Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita Lapinskienė

Baudž. byla Nr. 1A-485-174/2010       Procesinio sprendimo kategorijos:   2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.3.; 1.1.9.2. (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

 

2010 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio,

sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

gynėjai Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendžio, kuriuo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalį dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta G. M. baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiosios C. M. F. S. (C. M. F. S.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš G. M. nukentėjusiajai C. M. F. S. priteista 500 EUR (1 726,4 Lt) neturtinės žalos atlyginimui. Įskaityta draudimo bendrovės UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajai C. M. F. S. atlyginta 1 632,5 EUR (5 636,7 Lt) turtinė žala ir 500 EUR (1 726,4 Lt) neturtinė žala.

Nukentėjusiosios I. T. B. (I. T. B.) civilinis ieškinys patenkintas visiškai, įskaityta draudimo bendrovės UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajai I. T. B. atlyginta 4 253,8 EUR (14 687,52 Lt) turtinė žala ir 500 EUR (1 726,4 Lt) neturtinė žala. Iš nuteistojo G. M. nukentėjusiajai I. T. B. priteista 700 EUR (2 416,96 Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

G. M. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra G. M. 2009 m. birželio 21 d., apie 21.36 val., Klaipėdos mieste, Naujojoje Uosto gatvėje, ties 2 namu, vairuodamas automobilį „Nissan 350Z“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukeldamas pavojų saugiam eismui bei pažeisdamas kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus – vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių – esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį apie 70 m., nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir, užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė šaligatviu ėjusias pėsčiąsias nukentėjusiąsias C. M. F. S. ir I. T. B., dėl to nuo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai I. T. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, o nukentėjusiajai C. M. F. S. sveikata sutrikdyta sunkiai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti jam paskirtą įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte, – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, terminą nuo dvejų iki vienerių metų. Nurodo, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad teismas turi paskirti bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų. Teismas paskiria konkretų įpareigojimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti. Teismas negali skirti kitokių įpareigojimų, nei įstatyme numatyta (kasacinė byla Nr. 2K-7-527/2006). Taip pat skirdamas įpareigojimus pilnamečiam nuteistajam teismas turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat į nukentėjusiojo interesus.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo padarytus nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teisme neginčijo savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, neigiamai vertina savo poelgį ir išgyvena dėl tokių savo veiksmų. Tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas bausmės vykdymą, minėtų aplinkybių nevertino ir formaliai paskyrė BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Apeliantas nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nevedęs, nedirba, tėvas miręs, mama pensininkė ir II grupės invalidė, jis turi įsipareigojimų SEB bankui, nes yra paėmęs kreditą ir šiuo metu kredito likutis yra 4 966,95 EUR. Be to, šiuo metu jis nėra grąžinęs 578,80 EUR kredito dalies pagal paskolos grąžinimo grafiką ir 140,96 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų. Taip pat pagal finansinio lizingo sutartį šiuo metu bankui jis skolingas 3 950,78 EUR, o įsiskolinimas yra 1 488,74 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, toliau yra skaičiuojami delspinigiai.

Nuteistasis aiškina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis nurodė sutinkantis atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jis yra pasiryžęs ir nori tai padaryti kuo greičiau, kadangi iki šiol išgyvena dėl tokių savo veiksmų, kuriais sutrikdė nukentėjusiosioms sveikatą, tačiau yra bedarbis, Lietuvoje darbo neranda, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą bei turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Apeliantas nurodo, kad jis turi galimybę išvykti dirbti į Angliją, tačiau teismo paskirtas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte, neleidžia jam to padaryti. Nors pateikus motyvuotą prašymą dėl būtinumo išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ryšium su darbo santykiais, institucija, prižiūrinti bausmės vykdymo atidėjimą, svarstytų galimybę tokį prašymą tenkinti, tačiau jokių garantijų, kad toks jo prašymas būtų patenkintas, nėra. Apeliantas nurodo norintis kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiosioms bei grąžinti bankui finansinius įsiskolinimus, tačiau tai padaryti galėtų tik dirbdamas užsienyje, nes Lietuvoje tikrai neturi galimybės susirasti darbą. Todėl prašo panaikinti jam paskirtą BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą įpareigojimą arba pakeisti jį paskiriant kitą BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą.

Be to, nuteistojo teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuot kelių transporto priemones dvejiems metams. Apeliantas nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis nusikalto pirmą kartą, nusikaltimo padaryti nesiekė, juo labiau nesiekė sukelti tokių pasekmių ir dėl jų labai gailisi. Sutinka, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalėjo būti taikoma, toks apylinkės teismo sprendimas taikyti jam BK 68 straipsnio nuostatas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi eismo įvykį jis sukėlė būtent naudodamasis šia teise, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to kilo dideli materialiniai padariniai, autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusiųjų sveikata – viena iš labiausiai saugomų asmens vertybių. Tačiau nuteistasis G. M. nesutinka, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones, jam turi būti atimta dvejų metų laikotarpiui. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis gyvena kartu su mama, kuri yra pensininkė ir II grupės invalidė, dėl to ją tenka dažnai vežti į polikliniką, vaistines, taip pat pačiam važiuoti pirkti vaistus. Jų gyvenamojoje vietoje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ autobusai nevažinėja, todėl vienintelė visuomeninė susisiekimo priemonė yra individualių įmonių mikroautobusai, kurie jų gyvenamojoje vietoje važiuoja nedažnai. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejų metų laikotarpiui apsunkins ne tik jo, bet ir mamos gyvenimą, kadangi bus sunkiau pasiekti gydymo įstaigas, o samdyti kitą žmogų jis ir mama neturi finansinių galimybių.

Gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam G. M. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams, pagrįstai apeliantui paskyrė vieną iš BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma paskirti vieną ar kelis nurodytus įpareigojimus yra imperatyvi. Apeliantas nurodo, kad jis yra bedarbis, Lietuvoje darbo neranda, turi realią galimybę išvykti dirbti į užsienį ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankui, kurių dėl nedarbo negali vykdyti, tuo tarpu teismo paskirtas įpareigojimas yra kliūtis tai padaryti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis, norėdamas išvykti dėl darbo santykių iš gyvenamosios vietos, turi gauti institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimą. Kolegijos nuomone, pateikus motyvuotą prašymą, esant galimybei – ir dokumentus, pagrindžiančius darbo santykius bei jų pagrindu būtinumą išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, taip pat ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nebūtų kliūčių gauti tokios institucijos sutikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Todėl minimo sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms dėl darbo santykių negavimas gali būti laikomas teisės į darbą pažeidimu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiuos klausimus sprendžianti institucija darytų tokius pažeidimus.

Nuteistasis sutinka, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – paskirta pagrįstai, nes jis eismo įvykį sukėlė būtent naudodamasis šia teise, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to kilo dideli materialiniai padariniai, autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusiųjų sveikata – viena iš labiausiai saugomų asmens vertybių. Tačiau nuteistasis G. M. nesutinka, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones, jam turi būti atimta dvejų metų laikotarpiui.

Kolegija nesutinka su nuteistojo G. M. apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokiam ilgam laikotarpiui uždraudė jam naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių  pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje nustatyta, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET reikalavimus, nes nepasirinko saugaus važiavimo persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, po to užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusias dvi pėsčiąsias nukentėjusiąsias – C. M. F. S. ir I. T. B.. Nors G. M. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Ši nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Ch. M. F. S. sveikata, nukentėjusiajai I. T. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Taigi G. M. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų  matyti, kad G. M. nuo 2002 metų net penkiolika kartų buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, kad jis nuolat daro administracinės teisės pažeidimus vairuodamas transporto priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismas, atidėjęs G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, padarė pagrįstą išvadą, jog jam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi, neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, tik ši baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo pobūdį bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti G. M. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę, siekiant priversti G. M. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

Nors nuteistasis  nurodo, kad pernelyg ilgas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas  apsunkins ne tik jo, bet ir jo pensinio amžiaus II grupės invalidės mamos gyvenimą, kadangi bus kliūtis nuvažiuoti į gydymo įstaigas, vaistines, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto skundo teiginys negali būti suabsoliutintas. Kaip minėta, K. M. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, todėl kolegija neabejoja, kad G. M. vėl vairavo transporto priemonę neatsakingai ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir būtent tokiu būdu padarė nusikaltimą, tai yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Tokiu savo elgesiu G. M. sąmoningai ignoravo aplinkybę, jog taip besielgdamas gali prarasti jam buityje reikalingą teisę vairuoti transporto priemones. Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė G. M. skirta, be kitų tikslų, ir siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai liečia ir galimų naujų nusikalstamų veikų prevenciją, nuteistajam naudojantis šia specialia teise. Todėl G. M. argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė dvejų metų laikotarpiui atims galimybę pasirūpinti senyvo amžiaus sergančia motina, neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl būtinumo skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę dvejų metų laikotarpiui pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad ketina išvykti dirbti į užsienį, taigi išvykęs iš Lietuvos jis negalėtų pasirūpinti savo motina. Be to, pažymėtina, kad naudotis teise vairuoti transporto priemones G. M. uždrausta tik dvejiems metams, tai yra ne maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Tenkinti apelianto prašymą sutrumpinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – terminą nėra pagrindo. Taigi kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Keisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto G. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Violeta Miliuvienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                             Eduardas Maškevičius

 

Valentinas Janonis