Administracinė byla Nr. A-567-146/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03126-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. K.(toliau – ir pareiškėjas)kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT,Tarnyba) direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. TE-110 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-110).
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu FNTT direktoriaus Įsakymu Nr. TE-110, atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-3-4528 (toliau – ir TP išvada), jam (FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiajam tyrėjui) buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai esą jis laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas, t. y. darbo kompiuteryje (inv. Nr.380) , kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir saugojimui, sukūrė ir laikė Rinkmenas Nr.1 ir Nr.2, taip pat laikė Rinkmenas Nr.3-Nr.8, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius darbą su įslaptinta informacija. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tam, kad pareigūnas galėtų būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. ir pareigūno kaltę.Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Įsakyme Nr. TE-110 ir TP išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais tai pasireiškė. TP išvadoje nenurodyta , kodėl dokumentų su įslaptinta informacija buvimas pareiškėjui skirtame kompiuteryje yra įvardytas kaip jo aplaidumas, kai apie dokumentų buvimą kompiuteryje pareiškėjui apskritai nebuvo žinoma bei, kita vertus, apie negalėjimą jų rengti turimu kompiuteriu jam taip pat nebuvo žinoma. Pareiškėjas teigė, kad pagal jo turėtus duomenis apie suteiktų priemonių tinkamumą darbui su įslaptinta informacija, jis visada atsakingai vertino savo veiksmus tarnybos metu ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad darbui su įslaptinta informacija skirtos priemonės realiai tam nepritaikytos.Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, esą pareiškėjas dėl aplaidumo pažeidė teisės aktų nuostatas, tačiau, pasak pareiškėjo, jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Tarnyboje nebuvo patvirtinti įslaptintų duomenų automatizuoto duomenų apdorojimo (toliau – ir ADA) sistemos nuostatai bei tokių duomenų saugos nuostatai, t. y. pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad FNTT iš viso neturėjo patvirtintos įslaptintų duomenų automatizuoto duomenų apdorojimo sistemos veikimo tvarkos bei jos naudojimo saugos tvarkos. Šie nuostatai FNTT buvo patvirtinti tik 2014 m. balandžio 10 ir 2014 m. balandžio 15 d., t. y. po to, kai pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuose savo poziciją grindė objektyviu nežinojimu, jog jam darbui suteiktas kompiuteris nebuvo skirtas darbui su įslaptinta informacija, taip pat jam Tarnyboje skirtos laikmenos, buvo registruotos pažeidus nustatytą tvarką, t. y. praėjus 2 metams nuo tos dienos, kai jos privalėjo būti registruotos.Pareiškėjas akcentavo, kad kompiuterį ir laikmenas darbui jam suteikė Tarnyba, todėl jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jam skirtos darbo priemonės nebuvo skirti jo tiesioginėms pareigoms, t. y. darbui su įslaptinta informacija, atlikti.Pareiškėjas pažymėjo, kad jam darbui skirtas kompiuteris (inv. Nr.380)darbo Tarnyboje metu buvo pakeistas, o asmens vartotojo sąskaitos vardas (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas pareiškėjui pradėjus dirbti FNTT ir niekada nesikeitė. Prie savo asmens vartotojo sąskaitos galima prisijungti ir iš kito kompiuterio. Asmens sąskaitos vartotojo vardo numeris bei slaptažodis FNTT Administravimo valdybos Informacinių sistemų skyriui visuomet žinomas, nes šiuos duomenis sukuria ir prižiūri šio skyriaus darbuotojai. Pareiškėjas akcentavo kad jo tarnybos metu nė vienas dokumentas su įslaptinta informacija, taip pat ir įslaptinta informacija,niekada nebuvo prarasta ar kitaip paviešinta.
Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 27–31).
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės, kad pagal vartotojo vardą (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas pareiškėjui, nustatytas (įrodytas) Rinkmenų Nr. 1 ir Nr. 2 kūrėjas (rengėjas) – pareiškėjas. Rinkmenų Nr. 1 ir Nr. 2 turinys yra tapatus įslaptintoje byloje Nr. 3.410V-RN saugomiems dokumentų originalams, kuriuose dokumento rengėju nurodytas būtent pareiškėjas. Pats pareiškėjas patvirtina aplinkybę, kad kompiuteris (inv. Nr. 380) jam buvo skirtas 2012 metų viduryje, t. y. iki šių rinkmenų sukūrimo.Nustatyta tiksli Rinkmenų Nr. 1 ir 2 sukūrimo data: Rinkmeną Nr. 1 pareiškėjas sukūrė 2012 m. lapkričio 14 d. ir iki 2014 m. sausio 28 d. ją laikė kompiuteryje; Rinkmeną Nr. 2 pareiškėjas sukūrė 2013 m. gegužės 3 d. ir iki 2014 m. sausio 28 d. ją laikė kompiuteryje. Patikrinimo dieną (2014 m. sausio 28 d. Rinkmenos Nr. 1 ir Nr. 2 buvo laikomos pareiškėjui skirtame kompiuteryje, kuris nėra skirtas įslaptintai informacijai apdoroti ir saugoti, t. y. Rinkmenos Nr. 1 ir 2 sukurtos ir laikytos tame pačiame kompiuteryje. Minėti pareiškėjo padaryti pažeidimai truko nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 28 d. ir nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. sausio 28 d.2014 m. sausio 28 d. Patikrinimo komisijai atliekant pareiškėjo darbo vietos patikrinimą, pareiškėjas buvo prie savo darbo stalo, ant kurio buvo kompiuteris (inv. Nr. 380). Patikrinimo komisija, dalyvaujant pareiškėjui, naudodama klonavimo įrenginį, atliko minėto kompiuterio standžiojo disko kopiją, kuriame buvo rastos šios rinkmenos. Pasirašydamas patikrinimo aktą, pareiškėjas jokių pastabų nei raštu, nei žodžiu nepateikė.
Tarnybinio patikrinimo metu surinkti faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Rinkmenos Nr. 3–8 buvo sukurtos pagal pareiškėjui priskirtą vartotojo kodą, t. y. Rinkmenų Nr. 3–8 kūrėjas (rengėjas) yra pareiškėjas. Šį faktą įrodo ir tai, kad dokumento vykdytoju nurodytas būtent pareiškėjas, bei tai, kad Įslaptintų dokumentų registracijos žurnaluose pagal šių dokumentų duomenis vykdytoju nurodytas taip pat pareiškėjas. Nustatyta, kad Rinkmeną Nr. 3 jis sukūrė 2011 m. rugsėjo 19 d., tiksliai nenustatytą dieną įkėlė ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje (inv. Nr. 380); Rinkmeną Nr. 4 – sukūrė 2011 m. rugsėjo 19 d., tiksliai nenustatytą dieną, įkėlė ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje; Rinkmeną Nr. 5 – sukūrė 2012 m. kovo 21 d., tiksliai nenustatytą dieną įkėlė ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje; Rinkmeną Nr. 6 – sukūrė 2012 m. kovo 21 d., tiksliai nenustatytą dieną įkėlė ir laikė iki 2014 m. sausio 28 d.; Rinkmeną Nr. 7 – sukūrė 2008 m. sausio 2 d., tiksliai nenustatytą dieną įkėlė ir laikė iki 2014 m. sausio 28 d.; Rinkmeną Nr. 8 – sukūrė 2008 m. rugpjūčio 27 d., tiksliai nenustatytą dieną įkėlė ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje.
Pasak atsakovo, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo galimybės surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas Rinkmenas Nr. 3–8 surinko (sukūrė) kompiuteriu (inv. Nr. 380), kuriame jos buvo rastos. Todėl tarnybinio patikrinimo metu buvo prieita prie išvadų, kad Rinkmenos Nr. 3–8 nenustatytu laiku iš nenustatyto įrenginio (kompiuterio ar laikmenos) buvo perkeltos į kompiuterį, kurio inv. Nr. 380. Dėl šių priežasčių Tarnyba, negalėdama paneigti fakto, kad minėtos rinkmenos buvo sukurtos įrenginyje (kompiuteryje, laikmenoje), kuriame tokius veiksmus buvo galima atlikti, šią tarnybinio patikrinimo dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už Rinkmenų Nr. 3–8 sukūrimą pažeidžiant teisės aktus, taip pat į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įrodyta, jog visų Rinkmenų Nr. 1–8 rengėjas yra būtent pareiškėjas bei įrodytas jų laikymo kompiuteryje (inv. Nr. 380) faktas, aplinkybės, susijusios su tarnybinio kompiuterio ir USB laikmenų skyrimu, nėra reikšmingos vertinant pareiškėjo veiksmus ir atsakomybės laipsnį. Tarnybinės atsakomybės kvalifikavimui neturi reikšmės Rinkmenų Nr. 3–8 laikymo kompiuteryje (inv. Nr. 380) trukmė, nes pats laikymo jame faktas yra neteisėtas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl Rinkmenų Nr. 3–8 sukūrimo aplinkybių, kompiuterių keitimo bei laikmenų registravimo laikytini nepagrįstais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-76/2011yra konstatuota, kad nei aplinkybė, kad darbdavys neužtikrino tinkamų darbo su įslaptinta informacija sąlygų, nei jokios kitos aplinkybės negali pateisinti fakto, jog asmuo nesilaikė įstatymu nustatytų valstybės ar tarnybos paslapčių naudojimą arba saugojimą nustatytų reikalavimų ir įslaptintą informaciją laikė (saugojo) kompiuteryje, turinčiame interneto prieigą, kuris nėra skirtas darbui su įslaptinta informacija. Todėl pareiškėjo minimos aplinkybės negalėjo ir negali pateisinti fakto, kad pareigūnas nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) nuostatų, draudžiančių įslaptintą informaciją laikyti tam nepritaikytame kompiuteryje. Tai žinodamas pareiškėjas privalėjo visus darbus, susijusius su įslaptintos informacijos administravimu, atlikti tam skirtoje, tinkamai užregistruotoje laikmenoje, t. y. vadovaujantis Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1014 (toliau – ir Aprašas), 1 punktu, įslaptintą informaciją jis privalėjo įrašyti, tvarkyti ir laikyti specialiai tokiai informacijai skirtose laikmenose.
Atsakovo teigimu,pareiškėjo skunde pareikšti priekaištai Tarnybai dėl ADA sistemos nuostatų yra nesusiję su atlikto tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtu sprendimu. Rinkmenose Nr. 1–8 esanti informacija sudaro tarnybos paslaptį pagal turinį, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, todėl vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, tokios informacijos saugumo užtikrinimui nėra taikomi ADA sistemos reikalavimai. Todėl TP išvados konstatuojamojoje dalyje pareiškėjui nebuvo taikyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 40 straipsnio 3 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai.Pareiškėjas, eidamas Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus(toliau ir Tarnybos SUV OS) vyriausiojo tyrėjo pareigas, pagal Tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtintus pareigybių aprašymus vykdė ne tik funkcijas, susijusias su kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) vykdymu, bet ir kitas funkcijas, kurių vykdymui įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimai nėra keliami. Todėl pareiškėjo siekis atsakomybę dėl tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimo perkelti darbdaviui yra nepagrįstas.Pareiškėjas, kaip įslaptintos informacijos rengėjas, turintis leidimą dirbti su įslaptinta informacija, turinčia slaptumo žymą „Visiškai slaptai“, rengęs įslaptintus dokumentus, be to, užimdamas vyriausiojo tyrėjo pareigybę, kuri skiriama pareigūnams, turintiems aukštą profesinę kvalifikaciją, aukštą teisinę sąmonę bei kitas dalykines savybes, kurios patvirtina pareigūno tinkamumą eiti tokio lygio pareigas, privalėjo tinkamai informaciją kvalifikuoti, suteikti jai slaptumo kategorijas, t. y. tinkamai vertinti atliekamą darbą, todėl privalėjo jam patikėtame kompiuteryje, kuris yra be specialios apsaugos, nekurti ir nelaikyti (nesaugoti) tokio pobūdžio informacijos, o jei atsirado tokia informacija (Rinkmenos) – nedelsiant ją pašalinti. Šių veiksmų neatlikęs, pareiškėjas pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, kuri aiškiai nurodo, kad įslaptintai informacijai visuose tokios informacijos administravimo etapuose turi būti užtikrinta reikiama apsauga visą jos įslaptinimo terminą.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo aiškiai suformuluota pareiškėjo veiksmų kaltės forma ir jos turinys: netinkamai atliko savo pareigas – netinkamai tvarkydamas ir laikydamas tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, aplaidžiai vykdė jam nustatytas funkcijas. Pareiškėjo kaltės turinys apėmė ne vien tik įslaptintos informacijos buvimo kompiuteryje faktą, kaip skunde teigia pareiškėjas, bet ir Rinkmenų Nr. 1–8, sudarančių tarnybos paslaptį, sukūrimą (įkėlimą) ir laikymą kompiuteryje, kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir laikymui. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės: buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys įslaptintos informacijos administravimą, bei kilo reali grėsmė, kad įslaptinta informacija bus atskleista ar prarasta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d.sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė (b. l. 128–136).
Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2005 m. gruodžio 7 d. buvo išduotas leidimas Nr. 2544 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, kuris galiojo iki 2010 m. gruodžio 5 d., 2010 m. lapkričio 19 d. buvo išduotas leidimas Nr. 1043 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, kuris galioja iki 2015 m. lapkričio 18 d.
Tarnybos direktoriaus 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 86-V patvirtinto Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2008 m. sausio 30 d., 18 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina konfidencialumą ir slaptumą operatyvinėje veikloje bei ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą. Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-53 patvirtinto Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2011 m. kovo 1 d., 7.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas operatyvinę veiklą vykdo vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o pagal 7.12 punktą užtikrina konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą operatyvinėje veikloje bei ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą. Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtinto Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2011 m. kovo 21 d., 7.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais vykdo operatyvinę veiklą bei esant būtinumui atlieka atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, o 7.13 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą operatyvinėje veikloje. Tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-321patvirtinto Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. sausio 2 d., 7.1 punkte nustatyta,kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais vykdo kriminalinę žvalgybą bei esant būtinumui atlieka ikiteisminį tyrimą, o 7.1.5 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą kriminalinėje žvalgyboje. Pareiškėjas Tarnybos supažindinimo lape 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. spalio 11 d., 2011 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2013 m. spalio 16 d. parašais patvirtino, kad yra informuotas apie įstatymų nustatytą atsakomybę už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą ir supažintas su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
Tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-14 buvo sudaryta Patikrinimo komisija, kuriai buvo pavesta Tarnybos padaliniuose atlikti patikrinimus, siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojai tinkamai vykdo teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius darbą su įslaptinta informacija, ar tinkamai laikosi Vidaus tvarkos taisyklių. Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1/8-1-368 įpareigojo Patikrinimo komisiją atlikti Tarnybos disponuojamos įslaptintos informacijos administravimo bei Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymosi patikrinimą ir nurodė patikrinti, be kita ko, Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. darbo vietą, kompiuterį ir seifą.Atlikus pareiškėjo kompiuterio Nr. 380, esančio jo darbo vietoje – kabinete Nr. D400, standžiajame diske esančios informacijos apžiūrą, padarytakompiuteriokietojodiskokopija. Patikrinimo komisija 2014 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-3-2514 Tarnybos direktoriui pranešė, kad pareiškėjas savo darbo kompiuteryje, kuris skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija, sukūrė ir saugojo dokumentus (ruošinius), kuriuose yra įslaptinta informacija ir taip galimai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimą, reikalavimus. Iš šio tarnybinio pranešimo turinio teismas nustatė, kad Tarnybos direktorius 2014 m. kovo 18 d. rezoliucija Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas 2014 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1/8-3-1029 kreipėsi į Tarnybos Specialiąją ekspertų komisiją (toliau – ir SEK) su prašymu įvertinti ar pareiškėjo darbo kompiuterio standžiajame diske rastuose ir atspausdintuose dokumentuose (jų ruošiniuose) esanti informacija yra priskirta įslaptintai informacijai, t. y. ar sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, jei taip, tai nurodyti kokiai slaptumo žymai ši informacija priskiriama. SEK 2014 m. kovo 28 d. posėdyje vienbalsiai nutarė, kad pareiškėjo darbo kompiuterio standžiajame diske rastuose ir atspausdintuose dokumentuose (jų ruošiniuose) esanti informacija yra priskirta įslaptintai informacijai, t. y. sudaro tarnybos paslaptį.
Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 1/8-3-1123 kreipėsi į Tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Užduočių skyriaus viršininką su prašymu informuoti, be kita ko, ar pareiškėjo vardu buvo užregistruotos ir įtrauktos į apskaitą laikmenos, skirtos įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti ar kitaip ją administruoti. Specialiųjų užduočių valdybos Užduočių skyrius 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1/5-1-8-1172, be kita ko, informavo Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyrių, kad pareiškėjo vardu įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre 2013 m. birželio 11 d. buvo užregistruota USB atmintinė Nr. L-5-033-13(S). Pareiškėjui 2014 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-1-3274 pranešta, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, nurodyta galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, jis paprašytas iki 2014 m. balandžio 10 d. pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 4 d. savo parašu patvirtino, kad su šiuo tarnybiniu pranešimu susipažino ir nurodė, kad nepriklauso profesinei sąjungai. 2014 m. balandžio 10 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą.
Siekiant nustatyti visą konkretaus dokumento failo istoriją, t. y. koks šio failo pavadinimas diske, kokio dokumento sukūrimo ir paskutinio išsaugojimo datos, bei kada buvo atlikta konkretaus dokumento paskutinė modifikacija, Patikrinimo komisijos nariai, Administravimo valdybos Informacinių sistemų skyriaus vyriausiasis inspektorius ir Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja atliko pareiškėjui priklausančio kompiuterio inv. Nr. 380, standžiajame diske saugomos informacijos papildomą apžiūrą, kurios metu 2014 m. balandžio 24 d. dokumentų (objektų) apžiūros akte nustatė, kad seniausio įslaptinto dokumento paskutinio modifikavimo data yra 2008 m. sausio 2 d., o naujausio – 2013 m. gegužės 3 d. Atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytą prašymą dėl termino atlikti tarnybinį patikrinimą pratęsimo bei pateiktus motyvus, Tarnybos direktorius sutiko pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo terminą 30 dienų.
Tarnyba 2014 m. gegužės 14 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-3-4528, kurioje nustatė, kad bendru laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 28 d. (per faktiškai dirbtą laiką), pareiškėjas netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas ir tuo pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, (įslaptintai informacijai visuose tokios informacijos administravimo etapuose turi būti užtikrinta reikiama apsauga visą jos įslaptinimo terminą), 12 straipsnio 2 dalį (už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose, kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių struktūrinių padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems ši informacija yra patikėta. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija patikėta), 19 straipsnio 1 punktą (asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, privalo: žinoti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti); Aprašo 13 punkto (laikmenos, kuriomis disponuoja paslapčių subjektas, rangovas (subrangovas), privalo būti įtrauktos į apskaitą), Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 86-V, 18 punktą; minėtasPareigybėsaprašymonuostatas. Išvadą2014 m. gegužės 14 d. patvirtino Tarnybos direktoriaus pavaduotojas ir nurodė, kad skiria tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. TE-110 V. K., Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiajam tyrėjui, už padarytą tarnybinį nusižengimą paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Nesutikdamas su Įsakymu Nr. TE-110, pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas neneigia, jog turėjo vartotojo vardą (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina2014 m. gegužės 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 04/8-3-4317. Teisingai nustatyta,kad jis yra Rinkmenų Nr. 1 ir 2 kūrėjas. Nustatyta tiksli Rinkmenų Nr. 1 ir Nr. 2 sukūrimo data: Rinkmeną Nr. 1 pareiškėjas sukūrė 2012 m. lapkričio 14 d. ir iki 2014 m. sausio 28 d. ją laikė kompiuteryje (inv. 380), Rinkmeną Nr. 2 pareiškėjas sukūrė 2013 m. gegužės 3 d. ir iki 2014 m. sausio 28 d. ją laikė kompiuteryje. Patikrinimo dieną (2014 m. sausio 28 d.) Rinkmenos Nr. 1 ir 2 atlikto buvo laikomos pareiškėjui skirtame kompiuteryje (inv. Nr. 380), kuris nėra skirtas įslaptintai informacijai apdoroti ir saugoti, t. y. Rinkmenos Nr. 1 ir 2 sukurtos ir laikytos tame pačiame kompiuteryje (inv. Nr. 380). Rinkmena Nr. 1 buvo sukurta 2012 m. lapkričio 14 d. ir laikyta kompiuteryje iki 2014 m. sausio 28 d., o tai reiškia padaryto pažeidimo pradžios (nuo 2012 m. lapkričio 14 d. sukūrimo ir laikymo pradžios) ir pabaigos (rinkmenos laikymo iki 2014 m. sausio 28 d.) momentą. Rinkmena Nr. 2 buvo sukurta 2013 m. gegužės 3 d. ir laikyta kompiuteryje iki 2014 m. sausio 28 d., o tai reiškia padaryto pažeidimo pradžios (nuo 2013 m. gegužės 3 d. sukūrimo ir laikymo pradžios) ir pabaigos (rinkmenos laikymo iki 2014 m. sausio 28 d.) momentą. Nustatytos aplinkybės taip pat įrodo, kad Rinkmenos Nr. 3 – 8 buvolaikomospareiškėjuiskirtamekompiuteryje(Nr. 380).
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad: įslaptinta informacija – paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti objektai (1 d.); įslaptintas dokumentas – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta fiksuota informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti; vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos rinkmenos, kino ir fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai), taip pat bet kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos laikmenų kopijos (4 d.); įslaptintos informacijos apsauga – apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas siekiant išvengti įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo (13 d.); fizinė apsauga – visuma fizinių, mechaninių, elektroninių ir procedūrinių apsaugos priemonių bei metodų, užtikrinančių teritorijų, patalpų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar kuriose tokia informacija yra saugoma, apsaugą nuo neteisėto patekimo į jas bei jose saugomos įslaptintos informacijos apsaugą nuo pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo, atskleidimo, praradimo; ji taikoma atsižvelgiant į saugomos informacijos slaptumo žymas, svarbą, tokios informacijos apimtį bei tokių teritorijų, patalpų ar darbo vietų priskyrimą atitinkamai saugumo zonai (19 d.); automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga – mechaninių, programinių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių visuma, užtikrinanti ADA sistemose ir tinkluose saugomos, apdorojamos bei šiais tinklais perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą (konfidencialumą), prieinamumą teisėtiems informacijos naudotojams bei tokios informacijos vientisumą ir autentiškumą (23 d.); ADA sistemos ir tinklai – iš vieno ar daugiau kompiuterių, išorinių įrenginių ir programinės įrangos sudarytos ir informacinių technologijų pagrindu veikiančios infrastruktūros visuma, skirta atlikti įslaptintos informacijos automatizuoto apdorojimo ir saugojimo funkcijas, ir elektroninių ryšių tinklai, kuriais perduodama įslaptinta informacija (išskyrus viešuosius ryšių tinklus) (34 d.).
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo3 straipsnio 7 dalį, įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, įslaptintos informacijos administravimo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ADA sistemų ir tinklų apsaugos) reikalavimai.Įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti ir ADA sistemose ir tinkluose saugoti skirtų laikmenų, kuriomis disponuoja paslapčių subjektai, administravimo procedūros įtvirtintos Apraše.
Teismas, įvertinęs teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėjo prie išvadų, kad pareiškėjo sukurtos rinkmenos, kuriose buvo įslaptintos informacijos, laikytinos įslaptintais dokumentais, todėl joms visuose jose įtvirtintos įslaptintos informacijos administravimo etapuose visą jos įslaptinimo terminą turėjo būti užtikrinta reikiama fizinė apsauga, įskaitant ir ADA sistemos ir tinklų, kuriuose ši informacija yra apdorojama, apsaugą. Pareiškėjui buvo patikėta rinkmenose saugotos informacijos apsauga, todėl jis buvo tiesiogiai atsakingas už šios įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, kurie ne tik lėmė, bet ir galėjo lemti tokios informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą.Pareiškėjas privalėjo žinoti ir vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus, Aprašo 13 punkte įtvirtintą reikalavimą, pagal kurį visos laikmenos, įskaitant kompiuterio (inv. Nr.380) standųjį diską, kuriomis disponuoja paslapčių subjektas, jeigu jose yra įrašoma įslaptinta informacija, privalėjo būti įtrauktos į apskaitą, t. y. nustatyta tvarka įregistruotos Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre.
Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; buvo pasirašytinai susipažinęs su Pareigybės aprašymuose įtvirtintomis nuostatomis ir teisės aktais, reglamentuojančiaisįslaptintosinformacijosapsaugą, pagal kurias jis privalėjo užtikrinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus pagrindinius įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principus, operatyvinę veiklą vykdyti vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, užtikrinti konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą operatyvinėje veikloje, kriminalinėje žvalgyboje. Šie faktai patvirtina, kad teisės aktų reikalavimai dėl įslaptintos informacijos saugojimo, apdorojimo ar kitokio jos administravimo pareiškėjui buvo žinomi, tačiau jie nebuvo vykdomi taip, kaip nustato įstatymai. Pareiškėjas žinojo, kad ginčo laikotarpiu jam patikėtas tarnybines funkcijas, susijusias su įslaptinta informacija ir jos naudojimu, privalo vykdyti griežtai laikydamasis teisės aktuose, kuriuose sureguliuota darbo su įslaptinta informacija tvarka, darbui su įslaptinta informacija nepritaikyto darbinio kompiuterio (inv. Nr.380) standžiajame diske kūrė ir saugojo dokumentus, kuriuose buvo įslaptinta informacija.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu darbo kompiuterio (inv. Nr. 380) standžiajame diske, kuris nebuvo įtrauktas į apskaitą ir nustatyta tvarka įregistruotas Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre, sukurdamas ir saugodamas rinkmenas, kuriose buvo pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą, o jo veiksmai galėjo lemti patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą. Todėl atsakovas Įsakymu Nr. TE-110 tokius pareiškėjo veiksmus pagrįstai pripažino tarnybiniu nusižengimu.
2014 m. sausio 28 d. patikrinimo akte fiksuota, kad atlikta Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. darbo vietos, kompiuterio (inv. Nr. 380) ir seifo apžiūra jo darbo vietoje – kabinete Nr. D 400, padaryta šio kompiuterio kietojo disko kopija (šio akto grafoje „Patikrinti (apžiūrėti) šie daiktai (objektai:) nurodyta, kad apžiūrėtas kompiuteris inv. Nr. 380,o grafoje „Patikrinimo metu rasta ir paimta“į rašyta, kad buvo padaryta pareiškėjo kompiuterio inv. Nr. 2294 kietojo disko kopija). Tai teismas vertino kaip rašymo apsirikimą. Pareiškėjas neginčija, kad dirbo su kompiuteriu inv. Nr. 380, kad dalyvavo atliekant šio kompiuterio kietojo disko skanavimą. Iš minėto akto teismas nustatė, kad inv. Nr. 2294 yra pažymėtas stalas. 2014 m. balandžio 24 d. duomenų (objektų) apžiūros aktu fiksuota, kada apžiūrėta kompiuterio, inv. Nr. 380, standžiajame diske saugoma informacija. Esant minėtam fiksavimui, teismui nekilo abejonių, kad nuskanuotas kompiuterio Nr. 380, kuriuo dirbo pareiškėjas, kietasis diskas, taip pat, kad apžiūrėta ir jame saugoma informacija. Pareiškėjo atstovė kėlė klausimą, kad kietasis diskas nuskanuotas ne tuo įrenginiu, kuris nurodomas patikrinimo akte, pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas kitoks įrenginio pavadinimas. 2014 m. sausio 28 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kompiuterio kietojo disko kopija padaryta naudojant klonavimo įrenginį „TABLEAU“ FORNNSIC DUPLIKATOR TD, o tarnybinio patikrinimo išvadoje rašoma, kad naudotas klonavimo įrenginys „Imagine Masster Solo-4“. Tokį įrašų neatitikimą teismas vertino kaip neesminį. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo kompiuterio klonavimo fakto ir laiko. Teismui nekilo abejonių, kad bylos dokumentuose fiksuota ta informacija, kuri rasta pareiškėjo darbo kompiuteryje Nr. 380, todėl teismas detaliau nepasisakė dėl kompiuterio klonavimo fakto, laiko, aplinkybių ir kompiuterio Nr. 380 kietajame diske rastos informacijos. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas nusprendė, kad Įsakymas Nr. TE-110, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį įsakymą nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (b. l. 138–146).
Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas. Teismas padarė esminius įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, pažeidimus. Teismas sprendimą priėmė neišreikalavęs į bylą ir neištyręs įrodymų (Rinkmenų Nr. 1–8, pareiškėjo kompiuterio inv. Nr. 380 kietojo disko kopijos, kurioje esą fiksuotos Rinkmenos Nr. 1–8 bei rinkmenų savybių formos), kurių pagrindu buvo surašyta TP išvada, lėmusi Įsakymo Nr. TE-110 priėmimą, pareiškėjo neteisėtą veiką konstatavo remdamasis vien TP išvados klaidingais ir prieštaringais duomenimis.Teismas nevertino dokumentuose, esančių esminių neatitikimų, jų neaptarė ir nepašalino pagrįstų abejonių dėl tikrojo procesinių veiksmų ir tirtų objektų turinio. 2014 m. sausio 28 d. patikrinimo akto ir 2014 m. balandžio 24 d. dokumentų (objektų) apžiūros akto turinys rodo, kad apžiūrėtas buvo ne patikrinimo metu paimtas kompiuterio inv. Nr.2294 kietasis diskas, ne TP išvadoje minimas kompiuterio inv. Nr. 380 standusis diskas, o vartotojo sąskaita (duomenys neskelbtini). Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kviesti specialistą, todėl byloje liko nepašalintos abejonės, ar kompiuterio Nr. 380 kietasis diskas tapatus vartotojo sąskaitai (duomenys neskelbtini). Teismas neįsitikino ir iš pateiktų procesinių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kaip prieš dokumentų (objektų) apžiūrą buvo identifikuota apžiūrėta vartotojo sąskaita (duomenys neskelbtini), kurią teismas įvardija kompiuterio Nr.380 standžiuoju disku.Esant visumai rašymo apsirikimų, skirtingų procesiniuose dokumentuose apžiūrimų objektų pavadinimų bei pačių tyrimo objektų, t. y. ir rinkmenų buvimo ir laikmenos, kurioje tos rinkmenos rastos, nebuvimo, neteisėtos veikos padarymo faktą vertinti tik pagal šiuos klaidingus dokumentus nėra pagrįsta ir teisėta.Byloje nepašalintos abejonės dėl rinkmenų buvimo fakto pareiškėjo kompiuteryje Nr. 380.Teismas nenustatė ir sprendime nemotyvavo pareiškėjo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties, nepasisakė, kaip įsitikino pareiškėjo kalte netinkamai (aplaidžiai) atlikus savo pareigas, t. y. nepašalinus iš tarnybinio kompiuterio Nr. 380 rinkmenų Nr.1–8, apie kurių buvimą pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Neturėdamas specialių žinių, teismas ėmėsi vertinti dokumentų (objektų) apžiūros protokolo pagrįstumą, analizavo prie jo prijungtus anglų kalba surašytus priedus, pripažino, kad klonavimo įrenginių skirtingas nurodymas nėra esminis pažeidimui konstatuoti.
Apeliantas prašė atnaujinti įrodymų tyrimą (išreikalauti iš atsakovės Rinkmenas Nr.1-8, kompiuterio inv. Nr.380 kietojo disko kopiją; pareikalauti, kad Tarnyba atliktų pakartotinę kompiuterio inv. Nr.380 kietojo disko dokumentų apžiūrą dalyvaujant pareiškėjui; iškviesti liudytoju Tarnybos Administravimo valdybos Informacinių sistemų skyriaus specialistą).
Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 152–155).
Atsakovo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas materialinės bei procesinės teisės normų ir tinkamai jas taikydamas.Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti faktiniai duomenys ir nustatyta, kad būtent apelianto darbo kompiuteryje apžiūros metu rastas rinkmenas rengė apeliantas: įslaptintų dokumentų registracijos žurnaluose pagal šių dokumentų duomenis vykdytoju nurodytas taip pat jis, o Rinkmenų Nr. 1 ir 2 turinys yra tapatus įslaptintoje byloje saugomiems dokumentų originalams, kuriuose dokumento rengėju nurodytas apeliantas.Nustačius, kad nėra galimybės patikrinti, ar Rinkmenose Nr. 3–8 esantis informacijos turinys yra tapatus šių dokumentų originalų informacijos turiniui, buvo kreiptasi į Specialiąją ekspertų komisiją, prašant ją įvertinti, ar pateiktose dokumentų rinkmenose užfiksuota informacija priskirtina įslaptintai informacijai.Pareiškėjas dalyvavo 2014 m. sausio 28 d. atliekant jo darbo vietos apžiūrą, bei atliekant darbo kompiuterio (inv. Nr. 380) kietojo disko kopiją, naudojant klonavimo įrenginį. Šios aplinkybės užfiksuotos 2014 m. sausio 28 d. patikrinimo akte, kurį pareiškėjas pasirašė. Patikrinimo medžiagoje padaryti rašymo apsirikimai neturėjo įtakos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui. Apelianto teiginys esą teismas nematė ir neįsitikimo Rinkmenų Nr. 1–8 buvimu, neatitinka tikrovės. Teisėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. įrašai patvirtina apie susipažinimą su jam pateiktais įslaptintais dokumentais, tarp jų - ginčo rinkmenomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. TE-110, kuriuo Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. K. buvo skirta tarnybinė nuobauda už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą, t.y. už tai, kad jis tarnybos paslaptį sudarančią informaciją tvarkė ir laikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (VTPĮ 3 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1 punktą, Aprašo 13 punktą, Instrukcijos 15 ir 18 punktus).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas skundą atmetė, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus.Atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį ir jame išdėstytą prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir rinkti įrodymus teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas (ABTĮ 136 straipsnis), remiantis byloje esančia medžiaga, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iškeltus ginčijamus klausimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo ir įstatymų taikymo, kuriais grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 130 str.1 d. 5, 6 punktai). Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 81 straipsnis) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 d.2 p.).
Pagal ABTĮ 142 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktais nesiremia, o byloje nėra duomenų apie aplinkybes, kurias būtų galima kvalifikuoti pagal kurį nors iš ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo klausimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrino, ar pareiškėjo nurodytas aplinkybes yra pagrindas vertinti kaip procesinės teisės normų pažeidimus dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).
Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 86 str.2 d., 87 str. 4 d. 2–4 p.).
Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d.,72 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ne kartą yra nurodęs, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas tarnybinio ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę, atleisti jį iš tarnybos, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. sausio 19 d. Nr. A146-2783/2014, 2014 m. balandžio 22 d. Nr.A146-278/2014, 2013 m. kovo 12 d. Nr. A146 -395/2013, 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. A552-2712/2012, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62–2207/2011,2011 m. vasario 17 d. Nr. A62–773/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6–2160/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą LVAT praktiką, nagrinėjimo tarnybinio ginčo atveju, kurio esmę sudaro pareiškėjui (FNTT statutiniam pareigūnui) skirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas, įrodinėjimo našta tenka atsakovui.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra viena iš vidaus reikalų įstaigų. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam tarnybos santykių srityje taikytinos šio Statuto normos. Vidaus tarnybos statute apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 straipsnio 6 dalis) Teismas, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, turi nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu padarė atitinkamas (konkrečias) veikas, kuriomis pažeidė Statuto ir kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką (konkrečias normas), neatliko tarnybos pareigų ar jas atliko netinkamai, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad valstybės tarnautojas jas pažeidė. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti nurodant kokias būtent teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tyrimo metu nustatytais (konkrečiais) savo veiksmais ar neveikimu, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (LVAT 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A662-2270/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byla Nr. A-1934-146/2015 ir kt.).
Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šią Statuto normą įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas yra Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (bylai aktuali Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos direktorių apie Tarnybos SUV OS vyriausiojo tyrėjo V. K. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą 2014 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu informavo Tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.V-14 sudaryta patikrinimo komisija, įvykdžiusi pavedimą patikrinti Tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus kai kurių vyriausiųjų tyrėjų (tarp jų V. K.) darbo vietas, kompiuterius ir seifus, tikslu patikrinti teisės aktų, reglamentuojančių darbą su įslaptinta informacija bei vidaus tvarkos taisyklių, reikalavimų vykdymą. Patikrinimo komisija 2014 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu informavo Tarnybos vadovą, kad 2014 m. sausio 28 d. patikrinusi Tarnybos SUV OS vyriausiojo tyrėjo V. K. darbo vietoje (Tarnybos patalpų (duomenys neskelbtini), kabinetas Nr.D400, darbo stalas inv. Nr.2294) esantį jo darbo kompiuterį (inv. Nr.380), skirtą darbui su neįslaptinta informacija, padarė šio kompiuterio standžiojo disko kopiją, atlikusi jo apžiūrą kataloge„My documents“ rado dokumentų rinkmenas su įslaptintai informacijai suteikiamomis žymomis. Minėtas Patikrinimo komisijos 2014 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas Tarnybos direktoriui buvo pagrindas taikyti Aprašo 6 punktą 2014 m. kovo 18 d. pavedant Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 3 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kurio turinys iš esmės atitinka Aprašo 6 punkto reikalavimus, Tarnybos SUV OS vyriausiasis tyrėjas V. K. 2014 m. balandžio 4 d. buvo pasirašytinai informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, pateikti turimi duomenys apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (nurodant konkrečius duomenis apie pareiškėjo darbo kompiuteryje, kuris skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija, rastas rinkmenas su įslaptinta informacija, sudarančia tarnybos paslaptį), išaiškintos tikrinamojo teisės ir pareigos, pasiūlyta pateikti paaiškinimą.
Pagal Aprašo 19 punktą tikrinamas pareigūnas turi teisę: teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus (19.1 p.);baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Su tarnybinio patikrinimo medžiagos įslaptinta informacija supažindinami tik tikrinami pareigūnai, turintys nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija (19.2 p.);tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą (19.3p.); pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus (19.4 p.).
Byloje yra duomenys, kad apeliantas naudojosi Aprašo 19.1 punkte numatyta tikrinamojo teise teikti paaiškinimus ir pateikė 2014 m. balandžio 10 d. paaiškinimą, kuriame tarnybinio nusižengimo padarymą neigė šiais pagrindiniais argumentais: 1) teigė, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytų 8 rinkmenų su informacija, sudarančia tarnybos paslaptį, darbo kompiuteryje (inv. Nr.380) nerengė ir nesaugojo; 2) darbo priemonę - kompiuterį (inv. Nr.380) gavo 2012 metų viduryje, todėl šiuo kompiuteriu negalėjo parengti rinkmenų, kurios pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodomos kaip 2007 m. sausio 2 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. sausio 6 d., 2012 m. kovo 15 d., 2012 m. kovo mėn., 2011 m. rugsėjo 30 d. rinkmenos; 3) tik iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą sužinojo, jog jam perduotas darbo kompiuteris yra skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad jis objektyviai nežinojo, jog jam tiesioginių pareigų vykdymui nebuvo skirta tinkama darbo priemonė; 4) patikrinimo metu ir iki pavedimo pradėti tarnybinį patikrinimą ir pareiškėjo nebuvo paimta jo turima laikmena su įslaptintą informaciją sudarančiomis rinkmenomis; 5) ankstesnių kasmetinių patikrinimų metu (iki 2014 m. sausio 28 d.) nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo darbo kompiuteryje (inv.Nr.380) yra rinkmenos su įslaptinta informacija, todėl kyla pagrįstos prielaidos, kad pareiškėjo darbo kompiuteris neapsaugotas nuo kenkėjiškos programinės įrangos ir pareiškėjo laikmenoje turimos (turėtos) rinkmenos be jo valios ir jam nežinant galėjo būti išsaugotos kompiuterio atmintyje, nors pareiškėjas kompiuterio darbo trikdžių nepastebėjo; 5) pareiškėjo tarnybos metu nė vienas dokumentas su įslaptinta informacija nebuvo prarastas, įslaptinta informacija nebuvo paviešinta.
Byloje yra duomenys, kad Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus vadovas, gavęs tikrinamo pareigūno V. K. 2014 m. balandžio 10 d. paaiškinimą, 2014 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi Tarnybos direktorių, prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų (Aprašo 22 punktas), nes turi būti dar kartą patikrinta turima informacija, atsižvelgiant į paaiškinime nurodytas aplinkybes, išsamiai ištirtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, priežastys ir sąlygos ir kt. Tarnybos vadovui pratęsus tarnybinio patikrinimo terminą, patikrinimas truko nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., t.y. neviršijant Aprašo 22 punkte nustatyto termino.
Iš TP išvados turinio matyti, kad atsižvelgiant į tikrinamo pareigūno paaiškinimuose iškeltus klausimus, tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta pareiškėjo darbo kompiuterio (inv.Nr.380), kuris skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija, standžiajame diske patikrinimo dieną (2014 m. sausio 28 d.) buvusios (laikytos) informacijos papildoma apžiūra,dalyvaujant Tarnybos informacinių technologijų specialistui, siekiant detalizuoti Rinkmenų Nr.1-Nr.8 istorijas, taip pat imtasi patikrinimo veiksmų nustatyti (palyginti), ar minėtose Rinkmenose esančios informacijos turinys yra tapatus užregistruotų įslaptintų dokumentų originalų turiniui (šiuo klausimu tarnybinį patikrinimą atlikusio Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus vadovas 2014 m. kovo 19 d. kreipėsi į Tarnybos Specialiųjų užduočių skyrių).Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta galimybė palyginti patikrinimo metu pareiškėjo darbo kompiuterio standžiajame diske rastų dviejų rinkmenų (Nr.1 ir Nr.2) informacijos turinį su užregistruotų įslaptintų dokumentų originalų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, esančių TP išvadoje išvardytose įslaptintose bylose, turiniu (turinys tapatus, dokumentų originaluose jų rengėju nurodytas pareiškėjas). Pažymėtina, kad šios dvi rinkmenos tarp bylai aktualių 8 rinkmenų sukurtos vėliausiai(atitinkamai 2012 m. lapkričio 14 d. ir 2013 m. gegužės 3 d.), t.y. tuo laikotarpiu dėl kurio ir pats pareiškėjas 2014 m. balandžio 10 d. paaiškinime neneigė dirbęs kompiuteriu inv. Nr.380. Dėl Rinkmenų Nr.1, Nr.2 tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuotas netinkamas (aplaidus) tarnybos pareigų atlikimas – rinkmenų sukūrimas (atitinkamai 2012 m. lapkričio 14 d. ir 2013 m. gegužės 3 d.) ir laikymas iki 2014 m. sausio 28 d. kompiuteryje, neskirtame darbui su įslaptinta informacija. Pirmosios instancijos teismas su tokiu vertinimu sutiko pagrįstai.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dėl atitinkamų priežasčių nėra galimybės atlikti Rinkmenų Nr.3-Nr.8 informacijos turinio ir šių dokumentų originalų įslaptintose bylose lyginamosios analizės (tapatumo). Buvo nustatyta, kad bylos, susijusios su Rinkmenų Nr.3, Nr.4 turiniu (tarnybiniais pranešimais, kurie operatyvinės veiklos metu parengtų dokumentų registre buvo užregistruoti kaip vykdytojo V. K.) sunaikintos (atitinkamai 2012 m. spalio 10 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. aktais), o bylos, susijusios su Rinkmenų Nr.5, Nr.6 turiniu (operatyvinės veiklos metu parengtų dokumentų registre 2012 m. kovo 16 d. užregistruota išvada ir įslaptintų dokumentų registracijos žurnale 2012 m. kovo 15 d. užregistruotas tarnybinis pranešimas, parengti V. K.) išsiųstos į Lietuvos kriminalinės policijos biurą archyviniam saugojimui. Dėl Rinkmenų Nr.7,Nr.8 buvo nustatyta, kad joje nurodytų asmenų ir su jais susijusios informacijos, kuri buvo pateikta įrašymui į Policijos departamento OIS, yra įrašyti. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad nėra galimybės Rinkmenų Nr.3-Nr.8 turinį palyginti su dokumentų originalais tarnybinį patikrinimą atlikusio Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus vadovas 2014 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į Specialiąją ekspertų komisiją, t.y.į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnyje numatytą subjektą. Pagal minėtą įstatymo normą paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Šių komisijų kompetencijai, be kita ko, priskirta teikti išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo (VTPĮ 13 str.1 d.3 p.), organizuoti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, spręsti kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga (VTPĮ 13 str.1 d. 4 p.). Tarnybos SEK 2014 m. kovo 28 d. pateikė išvadą, kad Rinkmenose Nr.3- Nr.6 (2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. sausio 6 d. , 2012 m. kovo 15 d tarnybiniuose pranešimuose ir 2012 m. kovo mėn.išvadoje), taip pat Rinkmenose Nr.7, Nr.8 (operatyvinės informacijos kortelėse) esanti informacija, sudaro tarnybos paslaptį pagal turinį, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“ (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 2 dalies 20 punktas, 7 straipsnio 3 dalis, Detaliojo sąrašo 39, 45, 46, 117, 190,120, 121 punktai). Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus visą surinktą medžiagą dėl Rinkmenų Nr.3- Nr.8 buvo prieita prie išvadų, kad nėra duomenų, jog šias rinkmenas pareigūnas V. K. sukūrė kompiuteryje ar laikmenoje, kuriuose darbas su įslaptinta informacija nėra galimas, tačiau pakanka duomenų, kad šias rinkmenas jis nenustatytu laiku perkėlė į kompiuterį (inv. Nr.380), kuris skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija, ir laikė šiame kompiuteryje iki 2014 m. sausio 28 d. Pirmosios instancijos teismas su tokiu vertinimu sutiko.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą, iš esmės teisingai nustatė, jog atsakovas 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu, atsižvelgdamas į TP išvadą, pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą (pastabą) už aplaidų pareigų atlikimą įslaptintos informacijos saugojimo srityje.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnį saugoti jiems patikėtas ar einant tarnybines pareigas sužinotas valstybės, tarnybos ir komercines paslaptis yra viena iš pareigūnų, kuriems taikomas šis Statutas, bendrųjų pareigų. Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus nustato specialusis įstatymas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
Pagal bylai aktualios redakcijos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principus visais įslaptintos informacijos (VTPĮ 2 str.1 d.) administravimo etapais, t.y. atliekant įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, registracijos, siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo, saugojimo, sunaikinimo bei apskaitos procedūras (VTPĮ 2 str.7 d.), turi būti užtikrinta reikiama informacijos apsauga (VTPĮ 3 str.5 d.). Įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, įslaptintos informacijos administravimo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ADA sistemų ir tinklų apsaugos) reikalavimai (VTPĮ 3 str.7 d.).
Pagal bylai aktualios redakcijos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokas įslaptinta informacija – paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti objektai (1 p.); įslaptintas dokumentas – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta fiksuota informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti; vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos rinkmenos, kino ir fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai), taip pat bet kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos laikmenų kopijos (4 p.). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nustatė, kad darbui su įslaptinta informacija yra skirti ADA sistemos ir tinklai, t.y. mechaninių, programinių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių visuma, užtikrinanti ADA sistemose ir tinkluose saugomos, apdorojamos bei šiais tinklais perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą (konfidencialumą), prieinamumą teisėtiems informacijos naudotojams bei tokios informacijos vientisumą ir autentiškumą (VTAĮ 2 str. 23 d.). Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta, kad ADA sistemos ir tinklai – iš vieno ar daugiau kompiuterių, išorinių įrenginių ir programinės įrangos sudarytos ir informacinių technologijų pagrindu veikiančios infrastruktūros visuma, skirta atlikti įslaptintos informacijos automatizuoto apdorojimo ir saugojimo funkcijas, ir elektroninių ryšių tinklai, kuriais perduodama įslaptinta informacija (išskyrus viešuosius ryšių tinklus).
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad smulkesnę įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo, naikinimo bei apskaitos tvarką, vadovaudamasi šio Įstatymo penktojo skirsnio nuostatomis, nustato Vyriausybė. Šią įstatymo normą įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas yra Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr.1014 patvirtintas Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašas. Aprašo 4.3 punkte apibrėžiant šiame teisės akte vartojamas sąvokas nurodyta, kad laikmena – atmintinė įslaptintiems duomenims ir (arba) programinei įrangai įrašyti, tvarkyti, laikyti ir saugoti. Laikmenos yra optiniai diskai (CD, DVD,BLUE-RAY), lankstieji diskeliai, standieji diskai, USB atmintinės, atminties kortelės, magnetinės juostos, magnetinės kortelės, įrenginiai, kuriuose atmintinės įmontuotos stacionariai ir kurių negalima išardyti, taip pat kiti objektai, skirti įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti, saugoti. Pagal Aprašo III skyriaus, reglamentuojančio laikmenų žymėjimą ir apskaitą, visos laikmenos, kuriomis disponuoja paslapčių subjektas, privalo būti įtrauktos į apskaitą (Aprašo 13 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurį su paslapčių subjektu sieja tarnybos santykiai. Nagrinėjamai bylai aktualiu pareiškėjo darbo vietos ir kompiuterio patikrinimo metu (2014 m. sausio 28 d.) jis ėjo FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas ir turėjo paslapčių subjekto 2010 m. lapkričio 10 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, galiojusį iki 2015 m. lapkričio 18 d. Leidimą dirbti su aukščiausio slaptumo lygmens įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“ pareiškėjas turėjo ir prieš tai ėjusių 5 metų laikotarpiu (nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gruodžio 5 d.). Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnį atsakingas už personalo patikimumą asmuo, be kita ko, paima iš asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą informaciją; pasirašytinai supažindina asmenis su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su paslapčių subjekto veikla, sąrašu (VTPĮ 20 str.7 ir 8 p.). Byloje esantys instruktavimo (supažindinimo) lapai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2006 metų kiekvienais metais buvo pasirašytinai supažindinamas su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų sąrašais ir įspėjamas dėl atsakomybės. Paskutinį kartą pareiškėjas buvo supažindintas su teisės aktų sąrašu ir įspėtas 2013 m. spalio 16 d., t.y. likus 3 mėnesiams iki bylai aktualaus patikrinimo. Pareigos žinoti sąrašuose nurodytų įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir juos vykdyti pareiškėjui kilo iš Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principų, 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareigų bei SUV OS vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3 punkto.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnį, nustatantį asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareigas, asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, privalo: žinoti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti (1 p.); neatskleisti, neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti (2 p.); patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą (3 p.); užkirsti kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes nedelsdamas pranešti atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui (5 p.);nedelsdamas pranešti atsakingam asmeniui apie patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar atskleidimą, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus (6 p.). Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsakingas paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose, kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių struktūrinių padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems ši informacija yra patikėta. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija patikėta.
Tarnybos SUV OS vyriausiojo tyrėjo pareigybės, kurią nuo 2011 m. kovo 21 d. ir bylai aktualaus patikrinimo dieną (2014 m. sausio 28 d.) užėmė pareiškėjas, aprašymo III dalyje nustatant specialiuosius reikalavimus šias pareigas užimančiam valstybės tarnautojui, nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktų reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (6.7 punktai), taip pat specialieji reikalavimai būti susipažinus su atitinkamais įstatymais ir kitais teisės aktais, mokėti dirbti kompiuteriu su atitinkamais programiniais paketais (6.3,6.6 punktai). Minėta, kad paslapčių subjektas pareiškėjui buvo išdavęs leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukščiausio lygmens slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo pareiškėjui (Tarnybos SUV OS vyriausiajam tyrėjui) kilo pareigos vykdant tarnybos pareigas kriminalinės žvalgybos srityje, dirbti su įslaptinta informacija ir ją tvarkyti bei laikyti taip, kaip to reikalauja specialiųjų teisės aktų, su kurių sąrašu apeliantas susipažinęs pasirašytinai, nustatyti apsaugos reikalavimai.Pagal bylos duomenis ginčui aktualaus patikrinimo dieną buvo suėję daugiau nei 8 metai, kai pareiškėjas turėjo paslapčių subjekto išduotą leidimą dirbti su aukščiausio slaptumo lygmens įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, todėl tokią darbo su įslaptinta informacija patirtį turinčio pareiškėjo paaiškinimai, esą jis tik iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą sužinojo, jog kompiuteris inv. Nr.380 buvo skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija, vertintini kritiškai ir yra nesuderinami su tinkamu pareigų vykdymu įslaptintos informacijos apsaugos srityje. Asmuo, kuris turi leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra asmeniškai atsakingas už jo žinioje esančios įslaptintos informacijos apsaugą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis). Ar Tarnyboje tinkamai vykdė savo pareigas už laikmenų administravimą ir kontrolę atsakingas asmuo (asmenys) nėra šio ginčo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti šiuo aspektu.
Pagal Tarnybos SUV OS vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymą šiai pareigybei priskirtos funkcijos nurodytos IV dalyje (7.1-7.9 punktai), tarp jų – vadovaujantis teisės aktų reikalavimais vykdyti kriminalinę žvalgybą bei esant būtinumui atlikti ikiteisminį tyrimą (7.1 punktas). Pareigybės aprašymo 7.1.1 -7.1.5 papunkčiuose detalizuotos funkcijos vykdant kriminalinę žvalgybą ir atliekant ikiteisminius tyrimus, tarp jų - užtikrinti konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą kriminalinėje žvalgyboje (7.1.5 punktas). Dalis šiai pareigybei priskirtų funkcijų (pvz., nagrinėti asmenų skundus, pareiškimus ar pranešimus; atlikti ūkio subjektų patikrinimus, tirti administracinius teisės pažeidimus, kt.) nėra susiję su įslaptintos informacijos naudojimu. Ikiteisminis tyrimas yra Baudžiamojo proceso kodekso reglamentuota procesinė veikla. Šių Tarnybos SUV OS vyriausiojo tyrėjo pareigybei priskirtų funkcijų vykdymui netaikomi tie teisės aktų reikalavimai, kurie taikomi kriminalinės žvalgybos funkcijų vykdymui, t.y. įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjas darbo kompiuteryje (inv. Nr.380), kuris nebuvo įjungtas į ADA sistemą ir tinklus, galėjo rengti ir laikyti tik neįslaptintą informaciją. Patikrinimo dieną (2014 m. sausio 28 d.) minėtame kompiuteryje Patikrinimo komisija rado 8 rinkmenas su įslaptinta informacija. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Tarnybos SUV OS vyriausiojo tyrėjo V. K. vardu įslaptintai informacijai įrašyti skirtos informacijos registre 2013 m. birželio 11 d. buvo užregistruota USB atmintinė Nr.L-5-033-13 (S), t.y. laikmena, skirta įrašyti įslaptintai informacijai, tačiau minėtas 8 rinkmenas su įslaptinta informacija pareiškėjas laikė tam neskirtoje laikmenoje, kuri neužtikrina įslaptintos informacijos saugumo.
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentus, nenustatė aplinkybių, kuris suteiktų pagrindą sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neištyręs įrodymų, ar pažeisdamas jų vertinimo taisykles. TP išvada pagrįsta Patikrinimo komisijos surinkta patikrinimo medžiaga, tikrinant minėto pareigūno 2014 m. balandžio 10 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, atlikta papildoma (dalyvaujant informacinių technologijų specialistui) pareiškėjo darbo kompiuterio standžiajame diske laikytos informacijos apžiūra, atlikta Rinkmenų Nr.1, Nr.2 turinio lyginamoji analizė su dokumentų originalais, dėl Rinkmenų Nr.3- Nr.8 priskirtinumo įslaptintai informacijai gauta kompetentingo subjekto (SEK) išvada. TP išvada motyvuota, atitinka Aprašo 23 punkte nustatytus šio dokumento turinio esminius reikalavimus. TP išvadoje yra pareiškėjo parašas, patvirtinantis, kad 2014 m. gegužės 16 d. jis su TP išvada susipažino ir gavo jos kopiją.Pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantas, susipažino su Tarnybos teismo posėdyje pateiktais susipažinti neviešais dokumentais (b.l.93,103-105, 156-157), kurie minimi TP išvadoje. Teismui nagrinėjant bylą,ginčui aktualios 8 rinkmenos pareiškėjui negalėjo būti nežinomos, nes buvo paimtos iš jo darbo kompiuterio standžiojo disko (katalogo „My documents“). Pareiškėjas dalyvavo 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kuriame atsakovas pateikė teismui susipažinti neviešus dokumentus (b.l. 103-105, 156-157), neprašė teismo susipažinti su šiais dokumentais, nors turi leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Šios aplinkybės vertintinos, kad pareiškėjas TP išvadoje minimų neviešų dokumentų turinį teismui nagrinėjant bylą žinojo. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo apeliaciniame skunde išsamiai aptartos Rinkmenos Nr.1-Nr.8.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, išskyrus tai, kad teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su TP išvadoje papildomai kvalifikuotu Rinkmenų Nr.3-Nr.8„įkėlimo“ veiksmu. Atsižvelgdama į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme pateiktą įslaptintos informacijos administravimo sąvoką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas veiksmas TP išvadoje nurodytas kaip perteklinis ir dėl Rinkmenų Nr.3-Nr.8 vertintina, kad pareiškėjas pažeidė šių įslaptintų rinkmenų laikymo reikalavimus. Šis koregavimas pirmosios instancijos teismo sprendimo, o tuo pačiu ir Tarnybos 2014 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. TE-110 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui įtakos neturi.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti motyvuotoje TP išvadoje nustatytu 8 rinkmenų su įslaptinta informacija laikymo pareiškėjo darbo kompiuteryje (inv. Nr.380) laikymo faktu, o šis faktas atsakovui buvo pakankamas pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą (pastabą) už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą. TP išvadoje tarnybinio nusižengimo sudėtis atskleista. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas su Tarnybos vertinimu sutiko.
Konstatavus, kad pareiškėjas įslaptintą informaciją darbo kompiuteryje laikė pažeisdamas pirmiau aptartų teisės aktų normų reikalavimus, apelianto akcentuojamos šių rinkmenų savybės esminės reikšmės neturi. Nustatyto pažeidimo sudėtis formali, todėl apelianto argumentai, kad jis nėra praradęs ar paviešinęs įslaptintos informacijos, nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingi.
Apelianto nurodytus rašymo apsirikimus supainiojant pareiškėjo darbo stalo ir darbo kompiuterio inventorinius numerius bei klonavimo įrenginio pavadinimą teismas sprendime aptarė ir pagrįstai įvertino kaip neturėjusius reikšmės bylos aplinkybių vertinimui. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad sąvokomis „kietasis diskas“ ir „standusis diskas“ yra apibūdinama ta pati pareiškėjo darbo kompiuterio (inv. Nr.380) laikmena, kurioje Patikrinimo komisija rado ginčui aktualias 8 rinkmenas su įslaptinta informacija.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo ir palikdamas galioti Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. TE-110, bylą išsprendė tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, procesinės teisės normų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d.sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas