Nuorašas

Byla Nr. 1S-802-626/2016

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.16

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aušros Valinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo B. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-27 nutarimo Nr. 59-230 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo,

n u s t a t ė :

B. A. Vilniaus apygardos teismo 2006-06-01 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2006-09-07 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2006-06-01 nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam B. A. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas prieš bejėgiškos būklės asmenį. B. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartimi nuteistojo B. A. kasacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-23 nutartimi B. A. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant registruotis pataisos inspekcijoje 2 kartus per mėnesį.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-04 nutartimi B. A. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti 3 metų 10 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi nuteistojo B. A. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-01 nutartis.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013-02-12, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-12-31. 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį po grąžinimo į laisvės atėmimo vietą atliko 2014-04-29, neatliktos bausmės dalis 2016-09-22 buvo 3 mėnesiai 9 dienos.

Nuteistasis B. A. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje (toliau ir – Komisija) svarstytas 2016-09-22. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis B. A. nesilaikys įstatymų ir nusikals, nes nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (46 balai), asmuo jau buvo paleistas lygtinai, tačiau dėl padarytų pažeidimų buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo mąstymą ir elgesį, gyvenamosios vietos neturėjimą ir konkrečių tikslų stoką.

Nuteistasis nesutikdamas su Komisijos nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi atmestas nuteistojo B. A. skundas dėl Komisijos 2016-09-27 nutarimo Nr. 59-230 panaikinimo. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam B. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį B. A. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nurodė, kad B. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutartį, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 7 dalies 1 punktą paleisti jį lygtinai.

Skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas yra neteisėtas, nes buvo pažeistos lygtinio paleidimo svarstymo procesą reguliuojančios teisės normos. Pasak apelianto, buvo pažeista Lygtinio paleidimo komisijos veiklą reglamentuojančio teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154: 2 dalies 6 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, tuo tarpu svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą dalyvavo tik 5 žmonės, t. y. nebuvo kvorumo; 2 dalies 8 punktas, numatantis, kad Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Tuo tarpu buvo 3 kalėjimo departamento atstovai iš 5 narių. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, apylinkės teismas išnagrinėjo tik socialinę išvadą, t. y. Kalėjimų departamento dokumentą be visuomenės nuomonės, todėl faktiškai jis prarado teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo aplinkybes, o tai prieštarauja Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 daliai.

Apelianto manymu nagrinėjamu atveju buvo trukdoma teisingumui, nes būrio viršininkas M. B. meluoja iš keršto, kad jis: impulsyvus ir agresyvus, linkęs pateisinti savo nusikaltimą, teikė neteisingą informaciją; nutylėjo, kad jis dirbo lygtinio paleidimo metu. Pasak apelianto, apylinkės teismas patikėjęs šiuo melu negalėjo priimti teisingos nutarties.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.

BVK 157 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo <...>.

Vienas iš apelianto skundo argumentų yra ginčijamos skundžiamos nutarties ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teisėtumo klausimas. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas priimtas nesilaikant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų 2012-06-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 (toliau ir – Nuostatai), o būtent: Lygtinio paleidimo komisija buvo sudaryta ne iš 7, o iš 5 narių; daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių sudarė Komisijos nariai, paskirti Kalėjimų departamento.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas nepažeidžiant Nuostatais nustatytos komisijos sudarymo tvarkos, tačiau pažeidžiant šiuose nuostatuose įtvirtintą komisijos darbo organizavimo tvarką ir procedūras, o būtent Nuostatų 22, 34 punktų reikalavimus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti 2012-06-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154, nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, jų funkcijas ir teises, darbo organizavimo tvarką. Pažymėtina, kad apeliantas Komisijos posėdžio teisėtumą ginčiją remdamasis Nuostatų normomis, numatytomis II skyriuje, kurios nustato Komisijos sudarymo tvarką. Tuo tarpu Komisijos darbo organizavimas yra numatytas V skyriuje.

Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2016-06-29 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-217 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo. Įsakymu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija buvo sudaryta iš 8 narių, iš kurių 4 nėra Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų ar pataisos įstaigų atstovai. Į Komisiją paskirti: Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko, Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atstovo, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovo, Vilniaus miesto paramos centro atstovės, Laikinųjų kalinių globos draugijos atstovės, Lietuvos Kalėjimų kapelionų asociacijos atstovo. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, Komisija sudaryta nepažeidžiant Nuostatų II skyriaus 6 punkto, kuriame numatyta, kad Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys bei 8 punkto reikalavimų, nustatančių, kad Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių <...>.

Tuo tarpu Komisijos darbo, tame tarpe posėdžių organizavimo tvarka numatyta Nuostatų V skyriuje. Šių nuostatų 22 punkte įtvirtintas reikalavimas Komisijos posėdžiuose dalyvauti visiems jos nariams. Šiame punkte yra numatyta galimybė Komisijai dirbti ne visa apimtimi, kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. <...>. Nuostatų 221 punkte įtvirtinta, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio. Iš šio punkto turinio matyti, kad Komisijos narių nuomonė raštu nėra privaloma.

Teismui pateiktos medžiagos duomenimis, Komisijos posėdis, kuriame svarstytas B. A. prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvyko 2016-09-22 (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolas Nr. 58-41). Komisijos posėdyje dalyvavo 5 nariai: Komisijos pirmininkas direktoriaus pavaduotojas A. L., Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas R. S., Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. U., Lietuvos kalinių globos draugijos atstovė L. B., Vilniaus miesto paramos centro atstovė L. B.. Minėta, kad 2016-06-29 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-217 į Komisiją buvo paskirti 8 nariai. Vilniaus pataisos namų pateiktame 2016-11-18 rašte Nr. 9-6552(07) nurodoma, kad 3 komisijos nariai dėl užimtumo darbe dalyvauti negalėjo, 2 pranešė apie tai raštu ir vienas telefonu. Prie rašto pridėto susirašinėjimo tarp komisijos narių su lygtinio paleidimo komisija duomenimis, komisijos narys O. R. pranešė, kad komisijos posėdyje dalyvauti negalės, nes išvyksta į komandiruotę. Komandiruotę patvirtinančių dokumentų nepridėjo. Komisijos narys N. Š. nurodė, kad komisijos posėdyje dalyvauti negalės. Priežasčių nenurodė. Byloje nėra duomenų, ką telefonu pranešė trečiasis posėdyje nedalyvavęs Komisijos narys (telefonogramos ar pan.). Pažymėtina, kad paprastai užimtumas darbe nėra laikomas svarbiomis priežastimis, nepriklausomai nuo to, kad komisijos nariai dalyvauja visuomeniniais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, net ir pripažįstant, kad vienas komisijos narys, kuris tuo metu buvo komandiruotėje (minėta, kad šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra), nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, nėra pagrindo išvadai, kad kiti du Komisijos posėdyje nedalyvavę nariai, turi tam pateisinamas priežastis, kurias galima būtų pripažinti svarbiomis (liga, komandiruotė, atostogos ar pan.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors posėdyje, kuriame buvo svarstomas apelianto lygtinio paleidimo klausimas kaip to reikalauja Nuostatų 22 punktas dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tačiau darytina išvada, kad nuteistojo B. A. prašymą dėl lygtinio paleidimo išnagrinėjo nepilna komisijos sudėtis. Apygardos teismas konstatuoja, kad šis pažeidimas laikytinas esminiu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl Komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Be to, šių pažeidimų teismas negali ištaisyti pats. Tai reiškia, kad apylinkės teismas, negalėdamas ištaisyti Komisijos padarytų procesinių pažeidimų, pažeidžiančių asmens teises, neturėjo nagrinėti B. A. skundo dėl lygtinio paleidimo netaikymo iš pataisos įstaigos pagrįstumo iš esmės, o turėjo priimti sprendimą grąžinti Komisijai iš naujo išnagrinėti B. A. lygtinio paleidimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje pataisos namuose buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių vėlesnėse proceso stadijose - skundą nagrinėjant teisme ištaisyti negalima, - skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo.

Kadangi Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir lygtinio paleidimo klausimas turi būti svarstomas iš naujo, apygardos teismas dėl kitų skundo argumentų, susijusių su lygtinio paleidimo netaikymo pagrįstumu, nepasisako.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2016-09-27 nutarimą Nr. 59-230, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam B. A. lygtinio paleidimo ir B. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos klausimą grąžinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Audrius Cininas

                                                                                                             Vitalija Norkūnaitė 

                                                                                                             Aušra Valinskienė

Nuorašas tikras

Teisėja                                                                                                 Vitalija Norkūnaitė