Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-478/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31965-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.3.; 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2017 m. liepos 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. E. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 6 d., apie 18.30 val., iš UAB ,,H.“ priklausančios parduotuvės „H.“, esančios (duomenys neskelbtini), iš drabužių lentynų paėmė 7 vyriškas palaidines Nr. 55270, kurios 1 vnt. vertė 14,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 35452, kurios vertė 10 eurų, vyrišką palaidinę Nr. 31489, kurios vertė 9,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 84995, kurios vertė 9,99 eurai, 5 vyriškas palaidines Nr. 51492, kurios 1 vnt. vertė 12,99 eurai, 2 vyriškas palaidines Nr. 25320, kurios 1 vnt. vertė 15 eurų, vyrišką palaidinę Nr. 33650, kurios vertė 14,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 84464, kurios vertė 9,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 51695, kurios vertė 15 eurų, 1 porą vyriškų batų, kurių vertė 14,99 eurai, šiuos rūbus apsirengė, o batus įsidėjo į atsineštą krepšį ir praėjo pro apsaugos vartelius už juos nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes iš karto buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, 269,84 eurų vertės, parduotuvės „H.“ turtą.
2. Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sušvelninti. Skunde nurodo, kad padarė vieną lengvą nebaigtą tyčinį nusikaltimą, be to, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, žala parduotuvei nepadaryta. Apeliantas prašo peržiūrėti jo bylą ir tinkamai priimti naują nuosprendį, nes apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.
3. Atsiliepime į nuteistojo E. G. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Mikalauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą.
4. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi apeliantas iš esmės prašo tik peržiūrėti pirmosios instancijos teismo atliktą bausmės individualizavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė.
7. Pripažintam kaltu asmeniui paskirta bausmė taip pat turi būti proporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, dėl ko galutinė subendrinta bausmė E. G. paskirta ne per griežta.
9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijos, be to, ji nebuvo užbaigta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis apylinkės teismo buvo įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepaisant to, apeliantas veikė tiesiogine tyčia ir tai nėra pirmasis jo susidūrimas su teisėsaugos institucijomis. Šis nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Anksčiau E. G. ne kartą teistas dėl įvairių turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (b. l. 42-54), jis taip pat sistemingai daro ir administracinius nusižengimus (b. l. 95-99). Šie duomenys patvirtina, kad apeliantas yra linkęs nusikalsti ir savo asmeninius interesus iškelti aukščiau kitų visuomenės narių interesų.
10. Baudžiamosios bylos duomenimis nuteistasis nėra vedęs, nuo 2010 m. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 36-39), nedirbantis (b. l. 41), jokios specialybės neįgijęs, todėl pagrįsta teigti, kad pagrindinis jo pajamų šaltinis yra nusikalstamų veikų vykdymas. Įvertinus apelianto ankstesnius teistumus, matyti, kad jam buvo taikytas įstatymas „Dėl Amnestijos akto“ ir nuo neatliktos bausmės jis atleistas, taip pat buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau švelnesnis baudžiamumas apeliantui nebuvo efektyvus ir jis vėl prasikalto. Analizuojamas nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali atimti ar apriboti galimybę E. G. daryti naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu užtikrinant bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Už apelianto padarytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, tačiau apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, parinko mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijos vidurkis. E. G. taip pat buvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu galutinė bausmė nustatyta aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, kas laikytina proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bausme. Po analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo apelianto atžvilgiu 2017 m. liepos 24 d. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrino su 2017 m. liepos 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes sudėjo ne visiškai, tačiau tik iš dalies. Todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo (BK 75 straipsnis) ar švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo (BK 62 straipsnis). Taikant bausmės vykdymo atidėjimą apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Nors reali žala nebuvo padaryta (bandytos pavogti prekės nesugadintos ir grąžintos į prekybą), civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau tai nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, kadangi E. G. nusikalstama veika nutrūko ne dėl jo savanoriško atsisakymo užbaigti nusikaltimą, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų).
13. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Šioje nutartyje jau minėta, kad apeliantas nedirba, jokių planų dėl įsidarbinimo ar kitokio pozityvaus užimtumo nepuoselėja, taigi, nėra jokių apsauginių faktorių, kurie veiktų prevenciškai ir užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik atlikdamas paskirtą bausmę pataisos namuose, vykdydamas visas pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasis ir sąžiningai dirbdamas, E. G. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė, kadangi šiuo metu jo propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju jokių ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nėra nustatyta. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.
15. Apelianto neteisėti veiksmai buvo aktyvūs, savanaudiški, tokiu būdu jis siekė greitai ir lengvai neteisėtai praturtėti, dėl ko privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
16. Daroma išvada, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. E. G. paskirta bausmė yra proporcinga jo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.
17. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), nuosprendžio aprašomoji dalis išdėstyta netinkamai, todėl nuosprendis keistinas.
18. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis. Tokios aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju kaltinimas E. G. buvo inkriminuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. baigta vagystė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis bei jo gynėjas informuoti, kad įrodinėjama nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, pritaikant kitą BK bendrosios ir (ar) specialiosios dalies straipsnį, dalį, punktą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas E. G. veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, t. y. iš baigtos vagystės į pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą. Dėl to, jog vagystė nebuvo užbaigta dėl nuo E. G. valios nepriklausančių aplinkybių, ginčo nėra. Nuteistasis tik praėjęs pro parduotuvės „H.“, esančios (duomenys neskelbtini), praėjimo apsaugos vartelius, buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų. Bandytos pavogti vyriškos palaidinės ir batai sugadinti nebuvo, prekės grąžintos į prekybą, todėl parduotuvės „H.“ vadovė civilinio ieškinio byloje nepareiškė (b. l. 18).
20. Aukščiau išdėstytas aplinkybes pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, teismas perkėlė E. G. inkriminuotą kaltinimą iš kaltinamojo akto, t. y. iš naujo neišdėstė nusikalstamos veikos pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes. Nors toliau nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistojo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, tačiau visos veikos padarymo aplinkybių neišdėstė. Tokiu būdu buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti - nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą kaltinimą E. G. išdėstyti taip: E. G. 2017 m. birželio 6 d., apie 18.30 val., iš UAB ,,H.“ priklausančios parduotuvės „H.“, esančios (duomenys neskelbtini), iš drabužių lentynų paėmė 7 vyriškas palaidines Nr. 55270, kurios 1 vnt. vertė 14,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 35452, kurios vertė 10 eurų, vyrišką palaidinę Nr. 31489, kurios vertė 9,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 84995, kurios vertė 9,99 eurai, 5 vyriškas palaidines Nr. 51492, kurios 1 vnt. vertė 12,99 eurai, 2 vyriškas palaidines Nr. 25320, kurios 1 vnt. vertė 15 eurų, vyrišką palaidinę Nr. 33650, kurios vertė 14,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 84464, kurios vertė 9,99 eurai, vyrišką palaidinę Nr. 51695, kurios vertė 15 eurų, 1 porą vyriškų batų, kurių vertė 14,99 eurai, šiuos rūbus apsirengė, o batus įsidėjo į atsineštą krepšį ir praėjo pro apsaugos vartelius už juos nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes iš karto buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, 269,84 eurų vertės, parduotuvės „H.“ turtą. Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                  Jūratė Jakubonienė

                            Algirdas Remeika

                            Gytis Večerskas