Civilinė byla Nr. e2-221-944/2026
Proceso Nr. 2-06-3-01676-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2, 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.8.10; 3.2.6.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 4 d.
Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,
sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,
dalyvaujant
nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą ieškovės UAB „Levnata“ atstovui advokatui Edvinui Bakanauskui,
teismo posėdžių salėje atsakovės UAB „Ovestra“ atstovui advokatui Linui Jurevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Levnata“ ieškinį atsakovei UAB „Ovestra“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės UAB „Ovestra“ priešieškinį ieškovei UAB „Levnata“ dėl skolos priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5067,50 Eur skolos; 10,90 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo keliais teisiniai santykiai. Atsakovė ieškovei teikė užsakymus, o ieškovė atsakovei gaunamų užsakymų pagrindu teikė pervežimo paslaugas už sutartą atlygį, Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti, tačiau atsakovė neįvykdė šių sutartinių įsipareigojimų ieškovei. Atsakovė neatsiskaitė už suteiktas pervežimo paslaugas pagal užsakymus OVE116/2024 ir OVE117/2024, jų pagrindu išrašė 2024-06-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV240610196 ir 2024-06-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV2406101100. Pretenzijų dėl šių užsakymų vykdymo ieškovė negavo. Ieškovė iš atsakovės gavo užsakymą OVE125/20 dėl dviejų tarptautinių krovinių pervežimų, t. y. pirmojo krovinio (priekabos) pervežimo iš Lietuvos į Baltarusiją ir antrojo krovinio (priekabos) pervežimo – iš Baltarusijos į Lietuvą. Ieškovė įvykdė pirmąjį pervežimą pagal šį užsakymą Nr. 3, tačiau ieškovei priekaba antrajam pervežimui nebuvo pristatyta. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės kaltės neįvyko antrasis krovinio pervežimas. Atitinkamai ieškovė atsakovei išrašė 2024-08-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 08 101139 3 200,00 Eur sumai. Ieškovė 2024-07-10 gavo elektroninį laišką ir jo priedus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą STR109/202413 20000,00 EUR sumai ir 2024-07-10 raštą dėl sutarties OVE125/2024 sąlygų pažeidimo. Ieškovė nesutiko dėl baudos apmokėjimo ir dėl priimtų įsipareigojimų pažeidimo. Be to, atsakovė 2024-08-09 ieškovei taip pat atsiuntė raštą dėl skolų suderinimo. Ieškovė nesutiko, kad ji atsakovei turi 20000,00 Eur skolą pagal PVM sąskaitos faktūrą STR109/2024 ir 2024-08-09 rašto nepasirašė. Ieškovė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko prašė jį atmesti.
Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė neginčija ir pripažįsta, kad ieškovė jai krovinių vežimo paslaugas suteikė ir įgijo teisę į apmokėjimą pagal ieškovės išrašytą 2024-06-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 06 10196 ir ieškovės išrašytą 2024-06-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 06 101107. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija ir pripažįsta, kad pagal užsakymą OVE125/2024 buvo tinkamai įvykdytas pirmasis pats krovinio pervežimas iš Lietuvos į Baltarusiją, tačiau laikosi pozicijos, kad turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą dėl apmokėjimo už užsakymą OVE125/2024. Ieškovė niekada nesutiko su atsakovės paskirta bauda, kadangi nepažeidė OVE125/2024 užsakymo 2 punkto bei apie tai ne kartą informavo atsakovę. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės argumentas dėl skolos pasibaigimo įskaitymu yra visiškai nepagrįstas, nes neegzistavo visos įskaitymui būtinos sąlygos, antra, atsakovė apie tariamai atliktą įskaitymą nepranešė ieškovei. Pažymi, kad atsakovės teiginiai dėl prievolės sustabdymo pagal užsakymą OVE125/2025 nepagrįsti. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių yra ginčas, kokią dalį iš 2500 Eur sumos pagal užsakymą OVE125/2024 sudarė užmokestis už pirmąjį ir kokią – už antrąjį krovinio pervežimą. Ieškovės vertinimu sprendžiant dėl šios sumos reikšmingi anksčiau tarp šalių buvę užsakymai ir sutartas užmokestis. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė abstrakčiai įvardijo ieškovės pažeidimus dėl nekonkuravimo, tačiau tar šalių yra kilęs ginčas dėl užsakymo OVE125/2024. Priešieškinyje neįvardijama, su kokiu konkrečiu subjektu bendraudama ieškovė tariamai pažeidė OVE125/2024 užsakymo 2 punktą, todėl šios nuostatos pažeidimas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, o ne faktais. Be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas dėl netesybų – baudos, priteisimo, kurio atnaujinti nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 17 183 Eur skolą, 10,90 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys krovinių vežimo srityje bendradarbiavimą pradėjo dar 2023 metų liepos mėnesį. Nuo to laiko atsakovė ne kartą užsakė ieškovę pervežti įvairius krovinius. Bendradarbiavimas ilgą laiką vyko be didesnių nesklandumų. Kiekvienas užsakymas dėl krovinio pervežimo tarp šalių būdavo įforminamas atskiru rašytiniu užsakymu-sutartimi, tame tarpe ir užsakymais (sutartimis), kuriais grindžiamas ieškovės pateiktas ieškinys. Užsakymais šalys sutardavo dėl esminių kiekvieno pervežimo sąlygų, t. y. koks krovinys, kur iki kada turi būti pristatytas ir kam išduotas. Taip pat atskirai būdavo aptariamos apmokėjimo už pervežimą sąlygos. Kiekvieno užsakymo 2 punkte šalys susitarė, kad vežėjas įsipareigoja spręsti iškilusias problemas tik su užsakovu. Bendrauti tiesiogiai su krovinio siuntėju arba gavėju, be užsakovo sutikimo, griežtai draudžiama; pažeidus šį reikalavimą užsakovas gali atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas ir pareikalauti sumokėti 20 000 Eur baudą. Atsakovė teigia, kad toks susitarimas laikytinas netesybomis. Ieškovė nesilaikė sutartimis (užsakymais) nustatyto draudimo ir savo krovinių vežimo paslaugas ne kartą siūlė atsakovės klientams, t. y. krovinio siuntėjams arba gavėjams. Atsakovė pateikė ieškovei 2024-07-10 raštą/pretenziją „Dėl sutarties OVE125/2024 sąlygų pažeidimo įmonei UAB „Levnata“ bei pareikalavo sumokėti 20 000 Eur baudą, už sutarties 2 punkto pažeidimą pagal išrašytą 2024-07-10 sąskaitą faktūrą apmokėjimui Nr. STR109/2024. Ieškovei gera valia neapmokant 2024-07-10 sąskaitos faktūros Nr. STR109/2024, atsakovė atliko vienašalį įskaitymą bendrai 2817 Eur sumai pagal ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras, t. y. 2024-06-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 06 10196 – 500 Eur sumai ir 2024-06-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 06 101107 – 2317,50 Eur sumai. Apie tai ieškovė buvo informuota jai siųstu ir jos gautu atsakovės 2024-08-09 Aktu „Dėl skolų suderinimo“, kuriuo galutinis skolos likutis, kurį privalo apmokėti UAB „Levnata“ sudaro 17 183 Eur.
Tripliku prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad pareiga ieškovei sumokėti atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytą 17 183 Eur sumą kyla iš šalių užsakymo Nr. OVE125/2024, 2-ojo punkto. Šalių užsakymo 2 punktas atskirai nurodo, kad vežėjas privalo spręsti iškilusias problemas tik su užsakovu; taip pat vežėjui yra griežtai draudžiama bendrauti tiesiogiai su krovinio siuntėju arba gavėju, be užsakovo sutikimo. Šis punkto sakinys draudžia apskritai bendravimą, įskaitant ir savo paslaugų siūlymą nurodytiems krovinio siuntėjui arba gavėjui, o ne tariamai bendrauti dėl iškilusių problemų. Paaiškino, kad apie tai, kad ieškovei atsirado prievolė sumokėti ieškovei 20 000 Eur atsakovė ne kartą informavo ieškovę. Ieškovei gera valia nevykdant prievolės, o toliau reikalaujant iš atsakovės sąskaitų apmokėjimo, atsakovė informavo ieškovę, kad ji atsakovės reikalaujamų sąskaitų bendroje 2817 Eur sumoje neapmokės, nes šios sumos bus vienašališkai įskaitytos į ieškovės atsakovei mokėtiną 20 000 Eur sumą. Ieškovei gera valia neapmokant 2024-07-10 sąskaitos faktūros Nr. STR109/2024 (toliau – 2024-07-10 sąskaita), ieškovė atliko vienašalį įskaitymą bendrai 2817 Eur sumai pagal ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras, t. y. 2024-06-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 06 10196 – 500 Eur sumai ir 2024-06-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 06 101107 – 2317,50 Eur sumai. Apie tai ieškovė buvo informuota jai siųstu ir jos gautu atsakovės 2024-08-09 Aktu „Dėl skolų suderinimo“, kuriuo galutinis skolos likutis, kurį privalo apmokėti UAB „Levnata“ sudaro 17 183 Eur.
Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių sudarytas 2024-05-30 OVE116/2024 užsakymas, jo pagrindu išrašyta 2024-06-11 PVM sąskaita faktūra Nr. LV 24 06 10196. CMR XST-YXT2024007 važtaraštis. 2024-06-11 elektroninis laiškas. Šalių sudarytas 2024-06-11 OVE117/2024 užsakymas, jo pagrindu išrašyta 2024-06-19 PVM sąskaita faktūra Nr. LV 24 06 101107. CMR AVC-2002 važtaraštis. 2024-06-27 elektroninis laiškas. 2024-07-10 elektroninis laiškas. Atsakovo 2024-07-10 PVM sąskaita faktūra Nr. STR109/2024. Atsakovės 2024-07-10 raštas dėl sutarties OVE125/2024 sąlygų pažeidimo. Atsakovės PVM sąskaita faktūra STR109/2024 dėl baudos. Ieškovo 2024-08-06 Pretenzija Nr. 1. Ieškovo 2024-10-23 Pretenzija dėl neapmokėtų sąskaitų. Šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais nuo 2024-11-07 iki 2024-12-17. Šalių sudarytas 2024-07-01 OVE125/2024 užsakymas. Šalių susirašinėjimas „Viber“ programėle nuo 2024-07-02 iki 2024-07-10. CMR AVC 25 važtaraštis. Ieškovės išrašyta 2024-08-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 24 08 101139. Ieškovės 2024-08-06 informacinis raštas. Atsakovės atsakymas į informacinį laišką. Atsakovės 2024-08-09 mokėjimo pavedimas 250 Eur sumai. Atsakovės 2024-08-09 aktas dėl skolų suderinimo. Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais nuo 2024-10-23 iki 2024-11-07. 2024-07-10 bendrovės „REZONTRANS Sp. z.o.o, raštas/pretenzija. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais nuo 2024-11-07 iki 2024-12-10. Atsakovės ir UAB „Ruzas logistics“ 2024-06-28 vienkartinės krovinio pervežimo sutartis Nr. RE 0061 (MYP594/TZO92).
Byloje kilo ginčas dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo atliekant tarptautinius pervežimus.
Dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pagal užsakymus 2024-05-30 OVE116/2024 ir 2024-06-11 OVE117/2024.
Ieškovė prašo priteisti skolą pagal 2024-05-30 OVE116/2024 2024-06-11 OVE117/2024 užsakymus. Nurodė, kad tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal minėtus užsakymus. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad priekaištų dėl šių užsakymų vykdymo neturi.
Teismas nurodo, kad šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Atitinkamai CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija atliktų vežimų, kad ieškovė tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimu, pagrįstai išrašė sąskaitas, tačiau nesutiko dėl skolos priteisimo, nes atliko įskaitymą (teismas dėl įskaitymo, jo atlikimo sąlygų pasisakys sprendime vėliau). Pastebėtina, kad pati atsakovė reikalaudama sumokėti baudą, atliko įskaitymą ir reikalavimą ne visos baudos, tačiau tik dalies, t. y. iš reikalaujamos 20 000 Eur baudos išminusavo sumas pagal 2024-05-30 OVE116/2024 2024-06-11 OVE117/2024 užsakymus (iš viso 2 817 Eur).
