Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-28][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-10046-600-2020].docx
Bylos nr.: e2-10046-600/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "ALSAKIS" 302525003 atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė "MINERALINIAI VANDENYS" 121702328 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl didmeninio pirkimo-pardavimo
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Galutinis sprendimas
Teismo sprendimas

?

                                                                                                                         Civilinė byla Nr. e2-10046-600/2020

                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14976-2019-8

                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5

(S)

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Odetai Bielskytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys atstovui advokatui Dariui Balceriui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsakis“ atstovei advokato padėjėjai Gitanai Šinkūnei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsakis“ dėl skolos išieškojimo.

 

Teismas 

                                

n u s t a t ė :

 

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mineraliniai vandenys“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Alsakis“ 5 884,18 Eur skolą, 1 900,59 Eur delspinigių, 9 779,51 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovė UAB „Mineraliniai vandenys“ ir atsakovė UAB „Alsakis“ sudarė didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V5439 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus užsakymus parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes bei sumokėti už jas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Už parduotas prekes ieškovė išrašė atsakovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, mokėtina suma pagal ieškovės išrašytas sąskaitas sudaro 6 295,66 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovė tik iš dalies apmokėjo ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir liko skolinga ieškovei 5 884,18 Eur.

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas, ieškovei iš atsakovės priteista 5 884,18 Eur skola, 1 900,59 Eur delspinigių, 9 779,51 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (17 604,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 27 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 408,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

5.       Nurodo, kad atsakovė neginčija fakto, kad šalis siejo bendradarbiavimo teisiniai santykiai, tačiau nesutinka su prašoma priteisti skola. Atsakovė pažymi, kad su ieškove ji atsiskaitinėjo tiek mokėjimo pavedimais, tiek grynais pinigais. Nurodo, kad pagal atsakovės buhalterinės apskaitos sugeneruotą ataskaitą „Dėl skolų suderinimo“, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2019 m. birželio 30 d. aiškiai matyti visi vykdyti atsakovės atsiskaitymai pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Į atsakovės apskaitą įtrauktos visos ieškovės kaip neva neapmokėtos nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kurios iš tikrųjų yra apmokėtos (sąskaitos Nr. 133, 164, 166, 167, 168, 170, 173, 176, 179, 183). Atsakovė paskutinį skolos likutį (771,68 Eur) pagal 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL2918282 (neapmokėtą dalį – 249,63 Eur) ir 2018 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą VIL2931308 (522,05 Eur) sumokėjo 2018 m. balandžio 16 d. mokėjimo pavedimu.

 

6.       Atsakovė nurodo, kad jos ataskaitoje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. vasario 9 d. numeriai, datos ir sumos sutampa su nurodytomis ieškinyje. Pažymi, kad pagal jos kasos išlaidų orderius atsakovė už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. birželio 13 d. sumokėjo ieškovei 12 000,00 Eur. Kasos išlaidų orderiai sutampa su ataskaitoje nurodytais pinigų priėmimo kvitų duomenimis. Mokėjimo pavedimais per AB „Swedbank“ ir AS „Luminor“ bankus laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. birželio 13 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1 771,68 Eur. Atsakovės atskaitingi asmenys per tą patį laikotarpį sumokėjo ieškovei 3 700,00 Eur. Taigi, atlikus išsamią matematinius veiksmus, gaunama, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove, nes skolos likutis laikotarpio pradžioje buvo 1 862,06 Eur, per laikotarpį buvo įgyta prekių už 15 709,62 Eur, o atsakovė atliko šiame sprendimo punkte nurodytus mokėjimus.

 

7.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė paskaičiavo delspinigius ir palūkanas už PVM sąskaitas faktūras, kurios yra apmokėtos jau prieš daugiau nei metus. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas kartu priteisti ir delspinigius, ir palūkanas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji vėluodavo atsiskaityti su ieškove, tačiau nurodo, kad reguliariai iš dalies apmokėdavo sąskaitas, o ieškovė nereiškė pretenzijų dėl vėlavimo. Taip pat nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo priteisti delspinigius, nes vėliausiai išrašyta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018 m. vasario 22 d. Be to, ieškovė skaičiavo 0,5 procento dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 128,5 procentų metinę palūkanų normą. Dėl nurodyto, net ir esant palūkanų skaičiavimo pagrindui, jų dydis turi būti mažinamas.

 

8.       Pateiktame atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodo, kad iki 2016 m. rugsėjo 28 d. sutarties Nr. V5439 sudarymo šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai, kylantys iš 2010 m. spalio 12 d. sudarytos didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V4411, kurią vykdant atsakovė nuolat vėlavo atsiskaityti už parduotas prekes. Ieškovė nuolat informuodavo atsakovę apie jos pradelstus mokėjimus, siųsdavo delspinigių aktus. Vien per laikotarpį nuo 2015 metų pradžios iki 2018 metų gegužės mėnesio atsakovei buvo išsiųsti 33 delspinigių aktai pagal 2010 m. spalio 12 d. didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį. Bendra mokėtinų delspinigių suma pagal nurodytas sąskaitas sudaro 5 961,20 Eur. Nurodytos delspinigių sumos nebuvo apskaitytos atsakovės sudaromuose apskaitos dokumentuose, nors ieškovė delspinigių sąskaitas nuolat siuntė atsakovei elektroniniu paštu.

 

9.       Vykdydama atsakovės mokėjimų įskaitymą, ieškovė pradžioje įskaitydavo sumas delspinigių padengimui, o likusias sumas įskaitinėjo priekių apmokėjimui. Dėl nurodyto atsakovės vykdytų mokėjimų pakako tik daliai 2016 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VIL2797338 apmokėti.

 

10.       Ieškovė nurodo, kad iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, kad delspinigiai nagrinėjamu atveju turėtų būti įskaičiuoti į prašomas priteisti palūkanas. Pažymi, kad reikalavimas priteisti palūkanas yra pagrįstas ir teisėtas, nes kai kurios sąskaitos nėra apmokėtos dar nuo 2017 metų.

 

11.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ginčas kilo iš didmeninių sutarčių vykdymo, buvo sudarytos kelios sutartys, t. y. 2010 m. spalio 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovės mokamos sumos (įmokos) buvo skirstomos sutartyse nustatyta tvarka, pirmiausia dengiant priskaičiuotus delspinigius, o likusiomis sumomis mažinant skolą. Atsakovei buvo išrašyti 33 delspinigių aktai, kuriuos ji gavo, neginčijo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad įskaitymas buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka. atsakovė mokėjo pradelstais pinigais, todėl mano, kad ieškinio senatis nepraleista.

 

12.       Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus. Mano, kad ieškovė elgiasi nekorektiškai, pareiškusi ieškinį atsakovei po to, kai šalys daugiau nebepratęsė bendradarbiavimo. Atsakovė neginčija ieškovės cituojamos sutarties nuostatos dėl įmokų paskirstymo, tačiau šalys šios nuostatos niekada realiai netaikė ir tai patvirtina atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų analizė. Atsakovė niekada nemokėjo delspinigių ir, nepaisant to, kad ieškovė siuntė delspinigių aktus atsakovei, pati ieškovė atsakovės sumokėtų sumų taip, kaip dabar nurodo ieškinyje, neskirstė, nes priešingu atveju, tai matytųsi skolų suderinimo aktuose, kituose apmokėjimo dokumentuose (kredito – debeto ataskaitose) ir pačiose PVM sąskaitose-faktūrose. Dėl nurodyto, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnis). Be to, prašo įvertinti tai, kad ieškovė ilgą delsė ir neprašė priteisti jos skola įvardijamos sumos. Šalių bendradarbiavimas nutrūko 2018 m. balandžio 16 d. Atsakovė atsiskaitymuose nurodydavo, kokią skolą moka. Su delspinigiais niekada nesutiko. Be to, ieškovė, reikalaudama delspinigių ir teigdama, kad jie buvo skaičiuojami ir paskirstomi sutartyje nustatyta tvarka, nepateikė įrodymų, kad tinkamai įskaitydavo delspinigius, o delspinigių aktai nepatvirtina, kad jų reikalaudavo, raginimų mokėti delspinigius niekada nėra gavusi, apie atliekamus įskaitymus atsakovė niekada nebuvo informuota.

 

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

 

13.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovė UAB „Mineraliniai vandenys“ ir atsakovė UAB „Alsakis“ sudarė didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V5439 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus užsakymus parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes bei sumokėti už jas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (e. b. l. 6-9). 

 

14.       Ieškovė reikalavimą grindžia į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 20 d., 2017 m. spalio 27 d., 2017 d. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. vasario 9 d., ieškinyje nurodydama, kiek liko neapmokėta pagal kiekvieną iš nurodytų sąskaitų (e. b. l. 10-25). Bendra nurodytų sąskaitų suma - 6295,66 Eur (914,74 + 478,11 + 248,66 + 244,00 + 1245,14 + 326,55 + 958,71 + 179,32 + 1178,38 + 522,05). Ieškovė nurodo, kad atsakovės skola pagal šias nurodytas PVM sąskaitas-faktūras yra 5884,18 Eur. Atlikus matematinius atėmimo veiksmus, matyti, kad ieškovės tvirtinimu, atsakovė pagal laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. vasario 9 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovei sumokėjo 411,48 Eur (6295,66 – 5884,18).

 

15.       Atsakovė su tokiu ieškovės aiškinimu nesutinka, teikia įrodymus, kuriais grindžia visišką atsiskaitymą su ieškove.

 

16.       Byloje tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, bet ir dėl sutartyje nurodytų rašytinių susitarimų realaus vykdymo arba tiksliau, jų laikymosi vykdant sutartį.

 

17.       Ieškovė reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo grindė aplinkybe, kad šalys 2016 m. rugsėjo 28 d. sutarties 5.8. punktu susitarė, kad įmokos, gautos vykdant piniginę prievolę, įskaitant mokėjimą grynaisiais pinigais, pirmiausiai skiriamos netesyboms, antrąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta mokėjimo dokumente, įskaitant grynuosius pinigų kvitus (t. 1, b. l. 6-7). Taip pat nurodė, kad atsakovei buvo išrašomi delspinigių aktai, kurie atsakovei buvo siunčiami.

 

18.       Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės nurodomas aplinkybes dėl sutarties 5.8. punkto abipusio laikymosi ir vykdymo, nurodė, kad ji neginčija delspinigių aktų siuntimo jai fakto, tačiau vien tokių aktų parengimas ir siuntimas atsakovei nepatvirtina, kad ieškovė kitais savo veiksmais minėtą sutarties nuostatą (5.8. punktą) vykdė tinkamai, nes nepateikė įrodymų, kad delspinigių skaičiavimas atsispindėjo PVM sąskaitose-faktūrose, atsakovė buvo informuojama apie atliktus įskaitymus ir pan.

 

19.       Analizuojant atsakovės pateiktus įrodymus – tiek operacijų žurnalo žiniaraštį, tiek sąskaitų išrašus, tiek pervedimo nurodymus, tiek kasos išlaidų orderius, matyti, kad atsakovė ginčo sąskaitų neapmokėjo jose nustatytais terminais ir sumomis. To teisminio nagrinėjimo metu neginčijo ir pati atsakovė (t. 1, b. l. 54-93, 101). Atsakovės pateiktame skolų suderinimo akte Nr. 1200 (jis nėra pasirašytas, todėl vertinamas kaip rašytiniai atsakovės paaiškinimai), nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei 2016 m. spalio 31 d. buvo 1862,06 Eur (t. 1, b. l. 96). Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. pervedė ieškovei 15709,62 Eur (t. 1, b. l. 99-100), pagal kasos išlaidų orderius laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. birželio 13 d. sumokėjo 12100 Eur (t. 1, b. l. 101), o atsakovei atskaitingi asmenys ieškovei laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. birželio 13 d. sumokėjo 3700 Eur, o per Swedbank, AB, ir Luminor banką buvo pervesta 1771,68 Eur suma (t. 1, b. l. 93). Šiais pateiktais skaičiavimais atsakovė nurodo, kad pagrindinę skolą ji yra sumokėjusi, paskutines PVM sąskaitas-faktūras (2017 m. gruodžio 27 d. Nr. VIL2918282 1178,38 Eur sumai (neapmokėta dalis buvo 249,63 Eur) ir 2018 m. vasario 9 d. Nr. VIL2931308 522,05 Eur sumai (pilnai neapmokėta sąskaita) apmokėjusi 2018 m. balandžio 16 d. sumokėdama 771,68 Eur (rašytiniai atsakovės paaiškinimai pagal pateiktą aktą Nr. 1200, t. 1, 97). Šiuo paaiškinimus patvirtintina atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl atliktų mokėjimų.

 

20.       Atlikus matematinius veiksmus, matyti, kad ieškovės pateiktų ginčo sąskaitų bendra suma buvo 6295,66 Eur, o viso laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. vasario 9 d. atsakovė pirko prekių iš ieškovės už 15709,62 Eur. Pridėjus turėtą skolą 2016 m. lapkričio 22 dienai (o tiksliau – 2016 m. spalio 31 d.), galutinė suma – 17 571,68 Eur. Sudėjus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ji grindžia atsiskaitymą su ieškove, matyti, kad vadovaujantis atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė už prekes su ieškove atsiskaitė (12100 + 3700 + 1771,68).

 

21.       Tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties 5.8 punkto vykdymo bendradarbiaujant, t. y. ieškovei teigiant, kad atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai ir jie pirmiausia būdavo dengiami iš atsakovės sumokėtų sumų, o atsakovei teigiant, kad nors ieškovė siųsdavo jai delspinigių aktus, tačiau delspinigių nei karto neskaičiavo, apie atliktus įskaitymus nėra pranešusi, teismas kilusį ginčą ir skirtingą sutartinių nuostatų aiškinimą vertina vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

 

22.       Ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius grindė į bylą pateiktais atsakovei surašytais ir išsiųstais delspinigių aktais, kurių dalis nėra aktuali ginčo laikotarpiui, nes aktai surašyti ne pagal ginčo sutartį, t. y. 2016 m. rugsėjo 28 d., o pagal 2010 m. spalio 21 d., kuria remtis ieškovė negali, nes ieškinį pateikė dokumentinio proceso tvarka ir grindė tik 2016 m. rugsėjo 28 d. sutartimi (LR CPK 430 straipsnio 4 dalis). Analizuojant, kaip ieškovė nurodė, pagal 2016 m. sutartį parengtus delspinigių aktus, kuriuose nurodytas delspinigių skaičiavimo laikotarpis ir iki kada jie turi būti apmokėti, nustatyta, kad ieškovė prašo vadovautis aktu, kuris išrašytas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pagal PVM sąskaitas faktūras 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. ... 0003 ir 2017 m. sausio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. ... 3913, tačiau pagal šias sąskaitas ieškovė reikalavimo nereiškia. Kaip nereiškia ir pagal vėliau – 2017 m. vasario 17 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ...4532 1349,23 Eur sumai, 2017 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ... 5543 85,38 Eur sumai ir t.t. (t. 1, b. l. 96).

