Civilinė byla Nr. 2S-1495-603/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23693-2020-6 

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.;

                                                                                                                                                   3.3.2.3.

                                                                                                                                                          (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) S. A. ir E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų E. A., S. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. A. ir S. A. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 3 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atnaujinti procesą byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-49-3-02104-2015-3, ir bylą paskirti nagrinėti bet kuriame bendrosios kompetencijos teisme, išskyrus Vilniaus regiono teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų E. A. ir S. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

3.       Teismas konstatavo, jog ieškinys negali būti priimtas, kadangi tokio procesinio dokumento pagrindu civilinė byla negali būti iškelta. Pažymėjo, kad iš ieškinio nėra aiškus ieškovų reikalavimas bei tikslus siekiamas teisinis rezultatas. Teismas nurodė, jog nuo reiškiamo reikalavimo priklauso ir bylos teismingumas bendros kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.

4.       Teismas pažymėjo, jog nesant galimybės nustatyti ieškovų tikslaus siekio ir pasirinkto teisių gynimo būdo netaikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas. Teismo vertinimu, nėra galimybių išskirti konkrečių procesinio dokumento trūkumų, kuriuos ieškovams pašalinus, galėtų būti iškelta civilinė byla, todėl ieškovai turėtų apsispręsti, kokį savo teisių gynimo būdą jie nori pasirinkti, ir atsižvelgdami į tai suformuluoti procesinio dokumento turinį pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Apeliantai (ieškovai) S. A. ir E. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir išspręsti ieškovų ieškinio priėmimo klausimą.

6.       Ieškovai nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškinio trūkumų instituto, nors tą turėjo padaryti pagal procesinės teisės normas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8.       Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, ieškovams įrodinėjant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygias teises naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas.

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsisakė jį priimti pažymėdamas, jog iš ieškinio turinio nėra aišku, kokius reikalavimus reiškia ieškovai bei kokio teisinio rezultato siekia.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, juo keliamus reikalavimus ir skundo argumentus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad ieškinio reikalavimai nėra tiksliai ir aiškiai apibrėžti, kadangi neaišku, ar pateikiant procesinį dokumentą siekiama proceso atnaujinimo minimoje civilinėje byloje, ar reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atskirajame skunde ieškovai papildomai nurodo, kad siekia įvertinti neigiamą valstybės institucijų veiksmą, įvertinti turtinę ir neturtinę žalą.

13.       Pažymėtina, kad viena iš į teismą besikreipiančio asmens procesinių pareigų – procesinio dokumento, atitinkančio įstatymo reikalavimus pateikimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018 41 punktą). Įstatymo reikalavimas teismui teikiamame procesiniame dokumente, kuriuo inicijuojama byla, nurodyti ieškinio elementus yra ne savitikslis. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, bet ir sudaro sąlygas procesinio dokumento priėmimą sprendžiančiam teismui įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę ir pažeistą ar ginčijamą teisę siekia apginti teisme, kurio kompetencijai priskirtas atskiro klausimo nagrinėjimas.

14.       Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir tik tais atvejais, kai ieškovas (ieškovai) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus, civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato ginčo šalys, t. y. tik asmuo, besikreipiantis į teismą, nurodydamas reikalavimo dalyką ir jo pagrindą, individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškinį, nors pripažino, kad iš jo turinio sudėtinga įvertinti reiškiamus reikalavimus. Ši aplinkybė (netiksliai, neaiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas) sudaro pagrindą taikyti trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suteikiant ieškovams galimybę tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir pašalinti kliūtis ir taip pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Tik pateikus teismui pakankamai aiškų ieškinį, kuriame nurodyta reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos, teismas gali išspręsti klausimą dėl tokio ieškinio teismingumo.

16.       Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį netaikęs trūkumų šalinimo instituto, yra pagrindas skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

tenkinti ieškovų S. A. ir E. A. atskirąjį skundą.

  Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti ieškovų ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

   Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

    Teisėja Loreta Bujokaitė