Civilinė byla Nr. 2-140/2012

    Procesinio sprendimo kategorijos 121.17 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto Modernizavimo Realijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-904-661/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto Modernizavimo Realijos“ ieškinį atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „1331“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas „Snoras“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ ir atsakovas Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „1331“ 2006 m. rugsėjo 11 d. sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas ieškovui pardavė 5000/5095 dalių 0,5095 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu - sandėliu, 521,98 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - tarnybiniu-buitiniu pastatu, 691,85 kv.m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - garažu, 817.54 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti ieškovo BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamojo turto objektus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo AB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį – su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jo nuomone, tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis turėtų būti vertintina tik kaip preliminarioji.

Ieškovas ir atsakovas sudarė taikos sutartį ir du kartus pateikė ją teismui tvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. protokoline nutartimi atsisakė tvirtinti tarp šalių pasirašytą taikos sutartį, nes ji pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ir trečiojo asmens turtines teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį patvirtinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas, siekdamas užsitikrinti ketinamo įsigyti turto finansavimą, su trečiuoju asmeniu sudarė kredito sutartį. Prievolių, kylančių iš šios sutarties, įvykdymo užtikrinimui ieškovas hipoteka trečiajam asmeniui įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Paaiškėjus, kad paimto kredito neužtenka, su trečiuoju asmeniu buvo sudarytas susitarimas prie kredito sutarties, kurio pagrindu buvo padidintas kredito limitas. Šios papildomos prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas parduodamas turtas. Ieškovas su trečiuoju asmeniu žodžiu susitarė, kad, pasikeitus parduodamo turto savininkui, hipoteka turtą trečiajam asmeniui įkeis ieškovas. Dėl šios priežasties manytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis nagrinėjamoje byloje nepažeidžia trečiojo asmens teisėtų interesų.

2. CPK 47 str. 4 d. nuostatose įtvirtinta, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo byloje dalyvauja atsakovo pusėje ir neturėtų veikti prieš atsakovo interesus, tačiau reikšdamas prieštaravimus dėl taikos sutarties patvirtinimo būtent ir veikia prieš atsakovo interesus. Dėl šios priežasties trečiojo asmens veiksmai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

3. Tai, kad trečiojo asmens interesai nenukentės ieškovui ir atsakovui pasirašius taikos sutartį, patvirtina ir pati hipotekos instituto esmė, t. y. perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą.

4. Tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, taip pat nepažeidžia trečiojo asmens teisėtų interesų. Tokia išvada darytina, nes pagal įstatymus būtent hipotekos kreditorius turi pirmenybę iš įkeisto turto patenkinti savo reikalavimą.

Trečiasis asmuo AB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu trečiasis asmuo prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo pateiktą atskirąjį skundą. Nurodo, kad CPK 334 str. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti apeliacinės instancijos teismui paduodant atskirąjį skundą dviem atvejais, t. y. kai tokios nutarties apskundimo galimybė tiesiogiai nurodyta CPK arba kai ginčijama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nei CPK, nei kituose teisės aktuose nėra tiesiogiai numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti taikos sutarti. Atitinkamai minėta nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje yra priimtas sprendimas. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apskundimo objektu, paaiškėjus šiai aplinkybei tik apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Papildomai trečiasis asmuo nurodo argumentus dėl apelianto atskirojo skundo:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad taikos sutarties patvirtinimas yra neįmanomas, nes tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Konkrečiai taikos sutartimi būtų pažeista CK 6. 986 str. 2 d. nuostata, kurioje numatyta, kad jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja. Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė situacija, kai taikos sutartis buvo pasirašyta preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuri nustojo galioti sutarties šalims nepasirašius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Tai patvirtina ir byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimas.

2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad trečiojo asmens interesai nebūtų pažeidžiami, jei ginčo turtas atitektų bankrutuojančiai įmonei. Pažymėtina, kad išieškojimo procesas iš ginčo turto yra prasidėjęs prieš tris metus. Turto atitekimas bankrutuojančiai įmonei nepagrįstai apsunkintų jau pradėtą išieškojimą iš ginčo turto, nes minėtas išieškojimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis įmonių bankroto procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. trečiasis asmuo netektų teisės vienašališkai nustatyti ginčo turto pardavimo kainos ir tvarkos, nes šiuos klausimus tektų derinti su kitais ieškovo įmonės kreditoriais ir pan.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1. CPK nustatytais atvejais, 2. kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nagrinėjamu atveju CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma tenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kaip teisingai pastebi trečiasis asmuo atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą, galimybė apskųsti tokią nutartį nenumatoma ir kituose teisės aktuose. Sutiktina ir su trečiojo asmens argumentu, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Tai patvirtina ir nagrinėjamoje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra neskundžiama.

CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomos trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra neskundžiama, paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas pagal ieškovo BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties yra nutrauktinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neatima ieškovo teisės į apeliaciją. Ieškovas šią teisę gali realizuoti įstatymų nustatyta tvarka pateikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas realizavo šią teisę ir pateikė apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris bus nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje 2A-1291/2012.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, 315 straipsnio penktąja dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto Modernizavimo Realijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-904-661/2011

Teisėjai                                                                       Audronė Jarackaitė

Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė