Civilinė byla Nr. 2A-235-569/2016
Teismo procesinis Nr. 2-70-3-06200-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.;
3.3.1.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7588-251/2015 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB „Tvorų tiekimas“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo.
Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Tvorų tiekimas“ 1215,70 Eur patirtas išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2013-05-28 ieškovas su atsakovu UAB „Tvorų tiekimas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPS1016, dėl tvoros elementų įsigijimo ir pačios tvoros sodo sklype sumontavimo.
3. Nurodė, kad paaiškėjo, jog tvora buvo pastatyta nesilaikant žemės sklypų ribų ir buvo įsiterpusi į kaimyninį K. žemės sklypą.
4. Ieškovas 2015-03-30 kreipėsi su pretenzija į atsakovą UAB „Tvorų tiekimas“, reikalaudamas atlyginti žalą ir atsakovo lėšomis perkelti tvoros dalį, kuri yra įsiterpusi į kaimynų sklypą, nurodė, kad atsakovui atsisakius vykdyti pretenzijoje nurodytus reikalavimus, dėl darbų atlikimo kreipsis į kitą asmenį ir dėl žalos atlyginimo į teismą. Atsakovas nesutiko atlyginti žalą ir savo lėšomis perkelti tvoros dalį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip apdairus ir sąmoningas asmuo, nesiėmė visų įmanomų priemonių užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, kaip tai numato šalių sutarties 3.4. punktas.
7. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad atsakovas nėra atsakingas už tikslų ir tinkamą sklypo ribų pažymėjimą, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo ar suinteresuotumo tvorą įrengti ne nurodytose ribose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovas M. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
8.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog atsakovas, atlikdamas tvoros sumontavimo darbus pagal apelianto nurodytas sklypo ribas, veikė neteisėtai.
8.2. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas, ne tik savavališkai sunaikino žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius, tuo apeliantui užtraukdamas administracinę atsakomybę, tačiau juos pašalinęs ir toliau veikdamas neatsakingai ir neatsargiai, tvorą sumontavo nesilaikydamas sklypo ribų ir dėl jų nepasisakė.
8.3. Teismas neturėdamas teisinio pagrindo, kvestionavo 2010-10-08 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto duomenų tikruma bei kadastrinius matavimo atlikusio matininko R. R. veiksmus ir tuo akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos bei įrodymų vertinimo ribas.
8.4. Teismo išvada, kad apeliantas nesiėmė visų įmanomų priemonių užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, yra deklaratyvi, neargumentuota ir visiškai nepagrįsta.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Tvorų tiekimas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1. Atsakovui nebuvo jokio pagrindo ar suinteresuotumo tvorą įrengti kitose nei pačio ieškovo nurodytose vietose.
9.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tarp šalių pasirašyta Sutartis įpareigojo ieškovą tiksliai nurodyti sklypo ribas.
9.3. Ieškovas pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad prieš statant tvorą būtų tinkamai ir tiksliai įvertinta ir įsitikinta, jog sklypo ribos yra sužymėtos tiksliai pačiame sklype.
9.4. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas nevykdė Sutarties 3.5. p. numatytos pareigos, neparuošė ir nepateikė pasirašymui montavimo darbų atlikimo akto. Priimdamas darbus ieškovas jokių pretenzijų dėl kokybės nereiškė. Atlikdamas bankinį pavedimą pagal atsakovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą jis faktiškai priėmė darbus.
9.5. Priešingai nei teigia ieškovas, jog jam nebuvo suteikta informacija apie tai, dėl kokių priežasčių buvo pašalinti sklypą ženklinantys riboženkliai - ši informacija jam buvo suteikta žodžiu ir, kad riboženklių pašalinimo aplinkybės ir priežastys jam buvo žinomos, matyti iš M. G. atsiliepimo į I. Ir Z. K. ieškinį turinio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, yra pagrįstas ir teisėtas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-28 ieškovas M. G. su atsakovu UAB „Tvorų tiekimas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPS1016 dėl tvoros elementų įsigijimo ir pačios tvoros sodo sklype sumontavimo. 2013-06-13 ieškovas aprodė sklypo teritoriją atsakovo darbuotojams, parodė jiems metalinius riboženklius, skiriančius jo sklypą nuo kaimynų K.. Dėl tvoros kokybės ir sumontavimo darbų kokybės pretenzijų nereiškė. 2013-06-21 atsakovas UAB „Tvorų tiekimas“ apmokėjimui už tvoros elementus, jų atvežimą ir tvoros sumontavimą išrašė ieškovui M. G. PVM sąskaitą-faktūrą serija TTD Nr. 005. Ieškovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta bankiniu pavedimu 2013-06-28. Ieškovas 2015-03-30 kreipėsi su pretenzija į atsakovą reikalaudamas atlyginti žalą ir atsakovo lėšomis perkelti tvoros dalį, kuri yra įsiterpusi į kaimynų sklypą.
12. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
14. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai vertino, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog atsakovas, atlikdamas tvoros sumontavimo darbus pagal apelianto nurodytas sklypo ribas, veikė neteisėtai.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad atsakomybė dėl šios žalos atsiradimo tenka atsakovui UAB „Tvorų tiekimas“, kadangi atsakovas savavališkai sunaikino žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius, tuo apeliantui užtraukdamas administracinę atsakomybę bei veikdamas neatsakingai ir neatsargiai, tvorą sumontavo nesilaikydamas sklypo ribų.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-05-28 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPS1016 3.4 punktu ieškovas buvo įpareigotas tiksliai nurodyti sklypo ribas. Ieškovas 2015-10-01 teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovo darbuotojams parodė sklypo teritoriją bei riboženklius. Atsakovas pripažįsta, kad atsakovo darbuotojams ieškovas nurodė sklypo ribas. Taip pat šalys 2015-10-01 teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas orientyru kur statyti tvorą nurodė tik metalinius riboženklius, jokių planų žemės sklypo ar kitokių dokumentų atsakovui neteikė. Ieškovas byloje teigė, kad ribos buvo aiškiai paženklintos riboženkliais, todėl atskirai nieko ieškovui nurodyti nebereikėjo. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-05-28 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPS1016 3.4 punkte ieškovui buvo numatyta pareiga tiksliai nurodyti sklypo ribas, vertintina, jog atsakovui nebuvo jokio pagrindo netikėti ieškovo tiksliai nurodytomis sklypo ribomis. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovas nebuvo atsakingas už tikslų ir tinkamą sklypo ribų pažymėjimą, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo ar suinteresuotumo tvorą įrengti ne nurodytose ribose.
17. Pažymėtina, kad ieškovas 2015-10-01 teismo posėdyje pripažino, jog jam atsakovas paaiškino, kad riboženkliai buvo nuimti, nes į tą vietą reikėjo statyti tvoros stulpelius. Ieškovas tuo metu jokių pretenzijų atsakovui dėl savavališko žemės sklypo riboženklių sunaikinimo nereiškė. Taip pat nesiekė pasitikslinti, ar tvora pastatyta tinkamai, nepažeidžiant sklypo ribų.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apelianto nurodomos aplinkybės, jog ieškovo žemės sklypo ribos žemės plane ir schemoje buvo nustatytos tiksliai laikantis koordinačių, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog aplinkybės, kad ieškovo žemės sklypo ribos žemės plane ir schemoje nustatytos tiksliai laikantis koordinačių, neduoda pagrindo manyti, kad riboženkliai į žemę buvo įtvirtinti laikantis žemės plane nurodytų sklypo ribų. Ieškovas nepateikė į bylą jokių neginčijamų įrodymų, kad riboženkliai į žemę buvo įtvirtinti laikantis žemės plane nurodytų sklypo ribų.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas (jo darbuotojai) atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai sunaikino žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius bei tvorą sumontavo nesilaikydamas sklypo ribų (CPK 178 straipsnis). Įvertinus pateiktų įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastinis ryšys su ieškovui atsiradusia žala.
20. Kaip jau anksčiau minėta, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Todėl pirmosios instancijos sprendimas, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai iš atsakovo priteisti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
22. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Lina Muchtarovienė