Administracinė
byla Nr. AS858–541/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 63.3.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB
„PI exp“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.
liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „PI
exp“ skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „PI exp“ skundu
(b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas 1)
panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir
VMI) 2010 m. birželio 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 448-1056
(toliau – ir Pažyma) dalis, kuriose nurodoma, kad pareiškėjas žinojo mokestinių
prievolių tinkamam įvykdymui būtiną informaciją apie UAB „Pramoniniai
įrengimai“ veiklą ir jos mokestinių prievolių vykdymą, taip pat ir tai, jog UAB
„Pramoniniai įrengimai“ negali sumokėti 104 267,24 litų pardavimo
PVM, nurodyto UAB „Pramoniniai įrengimai“ išrašytose Pažymoje nurodytose 159
PVM sąskaitose faktūrose; nurodoma, kad UAB „PI exp“, įtraukusi pirkimo PVM į
ataskaitą, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas, todėl neįgijo teisės į
104 267 litų PVM atskaitą; siūloma pašalinti nustatytus trūkumus ir per 10
kalendorinių dienų nuo operatyvaus patikrinimo pažymos įteikimo patikslinti 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir
liepos mėn. PVM deklaracijas ir sumažinti PVM atskaitą 104 267 litais; 2) iki
teismo sprendimo priėmimo sustabdyti Pažymos dalies, kuria siūloma patikslinti
PVM deklaracijas, vykdymą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos
14 d. nutartimi (b. l. 16–17) atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios
instancijos teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau –
MAĮ) 115 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad operatyvus patikrinimas –
įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių
mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi
mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus
patikrinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, taip pat Administracinių
teisės pažeidimų kodeksu ir kitais įstatymais. Pagal MAĮ 128 straipsnio 3 dalį
operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato
centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka
yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintose Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų
rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių
20.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatai įforminami
operatyvaus patikrinimo pažyma. Tam tikrais atvejais atlikus operatyvų
patikrinimą mokesčių mokėtojui gali būti duodami privalomi nurodymai (Taisyklių
16.6 punktas), taip pat gali būti surašomas administracinio teisės pažeidimo
protokolas arba įstatymo pažeidimo protokolas, gali būti priimami nutarimai dėl
ekonominių sankcijų skyrimo mokesčių mokėtojui (Taisyklių 31 punktas).
Tokie aktai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu
atveju Pažymoje yra išdėstyta operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija
ir pareiškėjai pateiktas rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas, jam nebuvo duota
privalomų nurodymų ar surašyta pažeidimų protokolų, kurių pagrindu kiltų teisinės
pasekmės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, operatyvaus patikrinimo pažymos
rekomendacijų nevykdymas būtų pagrindas MAĮ nustatyta tvarka atlikti mokestinį
patikrinimą, kurio rezultatus pareiškėjas galėtų skųsti. MAĮ 144 straipsnyje
nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių
administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau sistemiškai
vertinant šią teisės normą kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į susiformavusią
teismų praktiką, nagrinėjamu atveju taikytina bendra taisyklė, pagal kurią
asmuo gali kreiptis į teismą tik dėl tokių administracinių aktų, kurie jam
sukelia teisinių pasekmių, kad būtų apgintos pažeistos jo teisės ar teisėti
interesai.
II.
Pareiškėjas UAB „PI exp“ atskiruoju skundu (b. l. 19, 26) prašo
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį
ir spręsti klausimą iš esmės, pareiškėjo skundą priimti; iki teismo sprendimo
priėmimo sustabdyti Pažymos dalies, kuria siūloma patikslinti PVM deklaracijas,
vykdymą; kadangi byla liečia teisės aiškinimo klausimus, susijusius su
bendrovės teisėmis ir interesais, pritaikyti išimtį ir bylą nagrinėti žodinio
proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad prašymas, išdėstytas skunde pirmosios
instancijos teismui, pareiškiamas ne dėl to, kad skundžiamo pareigūno
pasiūlymas yra rekomendacinio pobūdžio, o dėl to, kad pasiūlymas seka iš
tariamai nustatytų tikrovėje neegzistuojančių trūkumų, su kuriais pareiškėjas
nesutinka. Taip ir su tuo, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas nesąžiningu mokesčių
mokėtoju, o mokesčių mokėjimas bendrovėje vykdomas neteisingai. Mokesčių
mokėtojo pripažinimas nesąžiningu savaime sukelia teisines pasekmes, nes
sukelia mokesčių administratoriui teisinį pagrindą, papildomai neįrodinėjant
kituose patikrinimuose ir tyrimuose nesąžiningo mokesčių mokėjimo fakto,
taikyti bendrovei ir jos vadovams sankcijas, įtraukti bendrovę į nemokančių
mokesčius sąrašus bei reikalauti iš bendrovės nepagrįstai atskaityto PVM.
Akivaizdu, kad teisinės pasekmės, kylančios iš Pažymos išvadų, yra visiškai
realios ir, šių išvadų nepanaikinus, jos sukeltų rimtas teisines pasekmes
bendrovei, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai, kad ginčo
sprendimas pagal pareiškėjų skundą nesukeltų teisinių pasekmių, nes tokių
pasekmių nesukelia Pažyma, yra nepagrįsti, prieštaringi ir nelogiški.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl
viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo
(neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta
asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi
pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens
subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Todėl pagal
bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali
vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti
priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio
bendro principo gali būti siejami su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai
skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįstą abejonė, jog skundo dalykas
nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai
atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą,
teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės.
Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu
(neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti
atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1
punktas). Išvada, jog skundžiamas
aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme
yra materialinio teisinio pobūdžio išvada,
nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos
asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog
skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms
teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens
materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia
asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti
skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo
pažymos negali būti vienareikšmiai ir be išsamaus tyrimo klasifikuojamos kaip
rekomendacinio pobūdžio aktas su jame pateiktais pasiūlymais pateikti
papildomus duomenis. Nagrinėjamu atveju Pažyma negali būti laikoma
nesukeliančia teisinių pasekmių pareiškėjui, tai turi būti nustatyta
nagrinėjant ginčą teisme.
Atskirajame
skunde pareiškėjas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo
skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu negali visiškai
išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nes dar būtina patikrinti
pareiškėjo skundo atitikimą kitiems Administracinių bylų
teisenos įstatymo reikalavimams ir tai pirmiausia turi
padaryti pirmosios instancijos teismas. Todėl skundo priėmimo klausimas
perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip
pat atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –
sustabdyti Pažymos pasiūlymo vykdymą. Šis reikalavimas taip pat negali būti
nagrinėjamos apeliacinės instancijos teismo, neišsprendus skundo priėmimo
klausimo pirmosios instancijos teisme.
ABTĮ
150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą nagrinėja
paprastai nekviesdamas bylos šalių. Atskirajame skunde yra pateiktas prašymas
atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi
žodinio proceso tikslingumą nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į proceso
operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei tai, jog byloje yra pakankamai
duomenų, siekiant priimti teisėta bei pagrįstą nutartį dėl atskirojo skundo,
šio atskirojo skundo reikalavimo netenkina.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismo nutartis yra nepagrįstą, todėl bylą grąžintina pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo
UAB „PI exp“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „PI exp“ skundo priėmimo
klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Laimutis Alechnavičius
Irmantas Jarukaitis
Romanas
Klišauskas
|