Pranešėja
Neringa Švedienė
Teisėja Zoja Monid

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Henricho
Jaglinskio,
sekretoriaujant Agnei
Bajarūnaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
atsakovo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,
trečiojo asmens atstovams V. L. ir G.
L. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BTA draudimas“
apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d.
sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-790-391/2008 pagal ieškovo UAB „BTA
draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Solaris Baltic“, trečiajam asmeniui UAB DBB
„Kompensa“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „BTA draudimas“ 2007-09-27 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti
23869,68 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2004-05-03 buvo apdraudęs
automobilio „MAN 19322“, v.n. (duomenys
neskelbtini) , valdytojus, o 2004-05-04 – automobilio „IVECO MP440E“,
v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojus.
2004-08-16 Lenkijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti
automobiliai „IVECO MP440E“, v.n. (duomenys
neskelbtini) ir „DEWOO NEXIA“, v.n. (duomenys
neskelbtini), kaltininku buvo pripažintas atsakovo darbuotojas P. B. , vairavęs automobilį
„IVECO MP440E“, kuris taip pat padarė ir KET pažeidimą – vairavo transporto
priemonę, neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2004-12-09
Lenkijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „MAN
19322“ v.n. (duomenys neskelbtini) ir
„MERCEDES BENZ“ v.n. (duomenys neskelbtini),
kaltininku taip pat buvo pripažintas atsakovo vairuotojas, vairavęs automobilį
„MAN 19322“, kuris taip pat padarė KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę,
neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas 2006-07-03
išmokėjo 17524,09 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykio pasekmėje sugadintą
automobilį „MERCEDES BENZ“, o 2006-07-05 išmokėjo 6345,59 Lt dydžio draudimo
išmoką už autoįvykio pasekmėje sugadintą automobilį „DEWOO NEXIA“.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo praleidęs draudimo sutartyje numatytus
draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo
sutartį apsaugą, todėl ieškovas pagal LR Transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą įgijo 100 proc. draudimo
išmokos dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, o tai sudarė 23869,68 Lt (CK 1.138
str., 6.37 str., 6.210 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d.).
Atsakovas UAB „Solaris baltic“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir
jį atmesti. Nurodė, kad automobilio „MAN 19322“ valdytojo civilinė
atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2004-11-04 iki 2005-02-03, o
automobilio „IVECO MP440E“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiui
nuo 2004-08-04 iki 2004-11-03. Ieškovas atsakovui draudimo išmokas išmokėjo
2006-07-03 bei 2006-07-05, o ieškinį grąžinti išmokas pateikė daugiau nei po 1
metų, kai įstatyme numatyta, kad iš draudimo santykių atsirandantiems
reikalavimams taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas.
Ieškovas, norėdamas susigrąžinti išmokas ieškinyje nurodytu pagrindu, jų
pareikalauti galėjo kitą dieną po šių išmokų išmokėjimo. Atsakovas iš ieškovo
tikėjosi atviro bendradarbiavimo ir, kad per protingą terminą po išmokų
išmokėjimo ieškovas praneš apie savo ketinimus. Pasyvus ieškovo elgesys leido
susidaryti nuomonę, kad ieškovas neketina reikalauti grąžinti draudimo išmokas
(CK 1.125 str. 7 d.).
Ieškovas UAB „BTA draudimas“ 2007-12-11 pateikė reikalavimą
pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių
priežasčių ir jį atnaujinti. Nuo draudimo išmokų išmokėjimo 2006-07-03 ir
2006-07-05 prasidėjo ieškinio senaties terminas. 2007-05-21 atsakovui buvo
pateiktos dvi pretenzijos, kuriose nurodyta sumokėti per 15 dienų, t.y. iki
2006-06-06. Atsakovo atstovai kelis kartus skambino ieškovo atstovui advokatui
M. Stankevičiui ir prašė nesikreipti į teismą, žadėjo viską išsiaiškinti ir
informuoti, vėliau paprašė atsiųsti draudimo sutartis. 2007-06-14 atsakovui
buvo pateiktos reikalautos sutartys, tačiau atsakovas 2007-06-15 raštu,
atsakydamas į 2007-05-21 pretenzijas, paprašė vėl pateikti draudimo sutartis ir
aplinkybes patvirtinančius dokumentų nuorašus. 2007-07-24 atsakovas pateikė
pareiškimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pretenzijomis. Ieškovas
2007-09-27 kreipėsi dėl pažeistos teisės gynimo į teismą. Ieškovas kreipėsi
ikiteismine tvarka į atsakovą su pretenzija ir tikėjosi sąžiningo atsakovo
elgesio. Tuo tarpu atsakovas nesąžiningais veiksmais siekė sulaukti ieškinio
senaties ir išvengti prievolės. Pretenzijos ieškovui buvo pareikštos iki
ieškinio senaties suėjimo termino likus pusantro mėnesio. Atsakovas veikė
nesąžiningai ir nepareikšdamas oficialaus atsisakymo patenkinti pretenziją, vilkindamas
laiką, klaidino ieškovą ir laukė, kol sueis ieškinio senatis. Ieškovas elgėsi
sąžiningai, ir, pasibaigus pretenzijoje nurodytam terminui, nesikreipė į
teismą, nes toks buvo atsakovo prašymas (CK 1.5 str.).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-05-12
sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nustatė, kad šalys 2004-05-03 sudarė
įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo sutartį už bendrą 1247 Lt dydžio draudimo įmoką, taip pat susitarė dėl
draudimo įmokos sumokėjimo dalimis, dėl jų mokėjimo terminų ir dydžių:
2004-05-04, 2004-08-04, 2004-11-04 ir 2005-02-04 po 311,75 Lt. 2004-05-04
sudarė sutartį už bendrą 1000 Lt draudimo įmoką, taip pat susitarė dėl draudimo
įmokos sumokėjimo dalimis, dėl jų mokėjimo terminų ir dydžių: 2004-05-04,
2004-08-04, 2004-11-04 ir 2005-02-04 po 250 Lt. Šias sutartis ieškovo vardu su
atsakovu sudarė draudimo brokeris tretysis asmuo. Teismas konstatavo, kad
ieškovas 2007-05-21 kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis, reikalaudamas
grąžinti ieškovo išmokėtas 17524,09 Lt ir 6345,59 Lt draudimo išmokas už
2004-12-09 ir 2004-08-19 įvykusių eismo įvykių metu apgadintas transporto
priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad
draudiminių įvykių metu atsakovas, praleidęs sutartimis nustatytus draudimo
įmokų mokėjimo terminus, nebuvo sumokėjęs už draudiminę apsaugą. Teismas
nustatė, kad atsakovas 2007-07-24 raštais atsisakė grąžinti ieškovui jo
išmokėtas draudimo išmokas, nurodęs, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio
senaties terminą. Teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad
atsakovas pažeidė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo sutartyse numatytus draudimo įmokų mokėjimo
terminus. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė byloje buvo pilnai įrodyta.
Teismo pažymėjo, kad atsakovas yra pilnai sumokėjęs draudimo įmokas pagal
sutartis. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad tam tikras
neigiamas pasekmes šalių sudarytų draudimo sutarčių vykdymui turėjo tai, kad
draudimo įmokas atsakovas mokėjo tiesiogiai ne ieškovui, bet draudimo brokeriui
trečiajam asmeniui pagal pastarojo išrašomus priminimus. Teismas pažymėjo, kad
trečiojo asmens atstovai byloje nepateikė aiškių paaiškinimų, visiškai
paaiškinančių priminimų apie būtinumą sumokėti draudimo įmokas pavėluoto
pateikimo priežastis. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo ir
trečiojo asmens atstovų paaiškinimų nustatė, kad atsakovas nors ir pavėluotai,
bet dar iki ieškovo pretenzijų atsakovui pateikimo sumokėjo 1247 Lt už
automobilio „MAN 19322“ valdytojų civilinės atsakomybės draudiminę apsaugą ir
1000 Lt už automobilio „IVECO MP440E“ valdytojų civilinės atsakomybės
draudiminę apsaugą. Teismas konstatavo, kad ieškovas įmokas priėmė. Transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo
nuostata numatanti draudiko teisę išreikalauti iš draudėjo išmokėtą draudimo
išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio norma. Priešingas šios
normos aiškinimas prieštarautų sutarčių šalių lygiateisiškumo principui.
Teismas pažymėjo, kad, atsakovui pilnai sumokėjus draudimo įmokas ir ieškovui
jas priėmus, ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti ieškovo išmokėtas draudimo
išmokas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principui. Teismas pažymėjo, kad
minėtas įstatymas taip pat numato draudiko teisę reikalauti 0,04 proc. nuo
nesumokėtos sumos dydžio delspinigių sumokėjimo, jeigu draudėjas nustatytu
laiku nesumoka draudimo įmokos. Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas
pažymėjo, kad, nenustačius ieškovo teisių pažeidimo, kurio pašalinimas sudarytų
pagrindą ieškinio patenkinimui, neatsirado pagrindo ieškinio senaties klausimų
taikymui ir nagrinėjimui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas draudimo
įmokas mokėjo, pažeisdamas nustatytus mokėjimo terminus, vadovaudamasis
teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, neatlygino atsakovui
bylinėjimosi išlaidų (CK 1.2 str., 1.5 str., Transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 5 d. ir 7 d.).
Ieškovas UAB „BTA draudimas“ pateikė apeliacinį
skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-05-12
sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti 23869,68 Lt
žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi
išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas ir aiškindamas
tiek materialinės teisės normas, susijusias su draudimo teisiniais santykiais,
tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl subrogacijos
atskyrimo nuo regreso, numatyto draudimo teisiniuose santykiuose, priėmė
nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris pažeidžia visą draudimo teisinių
santykių sistemą ir stabilumą. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės
pripažinęs ieškinio pagrįstumą, netinkamai išaiškino Transporto priemonių
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD
įstatymas) 11 str. 7 d. nuostatas, pažeidė materialinės teisės normas, dėl to
nepagrįstai atmetė ieškinį. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui
išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl
išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar
netinkamai vykdė privalomojo draudimo įstatymo nustatytas pareigas. Viena iš
pagrindinių transporto priemonių savininkų pareigų yra sudaryti draudimo
sutartį ir sutartyje numatyta tvarka mokėti draudimo įmokas. TPVCAPD įstatymo
11 str. 7 d. yra numatyta sankcija už sutartinių prievolių neįvykdymą ar
netinkamą įvykdymą. Įstatymas numato draudiko teisę į draudimo išmokos
grąžinimą, esant dviem aplinkybėms: pirma, laiku (pagal sutartį) nesumokėta
draudimo įmoka, antra, kad per laikotarpį, kai buvo laiku nesumokėta draudimo
įmoka, su apdrausta transporto priemone yra padaroma žala trečiajam asmeniui.
Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis. Teismo
išvados, kad TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. numatyta draudiko teisė į draudimo
išmokos grąžinimą prieštarauja CK 1.2 str., 1.5 str., pažeidė ieškovo teisėtus
interesus, lygiateisiškumo principą. Nepagrįsta teismo išvada, kad, atsakovui
nesumokėjus laiku draudimo įmokos, turėjo būti taikoma TPVCAPD įstatymo 11 str.
5 d. nuostata dėl delspinigių. Delspinigių reikalavimas pagal minėtą teisės
normą yra savarankiškas reikalavimas, kurio ieškovas šioje byloje nereiškė, ir,
be to, jam atsirasti yra numatytos kitos sąlygos ir kitas reikalavimo
pagrindas. Šiuo atveju ieškovas reiškė regresinį reikalavimą. Pirmosios
instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo ieškinio
senaties klausimų taikymui ir nagrinėjimui. Teismas turėjo įvertinti byloje
esančius prašymus ir įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo dėl
atsakovo piktnaudžiavimo teise. Ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties
atnaujinimo buvo nurodyti 2007-12-10 pateiktame reikalavime.
Atsakovas UAB „Solaris Baltic“ atsiliepime į
apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Atsakovas bylą nagrinėjant
pirmosios instancijos teisme prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios
instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Ieškovui įrodžius savo teisę į
ieškinio patenkinimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas toliau palaiko
savo prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovo argumentai, kad atsakovas
piktnaudžiavo savo teisėmis ir vilkino susirašinėjimo procedūras, yra
nepagrįsti. Ieškovas ilgą laiką nieko nedarė, kad išspręstų kilusį ginčą be
teismo, o reikalu iš esmės susirūpino likus kelioms savaitėms iki ieškinio
senaties termino pabaigos. Atsakovas po įvykusių autoįvykių iš ieškovo
nesulaukė jokios informacijos ar aiškesnės pozicijos. Tik 2007-05-30 atsakovas
gavo dvi 2007-05-21 pretenzijas, kuriose reikalaujama grąžinti išmokėtas sumas.
Prie pretenzijų buvo pridėtos Lenkijos policijos pažymos, nuostolių skaičiuotės
ir įgaliojimo nuorašai. 2007-06-14 raštu papildomai buvo pateiktos draudimo
sutartys. 2007-07-24 pareiškimu atsakovas nesutiko su pretenzijomis. Kadangi
pretenzijos buvo pareikštos praėjus beveik 3 metams po autoįvykių, atsakovas
išreiškė abejones dėl ieškinio senaties termino tokiems reikalavimams. Ieškovas
iki ieškinio senaties termino pabaigos nesugebėjo atsakovui pateikti visų
įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jo reikalavimas grąžinti išmokėtas
sumas yra pagrįstas. Atsakovas, tik gavęs ieškinį sužinojo, kad ieškovas
draudimo išmokas išmokėjo 2006-07-03 bei 2006-07-05. Ieškovas ieškinio senaties
terminą praleido dėl savo kaltės, todėl ieškinio senaties terminas neturėtų
būti atnaujintas.
Tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į apeliacinį
skundą.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame
procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų
priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų
tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Pirmosios
instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas draudimo įmokas mokėjo,
pažeisdamas nustatytus mokėjimo terminus, padarė išvadą, kad nenustatytas
ieškovo teisių pažeidimas ir neatsirado pagrindas nagrinėti ir taikyti ieškinio
senaties klausimus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio
senaties termino pradžia skaičiuojama pagal pagrindinės prievolės įvykdymo
momentą, t.y. kai ieškovas sumokėjo draudimo išmokas, nes ieškinio senaties terminas
prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Šiuo atveju taikytinas LR CK
1.125 str. 7 d. dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties
terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Teisėjų kolegija
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje
pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta
tvarka. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl ieškinio
senaties termino atnaujinimo ir pripažinimo, kad ieškinio senaties terminas
buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai yra absoliutus sprendimo
negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Šis procesinis pažeidimas
sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa
apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam
teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), nes šių procesinių pažeidimų negali
ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Įstatymų
leidėjas draudžia apeliacinėje instancijoje bloginti apelianto padėtį, todėl byla
perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinėje
instancijoje tiesiogiai išnagrinėjus reikalavimą dėl ieškinio senaties
atnaujinimo, esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, neigiamo
rezultato atveju ieškovas neturėtų procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos
teise ir toks procesinių teisių ribojimas yra negalimas. Iš naujo nagrinėdamas
bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius
pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra
kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328
str.). Kolegija nevertina kitų apelianto argumentų, nes skundžiamas sprendimas
naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo
nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su
ieškinio dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8
str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328
str.).
Apeliantas sumokėjo pagal 2008-06-10 mokėjimo nurodymą
(b.l.101) 716 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Panaikinus pirmosios
instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo,
yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties
vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR
CPK 80 str., 87 str.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,
n u t a r ė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo
2008 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovui UAB „BTA draudimas“ 716 Lt žyminio
mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kolegijos
pirmininkė
Neringa Švedienė
Teisėjai
Dalia Višinskienė
Henrichas Jaglinskis