Civilinė byla Nr. e2-320-904/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01525-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:    

 (S)

2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7; 2.5.9; 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 2 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,  

dalyvaujant ieškovo atstovui Virginijai Miloš, Gediminui Šepkui,

atsakovui A. U., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

trečiojo asmens N. U. atstovui advokatui R. S.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo „PliusPlius Baltic“ OU Lietuvos filialo patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys N. U., I. Z., notarė Neringa Bartkuvienė, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Teismas

n u s t a t ė :

 ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo A. U. (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (palikimo atsisakymo fakto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)), atsiradusį po atsakovo tėvo V. U. mirties;

2) leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo A. U. pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3/8 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1453/16376 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo A. U. pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-551 į 3 029,31 Eur piniginių lėšų sumą (179,94 Eur neišmokėtos ligos išmokos + 2 849,15 Eur piniginių lėšų išmokėtų iš pensijų kaupimo sąskaitos + 0,22 Eur piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis sukauptų „Swedbank“ AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. E-3094), esančių N. U., (duomenys neskelbtini), valdyme;

4) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė priverstinai išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 2 461,82 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2019 m. gruodžio 19 d.) iki visiško prievolės įvykdymo. Minėtas vykdomasis įrašas buvo perduotas vykdyti antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai, kuris užsivedė vykdomąją bylą Nr. 0010/20/00756 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai. Antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas įsidarbino, išskaitos įsiskolinimui dengti yra neženklios, jo banko sąskaitos yra areštuotos. Nuo reikalavimo perleidimo dienos iš atsakovo priverstinio išieškojimo procese skolos dengimui pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 3-551 yra išieškota 62,72 Eur suma. Bendrą atsakovo įsiskolinimo dydį ieškovui 2023 m. sausio 2 d. patikslinto ieškinio parengimo dienai sudarė 2 907,39 Eur. Nurodė, kad vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais atsisakė palikimo. Ieškovas gavo iš antstolio Aleksandro Selezniovo kontoros informaciją apie tai, jog atsakovas, po savo tėvo V. U. mirties, (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti palikimą būdamas pirmos eilės įpėdiniu, o atsakovo motinai N. U. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ji po palikėjo mirties įgijo šį turtą: ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 22/200 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1453/12282 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį lengvojo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį piniginių lėšų su priklausančiomis palūkanomis ir kompensacijomis, kurių likutį 2021 m. balandžio 23 d. sudarė 3 364,094 vnt., 0,21 Eur negrąžinta pinigų suma kreditoriui „Swedbank“, AB; 479,85 Eur neišmokėtos ligos išmokos suma. Nurodo, kad viso šio paveldėto ¾ turto lygiomis dalimis turėjo atitekti atsakovui ir jo seseriai trečiajam asmeniui I. Z.. Nurodo, kad ginčijamo sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teise į atsakovą, kuri buvo pripažinta notaro išduotu vykdomuoju įrašu. Ginčijamas paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieškovo interesus, nes tokiu būdu atsakovas iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovui atsisakius palikimo, likusio jo turto (gaunamų pajamų) akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas sudarydamas ginčijamą sandori – atsisakydamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovui, bei aiškiai suvokė, kad atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar nuolatinio pajamų šaltinio iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu atsakovas vengia. Pažymėjo, kad ieškovas apie atsakovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iš antstolio Aleksandro Selezniovo 2022 m. birželio 14 d. gavęs Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas 2021 m. balandžio 14 d. atsisakė palikimo po tėvo V. U. mirties, todėl nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Ieškovui nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pasėkoje atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir, tokiu būdu atsisakyti savo paveldėjimo teisių, tuo iš esmės apsunkinant priverstinio skolos išieškojimo ieškovo naudai procesą. Pažymėjo, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens N. U. teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų ir ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus jam po tėvo mirties tenkančią palikimo dalį, N. U. nebūtų įgijusi teisės šio turto paveldėti. Taigi N. U. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų nepriimant palikimo, todėl N. U. iš neteisės teisė negali atsirasti. Pažymėjo, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos iš atsakovo priverstinio išieškojimo procese yra išieškota tik 62,72 Eur suma, o atsakovo įsiskolinimas 2023 m. sausio 2 d. sudarė 2 907,39 Eur.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2023 m. vasario 8 d. ieškovas pateikė prašymą dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo atsisakė reikalavimo, kuriuo prašoma leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo A. U. pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovo atstovė Virginija Miloš teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovei sudaro apie 3 000 Eur. Atsakovas atsisakė palikimo po tėvo mirties, taip sudarydamas vienašalį sandorį, kuriuo pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises. Mano, kad atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą ir turėdamas įsiskolinimą ieškovei, elgėsi nesąžiningai, nes paveldėto turto būtų užtekę atsiskaityti su ieškovu. Nesąžiningą atsakovo elgesį įrodo atsakovo pasyvumas, nenoras atsiskaityti su ieškovu.