 

23.       Įrodymų, kad atsakovės sumokėtomis įmokomis pirmiausia buvo dengiami delspinigiai, nebuvo pateikta, o pranešimų atsakovei apie tai, kaip ir iš kurių sumokėtų sumų buvo pirmiausia atliekami įskaitymai dengiant delspinigius, ieškovė į bylą nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių kilus esminiam ginčui dėl sutarties punkto dėl netesybų taikymo ir realaus vykdymo pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. už visą sutarties galiojimo laikotarpį, ieškovei tvirtinant priešingas aplinkybes dėl delspinigių įskaitymo nei atsakovė, ieškovė neteikė į bylą visų atsakovės atliktų mokėjimų ir ieškovės visų atliktų įskaitymų už visą ginčo sutarties laikotarpį. Analizuojant atsakovės parengtą aktą Nr. 1200, kuriuo teisminio nagrinėjimo metu rėmėsi ir ieškovės atstovas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant ieškovės paaiškinimus ir pateiktus aktus, lieka nebeaišku, kada buvo apmokėtos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos po ieškovės reikalaujamos apmokėti 2016 m. lapkričio 23 d. išrašytos sąskaitos Nr. ... 7338 914,74 Eur sumai iki 2017 m. rugsėjo 22 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. ... 9428 478,11 Eur sumai, t. y. po 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo dar išrašyta 13 PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 9413,96 Eur (0,58 + 1786,52+1,16+780,83+1349,23+85,38+239,94+1464,00+1164,57+94,26+724,02+798,70+924,77) (t. 1, b. l. 96-97). Iš to paties akto Nr. 1200 bei iš atskirai parengto akto Nr. 1216 (t. 1, b. l. 99-100) apie pirkimus ir apmokėjimus ginčo sutarties laikotarpiu matyti, kad nupirkta prekių už 15709,62 Eur, o sumokėta 17571,68 Eur. Iš pastarosios sumos atėmus buvusią 1862,06 Eur skolą pagal 2010 m. sutartį, gaunasi atsakovės ginčo sutarties metu mokėtina suma – 15709,62 Eur (17571,68 – 1862,06). Tai matematiškai paneigia ieškovės atstovo pateiktus paaiškinimus dėl delspinigių užskaitymo, papildomai atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sąlygotų išvadą, kad įskaitymai buvo vykdomi laikantis LR CK 6.131 straipsnyje nustatytos įskaitymo tvarkos (LR CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

 

24.       Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad nors šalys sutarties 5.8 punktu buvo sutarusios dėl įmokų paskirstymo, tačiau praktikoje šios nuostatos nesilaikė ir tokią teismo išvadą sąlygoja nuoseklūs atsakovės paaiškinimai analizuojant pateiktus apmokėjimo dokumentus juos lyginant su ieškovės pateiktais delspinigių aktais ir įvertinus tai, kad bendradarbiavimas nutrūko 2018 m. balandžio 16 d., o ieškinys teisme pareikštas 2019 m. gegužės 15 d.

 

25.       Netenkinus reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, atsakovės reikalavimu taikant ieškinio senatį netenkinamas (CK 1.125 straipsnis).

 

26.       Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 9779,51 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. (t. 2, b. l. 5). Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo grindžiamas ginčo sutarties 8.1. punkto nuostatomis, numatančiomis, kad atsakovas, praleidęs prekių apmokėjimo terminą ne daugiau kaip 183 dienas, privalo mokėti ieškovui 0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo uždelstos sumokėti sumos, o praleidęs daugiau kaip 183 dienas, atsakovas privalo ieškovui mokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną nuo uždelstos sumokėti sumos (t. 1, b. l. 8). Sutartyje nurodytų palūkanų norma sudaro 128,50 procentų dydžio metinę palūkanų normą, kuri neatitinka rinkoje vyraujančios palūkanų normos ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir su tokiais atsakovės argumentais teismas sutinka. Teismo vertinimu, 0,05 procentų dydžio palūkanų norma atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei rinkoje vyraujančią praktiką, nes sudarytų 18,25 procentų dydžio metinę palūkanų normą, kuri vertintina kaip pakankama verslo santykiuose (pirkimo-pardavimo santykiuose, o ne paskoliniuose teisiniuose santykiuose, kuriuos palūkanų norma gali būti didesnė).

 

27.       Teismui konstatavus, kad dėl fakto, kad atsakovė vėluodavo atsiskaityti pagal jai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras nustatytais terminais ir nurodytomis sumomis ginčo tarp šalių nebuvo. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Tačiau teismui buvo pateikti duomenys, kurių neginčijo ir pati ieškovė, kad pagal 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. VIL2918282 1178,38 Eur sumai ir 2018 m. vasario 9 d. sąskaitą Nr. VIL2931308 522,05 Eur sumai buvo neapmokėta 771,68 Eur suma (t. 1, b.l. 97, 54-56, 57). Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl atsiskaitymo patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaita turėjo būti apmokėta 2018 m. sausio 9 d., o likusi 249,63 Eur suma sumokėta 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. vasario 9 d. sąskaita turėjo būti apmokėta 2018 m. vasario 22 d., visa sąskaitos suma apmokėta 2018 m. balandžio 16 d. Vadinasi, pagal 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą ieškovei paskaičiuotina ir priteistina 12,11 Eur palūkanų (už 97 dienas po 0,05 proc.), o pagal 2018 m. vasario 9 d. sąskaitą – 13,83 Eur palūkanų (53 dienas x 0,05). Bendra priteistinų palūkanų suma yra 25,94 Eur (12,11 + 13,83). Pagal kitas sąskaitas-faktūras apskaičiuoti palūkanų nėra galimybių, ieškovei nepateikus įrodymų dėl konkrečių sąskaitų konkrečių dalių apmokėjimo, teismui pripažinus, kad ieškovė neatlikinėjo delspinigių įskaitymo. Dėl nurodyto kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmetamas kaip neįrodytas.

 

28.       Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį. Šioje normoje nurodyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ši suma laikytina neįrodinėtinais nuostoliais. Analizuojant tarp šalių sudarytos sutarties 8.1 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl situacijos, jeigu atsakovė vėluotų atsiskaityti už prekes, teismas daro išvadą, kad pagal šio punkto formuluotę šalys susitarė dėl kompensuojamų palūkanų, iš esmės jos savo esme kaip ir netesybos, atitinkančios neįrodinėtinus nuostolius kaip ir netesybų atveju. Tokiu atveju, priteisus tiek kompensuojamas palūkanas, tiek MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą, atsakovės atžvilgiu būtų taikoma dviguba atsakomybė už prievolės nevykdymą. Tai sąlygoja teismo paskaičiuotų 25,94 Eur palūkanų sumos įskaitymą į pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį priteistiną 40 Eur sumą.

 

29.       Ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, palūkanas priteisiant nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

30.       Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė CPK 424 straipsnio tvarka pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 17564,28 Eur sumą, 2019 m. gegužės 27 d. buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas ir ieškinys tenkintas. Galutiniu sprendimu teismas nutarė tenkinti ieškovės reikalavimą tik dėl nedidelės dalies palūkanų priteisimo, kurios buvo įskaitytos į 40 Eur sumą. Teismo vertinimu, įvertinus pareikštų reikalavimų dydį ir patenkintų reikalavimų dydį, teismui konstatavus, kad reikalavimas dėl pagrindinės skolos yra nepagrįstas, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas pritaikius ieškinio senatį, o reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintas labai maža dalimi, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo taisyklė šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis netaikytina ir atlyginamos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisiant. Teismas nutaria priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 450 Eur (t. 2, b. l. 101-103, CPK 93, 94, 98 straipsniai).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268-270, 430 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės UAB „Mineraliniai vandenys“, j. a. k. 121702328, naudai iš atsakovės UAB „Alsakis“, j. a. k. 302525003, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mineraliniai vandenys“, j. a. k. 121702328, atsakovės UAB „Alsakis“, j. a. k. 302525003, naudai 450 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                  Renata Kasimovienė


Paminėta tekste:
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CPK
  • CPK 430 str. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas
  • CK
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 424 str. Leistinumas
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas