Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-695-567-2014].docx
Bylos nr.: 2A-695-567/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BTA Insurance Company 300665654 atsakovas
Eurovaris 300059724 Ieškovas
Lietuvos valstybė trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Profesinės civilinės atsakomybės draudimas:
Antstolių civilinės atsakomybės draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas

Pranešėja N

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.4.3.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,

kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11800-592/2013 pagal ieškovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ ieškinį atsakovams antstoliui V. K. ir „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. V. ir UAB „Eurovaris“ pateikė 2011-04-14 ieškinį, nurodydami atsakovu draudimo bendrovę. 2013-04-09 teisme buvo gautas 2013-04-08 ieškinio patikslinimas, nurodant atsakovais draudimo bendrovę ir antstolį V. K., kuriuo prašoma solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo E. V. naudai 35923,34 Lt nuostolių atlyginimo, 6254,24 Lt palūkanų, ieškovo UAB „Eurovaris“ naudai - 19728,26 Lt nuostolių atlyginimo, 5963,17 Lt palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-28 nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimą, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurį panaikinus ir pritaikius restituciją, ieškovas E. V. neteko nuosavybės teisės į turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu įgytus nekilnojamojo turto objektus, o UAB „Eurovaris“ – į šiuos objektus investuotas lėšas. Nagrinėjant minėtas bylas, dėl antstolio kaltės ieškovas E. V. patyrė 35923,34 Lt bylinėjimosi išlaidų. UAB „Eurovaris“ buvo investavęs į minėtus objektus 19728,26 Lt, todėl minėta suma laikoma nuostoliais. Antstolio veiksmų neteisėtumą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė yra draudžiama, todėl žalą ieškovams privalo atlyginti abu atsakovai. 2011-11-30 raštu dėl nuostolių atlyginimo ieškovai kreipėsi tiek į antstolį V. K., tiek į draudimo bendrovę, tačiau iš draudimo bendrovės gavo atsakymą, jog ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas, o aprašytas įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju (LR CK 6.210 str., 6.246 str., 6.249 str. 1 d., 6.254 str. 1 d.).

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ Se filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ Se filialą Lietuvoje (buvęs UAB „BTA draudimas“), įvykio laikotarpiu buvo apdraudęs antstolio V. K. profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas, kaip vienas iš žalos kompensavimo būdų, kurio pagrindinė funkcija - žalos (nuostolių) atlyginimas nukentėjusiam asmeniui dėl antstolio ar jo padėjėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nors draudiko ir antstolio atsakomybė yra solidari, tačiau pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, draudiko atsakomybė yra ribota. Draudikui atsiranda prievolė atlyginti žalą tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka konstatuojamas draudžiamasis įvykis, t. y. atsiradusi antstolio civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Pagal nusistovėjusią praktiką draudikas atlygina trečiųjų asmenų patirtą tik tiesioginę įrodytą dokumentais žalą ir negautas pajamas, konstatavus antstolio neteisėtus veiksmus ir esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Kaip taisyklė, neatlyginamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisia teismai. Šios išlaidos neturi draudiminės apsaugos pagal privalomąjį antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimą. 2003-05-12 antstolis varžytynėse pardavė ginčo turtą, o draudimo poliso galiojimo terminas baigėsi 2004-12-31, tačiau per šį laikotarpį niekas nesikreipė į draudiką, todėl yra pasibaigęs senaties terminas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos draudžia draudikui mokėti draudimo išmoką, nesant draudžiamojo įvykio. Turi būti įrodyta antstolio civilinė atsakomybė, kurią įrodžius, atsirastų pagrindas reikalauti atlyginti žalą iš draudiko. Ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp jų nurodytų nuostolių atsiradimo ir antstolio veiksmų. Ieškinyje nurodyti nuostoliai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su antstolio veiksmais, vykdant varžytynes. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 sprendime nurodyta, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, neatitinkančią nei rinkos kainų, nei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 6.246 str. - 6.249 str.).       

Atsakovas antstolis V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovai apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2010-02-01, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo UAB „Trapas“ ieškinį patenkino bei pripažino 2003-05-12 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 72/02/3623 negaliojančiu. Ieškinio senatis pareikšti reikalavimą antstoliui V. K. pasibaigė 2013-02-01, o reikalavimas pareikštas 2013-04-08 patikslintame ieškinyje, t.y. praleidus nustatytą ieškinio senaties terminą. Senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, nes ieškovai turėjo visas galimybes pareikšti reikalavimą antstoliui senaties termino ribose. Nepagrįstas ieškovų reikalavimas priteisti materialines palūkanas, nes reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys pareikštas 2013-04-08, todėl palūkanos gali būti išieškomos už laikotarpį nuo 2008-04-08. Palūkanos gali būti priteisiamos tuo atveju, kai prievolė yra terminuota ir skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovus jokios terminuotos prievolės su ieškovais nesiejo, todėl atsakovai nėra pažeidę jokių terminų. Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tarp ieškinyje nurodytų tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų nurodytos žalos nėra priežastinio ryšio (CK 1.125 str. 9 d.).