Darytina išvada, kad ieškovė turi reikalavimo teisę pagal 2024-05-30 OVE116/2024 2024-06-11 OVE117/2024 ir pagrįstai turi teisę ir reikalauja priteisti 2817,50 Eur sumą už šiuos pervežimus.
Dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pagal užsakymą OVE125/2024.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė pateikė užsakymą OVE125/2024, kuriame pakrovimo vieta 2024-07-01 Vilnius (SALCININKAI) + KAMENNY LOG TLC, pristatymo data 2024-07-10 KAMENNY LOG TLC + VILNIUS (SALCININKAI), sutarta suma 2500 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šis užsakymas susidarė iš dviejų dalių, t. y. krovinio nuvežimo iš Lietuvos į Baltarusiją ir antroji dalis – iš Baltarusijos krovinio parvežimas į Lietuvą. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2024-07-03 ieškovės darbuotoja programėle „Viber“ informavo atsakovės vadovą, kad vilkikas (duomenys neskelbtini) kirs Lietuvos–Baltarusijos sieną ir reikalinga informacija dėl priekabos atidavimo (pirmosios užsakymo dalies užbaigimo) ir kitos priekabos paėmimo, t. y. priekabos, kuri turėjo būti gabenama iš Baltarusijos į Lietuvą (antrosios užsakymo dalies vykdymo, t. y. pakrovimo). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pirmąją užsakymo dalį ieškovė įvykdė ir atsakovė dėl šios dalies užsakymo priekaištų pretenzijų ieškovei neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina šalių 2024-07-08 susirašinėjimas „Viber“ programėle, kurioje matyti, kad buvo nusiųsta CMR važtaraščio nuotrauka. Ginčas kilo dėl antrosios užsakymo dalies vykdymo. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovei turėjo būti pristatyta priekaba iš Baltarusijos į Lietuvą, tačiau ji nebuvo pristatyta, t. y. byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė teiraujasi dėl priekabos, atitinkamai atsakovė teigia, kad priekaba netrukus bus pristatyta ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad priekaba nebuvo pristatyta, atitinkamai atsakovė teigė, kad ieškovė nesulaukė priekabos. Nors šalių paaiškinimai skyrėsi dėl antrosios dalies užsakymo vykdymo, tačiau reikšminga ta aplinkybė, kad atsakovė apmokėjo 250 Eur pagal OVE125/2024 12 punktą, kuris numato, kad užsakovas atsisakęs pateikti krovinį sumoka 10 proc. nuo užsakymo kainos. Darytina išvada, kad antroji užsakymo OVE125/2024 dalis buvo neįvykdyta dėl to, kad atsakovė nepateikė krovinio ieškovei.
Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo pagal šį užsakymą, nes užsakymas susidėjo iš dviejų dalių, tačiau kaina buvo nurodyta viena – 2500 Eur, kad krovinys bus nuvežtas į Baltarusiją ir iš Baltarusijos pakrautas krovinys bus parvežtas į Lietuvą. Ieškovė prašo priteisti už šį užsakymą 2 250 Eur, t. y. visą sutartą sumą išminusavus atsakovės pervestą sumą 250 Eur. Atsakovė teigia, kad užsakymas nebuvo įvykdytas, nes ieškovė nesulaukė krovinio iš Baltarusijos, t. y. visas užsakymas OVE125/2024 nebuvo įvykdytas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už šį vežimą.
Teismo vertinimu, nors ginčo užsakymas susidarė iš dviejų dalių, tačiau ieškovė vieną jo dalį įvykdė, pretenzijų dėl šios užsakymo dalies nebuvo pareikšta. Šalių sudarytame užsakyme nėra tokio pobūdžio nuorodų, kad neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius dalį užsakymo, apskirtai nėra mokama. Esant tokio pobūdžio duomenimis, teismas nurodo, kad ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už dalį užsakymo, t. y. už Lietuva–Baltarusiją, o dėl kitos dalies užsakymo reikalauti atlyginti nuostolius pagal užsakymo 12 punkto nuostatas.
Atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad už pirmą užsakymo dalį taip pat negavo apmokėjimo, nors pateiktame atsakovės rašte „Atsakymas į informacinį raštą“ nurodoma, kad atsakovės klientas nusprendė mokėti pusę sumos – 1250 Eur. Be šio informacinio rašto ir šalių paaiškinimų, byloje daugiau objektyvaus pobūdžio duomenų dėl užsakymo dalies Lietuva–Baltarusija kainos nėra pateikta.
Teismas nurodo, kad tokiu atveju užsakymo dalies kaina turi būti nustatoma pagal CK nuostatas. CK 6.198 straipsnis reglamentuoja sutarties kainą, kai ji sutartyje nėra aptarta. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, ai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, sprendžiant dėl užsakymo dalies kainos nustatymo, reikšmingi ankstesni tarp šalių buvę užsakymai.
Byloje pateiktas užsakymas OVE117/2024, 2024-06-11, pasikrovimo vieta Vilnius, išsikrovimo vieta TLC Benykoni, užsakymo kaina 2200 Eur, OVE116/2024, pasikrovimo vieta BY TLC Lidavto, išsikrovimo vieta Vilnius, užsakymo kaina 500 Eur. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės darbuotoja A. K. nurodė, kad vežimo kaina iš Lietuvos į Baltaruiją būna didesnė nei iš Baltarusijos į Lietuvą. Nors darbuotojos parodymai vertintini kritiškai, tačiau jos parodymus taip pat patvirtina ankstesni šalių užsakymai – 2024-06-11 OVE117/2024, 2024-05-30 OVE116/2024. Minėti užsakymai nėra identiški užsakymo OVE125/2024 išsikrovimo vietai, tačiau vyko tokiu pat maršrutu Lietuva–Baltarusija.
Įvertinus šiuos duomenis, šalių nurodytas aplinkybes, rašytinius duomenis spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju kaina, kuri būtų protinga pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažintina už dalį užsakymo OVE125/2024 Lietuva–Baltarusija 1500 Eur, už užsakymo dalį Baltarusija–Lietuva 1000 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė turi teisę reikalauti 1500 Eur sumos ir 10 proc. pagal užsakymo 12 punkto nuostatas nuo 1000 Eur, iš viso 1600 Eur. Kadangi atsakovė sumokėjo 250 Eur sumą už užsakymą OVE125/2024, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai 1350 Eur sumą.
Dėl baudos priteisimo, senaties termino taikymo ir įskaitymo.
Byloje kilo ginčas dėl baudos už sudaryto užsakymo OVE125/2024 2 punkto, kuriuo šalys susitarė spręsti iškilusias problemas tik su užsakovu; bendrauti tiesiogiai su krovinio siuntėju arba gavėju, be užsakovo sutikimo, griežtai draudžiama; pažeidus šį reikalavimą užsakovas gali atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas ir pareikalauti sumokėti 20 000 Eur baudą. Šalys šį susitarimą traktavo, kaip netesybas.
Teismas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 26 punktas). Teismas pažymi, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 56 punktas).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47 punktas).
Nagrinėjamu atveju šalių sudarytas užsakymas OVE125/2024 dėl krovinio „Priekabos“, pakrovimo vieta 2024-07-01 Vilnius (SALCININKAI) + KAMENNY LOG TLC, pristatymo data 2024-07-10 KAMENNY LOG TLC + VILNIUS (SALCININKAI), sutarta suma 2500 Eur. Darytina išvada, kad šalys susitarė dėl tarptautinio krovinio vežimo.
Esminės krovinio vežimo sutarties sąlygos pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalies nuostatas yra vežėjo įsipareigojimas nugabenti krovinį į paskirties vietą ir išduoti jį turinčiam teisę asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį. Šių esminių sąlygų įvykdymui užtikrinti šalys galis susitari dėl netesybų. Šalių užsakymo OVE125/2024 2 punktas nėra susijęs su vežimo teisiniais santykiais, t. y. jame nustatyta atsakomybė baudos forma nėra dėl krovinio gabenimo, išdavimo jį turinčiam asmeniui, užmokesčio mokėjimo. Pastebėtina, kad užsakymo OVE125/2024 13 punkte numatyta, kad pavėlavus atvykti į pakrovimo vietą šioje pervežimo sutartyje nustatytu laiku, vežėjas įsipareigoja sumokėti 100 eurų netesybų už kiekvieną pavėluotą dieną; pavėlavus pristatyti krovinį, vežėjas įsipareigoja mokėti 100 eurų netesybų už kiekvieną pavėluotą pristatymo dieną; atsisakius pervežti krovinį po šios sutarties sudarymo ir likus mažiau nei 24 valandoms iki numatyto pakrovimo laiko, vežėjas įsipareigoja sumokėti užsakovui 20 procentų netesybų nuo pervežimo kainos bei atlyginti su tuo susijusius užsakovo nuostolius. Būtent šis – 13, užsakymo punktas yra susijęs su pagrindine prievole – vežimo sutarties, esminėmis sąlygomis, kurių įvykdymui užtikrinti sutartos šalių netesybos.
Nagrinėjamu atveju šalių užsakymo 2 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė spręsti iškilusias problemas tik su užsakovu; bendrauti tiesiogiai su krovinio siuntėju arba gavėju, be užsakovo sutikimo, griežtai draudžiama; pažeidus šį reikalavimą užsakovas gali atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas ir pareikalauti sumokėti 20 000 Eur baudą, nėra tiesiogiai susijusi su vežimo paslaugos atlikimu.
Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo vadovas, kuris paruošė užsakymo sąlygas nurodė, kad tokio pobūdžio susitarimu siekiama apsaugoti savo verslą, įdirbį, „pagąsdinti, kad neviliotų klientų“ ir pan., tokie susitarimas įprasti vežimo susitarimuose, nes kitu atveju nebūtų įmanomas verslas – kiekvienas nori mokėti mažiau ir atitinkamai vežėjai nori gauti daugiau.
Teismas nurodo, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas leidžia susitarti ne tik dėl CK nenustatytų sutarčių rūšių, bet ir apibrėžti jų sąlygas. Tačiau sutarties laisvės principas, nebūdamas absoliutus teisės principas, turi tam tikras ribas. Sutarties laisvė ribojama imperatyvių įstatymų normų teisiniu reguliavimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl neprieštaravimo įstatymams aiškintina kaip apimanti neprieštaravimą ne tik imperatyvioms įstatymų normoms, bet ir neprieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei. Be to, šalių sudaromos sutartys neturi turėti valios ydų, t. y. neturi būti sudarytos apgaulės, grasinimo, klaidos, esminės nelygybės pagrindais ir neturi būti simuliacinio pobūdžio, nes tokiu atveju neegzistuotų vienas iš būtinųjų sutarties sudarymo elementų – šalių suderinta valia. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų.
Įvertinus šalių paaiškinimus pripažintina, kad šalys užsakymo OVE125/2024 2 punktu susitarė dėl nekonkuravimo, t. y. ieškovei susitarimu buvo draudžiama bendrauti tiesiogiai su krovinio siuntėju arba gavėju. Ginčo užsakymas ir jo sąlygos buvo paruoštos atsakovės vadovo, atskirai sąlygos nebuvo derinamos. Teismo posėdžio metu tiek ieškovės vadovas, tiek atsakovės vadovas nurodė, kad užsakymų tekstas buvo analogiškas išskyrus tą dalį, dėl vežimo ir apmokėjimo. Pažymėtina, kad pačiame užsakyme OVE125/2024 nėra nurodyta, kas laikoma užsakovu; krovinio siuntėju; gavėju, atitinkamai nėra sutarta, ką reiškia bendravimas tiesiogiai, kiek laiko šis draudimas galioja. Pastebėtina, kad šalys šiuos terminus, nekonkuravimo laikotarpį interpretavo skirtingai. Ieškovė vertino terminus krovinio siuntėjas, gavėjas, pagal CMR važtaraštį, atitinkamai atsakovė sprendė pagal tai, iš ko ieškovė faktiškai perima krovinį ir kam atiduoda. Taip pat, atsakovės vertino, kad užsakymo OVE125/2024 2 punktas turi būti taikomas visam bendradarbiavimui tarp juridinių asmenų, nors atskiro susitarimo dėl bendradarbiavimo, jo terimo, nekonkuravimo ar kt. šalys nebuvo sutarusios.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovės klientams nesiūlė paslaugų, buvo bendrauta atsakovės leidimu dėl krovinio. Teigiam kad atliekant užsakymą OVE125/2024, buvo susisiekta su ieškovės vairuotoju dėl vežimo, t. y. REZONTRANS Sp. z.o.o. inicijavo bendravimą, ji padėjo vairuotojui. Iš liudytojo R. V. paaiškinimų nustatyta, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kurio įmonė bendradarbiavo su UAB „Levnata“. Jo žiniomis UAB „Levnata“ darbuotoja bandė susisiekti su jų pagrindiniu klientu REZONTRANS Sp. z.o.o., kuris vėliau nutraukė veiklą su jais, taip pat buvo taikyta bauda, tačiau nepamena ar ji buvo apmokėta. Byloje taip pat pateikta REZONTRANS Sp. z.o.o. raštas 2024-07-10 UAB „Ovestra“, kuriuo nurodyta, kad teikia skundą dėl daugybės UAB „Ovestra“ ir jos subrangovo padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, dėl kurių labai sutruko įmonės veikla ir patyrė finansinių nuostolių. Šiame rašte nurodoma, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo subrangovą, kuris išvyko iš Baltarusijos teritorijos be tam skirtos priekabos; nurodo, kad UAB „Levnata“ siūlo savo paslaugas tiesiogiai UAB „Levnata“ klientams ir pažeidžia nekonkuravimo susitarimą; už pažeidimus skiria 1000 Eur baudą; atitinkamai reikalauja pašalinti pažeidimus. Įvertinus aptartus duomenis liudytojų parodymus pripažintina, kad pats kontaktavimo faktas su atsakovės klientu buvo, tačiau būtina nustatyti tokio kontaktavimo su klientu kilusias pasekmes, t. y. būtina nustatyti ar kilo ieškovė sutartinė atsakomybė pagal užsakymo OVE125/2024 2 punkto nuostatas.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
Vertinant neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtus atsakovės veiksmus apibūdina kaip tarp ginčo šalių sudaryto užsakymo OVE125/2024 2 punkto, kuriame įtvirtintas ginčo šalių susitarimas dėl nekonkuravimo, pažeidimą. Kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, ieškovės veiksmai, kuriuos ieškovė vertina kaip paminėto užsakymo OVE125/2024 2 punkto nuostatų pažeidimą, pasireiškė, atsakovės teigimu, tuo, kad ieškovės UAB „Levnata“ darbuotoja A. K. siūlė juridinio asmens, kuriame dirba, paslaugas, todėl REZONTRANS Sp. z.o.o. nutraukė bendradarbiavimą su atsakove. Ta aplinkybė, kad UAB „Levnata“ siūlė savo paslaugas atliekant užsakymą OVE125/2024, iš esmės grindžiama šalių paaiškinimais, ieškovės darbuotojos parodymais, ir atsakovės verslo partnerės vadovo parodymais, bei REZONTRANS Sp. z.o.o. raštu, susirašinėjimu tarp ieškovės ir REZONTRANS Sp. z.o.o. Teismo vertinimu, aptarti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad pats kontaktavimas buvo, tačiau byloje esančių įrodymų visumos kontekste ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia, kad ieškovė pažeidė tarp ginčo šalių sudarytą nekonkuravimo susitarimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai susirašinėjimas leidžia pagrįstai manyti, kad susiklosčiusioje situacijoje ne ieškovė, o REZONTRANS Sp. z.o.o. susisiekė su ieškovės vairuotoju. Darytina išvada, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia ieškovės veiksmų neteisėtumo dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo.
Be to, turi būti pateikti duomenys dėl pasekmių – žalos padarymo atsakovei. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad patyrė didžiulę žalą, tačiau nei jos dydžio neįvardijo, nei pateikė šią žalą pagrindžiančius duomenis. Pagal REZONTRANS Sp. z.o.o. raštą atsakovė galimai turėjo sumokėti 1000 Eur baudą, tačiau duomenų, kad ši bauda buvo išrašyta ir atsakovė ją apmokėjo nebuvo pateikta. Darytina išvada, kad duomenų pagrindžiančių galimą žalą byloje nebuvo pateikta. Atitinkamai atsakovė ir nurodė, kad dėl tokių ieškovės veiksmų REZONTRANS Sp. z.o.o. nutraukė bendradarbiavimą, tačiau tokia išvada, negalima vertinant tik pagal 2024-07-10 pateiktą raštą ir išimtinai dėl ieškovės veiksmų.
Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė esant pažeidimą pagal užsakymo OVE125/2024 2 punkto nuostatas, t. y. neįrodė sąlygų taikyti nekonkurencinio susitarimo sąlygas, todėl jos reikalavimas priteisti baudą laikytinas neįrodytu, todėl nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą pagal užsakymo OVE125/2024 2 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad šalių užsakymo 2 punktas yra nekonkuravimo susitarimas, todėl jam sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas pagal CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas netaikytinas, t. y. atsakovė turėjo teisę reikšti šį materialinį reikalavimą dėl baudos už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą.
Atsakovė nurodė, kad paskyrė ieškovei 20 000 baudą pagal užsakymo OVE125/2024 2 punktą, ir skolų suderinimo aktu atliko įskaitymą. Kadangi teismas pripažino, kad bauda ieškovei paskirta neteisėtai, atitinkamai atsakovė nepagrįstai laikėsi pozicijos dėl įskaitymo.
Teismas nurodo, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdomi; abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).
Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad bauda paskirta ieškovei neteisėtai, apskritai įskaitymas buvo negalimas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė teigė, kad įskaitymas buvo atliktas skolų suderinimo aktu. Pastebėtina, kad CK nėra nurodyti įskaitymo formai keliami reikalavimai, tačiau pagal aptartą teismų praktiką atsakovė atlikdama įskaitymą turėjo nurodyti, kad atlieka įskaitymą, įskaitymo pagrindą, įskaitymo sumą ir pan. Šiuo atveju atsakovės pateiktas skolų suderinimo aktas, kaip dokumentas neatitinka įskaitymo turiniui minėtų reikalavimų.
Įvertinus aptartas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę 20 000 sumai, be to, nebuvo suėję mokėjimo terminai, galiausiai, skolų suderinimo aktas, neatitinka įskaitymo turiniui keliamų reikalavimų.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės pagal užsakymus 2024-05-30 OVE116/2024 500 Eur, 2024-06-11 OVE117/2024 2200 Eur, 2024-07-01 OVE125/2024 1350 Eur – iš viso 4050 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Tuo tarpu atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė reikalavimo dėl baudos priteisimo ir jos įskaitymo pagrįstumo, todėl priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei mokėti skolą, iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos palūkanos.
Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilęs dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius, todėl ieškovė turi teisę reikalauti taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.
Darytina išvada, kad pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipiasi 2025 m. vasario mėn., todėl procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikoma 2025 m. kovo mėn. galiojanti Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Nustatyta, kad 2025 m. kovo mėn. galiojanti Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 2,9 procentus (https://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20250016.en.html), todėl palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme –2025-02-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sudaro 10,90 procentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas 114 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 700 Eur už ieškinio parengimą, 96,80 Eur dokumentų vertimo išlaidas, 600 Eur išlaidas už dubliko parengimą. 600 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 450 Eur už prašymų parengimą, 26,62 Eur vertimo išlaidas, 1500 Eur už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui – iš viso 4087,42 Eur. Šios išlaidos pagrįstos, atitinka teisės aktų reikalavimus pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys tenkintas 80 proc., priešieškinys atmestas, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti 90 proc. patirtų išlaidų t. y. 3 678,68 Eur.
Atsakovė šioje byloje patyrė šias išlaidas 386 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 1500 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų atmestų reikalavimų daliai atlygintina 10 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 150 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies:
priteisti ieškovei UAB „Levnata“, juridinio asmens kodas 301608962, iš atsakovės UAB „Ovestra“, juridinio asmens kodas 152118143, 4050 Eur skolos, 10,90 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4050 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 4087,42 Eur.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Ovestra“, juridinio asmens kodas 152118143, iš ieškovės UAB „Levnata“, juridinio asmens kodas 301608962, 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Aušra Barškietytė