Civilinė byla Nr. 2-611-1150/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02535-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.5.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2022 m. kovo 30 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,
sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovei B. B., jos atstovei advokatei Vilmai Eigirdienei,
atsakovės biudžetinės įstaigos Trakų istorijos muziejaus atstovams direktorei A. Z., advokatui Viliui Mačiulaičiui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Trakų istorijos muziejus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kompensacijos išmokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė B. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama 1) pripažinti ieškovės 2021 m. balandžio 29 d. atleidimą iš darbo biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) „Trakų istorijos muziejus“ neteisėtu; 2) laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės BĮ „Trakų istorijos muziejus“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys, muziejus) nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 6 dalį; 3) išieškoti ieškovės naudai iš atsakovės, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) už priverstinės pravaikštos laikotarpį, skaičiuojant nuo neteisėto atleido iš darbo dienos, 2021 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) išieškoti ieškovės naudai iš atsakovės, neatskaičius mokesčių, 13 909,14 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Ieškovė BĮ Trakų istorijos muziejuje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki atleidimo iš darbo ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, atsiradus poreikiui efektyviau organizuoti muziejaus veiklą, ieškovės pareigybė buvo panaikinta. 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovei pasiūlyta keisti darbo sutarties sąlygas nuo 2021 m. vasario 1 d. bei (duomenys neskelbtini) pareigos su pareiginės algos koeficientu 6,03. Pasak muziejaus direktorės, pagal ieškovės kompetencijas tai vienintelis galimas pasiūlymas. Su pasiūlymu ieškovė nesutiko. 2021 m. balandžio 29 d. atsakovė priėmė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2021 m. spalio 13 d. sprendimu, ieškovės prašymą tenkino iš dalies.
1.2. Ieškovė iš darbo atleista neteisėtai – darbdavys neįrodė, jog ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai.
1.2.1. Atsakovė neneigia, jog ieškovės darbo funkcijos buvo perskirstytos kitiems darbuotojams, t. y. net trijų skyrių vedėjams – Lankytojų aptarnavimo, Edukacinės veiklos ir Kultūrinės veiklos. Tai reiškia, jog ieškovės pareigybė netapo pertekline, bet jos atliekamos funkcijos išliko reikalingomis ir būtinomis.
1.2.2. Darbdavys netinkamai įvykdė atleidimo procedūrą. Atsakovė ne tik neperkėlė ieškovės į kitas pareigas, kurias ji buvo tinkama užimti, bet ir pažeidė prievolę tinkamai informuoti apie pas ją esančias laisvas darbo vietas, nes melagingai teigė, jog tokių vietų muziejuje nebuvo, o konkursai į laisvas darbo vietas yra skelbiami viešai.
1.3. Ieškovei priteistinas VDU už priverstinės pravaikštos laiką pilna apimtimi.
1.3.1. DGK sprendimas mažinti VDU už priverstinės pravaikštos laiką yra pagrįstas dviem aplinkybėmis. Pirma, tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, nes ieškovė nepasirašė taikos sutarties. Antra, tuo, kad atsakovas yra biudžetinė organizacija, išlaikoma valstybės. Tai neatitinka sąžiningumo ir teisingumo kriterijaus, pažeidžia ieškovės interesus, neatitinka teismų praktikos. Be to, ieškovė nesutinka, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog ji vilkino taikos sutarties pasirašymą, o po to ir atsisakė ją pasirašyti.
1.3.2. Atsakovė neįrodinėjo, jog muziejus, jeigu ieškovei bus priteistas VDU už visą neteisėtą pravaikštos laikotarpį, taps finansiškai pažeidžiamu, nukentės galimybės atsiskaityti su kitais darbuotojais ir pan. Atsakovė taip pat nepagrindė, kad jei ieškovei bus priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, bus pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, o sankcijos dydis darbdaviui bus neadekvatus.
1.4. Išeitinė išmoka į kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo neįskaitytina. Šių išmokų prigimtis nėra identiška, todėl jos turi būti išmokėtos kiekviena atskirai.
1.5. Ieškovės patirta neturtinė žala viršija DGK priteistą. Neteisėtas atleidimas iš darbo visiškai sužlugdė ieškovės gyvenimą, sukėlei itin skaudžius dvasinius pergyvenimus. Ieškovė patyrė diskriminaciją ir žeminantį orumą darbdavio elgesį, jos neįleidžiant į buvusią darbovietę, atimant Garbės ženklo suteiktą privilegiją nemokamai lankytis muziejuje, siūlant mažiausią atlygį, nepagrįstai apskundus SODRA, nesiūlant kitų darbų, bet teigiant, jog ieškovė yra nekvalifikuota. Dėl šių priežasčių ji daugiau kaip du mėnesius gydėsi, patirdavo panikos priepuolius, didžiulius galvos skausmus. Be to, dėl neteisėto atleidimo nutrūko jos darbo stažas, ji buvo atleista nepaisant, jog išdirbo beveik (duomenys neskelbtini) m., daug pasiekė muziejininkystėje, buvo žinoma, ir jai iki pensijos liko vos (duomenys neskelbtini) m.
2. Atsakovė BĮ „Trakų istorijos muziejus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
2.1. Ieškovė atleista iš darbo teisėtai.
2.1.1. Darbdavys ėmėsi visų būtinų priemonių ieškovę perkelti į kitą darbą, kuris atitiktų jos kvalifikaciją, profesiją, specialybę, sveikatos būklę. Darbdavys siūlė ieškovę perkelti į (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, tačiau į jas būti perkelta ji atsisakė, motyvuodama sveikatos būkle bei darbo užmokesčiu.
2.1.2. Ieškovei negalėjo būti pasiūlytos jokios kitos pareigos darbdavio įstaigoje, kadangi ieškovė neatitiko joms keliamų reikalavimų.
2.1.3. Ieškovei nebuvo uždrausta atvykti į Trakų pilį, o buvo panaikinta trylikos metų senumo privilegija ieškovės minimu ženklu apdovanotiems asmenims nemokamai lankytis Trakų pilyje. Taip pat, atleidus ieškovę iš darbo, ji buvo paprašyta vizitą į tarnybines patalpas iš anksto suderinti su atsakingais asmenimis.
2.2. Kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo turi būti mažinamos.
2.2.1. DGK pripažino, kad kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką visa apimtimi, įvertinant aplinkybę, kad ieškovė posėdžio metu buvo preliminariai du kartus sutikusi su taikos sutarties sudarymu, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo stabdomas, bei, kad atsakovė yra iš esmės išlaikoma iš valstybės biudžeto, priteisimas neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principo.
2.2.2. Nėra ginčo dėl to, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ir nusprendus negrąžinti atsakovės į darbą, jai taip pat priklauso šešių mėnesių VDU kompensacija, tačiau, įvertinus tai, kad atleidimo iš darbo dieną jai buvo išmokėta jos penkių mėnesių VDU išeitinė išmoka, papildomai visa šešių mėnesių kompensacija jai nebepriteistina. Kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo mažintina ieškovei sumokėtos išeitinės išmokos dydžiu.
2.3. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto ir dydžio.
2.3.1. DGK priteista neturtinė žala neadekvati, be to, jokie atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu neatitinka kriterijų, kurie galimai patvirtintų ieškovės teisę į neturtinę žalą. Nepagrįsti ieškovės motyvai, kad ji daugiau kaip du mėnesius gydėsi, patirdavo panikos priepuolius, galvos skausmus ir kitas sunkias reakcijas į stresą, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų.
2.3.2. Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė darbo bylos nagrinėjimo metu DGK keletą kartų kartojo, kad viską palieka spręsti DGK ir nepriklausomai nuo to, koks sprendimas jos atžvilgiu bus priimtas, jis ieškovę tenkins ir ieškovė jokiais būdais daugiau neketina didinti tariamai patirto skausmo dėl ginčo nagrinėjimo, tačiau akivaizdu, kad ieškovė ne tik, kad nepatiria streso dėl paties atleidimo iš darbo, bet net ir gavusi jai naudingą sprendimą, toliau gilina ginčą teisme.
Ieškinys tenkinamas.
3. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo, VDU už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kompensacijos už neteisėta atleidimą iš darbo priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
4. Ieškovė BĮ Trakų istorijos muziejuje dirbo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) mėn., darbo vieta – Trakų salos pilis. Pradžioje ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) pareigose. Pakeitus skyriaus pavadinimą, nuo 2004 m. iki atleidimo iš darbo ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) vedėja.
5. Atsakovė 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 5.8-157 „Dėl Trakų istorijos muziejaus organizacinės valdymo struktūros“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją dėl pareigybių sąrašo bei organizacinės struktūros schemos projektų suderinimo, kuri atsakė, kad neprieštarauja pateiktos muziejaus organizacinės struktūros projektui. Taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. ĮV-1377 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. ĮV-121 „Dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sritims priskirtose biudžetinėse įstaigose patvirtinimo“ pakeitimo“ atsakovės įstaigai nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius yra 107 pareigybės.
6. Trakų istorijos muziejaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 164-VĮ „Dėl Trakų istorijos muziejaus valdymo struktūros tvirtinimo“ buvo patvirtinta Trakų istorijos muziejaus valdymo struktūra, bei pripažintas negaliojančiu Trakų istorijos muziejaus 2017 m. sausio 31 d. direktoriaus įsakymas Nr. 17-VĮ „Dėl Trakų istorijos muziejaus valdymo struktūros schemos tvirtinimo“, atitinkamai naujoji struktūra įsigaliojo 2020 m. gruodžio 1 d.
7. 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovei įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, jame nurodant, jog jis priimtas, atsižvelgiant į planuojamus darbo organizavimo pakeitimus, įvyksiančius dėl naujai patvirtintos muziejaus struktūros bei susijusių struktūrinių pertvarkymų. Ieškovei buvo pasiūlyta keisti darbo sutarties sąlygas nuo 2021 m. vasario 1 d. bei (duomenys neskelbtini) pareigos su pareiginės algos koeficientu 6,03. Nurodyta, kad pagal ieškovės kompetencijas tai vienintelis galimas pasiūlymas.
8. Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. išreiškė savo nesutikimą su siūlomomis pareigomis. Ieškovės teigimu, ji negalėjo priimti pasiūlymo dėl šių aplinkybių: 1) dėl sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini) ieškovei buvo (duomenys neskelbtini), dėl to pasiūlytas darbas ieškovei, medikų teigimu, buvo netinkamas dirbti nuolat); 2) dėl motinos (su kuria gyvena dviese) priežiūros (ieškovės (duomenys neskelbtini)); 3) dėl siūlomo kaip pradedančių dirbti asmenų be patirties pareiginės algos koeficiento, t. y. 6.03 (ieškovė yra aukščiausios kategorijos (duomenys neskelbtini)).
9. 2021 m. sausio 5 d. ieškovei įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu bei susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Ieškovė nesutiko pasirašyti siūlomų dokumentų.
10. 2021 m. sausio 26 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas, kuriuo ji buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo 2021 m. kovo 1 d., nesant darbuotojo kaltės, dėl to, kad ieškovės atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl priežasčių, susijusių su darbdavio veikla bei darbo organizavimo pakeitimais. Įspėjime nurodyta, kad atsiradus laisvoms darbo vietoms, į kurias ieškovė galėtų pretenduoti pagal savo kvalifikaciją, profesinius gebėjimus, sveikatos būklę, darbdavys siūlys tokias darbo vietas įspėjimo laikotarpiu.
11. 2021 m. vasario 1 d. buvo patvirtinti nauji muziejaus darbuotojų pareigybių aprašymai Trakų istorijos muziejaus direktoriaus įsakymu Nr. 20-VĮ.
12. Ieškovė buvo nedarbinga laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio pradžioje ieškovė pasigedo SODROS išmokų. Pradėjusi aiškintis situaciją, ieškovė sužinojo, jog darbdavys pateikė skundą, tačiau po įvykusio tyrimo, neradus pažeidimų, ieškovė SODROS išmokas gavo gegužės 12 dieną.
