Civilinė byla Nr. 2S-110-340/11
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00425-2010-8
Procesinio
sprendimo kategorija: 110.5; 122.4
(S)

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011
m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos teisėjų A. Auruškevičiaus, A. Maciejevskio,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Apari“
atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d.
nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš
dalies, civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos gretutinių teisių asociacijos
(AGATA) ir Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūros (LATGA-A)
ieškinį atsakovui UAB „Apari“ dėl autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo
ir atlyginimo sumokėjimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl autorių teisių ir
gretutinių teisių pažeidimo ir atlyginimo sumokėjimo; prašė priteisti iš
atsakovo kompensacijas už neteisėtą autorių teisių ir gretutinių teisių objektų
naudojimą patalpose; įpareigoti atsakovą paskelbti informaciją apie teismo
priimtą sprendimą spaudoje; uždrausti atsakovui vykdant veiklą naudoti autorių
bei gretutinių teisių objektus nemokant teisės aktų nustatyto atlyginimo;
priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė
taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Druskininkų m. apylinkės teismas 2010-04-23 nutartimi prašymą tenkino iš
dalies, ieškovų turtinių reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos
priemones ir areštavo atsakovo UAB „Apari“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą
reikalavimo 13 000 Lt apimtyje; kitoje dalyje prašymą atmetė.
Ieškovai
pateikė prašymą pakeisti 2010-04-23 Druskininkų miesto apylinkės teismo
nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir ieškinio sumai
areštuoti atsakovo pinigines lėšas, jų nesant kilnojamąjį turtą ar turtines
teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas jį ar trečiuosius asmenis.
Parengiamojo
posėdžio metu atsakovo atstovas su pareikštu prašymu nesutiko, teismo prašė jį
atmesti, nurodė, kad piniginių lėšų areštas sutrikdytų bendrovės veiklą.
Druskininkų m. apylinkės teismas 2010-08-04 nutartimi prašymą tenkino iš
dalies; pakeitė 2010-04-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones
(turto arešto akto Nr. 0710002097); ieškovų Lietuvos gretutinių teisių
asociacijos (AGATA) ir Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūros
(LATGA-A) turtinių reikalavimų užtikrinimui papildomai taikė laikinąsias
apsaugos priemones – atsakovo UAB „Apari“ piniginių lėšų areštą reikalavimo –
13 000 Lt apimtyje; nurodė, kad leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius
valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovais
Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) ir Lietuvos Autorių Teisių Gynimo
Asociacijos Agentūra (LATGA-A); nesant atsakovo sąskaitose piniginių lėšų arba
jų esant nepakankamai, reikalavimo – 13 000 Lt apimtyje, areštuoti atsakovo
turtines teises, esančias pas jį ar kitus trečiuosius asmenis. Teismas nustatė,
jog 2010-04-23 nutartimi iš dalies patenkinus ieškovų prašymą, pareikštų
reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir areštuotas
atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas reikalavimo – 13 000 Lt
apimtyje. Antstolei nustačius, kad skolininkas UAB „Apari“ jokio kilnojamojo ir
nekilnojamojo turto neturi, priimtas aktas dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomoji
byla užbaigta. Kadangi Druskininkų m. apylinkės teismo 2010-04-23 nutartimi
taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus pasiekti tikslai, numatyti
CPK 144 str. 1 d., todėl teismas sprendė, jog būtina jas pakeisti. Ieškovai
reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl kompensacijos už neteisėtą autorių
teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, bendra reikalavimo suma yra
pakankamai didelė – 13 000 Lt. Ieškovo prašymas dalyje dėl sąskaitose esančių
piniginių lėšų arešto reikalavimo apimtyje tenkintas, nurodant, kad leidžiama
iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai,
valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei
atsiskaityti su kreditoriumi. Siekiant nepažeisti įstatyme įtvirtinto
ekonomiškumo principo, atsakovo turtinės teisės, priklausančios atsakovui ar
esančios pas jį ar trečiuosius asmenis reikalavimo sumoje areštuotinos tik
tada, kai areštuotose atsakovo sąskaitose nėra piniginių lėšų arba jų nepakanka
ieškovo reikalavimui užtikrinti.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Druskininkų m. apylinkės
teismo 2010-08-04 nutartį. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgdamas į
atsakovo pareikštus prieštaravimus, pateiktus argumentus bei motyvus, kuriais
atsakovas grindė nesutikimą keisti 2010-04-23 nutartį, netinkamai taikė CPK 146
str. 1 d., 151 str. Nurodo, kad ieškovui nemotyvavus savo prašymo bei
nepateikus jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę
teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo mokumu,
o tuo pačiu nenustatė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, jog
teismas, leisdamas piniginių lėšų areštą, neproporcingai suvaržė atsakovo
teises. Apelianto veikla – turizmo paslaugų ir su jomis susijusių paslaugų
teikimas klientams; šioms paslaugoms teikti apeliantas yra sudaręs sutartis,
kurioms nutrūkus, apelianto veikla pasidarytų neįmanoma. Nurodo, jog veikla
neduoda tiek pajamų, kiek jų prašo priteisti ieškovai, žala nereali –
neadekvati gaunamoms pajamoms. Laikinosios apsaugos priemonės faktiškai
sustabdys apelianto vykdomą ūkinę veiklą, nes gaunamomis pajamomis negalės
atsiskaityti su tiekėjais, bus priverstas nutraukti darbo sutartis. Nurodo, kad
neatidėjus parengiamojo posėdžio buvo pažeistos apelianto teisės, kadangi
posėdis įvyko nedalyvaujant apelianto atstovui, nors buvo pateiktas prašymas
atidėti parengiamąjį posėdį, o pats apelianto vadovas, neturėdamas teisinių
žinių, negalėjo tinkamai atstovauti. Taip pat nurodo, jog iki perengiamojo
posėdžio nebuvo pranešta apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pakeitimo, todėl pažeista CPK 146 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad parengiamojo
teismo posėdžio metu buvo įteikti ieškovo pateikti papildomi dokumentai;
apelianto vertinimu, registruotos siuntos įteikimo pranešime galimai
suklastotas asmens, kuriam įteiktas pranešimas prašymas; pradėtas ikiteisminis
tyrimas dėl galimo parašo suklastojimo; jeigu bus nustatyta, kad pateiktas
dokumentas suklastotas ar suklastotas dokumentas panaudotas – tai galės būti
pagrindu ieškinį atmesti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo Druskininkų m. apylinkės
teismo 2010-08-04 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas
neteisingai aiškina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias
teisės normas, nepagrįstai atsakovo nemokumo naštos įrodinėjimą perkeldamas
ieškovui. Nurodo, kad tai, jog apeliantas pakankamai ilgą laiką nevykdo
įstatyminės pareigos parodo jo požiūrį į savo pareigų privalomumą bendrą
teisinių santykių suvokimą arba tai, kad turi rimtų finansinių sunkumų, kas
sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nurodo, jog ieškinio
suma atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją bei atsakovo vykdomos veiklos
pobūdį, tai, kad jis neturi jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto, laikytina
didelės apimties ir šios aplinkybės pakankamas pagrindas išvadai, kad
reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad laikinosios
apsaugos priemonės pritaikytos tik ieškinio sumai, ją viršijančiomis lėšomis
apeliantas gali laisvai disponuoti, be to leidžiama mokėti atlyginimus
darbuotojams. Nurodo, kad CPK 146 str. nenustato termino, per kurį turi būti
pranešama apie prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę.
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos
taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338
str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą
sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos
priemonių pakeitimo klausimą teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir
pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių
byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti nebeįmanomas. Kolegija
pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė,
kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms
pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo tikslas – užtikrinti
būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip
garantuoti šio sprendimo
privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet
susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto
teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje
byloje pirmosios instancijos teismas kaip ieškovų reikalavimų užtikrinimo
priemonę 2010-04-23 nutartimi areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį
turtą, paaiškėjus, kad atsakovas tokio turto neturi, ieškovai pateikė prašymą
imtis kitų laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų arešto. Teisėjų
kolegija pažymi, kad pagal CPK 146 str. 1 d. teismas
gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu
pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos
priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių
apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra
efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas
gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų
apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus,
atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos
priemones arba sumažinti jų mastą.
Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų
procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės
panaikinimą bei kitos taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę,
taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo
atveju, išskyrus vykdymo ypatumus, todėl procedūra (kitos šalies informavimas,
įrodymų rinkimas) ir nutarties turinys yra analogiški kaip ir laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo atveju.
Kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 146
str. 1 d. numatytą pareigą informuoti apie prašymą pakeisti vieną laikinąją
apsaugos priemonę kita. Kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimas dėl laikinųjų
apsaugos priemonių pakeitimo buvo sprendžiamas parengiamojo posėdžio metu,
vienas iš apelianto atstovų – direktorius P. R., dalyvavo
posėdyje, išreiškė savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo –
jog piniginių lėšų areštas sutrikdys bendrovės veiklą, atsiskaitymus su
valstybės biudžetu (b.l. 33). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai jog CPK
146 str. 1 d. numatyto informavimo tikslas suteikti galimybę byloje
dalyvaujantiems asmenims teikti prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pakeitimo, tokia galimybė nagrinėjamu atveju suteikta buvo ir apeliantas ja
pasinaudojo, be to, atskirasis skundas taip pat grindžiamas argumentu, jog
piniginių lėšų areštas sutrikdys bendrovės veiklą, kolegija sprendžia, jog nėra
pagrindo konstatuoti apelianto nurodomą CPK 146 str. 1 d. pažeidimą. Kolegija
taip pat pažymi, kad parengiamasis posėdis buvo atidėtas, kaip to prašė
atsakovo atstovas, todėl nesutiktina su apelianto argumentais dėl CPK 12, 15,
17, 58, 161 str. pažeidimų.
Pateikus išieškojimo negalimumo aktą (b.l. 10) bei patvarkymą dėl vykdomosios
bylos užbaigimo (b.l. 9), konstatuotina, kad įrodyta laikinųjų apsaugos
priemonių pakeitimo būtinybė. Ieškovai prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pakeitimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę argumentavo ir tuo, jog
atsakovui nemokant atlyginimo autorių ir gretutinių teisių subjektams daroma
nepataisoma žala, ir netgi teismui priėmus sprendimą, kuriuo ieškinys būtų
tenkintas, pilnai ištaisyti padarytos žalos nebus įmanoma, todėl manytina, kad
nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar
pasidaryti neįmanomu; atsakovas nereaguoja į raginimus, nevykdo teisės aktuose
nurodytų pareigų, todėl tikėtina, kad sieks išvengti išieškojimo. Atsižvelgiant
į šias aplinkybes, atmestini apelianto argumentai dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo nepagrįstumo. Kolegija sutinka, kad egzistuoja grėsmė būsimo
teismo sprendimo, galimai palankaus ieškovams, įvykdymui, todėl yra pagrindas
laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bei pakeitimui.
Kolegija pažymi, kad CPK 145
str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo
principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės
principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių
teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad
nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau,
nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo
užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų
pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą
vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šių principų taikymo, kadangi
laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškinio ribose – 13 000
Lt apimtyje. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas
atsižvelgė į minėtus principus, įvertino, kokia apimtimi leisti atsakovui
disponuoti turimu turtu ir (ar) lėšomis, kam ir kokio dydžio mokėjimai gali
būti atliekami, bei kaip laikinosios apsaugos priemonės paveiks trečiųjų asmenų
teises ir teisėtus interesus, atsižvelgė į apelianto atstovo posėdžio metu
išdėstytus argumentus dėl įmonės ūkinės veiklos suvaržymo ir leido iš areštuotų
lėšų mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti
su ieškovais.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia paslaugų sutartis su
trečiaisiais asmenimis, argumentuoja, kad joms nutrūkus, jo veikla pasidarys
neįmanoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad piniginių lėšų areštas
taikytas tik ieškinio sumai, todėl piniginėmis lėšomis, viršijančiomis 13 000
Lt, apeliantas gali disponuoti laisvai ir atsiskaitinėti su trečiaisiais
asmenimis; savo turtinei padėčiai pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų,
todėl kolegija negali įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių santykio su jo
turtine padėtimi. Taip pat kolegija pažymi, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad
kiti skolininko kreditoriai (žemės ūkio produkcijos, elektros, skalbimo,
vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, baseinų priežiūros, gydomųjų procedūrų ir
sutartimis neįvardintų prekių tiekėjai) nėra silpnesnioji sutartinių teisinių
santykių su skolininku šalis ir negali turėti jokių išskirtinių teisių ieškovų atžvilgiu:
suteikus šioje situacijoje teisę atsakovui atsiskaityti su visais šiais
asmenimis (net ir atliekant einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su
įmonės ūkine–komercine veikla), būtų pažeistas lygiateisiškumo principas,
nepagrįstai nukentėtų ieškovų teisės bei teisėti interesai.
Kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su parengiamojo
posėdžio metu pateiktais dokumentais bei dėl galimo dokumento klastojimo,
kadangi tai nesusiję su skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pakeitimo teisėtumu ir pagrįstumu, šie klausimai spręstini bylos nagrinėjimo iš
esmės metu.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos
aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo
nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-08-04 Druskininkų
m. apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (atsakovo) UAB „Apari“ valstybės naudai priteistinos
procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,85 Lt (b.l. 41) (CPK 88 str.
1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str.,
kolegija
n u t a r ė :
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Apari“ 9,85 Lt (devynis litus, 85 centus)
pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų
banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
Teisėjai A.
Auruškevičius
A. Maciejevski