Ieškovo atstovas Gediminas Šepkus teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dėl žmogiškos klaidos patikslintame ieškinyje liko reikalavimas nukreipti išieškojimą į pastatą-tvartą, prašo vadovautis 2023 m. vasario 8 d. pateiktu atisakymu nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad trečiojo asmens I. Z. atsisakymas nuo palikimo nėra ginčijamas, tuo vadovaujantis patikslintame ieškinyje yra paskaičiuotos turto dalys, į kurias prašo nukreipti išieškojimą.

Atsakovo A. U. atstovas advokatas Leonidas Zubanovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovu per teismo nustatytą terminą susisiekti ir išsiaiškinti jo poziciją dėl pareikšto ieškinio nepavyko. Mano, kad atsakovas ir jo sesuo I. Z. atsisakė priimti palikimą po tėvo mirties, kadangi prie šio turto sukūrimo neprisidėjo ir norėjo jį visą palikti motinai. Nesutinka, kad ieškovė teisingai paskaičiavo atsakovui tenkančio palikimo dalį.

Atsakovas A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba automechaniku, teisinių žinių neturi. Sesuo trečiasis asmuo I. Z. taip pat yra įgijusi vidurinį išsilavinimą. Nurodė, kad jo skolas sudaro paskirtos baudos dėl vairavimo be teisių, taip pat buvo sudaręs lizingo sutartį. Turi sutuoktinę ir du vaikus, gyvena nuomojamame bute. Motinos paveldėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja. Apie po tėvo mirties likusias lėšas žinojo, bet į jas nepretendavo. Po tėvo mirties paveldėjimo klausimus tvarkė motina, visi trys vyko pas notarą. Jis su seserimi pasikalbėjo, kad tėvų turtu nesirūpino, jį sukaupti nepadėjo, todėl nusprendė į jį nepretenduoti, o kaip bus po motinos mirties, matys. Atsisakyti priimti palikimą nutarė jis su seserimi, sprendimas buvo priimtas bendrai. Kiek jis būtų paveldėjęs turto, nežino, notarė jam nesakė. Notarė užsiminė, kad kreditoriai gali pretenduoti į paveldėtą turtą, bet jis iki galo nesuprato kaip gali viskas vykti. Nurodė, kad šiuo metu dirba, gauna didesnį atlyginimą nei minimali mėnesio alga, antstoliai nuskaito lėšas nuo jo darbo užmokesčio, jis su kreditoriais nori atsiskaityti, skolų nesiekia išvengti. Turimos skolos šiuo metu sudaro apie 20 000 Eur. Žino, kad skolas reikia išmokėti, jų nevengia, žino, kad, jei neišmokės pats, skolos liks vaikams. Jau iki bendro pokalbio su seserimi ir motina, jis buvo apsisprendęs nepretenduoti į tėvo turto dalį, nes žino, kad tai tėvų uždirbtas turtas.

Trečiasis asmuo N. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu leisti nukreipti išieškojimą į 3/8 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas galėjo paveldėti 3/8 dalis pusės buto, o ne viso buto 3/8 dalis. Pažymėjo, kad galėtų būti patenkinti tik reikalavimai į tą turto dalį, kurią realiai galėjo paveldėti atsakovas A. U.. Nesutinka su reikalavimu leisti nukreipti išieškojimą 33/400 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra parduotas dar iki ieškinio pareiškimo šioje ir nebėra N. U. nuosavybė, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas.

Trečiasis asmuo N. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sutuoktinis mirė netikėtai, susirgęs Covid-19 liga. Prieš vykstant pas notarą tvarkyti palikimo klausimus, nuėjo pasitarti pas kaimynę, kurios sutuoktinis buvo neseniai miręs. Kaimynė papasakojo, kad jos visi 5 vaikai atsisakė palikimo, ir visas palikimas perėjo jai. Todėl susikvietė vaikus ir pasitarė, kad paveldimą turtą sudaro nedidelis 2 kambarių butas, kad nėra jo kaip dalintis. Buvo susitarta, kad vaikai atsisako palikimo ir, kas ją slaugys iki mirties, tam liks nedidelis butas ir sodas. Pas notarę buvo pasiklausta dėl atsakovo skolų, jis buvo informuotas, jei atsisakys palikimo, kreditoriai gali kreiptis.

Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo I. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra trečiojo asmens N. U. dukra, atsakovas yra jos brolis. Nurodė, kad po tėvo mirties buvo pas notarę, tuomet ji atsisakė palikimo. Tuo metu ji turėjo apie 5 000 Eur skolų, tačiau tai nebuvo pagrindas, kodėl atsisakė palikimo. Skolos susidarė dėl išlaikymo įsipareigojimų. Nurodė, kad paveldėtus pinigus motina yra išleidusi kapų tvarkymui, pastatė paminklą, paveldėtų pinigų nebėra. Mano, kad tėvai nebuvo susitarę dėl turto paveldėjimo klausimų, kadangi tėvas mirė netikėtai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.

Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. 2020 m. sausio 30 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3-551, kuriuo nutarė priverstinai išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 2 461,82 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2019 m. gruodžio 19 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

Pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje užsivesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, atsakovas yra dirbantis, jo banko sąskaitos areštuotos. Nuo reikalavimo perleidimo dienos iš atsakovo priverstinio išieškojimo procese skolos dengimui pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) yra išieškota 62,72 Eur suma. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2022 m. birželio 14 d. gavęs Testamentų registro išrašą, nustatė, kad atsakovas 2021 m. balandžio 14 d. atsisakė palikimo po tėvo V. U. mirties.

Iš V. U., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) N. U. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad pavedimą turtą sudaro: ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 22/200 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1453/12282 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį lengvojo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį piniginių lėšų su priklausančiomis palūkanomis ir kompensacijomis, kurių likutį 2021 m. balandžio 23 d. sudarė 3 364,094 vnt., 0,21 Eur negrąžinta pinigų suma kreditoriui „Swedbank“, AB; 479,85 Eur neišmokėtos ligos išmokos suma. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovas A. U. ir trečiasis asmuo I. Z. Klaipėdos rajono 2-ajam notaro biurui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, kuriuo atsisakė pagal įstatymą nuo jiems priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jų tėvui V. U..

Iš valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad trečiajam asmeniui N. U. nuosavybės teise priklauso 44,24 kv. m. bendro ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš 2022 m. sausio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad trečiasis asmuo N. U. pardavė 11/50 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš trečiojo asmens N. U. banko išrašo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad N. U. 2021 m. liepos 23 d. buvo pervestas 3 798,87 Eur pensijos paveldėjimas, 2021 m. liepos 30 d. – 479,85 Eur SoDros išmoka. 2021 m. liepos 24 – rugpjūčio 31 d. iš sąskaitos buvo nuimami grynieji pinigai sumomis po 50, 200, 300, 500, 1 000 Eur. Banko sąskaitos likutis – 676,10 Eur.

Dėl patikslinto ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo.

Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). 

2023 m. vasario 8 d. ieškovas pateikė prašymą dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakymo ir atsisakė reikalavimo, kuriuo prašoma leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo A. U. pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Motyvavo, kad yra gauti duomenys, kad iki civilinės bylos iškėlimo, šį turtą trečiasis asmuo N. U. pardavė kitam asmeniui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Gediminas Šepkus prašymą dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų atisakymo palaikė, prašė jį tenkinti.

Ieškovo pateiktas dalies patikslinto ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies patikslinto ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl prašymo leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo A. U. pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl actio Pauliana sąlygų (ne) buvimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip atsakovo kreditorius, ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana). Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas po savo tėvo V. U. mirties būdamas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti palikimą, nuo palikimo atsisakė. Visą palikimą priėmė trečiasis asmuo N. U. – atsakovo motina.

Dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos – neabejotinos reikalavimo teisės. Nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. 2020 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi notaro vykdomasis įrašas yra galiojantis, nenuginčytas, pateiktas priverstiniam vykdymui iki sudarant ginčijamą sandorį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, turintis neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę ir šis reikalavimas yra atsiradęs prieš atsakovui sudarant ginčijamą sandorį.

Dėl antrosios sąlygos – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo ieškovui nebuvo padengęs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Taigi, atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, t. y. būdamas nemokus, nepriėmė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties ir taip nebeliko realios galimybės atsakovui atsiskaityti su ieškovu ir įvykdyti prievolę. Nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, priverstinio išieškojimo procese yra išieškota 62,72 Eur suma, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nesistengia padengti skolos, ją padengti vengia. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios tėvo turto dalies, nebeliko realios galimybės visiškai ar iš dalies atsiskaityti su ieškovu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės, kadangi, atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios mirusio tėvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises.

Dėl trečiosios sąlygos – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Pažymėtina, kad įpėdinis turi teisę apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog jis neturi moralinės teisės paveldėti tėvams priklausančio turto, nes prie šio turto sukūrimo neprisidėjo, o turtą sudaro nedidelis dviejų kambarių butas, sodo sklypas ir išmoka, kuri buvo panaudota tėvo kapo sutvarkymui. Pažymėjo, kad tokį sprendimą jis priėmė iki pokalbio su seserimi ir motina. Sesuo taip pat apsisprendė nepriimti po tėvo mirties likusio palikimo. Trečiasis asmuo N. U. taip pat nurodė, kad iš kaimynės sužinojo, kad yra tokia praktika, kad vaikai atsisako palikimo dalies, kad visas palikimas atitektų sutuoktinį pergyvenusiam sutuoktiniui, apie tai pasikalbėjo su vaikais: atsakovu ir trečiuoju asmeniu I. Z.. Byloje nėra ginčo, kad palikimo atsisakymo metu atsakovas žinojo apie jo turimą prievolę kreditoriams. Šiuo atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens N. U. po jos sutuoktinio mirties paveldėtą turtą sudarė ½ dviejų kambarių, 44,24 kv. m., buto, 22/200 dalys pastato – tvarto, 1453/12282 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6141 ha, ½ automobilio bei ½ piniginių lėšų. Tretieji asmenys N. U. ir I. Z. bei atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paveldėtos piniginės lėšos buvo panaudotos mirusiojo tėvo kapo sutvarkymui, antkapio įsigijimui ir pastatymui. Nors šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai į bylą nebuvo pateikti, tačiau iš pateikto N. U. banko išrašo nustatyta, kad 2021 m. liepos 24 d. – rugpjūčio 31 d. iš sąskaitos buvo nuimamos nemažos sumos grynųjų pinigų, kurie, žinant vyraujančias tradicijas, labai tikėtina buvo naudojami mirusiojo kapo sutvarkymui, antkapio įsigijimui ir pastatymui. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens N. U. paveldėtas turtas nėra didelės vertės, o vaikams neatsisakius savo palikimo dalies, jai kilo didelė grėsmė likti be vienintelio gyvenamojo būsto, spręstina, kad atsakovui neatsisakius palikimo dalies, jo motinos trečiojo asmens N. U. materialinė padėtis būtų ypatingai apsunkinta, dėl ko atsakovas moraliniu aspektu buvo priverstas nepriimti jam priklausančios palikimo dalies. Pažymėtina, kad tokio principo laikėsi ir kitas trečiojo asmens N. U. vaikas – dukra I. Z.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo būtina nepriimti palikimo po jo tėvo mirties.

Dėl ketvirtosios sąlygos – dėl skolininko nesąžiningumo. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ir jo sesuo palikimo atsisakė motinos naudai, suprasdami, kad prie tėvų turto sukūrimo neprisidėjo ir neturi moralinės teisės į jį pretenduoti, kai motina pergyveno tėvą. Atsakovas siekė, kad visas turtas priklausytų motinai, kuris, be kita ko, buvo ir vienintelis jos turtas. Tai, kad abu mirusiojo vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, nepriėmė savo dalies palikimo, iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, jog visas paveldimas turtas atitektų likusiam įpėdiniui – pergyvenusiam sutuoktiniui. Taigi, įvertinusi konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją, buvusią sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas (šeiminių santykių srityje), darytina išvada, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. priimti palikimą. Taip pat, įvertinus paminėtas aplinkybės, darytina išvada, kad skolininko nesąžiningumo taip pat nenustatyta. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai tai vienintelė gyvenamoji vieta (įskaitant jo nuosavybės teise turimą ir paveldėtą dalį), naudai ir tokiu būdu užtikrinti jai vienintelį gyvenamąjį būstą, priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą (jo per įstatyme nustatytą terminą nepriima arba atsisako), kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu.

Kaip nurodyta aukščiau, nesat bent vienai iš actio Pauliana sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui A. U. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 382,60 Eur. Trečiajam asmeniui N. U. taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 275 Eur. Atmetus ieškovo ieškinį, šios patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Byloje yra susidariusių 20,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieškovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo atsisakymą nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo 657,60 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt septyni eurai 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo 20,22 Eur (dvidešimt eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. liepos 26 d. teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas        Mantas Ūsas