Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4449-1017/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02972-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui J. M.,
nukentėjusiajam S. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (kita žinoma galima gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „V.M.“, vedusio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė:
A. Š. 2016 m. vasario 11 d., apie 18.20 val., P. Vileišio g. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Teismo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad įvykis įvyko 2016 m. vasario 11 d., vakare, po 18 val. Jam paskambino iš serviso ir pasakė, kad iki 19 val. reikia paimti suremontuotą jo automobilį. Buvo šlapdriba, jis žmonos automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasistatęs priekiu į pastatą. Lėtai važiuodamas atbulas, pajuto, kad į kažką atsirėmė. Suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipo iš vairuojamo automobilio, apžiūrėjo automobilį Jeep Commander, į kurį atsirėmė, tačiau jis visas buvo apsnigtas ir jokių jo apgadinimų ant bamperio nesimatė. Tuomet užkišo už automobilio Jeep Commander valytuvo savo vizitinę kortelę ir nuvažiavo į servisą. Tuo metu, kai važiavo atbuline eiga, žemė su dangumi maišėsi, po to sniegas galėjo nutirpti, nes buvo teigiama temperatūra. Autoįvykio nuslėpti nenorėjo, abu automobilius apžiūrėjo, bamperis atrodė sveikas, viskas buvo padengta sniegu. Po įvykio buvo atvykęs į darbo vietą, tačiau apgadinto automobilio nematė, jau kitą dieną po įvykio ieškojo apgadinto automobilio, nes norėjo jį apžiūrėti. Jam iš policijos paskambino po savaitės ir pasakė, kad reikia atvažiuoti ir paaiškinti, kaip viskas įvyko. Kai policijoje susitiko su automobilio Jeep Commander savininku, automobilio bamperis jau buvo sukabintas. Iki to laiko apgadinto automobilio nematė, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusysis jo paliktos vizitinės kortelės nerado. Mano, jog tikrai yra kaltas dėl to, kad neintensyviai ieškojo apgadinto automobilio savininko. Sutinka, kad yra kaltas dėl įvykio, automobilio nepastebėjo gal ir dėl amžiaus. Pripažino, kad nesiėmė ryžtingų priemonių, nežinojo, kam priklauso apgadintas automobilis. Nurodė, kad į objektus išvažiuoja anksti, o apgadino automobilio savininkas atvažiuoja vėliau. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, sušvelninti nuobaudą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad ant jo automobilio Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bamperio buvo akivaizdžiai matomas skilimas dešinėje pusėje, nuotrauką pareigūnai darė įvykio vietoje. Įvykio dieną snigo, kai jis išėjo iš savo studijos (darbo vietos), buvo šlapdriba su lietumi, matėsi sniego likučių. Jam liudytojai pasakė, jog matė, kaip atbuline eiga važiavo žmogus, kuris, atsitrenkęs į jo automobilį, pavaikščiojo aplinkui, kažkam skambino ir išvyko. Apžiūrėjęs automobilį, pamatė jo apgadinimą. Jį pamatė tik tuomet, kai apie tai pasakė liudytojai. Su pažeidėju policijos nuovadoje bendravo po savaitės. Jis atsiprašinėjo, sakė, jog blogai pasielgė, minėjo, kad buvo palikęs raštelį, bet jis jo nerado, įsėdęs į automobilį įjungė valytuvus, nes oras buvo labai bjaurus. Pažeidėjui pretenzijų neturi.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. D. paaiškino, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. vasario 11 d., apie 18 val. Jis kartu su draugu stovėjo lauke Vileišio gatvėje, draugas rūkė. Tuomet pamatė, kad atbula eiga lėtai, atsargiai važiuoja mėlynos spalvos automobilis Renault Clio ir išgirdo trakštelėjimą – automobilis atsirėmė į automobilį Jeep Commander. Tuo metu stipriai snigo, mano, jog ir automobilis Jeep Commander buvo apsnigtas. Automobilis Renault Clio pavažiavo į priekį, iš jo išlipęs vairuotojas apžiūrėjo automobilius, tuomet įsisėdo atgal į savo automobilį, kažkam paskambino, ir išvažiavo. Prie pat automobilio Jeep Commander jis priėję nebuvo, net nepagalvojo, kad apgadinto automobilio savininkas apie įvykį neįspėtas. Manė, kad automobilį apgadino automobilio Jeep Commander savininkui pažįstamas asmuo. Įvykį stebėjo iš 10-15 metrų atstumo. Liudytojas 20 val. paklausė automobilio Jeep Commander savininko, ar jis žino, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Apžiūrėję automobilį pamatė, kad nulaužta kėbulo dalis, kairėje pusėje skilęs bamperis. Kai apie tai pranešė nukentėjusiajam, apgadinimo vieta apžiūrint automobilį nebuvo apsnigta.
Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 17.30 val., išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės P.Vileišio g. 18, Vilniuje, 1 korpuso, važiuodamas atbulas, atsirėmė į baltos spalvos Jeep Commander, valstybinio numerio neatsimena. Buvo stipri šlapdriba, mašinos langai buvo aprasoję, todėl baltos spalvos automobilio sniego fone nepastebėjo. Važiavo labai lėtai ir, atsirėmęs į kliūtį, sustojo. Tam, kad praleistų priešais atvažiuojantį automobilį, pasitraukė į kairę ir į priekį. Išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilio užpakalinius žibintus ir bamperį, jokių pažeidimų nepastebėjo. Kadangi galėjo būti nedideli įtrūkimai ir nubrozdinimai, užkišo savo vizitinę kortelę už automobilio Jeep valytuvo, ir, palaukęs 10 minučių, tikėdamasis, kad kas nors išeis prie savo automobilio, tačiau niekas neišėjo, nes nuo automobilių kontakto signalizacija nesuveikė, nuvažiavo į servisą, kur turėjo iš remonto atsiimti savo automobilį Subaru Forester. Jo žodžius galėtų paliudyti keli vyrai, kurie stovėjo netoliese ir viską matė. Nesusiprato užsirašyti jų pavardžių ir paskambinti į kelių policiją, kad sužinotų pagal Jeep automobilio valstybinius numerius jo savininką. Kviesti į autoįvykio vietą policininkus, kai nesimatė jokių automobilių apgadinimų, pamanė, kad netikslinga. Automobilis draustas ir jeigu būtų su juo susisiekęs automobilio Jeep savininkas, būtų buvę galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kitą dieną automobilio Jeep prie savo darbo, esančio P. Vileišio g. 18, Vilniuje, nematė, po to savaitę buvo išvykęs iš šalies, prie darbo šio automobilio nesimato. Jaučiasi pasielgęs nerimtai, prisipažįsta, kad pasielgė neapgalvojęs visko iki galo ir nenumatęs galimų pasekmių. Pasiryžęs Jeep savininkui kompensuoti visas automobilio remonto, jeigu jis jį darė, išlaidas.
Tyrimo metu nukentėjusysis S. S. 2016 m. vasario 11 d. pareiškime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 10.00 val. atvažiavo prie P. Vileišio g. 18, Vilniuje, esančio namo 1 korpuso. Automobilį paliko kieme. Tos pačios dienos 20.00 val. išėjęs į kiemą pamatė, kad apgadintas priekinis automobilio bamperis. Kaimynai matė, kad 18.30 val. mėlynos spalvos automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga įvažiavo į jo automobilį.
Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame pareiškime nukentėjusysis S. S. nurodė, kad autoįvykio metu nukentėjo jo automobilio bamperis. Įskilimui pašalinti reikės tik nedidelio remonto. Draudimo kompanija padengs visus nuostolius, kuriuos savo ruožtu išieškos iš įvykio kaltininko. Nurodė, kad įvykio kaltininkas dirba kartu su juo viename pastate jau daugelį metų, nepanašu, kad jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, norėdamas nuslėpti autoįvykį. Esant tokiai intensyviai šlapdribai, kokia buvo 2016 m. vasario 11 d., apie 18.00 val., apsnigto baltos spalvos bamperio įskilimo jis galėjo ir nepastebėti, o jo palikto raštelio su jo kontaktiniais duomenimis dėl blogų oro sąlygų jis nerado. Pareiškia, kad dėl autoįvykio didelių finansinių išlaidų nepatyrė, ir, nežiūrint prarasto brangaus laiko įvykio aiškinimosi procedūroms, pretenzijų kaltininkui neturi.
Tyrimo metu V. S. 2016 m. vasario 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 18.20 val. kartu su L. D. prie P. Vileišio g. 18, Vilniuje, esančio namo kalbėjo ir pastebėjo, kad atbuline eiga važiuojantis mėlynos spalvos automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į baltos spalvos automobilio Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį bamperį. Jiems toliau kalbantis ir stebint, atsitrenkusio automobilio vairuotojas išlipo, apžiūrėjo apgadintą Jeep markės automobilį ir, pastovėjęs 5-6 minutes, išvažiavo.
Tyrimo metu L. D. 2016 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 18.00 val. mėlynos spalvos automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į baltos spalvos automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pavažiavo šiek tiek į priekį ir išlipęs apžiūrėjo transporto priemones, atsisėdo į savo automobilį, kažkam paskambino telefonu, po to, praėjus maždaug 5-10 minučių, išvažiavo. Įvykį matė maždaug iš 10-15 metrų atstumo. Automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo maždaug 50-60 metų vyriškis. Praėjus maždaug pusantros valandos, pamatė į automobilį Jeep lipantį vyriškį, kurio paklausė, ar jis žino apie įvykį, ir viską jam papasakojo.
Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. kovo 10 d. papildomame liudytojo V. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. vasario 11 d. įvykį jis matė tiesiogiai („gyvai“) ir girdėjo, kaip automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į baltos spalvos automobilį Jeep, nes su L. D. buvo nuo įvykio maždaug 12-15 m atstumu, stovėjo prie p[astato, esančio P. Vileišio g. 18, įėjimu, po stogeliu-galerija. Atsitrenkus automobiliui, aiškiai girdėjosi bumbtelėjimas ir traškėjimas. Po atsitrenkimo, Renault vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius (įvykio vietą), po to pavažiavo su Renault į priekį maždaug 2-3 m ir sustojo. Kurį laiką (maždaug 5-7 min) pastovėjo ir išvažiavo. Buvo tamsu, įvykio metu nei lijo, nei snigo, kita vertus, jis stovėjo po stogeliu. Su L. D. Renault vairuotojo nekalbino, tik užsirašė automobilio numerį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. (M. K.) tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. vasario 11 d., apie 20.30 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad P.Vileišio g. 18, Vilniuje, automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi automobilio Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. S., kuris paaiškino, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 10.00 val. paliko automobilį stovėti P.Vileišio g. 18, Vilniuje. Tą pačią dieną, apie 20.00 val. grįžęs automobilį rado apgadintą, įvykį matęs liudininkas paaiškino, kad matė, kaip atbuline eiga važiuodamas automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Renault automobilio išlipęs vairuotojas automobilius apžiūrėjo ir po kažkurio laiko išvažiavo iš įvykio vietos.
Iš 2016 m. vasario 11 d. eismo įvykio schemos matyti nukentėjusiųjų automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje, taip pat ir automobilių Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei A. Š. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š., nukentėjusiojo S. S. ir liudytojų V. S. bei L. D. paaiškinimai teismo posėdžio bei tyrimo metu, išrašas iš Policijoje registruojamų įvykių registro, Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. (M. K.) 2016 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas, 2016 m. vasario 11 d. eismo įvykio schema, Papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelė, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje, prie jo pridėta fotolentelė, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad A. Š., 2016 m. vasario 11 d., apie 18.20 val., P. Vileišio g. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 114 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o, pasitraukęs iš įvykio vietos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad A. Š. suvokė (turėjo suvokti) ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje nustatyta, kad A. Š. suprato, jog jo vairuojamas automobilis Renault Clio, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Jeep Commander, dėl to byloje ginčo nėra, tai patvirtinta tiek A. Š., tiek ir liudytojų V. S. bei L. D. paaiškinimai. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl šio atsitrenkimo buvo apgadintas automobilio Jeep Commander bamperis. Nors A. Š. teigia, jog jis, iš karto po atsitrenkimo apžiūrėjęs automobilį Jeep Commander, nepastebėjo jokių jo apgadinimų, pažymėtina, kad šio automobilio įvykio metu padarytus apgadinimus patvirtina bylos duomenys: eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie jų pridėta 2016 m. vasario 11 d. vakare, įvykio vietoje daryta automobilio Jeep Commander fotonuotrauka, liudytojų, nukentėjusiojo paaiškinimai, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad apgadintas (suskilęs) automobilio Jeep Commander priekinis bamperis. Tai, kad A. Š. suprato, jog įvykio metu galėjo būti apgadintas šis automobilis, patvirtina ir jo elgesys iš karto po įvykio: jis sustojo, išlipo, apžiūrėjo automobilius ir teigia palikęs savo vizitinę kortelę, užkištą už automobilio Jeep Commander valytuvų. Tuo tarpu jo akcentuojama aplinkybė, jog įvykio metu apgadintas automobilis buvo apsnigtas, nepaneigia asmens, galimai padariusio žalą kitam automobiliui, pareigos įsitikinti, ar dėl jo veiksmų nebuvo apgadintas kitas automobilis. Vien tai, jog A. Š. nurodo nepastebėjęs apgadinimo, kad buvo prastos oro sąlygos, snigo, kad jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad policijos pareigūnams susisiekus su A. Š., jis geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (po įvykio paliko savo vizitinę kortelę, tačiau jos dėl prastų oro sąlygų nukentėjusysis galėjo nerasti), į tai, kad A. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, nukentėjusysis pretenzijų neturi, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į tai, kad nustatytos A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis dėl pažeidimo gailisi, pažeidimas padarytas asmens, kuris yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiama ir į pažeidėjo asmenybę – aukštojo išsilavinimo, dirba, vadovauja įmonei, kurioje visus be išimties esminius darbus (kadastrinius ir geodezinius matavimus) atlieka A. Š., kiti įmonės darbuotojai jam tik padeda, turi šeimą, žada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padaręs neblaivus, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.
Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju A. Š. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pripažinti A. Š. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Pripažinti A. Š. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. Š. paskirti galutinę 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Norvilienė