13. 2021 m. balandžio 29 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. 95-K „Dėl B. B. atleidimo iš darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų“.
14. 2021 m. gegužės 29 d. ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, kreipėsi į DGK. DGK 2021 m. spalio 13 d. sprendimu, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir pripažino jos 2021 m. balandžio 29 d. atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu; nusprendė laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti ieškovės naudai iš atsakovės 6 954,57 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, 2 318,19 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo bei 2 000 Eur neturtinę žalą.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo
15. Ieškovės teigimu, ji iš darbo atleista DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtai. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia, nurodydama, kad, pirma, jos darbo funkcijos netapo perteklinėmis, antra, darbdavys netinkamai įvykdė atleidimo iš darbo procedūrą. Atsakovė su tuo nesutinka.
16. Pažymėtina, kad vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 53 straipsnio 2 punktas, 57 straipsnis). Įstatymų leidėjas, suteikdamas darbdaviui teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą šiuo pagrindu, įtvirtina baigtinį priežasčių, dėl kurių gali būti nutraukta darbo sutartis, sąrašą (DK 57 straipsnio 1 dalis). Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali lemti, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, t. y. darbdaviui pasikeičia darbuotojo darbo poreikis ir jo atliekama darbo funkcija tampa nereikalinga. Ši priežastis sudaro pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį su perteklinę darbo funkciją atliekančiu darbuotoju (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022).
17. DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą; darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
18. Darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 29 punktas). Taigi, ne tik darbuotojo atliekamos darbo funkcijos išnykimas, bet ir šios funkcijos vykdymo apimties sumažėjimas gali nulemti, kad ši darbdaviui tampa perteklinė, t. y. priežastimi nutraukti darbo santykius nurodytu teisiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022).
19. Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą suponuoja ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-781/2022).
20. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami; atleidimo iš darbo bylose, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.
21. Taigi, nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ieškovė DK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu atleista teisėtai, pirmiausiai analizuotina, ar ieškovės darbo funkcijos dėl naujai patvirtintos muziejaus struktūros bei susijusių struktūrinių pertvarkymų tapo perteklinėmis. Teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad ieškovės, ėjusios (duomenys neskelbtini) pareigas, darbo funkcijos, įvykdžius minėtus struktūrinius pertvarkymus, būtų tapusios perteklinėmis, nėra. Teismas tokią išvadą daro dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
21.1. Minėta, kad ieškovė iki atleidimo ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Jos vadovaujamą skyrių sudarė šios pareigybės: skyriaus vedėjas, ekskursijų vadovas, edukatorius.
21.2. Naujai patvirtintoje muziejaus organizacinės valdymo struktūros schemoje (duomenys neskelbtini) skyriaus neliko, tačiau sukurti du skyriai, į kuriuos perkeltos pareigybės, sudariusios (duomenys neskelbtini) skyrių, t. y. Edukacinės veiklos skyrius ir Lankytojų aptarnavimo skyrius. Edukacinės veiklos skyrių, be kita ko, sudaro skyriaus vedėjo ir edukatorius pareigybės, tuo tarpu į lankytojų aptarnavimo skyrių, be kita ko, įeina skyriaus vedėjo ir ekskursijų vadovo pareigybės.
21.3. Bylos duomenimis po nagrinėjamų struktūrinių pertvarkymų nei edukatoriaus, nei ekskursijų vadovo atliekamos funkcijos iš esmės nepakito.
21.4. Šio sprendimo 21.1.– 21.3. punktuose nurodytos faktinės aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad ieškovės darbo funkcijos, kurios apibendrintai gali būti įvardintos, kaip vadovavimas edukatoriams ir ekskursijų vadovams, jų veiklos ir darbo koordinavimas ir organizavimas (žr. (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 35-VĮ, 10.1.-10.8., 10.11.-10.14, 10.16., 10.18.-10.20. punktus), po struktūrinių pertvarkymų išliko būtinomis ir reikalingomis muziejaus veikloje. Šių ar panašių funkcijų darbdavys ne tik kad neatsisakė, o jas padalino didesniam darbuotojų skaičiui, t. y. priskyrė naujai sukurtų Edukacinės veiklos ir Lankytojų aptarnavimo skyrių vedėjams.
21.5. Nauja muziejaus organizacinė valdymo struktūra, be kita ko, buvo papildyta ir Kultūrinės veiklos skyriumi, kurį sudaro šios pareigybės: skyriaus vedėjas, kultūrinės komunikacijos specialistas, kultūrinės veiklos specialistas, leidybinės veiklos koordinatorius, kultūrinių projektų koordinatorius, rinkodaros specialistas. Nors (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo nė vienos iš minėtų pareigybių, į ieškovės darbo funkcijas įėjo viešieji ryšiai ir viešoji komunikacija, pažintinių ir kultūrinių renginių organizavimas, koordinavimas ir jų vykdymo kontrolė, muziejaus leidybinės veiklos koordinavimas (žr. (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 35-VĮ, 10.09.-10.10, 10.12., 10.15.,10.17. punktus). Šios ieškovės darbo ar panašios funkcijos taip pat nebuvo nei panaikintos, nei jų vykdymo apimtis po struktūrinių muziejaus pertvarkymų sumažėjo – jos buvo perduotos Kultūrinės veiklos skyriaus darbuotojams.
22. Nustačius, kad ieškovės darbo funkcijos išliko būtinomis ir reikalingomis, įvykdžius nagrinėjamus muziejaus struktūrinius pertvarkymus, toliau šiame sprendime teismas pasisako dėl ieškovės atleidimo iš darbo procedūros tinkamumo. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atleidžiant ieškovę iš darbo, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, o konkrečiai:
22.1. Atsakovė, vykdydama atsakovės atleidimo procedūrą, ieškovės atžvilgiu taikė neegzistuojančius įstaigos vidaus teisės aktus.
22.1.1. Nustatyta, kad Trakų istorijos muziejaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 164-VĮ „Dėl Trakų istorijos muziejaus valdymo struktūros tvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja Trakų istorijos muziejaus valdymo struktūra, kuri įsigaliojo 2020 m. gruodžio 1 d. 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovei įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame ieškovei pasiūlyta keisti darbo sutarties sąlygas nuo 2021 m. vasario 1 d., t. y. pakeisti einamas pareigas į (duomenys neskelbtini) pareigas. 2021 m. sausio 5 d. ieškovei įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius šalių bei susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. 2021 m. sausio 26 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo ji buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo 2021 m. kovo 1 d., nesant darbuotojo kaltės, dėl to, kad ieškovės atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl priežasčių, susijusių su darbdavio veikla bei darbo organizavimo pakeitimais. 2021 m. vasario 1 d. buvo patvirtinti nauji muziejaus darbuotojų pareigybių aprašymai Trakų istorijos muziejaus direktoriaus įsakymu Nr. 20-VĮ.
22.1.2. Iš šio sprendimo 22.1. punkte nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2021 m. sausio 26 d., kai ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo ji buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo 2021 m. kovo 1 d., dar nebuvo patvirtinti nauji muziejaus darbuotojų pareigybių aprašymai, vadovaudamasi kuriais atsakovė sprendė, kad ieškovė neatitinka visoms laisvoms pareigybėms, išskyrus ekskursijų vadovo, nustatytų specialiųjų reikalavimų. Tai reiškia, kad atsakovė, vykdydama ieškovės atleidimo procedūrą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. vasario 1 d. ieškovės atžvilgiu taikė neegzistuojančius įstaigos vidaus teisės aktus. Tai laikytina reikšmingu ieškovės atleidimo procedūros pažeidimu – darbuotojų kompetencija negali būti vertinama, pasitelkus pareigybių reikalavimus, kurie nėra patvirtinti galiojančiais įstaigos vidaus teisės aktais.
22.2. Atsakovė neįrodė, kad laikotarpiu nuo ieškovės įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nebuvo laisvos darbo vietos, į kurią ieškovė galėtų būti perkelta su jos sutikimu.
22.2.1. Teismas sutinka su atsakove, kad ji turėjo teisę darbuotojų pareigybių aprašymuose nustatyti atitinkamus specialiuosius reikalavimus, įskaitant reikalavimus išsilavinimui. Pažymėtina, kad tai darydama, atsakovė neprivalėjo laikytis Muziejaus valdymo tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. IV-898 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. ĮV-827 redakcija), nes tai nėra teisės aktas, turintis privalomąją teisinę galią – tai rekomendacijos. Ir žvelgiant iš šios perspektyvos, ieškovė neatitiko išsilavinimo reikalavimo keliamo šioms pareigybėms: rinkinio saugotojo, restauratoriaus, muziejininko, edukacinės veiklos koordinatoriaus, edukatoriaus, kultūrinės komunikacijos specialisto, kultūrinės veiklos specialisto, leidybinės veiklos koordinatoriaus, kultūrinių projektų koordinatoriaus, rinkodaros specialisto, ekskursijų vadovo metodininko (žr. minėtų pareigybių aprašymų 8.1. punktą).
22.2.2. Nepaisant šio sprendimo 22.2.1. punkte išdėstytų motyvų, teismas taip pat sutinka ir su ieškove, kuri atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės direktorė teismo posėdžio metu pripažino, kad galėjo pasiūlyti ieškovei ekspozicijų konsultanto pareigybę, tačiau to nedarė, nes tai, anot jos, būtų įžeidę ieškovę. Teismo vertinimu, ši priežastis ieškovės atleidimo kontekste nėra laikytina sudarančia pagrindą nesiūlyti ieškovei šių pareigų ir, atitinkamai, jei būtų gautas jos sutikimas, neperkelti ieškovės į minėtas pareigas.
23. Tad, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovė buvo atleista iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai, jos darbo funkcijoms, įvykdžius muziejaus struktūrinius pertvarkymus, netapus perteklinėmis bei darbdaviui pažeidus atleidimo iš darbo procedūrą.
24. Teismas konstatuoja, kad ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinta dėl organizacinių priežasčių (DK 218 straipsnio 4 dalis).
Dėl VDU už priverstinės pravaikštos laiką
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, neatskaičius mokesčių, VDU už priverstinės pravaikštos laikotarpį, skaičiuojant nuo neteisėto atleido iš darbo dienos, 2021 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės teigimu, kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį turi būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, atsakovė yra iš esmės išlaikoma iš valstybės biudžeto, antra, ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą DGK du kartus sutikdama– atsisakydama baigti bylą taikos sutartimi, taip pat – vilkina nagrinėjimą teisme.
26. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl organizacinių priežasčių, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisia išmokėti VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
27. Pažymėtina, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas VDU, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas VDU už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013).
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną VDU terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, įvertinti jos atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 50 punktas; kt.).
29. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas).
30. Minėta norma turi būti taikoma atsižvelgiant į jos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; kt.).
31. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.).
32. Teismas nustatė, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga, o tai reiškia, kad ji yra iš esmės išlaikoma iš valstybės lėšų (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir realias galimybes išmokėti įstatymu nustatyto dydžio kompensaciją, šios kompensacijos išmokėjimo įtaką kitų darbuotojų garantijoms. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, dirbo muziejuje (duomenys neskelbtini)., atleidimo momentu iki pensijos ieškovei buvo likę (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovės darbas muziejuje ir pasiekimai muziejininkystėje buvo vertinami pozityviai, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų padariusi drausminių nusižengimų. Darbo ginčas tarp šalių trunka devynis mėnesius: nuo 2021 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. spalio 13 d. darbo byla buvo nagrinėjama DGK, o nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. kovo 30 d. – teisme. Bylos nagrinėjimo trukmę nulėmė tarp šalių kilusio konflikto pobūdis – stiprus, emocionalus, apimantis gausius asmeninio pobūdžio ieškovės ir darbdavio direktorės santykių elementus.
33. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mažinti ieškovei priteistiną VDU už priverstinės pravaikštos laiką pagrindo nėra. Vien deklaratyvi nuoroda į atsakovės statusą – biudžetinė įstaiga, išlaikoma biudžeto lėšomis, nėra pakankamas kompensacijos mažinimo pagrindimas. Atsakovė turėjo galimybę teikti teismui dokumentus ir įrodinėti, kad atitinkamo dydžio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką išmokėjimas neigiamai paveiks jos turtinę padėtį, turės reikšmingą neigiamą įtaką kitų atsakovės darbuotojų garantijoms ir panašiai, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos nagrinėjamu klausimu laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 48 punktas).
34. Tuo tarpu atsakovės teiginiai apie tai, kad būtent ieškovės sąmoningi ir kalti veiksmai nulėmė šios darbo bylos nagrinėjimo trukmę DGK bei teisme, teismo vertinimu, nepagrįsti. Minėta, kad teismas nustatė, jog esminė priežastis, apsprendusi šios bylos nagrinėjimo trukmę, yra konflikto, kilusio tarp šalių pobūdis – stiprus, emocionalus, itin asmeniškas. Tai patvirtina tiek teismo posėdžių garso įrašai, tiek byloje esanti medžiaga, pavyzdžiui, atsakovės direktorės rašytinis kreipimasis į DGK, esantis DGK bylos medžiagoje, kt. Tad, įvertinus tai, kad šalys yra labai susipriešinusios, vartoja emocionalią ir emocijas provokuojančią retoriką, yra jautrios ir viena kitos teiginius ir argumentus priima skausmingai, darytina išvada, kad būtent tai nulėmė negebėjimą sudaryti taikos sutarties DGK, bylos persikėlimą į teismą bei ilgą teisminį bylos nagrinėjimą.
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovės reikalavimą dėl VDU už priverstinės pravaikštos laiką tenkina. Ieškovė atleista iš muziejaus (duomenys neskelbtini) todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 25 500,09 Eur (2 318,19 Eur x 11 mėn.), neatskaičius mokesčių, VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 110,39 Eur, neatskaičius mokesčių, VDU už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (DK 218 straipsnio 4 dalis).
Dėl kompensacijos už netesėtą atleidimą iš darbo
36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, neatskaičius mokesčių, 13 909,14 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo. Atsakovė su tuo nesutinka, teigia, kad kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo turi būti mažinama ieškovei sumokėtos išeitinės išmokos, sudarančios penkių mėnesių VDU, dydžiu.
37. DK 218 straipsnio 4 dalis taip pat įtvirtina, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl organizacinių priežasčių, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir, be kita ko, priteisia išmokėti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo VDU už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši VDU.
38. Teismas pažymi, kad teismų praktika, aiškinant išeitinės išmokos, išmokamos darbuotojui, atleidus jį DK 57 straipsnio pagrindu, ir kompensacijos, priteisiamos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažinus neteisėtą atleidimą iš darbo, nėra išplėtota. Visgi, apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad DK 57 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos išmokos mokėjimas ir DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos išmokėjimas ir jos dydis taikant atleidimo pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes yra skirtingos teisinės prigimties ir yra taikomos savarankiškai. Todėl atleidimo iš darbo dieną išmokėta išeitinė išmoka iš pagal DK 218 straipsnio 4 dalį priteistinos kompensacijos sumos neišskaičiuotina (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1394-912/2020). Teismas šiai teisės aiškinimo praktikai pritaria.
39. Nustatyta, kad ieškovė dirbo muziejuje (duomenys neskelbtini), todėl pagal DK 218 straipsnio 4 dalį jai priklauso šešių VDU dydžio kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo. Tuo tarpu, atsižvelgiant į šio sprendimo 38 punkte išdėstytus motyvus, spręstina, kad mažinti šią kompensaciją ieškovei išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės reikalavimą dėl šešių VDU dydžio kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo priteisimo tenkina ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisia 13 909,14 Eur (2 318,19 Eur x 11 mėn.), neatskaičius mokesčių (DK 218 straipsnio 4 dalis).
Dėl neturtinės žalos
40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės teismo nustatyto dydžio neturtinę žalą. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad ieškovė neįrodė nei neturtinės žalos fakto, nei dydžio.
41. DK 218 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl organizacinių priežasčių, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir, be kita ko, priteisia patirtą neturtinę žalą.
42. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).
43. Darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
44. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).
45. Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
46. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: ieškovė atsakovės neteisėtai atleista iš darbo (CK 6.246 straipsnis); ieškovė patyrė stresą, išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo ieškovės bendravimo ir konkuravimo darbo rinkoje galimybės (CK 6.250 straipsnis); minėti ieškovės dvasiniai išgyvenimai ir praradimai tiesiogiai sąlygoti jos neteisėto atleidimo iš darbo (CK 6.247 straipsnis); atsakovė suvokė, kokius veiksmus ieškovės atžvilgiu atlieka, bei siekė jų padarinių (CK 6.248 straipsnis). Tad konstatuotina, kad ieškovė įrodė neturtinės žalos faktą.
47. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką panašiose bylose. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, priteisiamas neturtinės žalos darbo bylose dydis paprastai svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020; kt.). Tai reiškia, jog tam, kad priteisti daugiau neturtinės žalos nei nurodyta aukščiau, turi egzistuoti svarus pagrindas ir išskirtinės aplinkybės.
48. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstas ir proporcingas ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas sudaro 2 000 Eur. Teismo posėdžių metu teismas visiškai įsitikino, kad ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė itin stiprius dvasinius–emocinius išgyvenimus, kurie lydi ją iki šiol. Esminis aspektas, lemiantis tokią ieškovės būseną, yra aplinkybė, kad ieškovė buvo atleista, likus (duomenys neskelbtini) metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tuo tarpu ši aplinkybė kartu su ieškovės gyvenamąja vieta (Trakai), asmeninio gyvenimo aplinkybėmis ((duomenys neskelbtini)) bei daug metų vykdyta veiklos pobūdžiu (darbas, einat įvairias pareigas muziejuje) sąlygoja, kad ieškovei iki šiol nepavyko susirasti naujo darbo ir tikėtina, kad tokia situacija gali išlikti iki pat to laiko, kai ieškovei sukaks senatvės pensijos amžius. Tad šis reikšmingas konkuravimo darbo rinkoje, o tuo pačiu ir bendravimo galimybių sumažėjimas (tikėtinai ilgam laikui) pagrindžia teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.
49. Teismas papildomai pažymi, kad įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su privilegijos lankytis Trakų pilies muziejuje nemokamai panaikinimu, prašymu po ieškovės atleidimo iš darbo suderinti apsilankymo muziejaus tarnybinėse patalpose laiką, tyrimo dėl ieškovės ligos ir gaunamų išmokų iniciavimu, atsisakymu ieškovei suteikti darbdaviui priklausantį telefono numerį ir kita, nenustatė, kad ieškovės atžvilgiu būtų vykdytas mobingas. Todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
50. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos (DK 218 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudos
51. Ieškovė prašo atsakovei skirti 1 000 Eur baudą, 50 procentų šios sumos paskiriant ieškovei. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovė laiku nevykdė teismo įpareigojimų, tokiu būdu vilkino bylą, rodė nepagarbą ne tik ieškovei ir jos atstovei, bet ir teismui.
52. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Tuo tarpu CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
53. Teismas pažymi, jog nors nustatytas tam tikras delsimas, susijęs su teismo įpareigojimų vykdymu, tačiau sistemingo, sąmoningo ir (ar) piktybiško atsakovės elgesio, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymą skirti atsakovei baudą atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas ieškovės naudai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas, o ieškovės – tenkinimas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 3 200 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad atsakovė biudžetinė įstaiga Trakų istorijos muziejus, juridinio asmens kodas 190757189, atleido ieškovę B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtai.
Laikyti, kad ieškovė B. B. atleista iš biudžetinės įstaigos Trakų istorijos muziejaus (duomenys neskelbtini) pareigų šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei B. B. iš atsakovės biudžetinės įstaigos Trakų istorijos muziejaus 25 500,09 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių penkių šimtų eurų 9 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 110,39 Eur (vieno šimto dešimties eurų 39 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 13 909,14 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų devynių eurų 14 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą bei 3 200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė