgo galvos smegenų išeminiu insultu, lydimu dešinės
kūno pusės paralyžiaus, iki 2005 m. lapkričio 18 d. liko liekamieji reiškiniai,
ji negalėjo pilnai valdyti dešinės kūno pusės, taip pat rankos ir kojos. Dėl
savo sveikatos būklės, esant daliniam dešinės kūno pusės paralyžiui, V. P. rastų P. J. galvoje mirtinų
sužalojimų padaryti negalėjo (t.1, b.l. 99-100). P. J. apeliacinio
skundo teiginys, kad šioje situacijoje turėjo būti atliekamas eksperimentas
tikslu nustatyti, ar V. P. pagal sveikatos būklę galėjo
padaryti teismo specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, atmetamas. Pati V. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, jog
padarė nukentėjusiajam P. J. tokio pobūdžio sužalojimus,
todėl ir nebuvo jokio tikslo atlikti tokį eksperimentą. Be to, tokio pobūdžio
eksperimentas neturėtų įrodomosios reikšmės.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad V. P. iškarto po įvykio naikino nusikaltimo pėdsakus, išplovė
grindis, sutvarkė kambarius. Tuo tarpu, kaip matyti iš baudžiamosios bylos
medžiagos, šiuos jo teiginius paneigė pati liudytoja V. P. ,
nurodydama, kad grindų neplovė. Be to, apžiūrint įvykio vietą, nerasta pėdsakų,
kad grindys prieš atvykstant policijos pareigūnams, buvo plaunamos (t.1, b.l.
5-10), taip iš karto po įvykio atvykęs policijos pareigūnas R.Blandis
nerado pėdsakų, kad grindys būtų neseniai išplautos ar šluotos (t.1, b.l.
67-68; t.2, b.l. 176-177). Kita vertus, pats nuteistasis nurodo, kad nulipęs
žemyn iš antro aukšto, jis rado motiną gulinčią girtą ir apsišlapinusią, todėl
neįtikėtina, kad ji, būdama tokios būklės, sugebėtų išplauti grindis ir jas
išplauti taip, kad ant grindų dar būtų palikta aiškiai matoma kraujo dėmė prie
lovos (įvykio vietos apžiūros protokolas), kuri liktų kaip tiesioginis įkaltis,
liudytojos V. P. nenaudai.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas,
jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai ir visapusiškai,
turint išankstinį nusistatymą dėl jo kaltės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos
matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo
proceso įstatymo reikalavimų, visi būtini procesiniai veiksmai buvo atlikti,
siekiant išsiaiškinti tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistojo
aiškinimas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neužfiksavo kraujo dėmės ant
sienos, kurią nurodė nuteistasis, nepasitvirtina objektyvia bylos medžiaga.
Įvykio vietos apžiūros protokole tokių duomenų neužfiksuota. Taip, iš
nuteistojo apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra
užfiksuota, kad S. J. būtų nurodęs kirvį, kaip nusikaltimo
įrankį, nors pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nesutikdamas su jo
apklausos protokoluose netinkamai užfiksuotais duomenimis, dėl to galėjo pareikšti
pastabas, taip pat tai galėjo padaryti gynėjas, tačiau tokių pastabų minėtuose
protokoluose neužfiksuota.
Taigi apygardos teismas, tinkamai išnagrinėjęs šiuos
aptartus įrodymus bei kitus įrodymus, išdėstytus teismo nuosprendyje: įvykio
vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 5-10), teismo medicinos specialisto
išvada dėl S. J. padarytų kūno sužalojimų (t.1, b.l. 141), S.
J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t.1, b.l. 125-128), serologijos
ir DNR laboratorijos specialisto išvada (t.1, b.l. 38-43), - teisingai
įvertinęs kiekvieną iš šių įrodymų atskirai ir jų visetą, padarė pagrįstą
išvadą, kad S. J. , suduodamas smūgius rankomis ir
spardydamas kojomis, tyčia nužudė savo tėvą P. J. Įrodymai
byloje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų.
Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija girtumo
faktą. Tuo tarpu tiek liudytoja V. P. , tiek pats
nuteistasis parodė, kad prieš įvykį ir po įvykio gėrė stiprų alų. Liudytojas M.
L. parodė, kad įvykio nakties metu kalbantis su S. J. ,
pastarasis sakė geriantis alų. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo,
kad S. J. tėvo nužudymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio
ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Taip pat apygardos teismas nuteistajam S.
J. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų
pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę
sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. BK 54 str., 61
str., 63 str. 5 d. 2 p. reikalavimai nepažeisti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326
str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Pirmininkas
Svajūnas Knizleris
Teisėjai:
Regina Gaudutienė
Violeta Ražinskaitė