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-28 nutartimi paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovas E. V. negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju pagal panaikintą varžytynių aktą. Vadovaujantis bendruoju teisės principu „iš neteisės teisė neatsiranda“ ieškovų reikalavimas atlyginti 19728,26 Lt patirtus nuostolius, atsiradusius investuojant lėšas į nesąžiningu būdu įsigytą nekilnojamąjį turtą, yra neteisėtas. Visiškas žalos atlyginimo principas reiškia ir tai, kad, atlyginus žalą, nukentėjęs neturėtų nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, kad 19728,26 Lt priteisimas reikštų ne nuostolių ieškovams kompensavimą, o nepagrįstą ieškovų praturtėjimą. Antstolio V. K. civilinės atsakomybės klausimas jau yra išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-28 nutartimi. Teismas pripažino varžytynių aktą negaliojančiu, jog antstolis neužtikrino pareigos, kad turtas, nors ir parduodamas priverstinio pardavimo tvarka, į varžytynes būtų pateiktas, nustačius realią turto kainą. Byloje iš naujo nagrinėti antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, vykdant turto pardavimą iš varžytynių, nėra teisinio pagrindo. Ieškovai, siekdami pagrįsti žalą, neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 6.237 str., 6.242 str. ir 6.251 str.).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-30 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ į valstybės biudžetą po 25,87 Lt  bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ atsakovui antstoliui V. K. po 150 Lt  bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sąžiningumo principo reikalavimų nesilaikymas gali reikšti kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir atitinkamai - skolininko teisę reikalauti sumažinti iš jo priteistinų nuostolių atlyginimą arba apskritai atmesti kreditoriaus reikalavimą atlyginti nuostolius. Kreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo gali būti konstatuota, kai kreditoriaus nesąžiningas, neteisėtas elgesys lėmė nuostolių atsiradimą, taip pat kai kreditorius nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių nuostoliams sumažinti arba užkirsti galimybę jiems padidėti. Tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentu, kad taikytinas ir bendrasis principas „iš neteisės teisė neatsiranda“ ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su neteisėtų veiksmų gynimu, negali būti priteisiamos. Po ginčo sandorio sudarymo UAB „Eurovaris“ patyrė išlaidas, vadovaujant E. V. (1 t., b.l. 16-42), todėl bendrovė negalėjo nežinoti apie sandorio neteisėtumą. Analogiškai nėra teisinio pagrindo priteisti ir patirtas išlaidas. Varžytynių vykdymo metu galiojusių Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. nuostatos reglamentavo, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis buvo draustas ir nuo bylinėjimosi išlaidų (draudimo objektas), todėl teismas sutiko su atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos nepriskirtinos prie draudiminio įvykio. Teismas pažymėjo, kad ieškovų ieškinys teisme gautas 2011-04-14, nepraėjus 3 metams po sprendimo priėmimo dienos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.5 str., CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.126 str. - 1.132 str., 6.246 str. 1., 6.247 str., 6.248 str. 1 d. ir 4 d.).   

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Atsakovas antstolis V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2013-09-30 sprendimo dalį, pašalinant iš teismo sprendimo išvadas ir motyvus: „Varžytynių vykdymo metu galiojusių Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. nuostatos reglamentavo, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis buvo draustas ir nuo bylinėjimosi išlaidų (draudimo objektas), todėl teismas sutinka su atsakovo BTA Insurance Company SE argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos nepriskirtinos prie draudiminio įvykio (CPK 178, 185 str.). Tuo pačiu, negaliojant civilinės atsakomybės draudimui, darytina išvada, kad antstolis nepagrįstai argumentuoja, jog jis nėra tinkamas atsakovas. Teismo išvada, kad teismas nesutinka su atsakovų argumentu, jog ieškovai praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2011-04-14 (1 t., b.l. 1), t.y. nepraėjus 3 metams nuo minėto sprendimo dienos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad praleistas ieškinio senaties terminas.“ Apeliantas prašo teismo sprendimo motyvuose nurodyti, jog antstolio civilinės atsakomybės draudimas galioja, antstolio neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala yra draudimo objektas, nepaisant jo kilmės. Ieškovai antstolio V. K. atžvilgiu yra praleidę LR CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.  Apeliantas pažymėjo, jog iš esmės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau yra nepagrįsta teismo sprendimo išvada ir motyvai. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatos nurodo, jog 1 metų laikotarpis yra draudimo sutarties šalių susitarimas, o ne maksimalus terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Taisyklėse nurodoma, kad terminas negali būti trumpesnis kaip 1 metai, tačiau nėra nustatyta termino viršutinė riba. Antstolio atsakomybė veiklos vykdymo metu yra apdrausta nenutrūkstamai, kadangi, sutinkamai su įstatymo nuostatomis, antstolis veiklą gali vykdyti tik tada, kai yra apsidraudęs privalomuoju draudimu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties terminą. Ieškovai ieškinyje, kurį pateikė teismui 2011-04-14, atsakovu nurodė tik draudimo bendrovę, reikalavimai antstoliui V. K. nebuvo nepareikšti, tik pateikus 2013-04-08 patikslintą ieškinį, antstolis V. K. buvo nurodytas atsakovu (LR CK 1.125 str. 8 d.).

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo antstolio V. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl neteisėtų antstolio veiksmų draudikas privalo atlyginti ir metų laikotarpyje po poliso galiojimo pasibaigimo. Per šį laikotarpį nukentėjęs asmuo ar pats antstolis turi pareikšti draudikui pretenziją dėl žalos. Jei per tą laiką pretenzija nepareiškiama, antstolio draudiminė apsauga pagal ankstesnį polisą pasibaigia ir draudikui nebėra prievolės atlyginti galimai trečiųjų asmenų patirtą žalą. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų, ar neveikimo, ar atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Antstolio atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Pirmiausia, atsakomybė dėl neteisėtų veiksmų kyla antstoliui, o draudikas, kylant civilinei atsakomybei, kompensuoja nukentėjusiems patirtą žalą. LR Draudimo įstatymo 7 str. atskirai ne gyvybės draudimo šakai priskiria teisinių išlaidų draudimą, kuris nepatenka į bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutinka su atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiu per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos nepriskirtinos prie antstolių profesinio draudimo įvykio. Antstolio civilinė atsakomybė atsiranda iš delikto, o draudiko prievolė atlyginti antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą trečiajam asmeniui kyla iš antstolio ir draudiko sudarytos Antstolių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Atlyginti žalą privalo kaltas asmuo, tai yra antstolis, o draudikas tik kompensuoja trečiojo asmens patirtus nuostolius, sutinkamai su atitinkamos rūšies draudimo taisyklėmis (LR Draudimo įstatymo 7 str.).    

Ieškovai nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimą, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurį panaikinus ir pritaikyta restitucija, kai ieškovai sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Kadangi ieškovų reikalavimai kildinami nuostolių atlyginimo pagrindu, tai ieškinio senaties terminas yra trys metai (LR CK 1.125 str. 8 d.), įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai ieškinyje, kuris teisme buvo gautas 2011-04-14, atsakovu nurodė tik draudimo bendrovę, o reikalavimai antstoliui V. K. nebuvo nepareikšti, tik 2013-04-09 teisme gautame 2014-04-08 patikslintame ieškinyje antstolis V. K. buvo nurodytas atsakovu, todėl ieškovai, reikšdami reikalavimus antstoliui, kaip atsakovui, praleido ieškinio senatį, kuri pasibaigė praėjus trims metams po Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimo priėmimo (LR CK 1.125 str. 8 d.). Tai, kad ieškovai praleido trijų metų ieškinio senaties terminą atsakovo antstolio V. K. atžvilgiu, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atsakovo antstolio V. K. prašymą taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senaties taikymas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą, įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovai ieškinio senaties draudimo bendrovės atžvilgiu nepraleido (LR CK 1.5 str.).

Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo argumentus: „Varžytynių vykdymo metu galiojusių Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. nuostatos reglamentavo, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis buvo draustas ir nuo bylinėjimosi išlaidų (draudimo objektas), todėl teismas sutinka su atsakovo BTA Insurance Company SE argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos nepriskirtinos prie draudiminio įvykio. Tuo pačiu, negaliojant civilinės atsakomybės draudimui, darytina išvada, kad antstolis nepagrįstai argumentuoja, jog jis nėra tinkamas atsakovas. Teismo išvada, kad teismas nesutinka su atsakovų argumentu, jog ieškovai praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2011-04-14 (1 t., b.l. 1), t.y. nepraėjus 3 metams nuo minėto sprendimo dienos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad praleistas ieškinio senaties terminas“, kaip teisiškai nepagrįstus. Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, savaime nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti dalį skundžiamo sprendimo, nes įstatymas draudžia dėl formalių priežasčių naikinti arba pakeisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra iš esmės objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla iš esmės išnagrinėta teisingai. Apeliantui nepriteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (LR CPK 7 str., 12 str., 13 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                                 Neringa Švedienė

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                      Ona Gasiulytė

 

   

Vytautas Zelianka

 

 

 

 

 

 

 

 

             

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės