Civilinė byla Nr. e2-851-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00859-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.37; 3.4.3.7.1

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gobusus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“ finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gobusus“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-549-855/2020).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Gobusus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vadybos apskaita“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintas nemokumo administratorės neginčytų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Nemokumo administratorė prašė netvirtinti pareiškėjos UAB „Hadusus“ pareikšto 304 238 Eur finansinio reikalavimo, argumentuodama jo nepagrįstumu. Nurodė, kad UAB „Hadusus“ teigimu, ji sumokėjo UAB „Gobusus“ už darbus avansu 457 000 Eur, bet sąskaitų buvo išrašyta už 153 190,40 Eur (su PVM), todėl UAB „Gobusus“ liko skolinga 304 238 Eur. Nemokumo administratorė iš turimo vertinimo akto duomenų nustatė, kad vykdydama UAB „Hadusus“ užsakymą atsakovė atliko darbų iš viso už 587 778,17 Eur, taigi, ne atsakovė skolinga pareiškėjai, o pareiškėja liko skolinga atsakovei. Taip pat nurodė, kad visa atsakovės dokumentacija, prieš ją perimant nemokumo administratorei, buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – ir FNTT), kur yra atliekamas tyrimas dėl UAB „Gobusus“ veiklos.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Hadusus“ su nemokumo administratorės prašymu nesutiko, prašė įtraukti į BUAB „Gobusus“ kreditorių sąrašą su 304 238 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad šalių santykiai atsirado jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuri pasibaigė iškėlus UAB „Gobusus“ bankroto bylą, todėl jai gali būti pripažintos tik faktiškai atliktų darbų sąnaudos. Nemokumo administratorė nepagrįstai remiasi statybos darbų vertinimo akto juodraštiniu dokumentu, tinkamu laikytinas tik UAB „Hadusus“ pateiktas pasirašytas galutinis vertinimo aktas. Taip pat nemokumo administratorė nepagrįstai statybos darbų vertę nurodo su PVM. Vertinimo akte 2019 m. balandžio 17 d. yra nustatyta atliktų statybos darbų suma – 485 767,39 Eur be PVM, o taip pat nustatytų defektų ištaisymo kaina – 48 733,19 Eur be PVM, kuriuos UAB „Hadusus“ bus priversta ištaisyti, todėl UAB „Gobusus“ faktiškai kokybiškai atliktų darbų su statybinėmis medžiagomis suma sudaro 437 034,20 Eur. Ši suma mažintina kitų rangovų atliktų darbų kaina – 53 952,29 Eur be PVM. Kadangi UAB „Hadusus“ mokėjimo pavedimais avansu sumokėjo UAB „Gobusus“ 457 428,40 Eur be PVM, UAB „Gobusus“ yra skolinga 74 346,49 Eur. Kita vertus, kadangi UAB „Gobusus“ pateikė PVM sąskaitas faktūras tik 153 190,40 Eur su PVM sumai už statybines medžiagas, bet neišrašė ir nepateikė nei vienos PVM sąskaitos faktūros už atliktus statybos darbus, taip pat nebuvo pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktai ir statybos darbų žurnalai, UAB „Hadusus“ negali apskaičiuoti ir užpajamuoti pirkimų, sumokėti PVM, todėl faktiškai finansinį reikalavimą pateikė 304 238 Eur sumai. Nurodė, kad nemokumo administratorė turėjo pakankamai laiko kreiptis į FNTT dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų kopijų gavimo. Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) duomenimis UAB „Gobusus“ nėra deklaravusi jokių kitų sąskaitų, išrašytų UAB „Hadusus“, išskyrus pateiktas teismui, todėl tikėtina, kad jos nebuvo išrašytos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi įtraukė UAB „Hadusus“ į BUAB „Gobusus“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 73 918,09 Eur finansiniu reikalavimu.

5.       Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl BUAB „Gobusus“ įsiskolinimo UAB „Hadusus“ buvimo fakto ir tokio įsiskolinimo dydžio.

6.       Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Hadusus“ ir UAB „Gobusus“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria partneriai susitarė kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias veikti bendrai, norėdami pasiekti tikslą – teisės aktų nustatyta tvarka atlikti projektavimo ir statybos darbus žemės sklypuose, esančiuose Vilniuje, Katniavos g. 6, Katniavos g. 8 ir Katniavos g. 10, suprojektuoti ir pastatyti juose gyvenamosios paskirties statinius bei parduoti juose butus Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir kaina (Sutarties 1.1 punktas); UAB „Gobusus“, kaip partnerio įnašas, į bendrą veiklą yra projektavimo ir statybos darbų minėtuose sklypuose vykdymo ir jų valdymo darbai, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, taip pat visos išlaidos, susijusios su Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu (Sutarties 3.3 punktas).

7.       Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog vykdydama Sutartį UAB „Gobusus“ faktiškai atliko tam tikrus trijų gyvenamosios paskirties pastatų (daugiabučių gyvenamųjų namų Vilniuje, Išdagų g. 6, Katniavos g. 6 ir Katniavos g. 8) projektavimo ir statybos darbus (statiniai nėra baigti statyti ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre), kurių pobūdis, kiekiai, kokybė ir vertė abiejų šalių grindžiami statybos inžinerijos mokslo daktaro, statybos srities specialisto eksperto doc. dr. D. K., atlikusio matavimus, skaičiavimus, detalią darbų kiekio, kokybės ir vertės analizę, parengtu ir teismui pateiktu 2019 m. Vertinimo aktu, kuriame nurodyta bendra visų faktiškai atliktų statybos darbų kaina be PVM – 485 767,39 Eur.

8.       Teismas nurodė, kad Vertinimo akte detaliai nurodyti ir tam tikri atliktų statybos darbų trūkumai ir defektai, nukrypimai nuo statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kurių buvimo fakto UAB „Gobusus“ iš esmės neneigė ir neginčijo. UAB „Hadusus“ pateiktame Vertinimo akte yra nustatyta bei paskaičiuota defektų ir trūkumų pašalinimo kiekviename iš minėtų statybos objektų kaina, bendra defektų ištaisymo kaina – 48 733,19 Eur be PVM. Be to, į minėtą darbų Vertinimo aktą ir jame nurodytą darbų kainą (vertę) buvo įtraukti ne tik UAB „Gobusus“ faktiškai atlikti statybos darbai bei panaudotos medžiagos, bet ir kitų dviejų UAB „Hadusus“ pasitelktų subjektų – UAB „Termo langai“ ir UAB „Karneda Invest LT“ faktiškai atlikti darbai ir parduotos statybinės medžiagos, kurių bendra vertė sudaro 53 952,29 Eur be PVM. Nors UAB „Hadusus“ nepateikė apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau prievolė jas apmokėti neabejotinai egzistuoja (egzistavo). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pačios UAB „Gobusus“ faktiškai atliktų statybos rangos darbų bei panaudotų jiems statybinių medžiagų kaina sudaro 431 815,10 Eur (485 767,39 Eur – 53 952,29 Eur).

9.       Sutarties 6.5.2 punktas numato, kad iškėlus vienam partneriui bankroto bylą, jungtinės veiklos sutartis baigiasi. Abiem buvusiems jungtinės veiklos partneriams nekeliant klausimo dėl jungtinės veiklos metu galimai sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės, jos padalijimo ir pan., teismas sprendė, kad ginčo šalys, jų jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus iš esmės sutinka, jog BUAB „Gobusus“ turi teisę, o atitinkamai – UAB „Hadusus“ turi pareigą padengti BUAB „Gobusus“ faktiškai vykdant jungtinės veiklos sutartį turėtas išlaidas įsigyjant statybines medžiagas bei atliekant projektavimo ir statybos darbus. Nustatęs, kad BUAB „Gobusus“ faktiškai atliktų tokių darbų ir sunaudotų medžiagų kaina yra 431 815,51 Eur, atliktų darbų trūkumų ir defektų šalinimo kaina sudaro 48 733,19 Eur, teismas padarė išvadą, jog BUAB „Gobusus“ turi reikalavimo teisę į UAB „Hadusus“ 383 081,91 Eur (be PVM) sumai (431 815,10 Eur – 48 733,19 Eur).

10.       Teismas nustatė, kad UAB „Hadusus“ mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Gobusus“ už atliktinus pagal Sutartį statybos rangos darbus bei medžiagas iš viso – 457 000 Eur (o taip pat sumokėjo į valstybės biudžetą 428,40 Eur PVM), taigi yra sumokėjusi 73 918,09 Eur (457 000 Eur – 383 081,91 Eur) daugiau, negu BUAB „Gobusus“ yra atlikusi tinkamos kokybės darbų ir patyrusi išlaidų pagal šalis siejusią Sutartį, todėl ši suma, kaip gauta be teisėto pagrindo, turėtų būti grąžinta UAB „Hadusus“. Teismas sprendė, kad UAB „Hadusus“ turi reikalavimo teisę į tokio dydžio sumą, ir tokiu būdu tapdama BUAB „Gobusus“ kreditore, turėtų būti įtraukta į jos kreditorių sąrašą.

11.       Teismas siūlė BUAB „Gobusus“ nemokumo administratorei pagrįsti savo poziciją dėl įsiskolinimo UAB „Hadusus“ nebuvimo fakto, ir nors nemokumo administratorė nurodė, kad visi įmonės dokumentai šiuo metu yra FNTT, kurioje yra atliekamas tyrimas dėl UAB „Gobusus“ veiklos, tačiau byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė kreipėsi dėl reikalingų dokumentų gavimo, ėmėsi kitų veiksmų surinkti įrodymus ir pateikti juos teismui.

12.       Teismas pažymėjo, kad nors UAB „Hadusus“ prašė patvirtinti 304 238 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nes UAB „Gobusus“ jai formaliai išrašė tik dvi PVM sąskaitas faktūras bendrai 153 190,40 Eur su PVM sumai, tačiau: 1) UAB „Hadusus“ pripažįsta ir sutinka, jog UAB „Gobusus“ faktiškai atliko ženkliai didesnės vertės rangos darbus ir tokių kokybiškai atliktų darbų vertė sudaro 437 034,20 Eur be PVM sumą, savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad BUAB „Gobusus“ skola UAB „Hadusus“ sudaro 74 346,49 Eur; 2) PVM sąskaitų faktūrų išrašymas, pateikimas ir pan., svarbus abiejų įmonių buhalterinei apskaitai vykdyti, finansinės atskaitomybės dokumentams parengti, mokestinėms prievolėms vykdyti ir pan., tačiau neturi įtakos sprendžiant dėl civilinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir pobūdžio, teismui nustatant tikrąjį reikalavimo į bankrutuojančią įmonę pobūdį ir dydį.

13.       Teismas nurodė, kad nustatant UAB „Hadusus“ reikalavimo teisės į BUAB „Gobusus“ dydį visos sumos skaičiuotinos be PVM.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė BUAB „Gobusus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį ir UAB „Hadusus“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Visus finansinės apskaitos dokumentus iš nemokumo administratorės, be teisės pasirengti kopijas, tik prasidėjus bankroto bylai poėmiu surinko FNTT. Administratorė neturi objektyvių galimybių per itin trumpą laiką surinkti visų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir suvesti pagal skirtingus objektus patirtų sąnaudų. Bankrutuojanti įmonė vykdė ne vieną projektą ir buvo laikoma didmeniniu statybinių medžiagų pirkėju. Administratorė pakartotinai pateikė reikalavimą buvusiems atsakingiems įmonėje asmenims – vadovams, pateikti duomenis apie 2017–2019 m. vykdytus projektus ir juose patirtas išlaidas. Tik gavus minėtus dokumentus iš atsakingų asmenų ar FNTT, pastarajai pabaigus tyrimus, bus galima atlikti tinkamą ir išsamų statybos kaštų ir sąnaudų vertės vertinimą, bei surinkti visus tai pagrindžiančius dokumentus. Teismas nebuvo aktyvus, pažeidė rungtyniškumo principą, esant duomenų, kad administratorė negali operuoti ir per trumpą laiką surinkti reikiamų įrodymų, siekdama visa apimtimi įvertinti kreditorių reiškiamus reikalavimus bei jų teisinį pagrįstumą.

14.2.                      Byloje pateiktas specialisto eksperto doc. dr. D. K. Vertinimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytos ekspertizės dokumento sąvokos, nėra aišku ar jį atlikęs asmuo supažindintas su atsakomybe už melagingų duomenų vertinimą ir pateikimą, taip pat pagal kokius pirminius duomenis bei kokia metodika remiantis jis sudarytas. Analizuota tik dalis faktiškai UAB „Gobusus“ atliktų darbų, nėra vertinta, iš kokių medžiagų minėti darbai ir statiniai įrengti, kokia jų faktinė vertė, nevertintos paslėptų darbų, sunaudotų medžiagų ir juo labiau parengiamųjų darbų vertės bei atlikti kiti – aplinkos ir žemės darbai, neatsižvelgta į vyraujančius gruntus ir  dėl to atliktus papildomus darbus bei į kitas svarbias aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės nustatant darbų vertę ir apimtis. Administratorė nurodė teismui, kad apskaitoje fiksuota faktiškai UAB „Gobusus“ atliktų statybos darbų vertė 587 778,17 Eur, papildomai atliktų žemės darbų vertė 89 392,5 Eur su PVM, kas iš viso sudarytų 677 170,67 Eur sumą, iš kurios tik 457 000 Eur buvo apmokėta.

14.3.                      UAB „Hadusus“ pripažįsta, kad buvo atlikta iki 70 proc. darbų apimties, todėl be minėtos sumos, UAB „Gobusus“ priklauso ir dalis atlygio pagal Sutartį. UAB „Hadusus“ 2018 m. sustabdė sutarties vykdymą – pagal pridedamą 2018 m. spalio 17 d. statybvietės grąžinimo aktą, tuo sustabdydama projekto finansavimą ir atsakovės statybos darbus, todėl pagrįstas UAB „Gobusus“ reikalavimas pagal Sutarties 3.8 punktą į 30 proc. pelno dalį.

14.4.                      Rangovių UAB „Termo langai“ ir UAB „Karneda Invest LT“ atlikti darbai ir parduotos statybinės medžiagos, kurių bendra vertė sudaro 53 952,29 Eur be PVM, nepagrįstai laikyta trūkumų ištaisymu, nes UAB „Hadusus“ 2018 m. spalio 17 d. sustabdė sutarties vykdymą, perėmė statybvietę bei nebefinansavo projekto. Minėtų rangovų darbai laikytini statybos objekto tolesne apdaila ir įrengimu. Šalių sudaryta Sutartis nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Gobusus“ įsipareigojo atlikti visišką objektų apdailą įrengiant duris ar langus. Be to, UAB „Hadusus“ neįrodė, kad buvo nurodžiusi UAB „Gobusus“ taisyti trūkumus ar kad iš viso tokie trūkumų taisymo darbai buvo užsakyti ir atlikti. Tolesnis statinių statybos procesas pažeidžiant Sutartį buvo vykdomas vienos UAB „Hadusus“.

14.5.                      Teismas netikrino ir nevertino aplinkybių, susijusių su statinių registracija UAB „Hadusus“ vardu viešame registre, nenustatytas statinių registracijos laikas, vertės ir kiti bylai svarbūs duomenys.

14.6.                      Iš buvusio UAB „Gobusus“ įgalioto asmens R. K. 2020 m. kovo 18 d. gautų sąskaitų ir per 2017 metus UAB „Gobusus“ atliktų darbų aktų matyti faktiškai atliktų darbų vertė, mastas ir kainos.

15.       Kreditorė UAB „Hadusus“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad neturėjo galimybės padaryti FNTT paimtų dokumentų kopijas, kad kreipėsi į FNTT su prašymu dėl reikalingų dokumentų kopijų gavimo, arba paimtų dokumentų grąžinimo, nepateikė ir dokumentų poėmio protokolo egzemplioriaus (ar jo kopijos). Taip pat teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai apie pateiktus reikalavimus buvusiems atsakingiems įmonėje asmenims – vadovams, pateikti duomenis apie 2017–2019 m. vykdytus projektus ir juose patirtas išlaidas.

15.2.                      Kreditorė niekada netvirtino, jog teismui pateiktas Vertinimo aktas yra ekspertizės aktas. Šis aktas buvo padarytas kreditorės užsakymu siekiant įvertinti, kokios apimties ir kokybės yra atlikti statybos darbai, nes iš atsakovės nebuvo gauta jokių statybos darbus pagrindžiančių dokumentų. Vertinimo akte išsamiai aprašyti naudojami duomenys ir vertinimo metodika. Be to aktą pirmiausiai į bylą pateikė atsakovė. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad apskaitoje fiksuota faktiškai UAB „Gobusus“ atliktų statybos darbų vertė 587 778,17 Eur, papildomai atliktų žemės darbų vertė 89 392,5 Eur su PVM, kas iš viso sudarytų 677 170,67 Eur sumą, nes atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie apskaitoje fiksuotus duomenis dėl atliktų statybos bei žemės darbų.

15.3.                      Kreditorė niekada nepripažino, jog atlikta iki 70 proc. statybos darbų apimties. 2018 m. spalio 17 d. aktas yra ne statybvietės grąžinimo, o statybvietės priėmimo–perdavimo aktas. Šis dokumentas nereiškė Sutarties nutraukimo arba sustabdymo, statybos darbų finansavimo nutraukimo.

15.4.                      Atsakovė klaidingai vertina, kad teismas plastikinių langų ir durų pirkimo bei montavimo darbus vertino kaip darbų trūkumų ištaisymą. Kreditorė niekada nelaikė šių statybos darbų trūkumų ištaisymu, nenurodė jų atlikti atsakovei ir nelaikė Sutarties dalyku. Taip pat statybos darbų atlikimas kreditorės jėgomis niekaip negali būti vertinamas kaip Sutarties pažeidimas ir tokie atsakovės teiginiai yra niekiniai.

15.5.                      VĮ Registrų centro duomenys, kad žemės sklypuose, nuosavybės teise priklausančiuose kreditorei, yra išduoti statybos leidimai statyti pastatus, pastatų statutas „formuojami“, rodo, jog pastatai dar nėra pastatyti ir įregistruoti.

15.6.                      Kritiškai vertintini atsakovės pateikti tik R. K. pasirašyti dokumentai, įvertinus Juridinių asmenų registre užfiksuotus jo vadovavimo atsakovei laikotarpius bei tai, kad dokumentai nėra pasirašyti UAB „Hadusus“ atstovo. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės teigimu visi dokumentai yra paimti FNTT, bei į tai, kad 2017 m. datuojamų dokumentų atsakovė nebuvo perdavusi kreditorei. Taip pat pažymėtina, kad išankstinės mokėjimo PVM sąskaitos faktūros nėra tinkamas dokumentas įforminti statybos darbus. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pats savaime jokių aplinkybių, reikšmingų bylai, neįrodo, tik parodo faktinę pastatų būklę fiksavimo momentu. Papildomai pateikti dokumentai neturi juridinės galios, todėl neturėtų būti vertinami.

16.       2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės BUAB „Gobusus“ prašymas sustabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-851-241/2020 pagal atsakovės BUAB „Gobusus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Hadusus“ finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „Gobusus“ bankroto byloje. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-2954-855/2020 pagal BUAB „Gobusus“ ieškinį atsakovei UAB „Hadusus“ dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytą 2017 m. gegužės 31 d. Jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė UAB „Hadusus“ tinkamai neatsiskaitė už ieškovės per 2017–2018 m. atliktus darbus, kurių rezultatas buvo perduotas užsakovui. Šioje byloje pirmiausia ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties visiško ar dalinio įvykdymo, teisių ir pareigų tarp šalių įvykdymo, todėl tik išnagrinėjus šią bylą galima spręsti dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Hadusus“ finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „Gobusus“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Kreditorė UAB „Hadusus“, vykdydama teismo reikalavimą, pateikė savo poziciją dėl apeliantės BUAB „Gobusus“ prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir prašo prašymą atmesti bei nagrinėti atskirąjį skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, išnagrinėjęs tuo metu teismui žinomus ir priimtinus dokumentus bei duomenis. Jau po atskirojo skundo padavimo atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-2954-855/2020 dėl skolos priteisimo, kurios nagrinėjimas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi sustabdytas iki bus išspręstas UAB „Hadusus“ prašymas dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą BUAB „Gobusus“ bankroto byloje Nr. eB2-549-855/2020. Civilinė byla pagal BUAB „Gobusus“ ieškinį gali būti nagrinėjama labai ilgai, skundžiama nutartis priimta anksčiau nei pateiktas ieškinys, todėl byla pagal atskirąjį skundą turi būti išspręsta pirmiausia. Be to, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dėl skundžiamos nutarties vėliau gali būti keičiamas, atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. e2-2954-855/2020 priimtus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

19.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

20.       Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad JANĮ 155

21.       Bankroto byla atsakovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi; 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Atsakovės bankroto procedūra, taigi ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl apeliantės ginčijamo pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo klausimas, kaip ir kitų atsakovės kreditorių, spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas.

Dėl naujų įrodymų

22.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: tinklapio www.aruodas.lt duomenis apie parduodamus objektus; 2018 m. spalio 17 d. Statybvietės priėmimo–perdavimo aktą; antstolės D. M. 2018 m. rugsėjo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; VĮ Registrų centro duomenis apie statinių registravimą viešame registre; UAB „Gobusus“ sąskaitas ir atliktų darbų aktus.

23.       Kreditorė UAB „Hadusus“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės atsakymą į paklausimą dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo, Statybos darbų įvertinimo sutartį; Juridinių asmenų registro išrašą.

24.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, sprendžia, kad byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant kreditorės reikalavimo patvirtinimo teisėtumo klausimą, jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys su jais susipažinę (atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė yra pateikusi savo nuomonę dėl apeliantės pateiktų dokumentų, o kreditorės pateikti nauji įrodymai apeliantei pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą) ir pareiškė (galėjo pareikšti) nuomonę dėl jų turinio vertinimo, todėl nauji įrodymai priimami ir turės būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.  

Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo

25.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

26.       Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.).

27.       Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių pateiktus prašymus bei įrodymus, patvirtino UAB „Hadusus“ 73 918,09 Eur reikalavimą, sprendęs, kad nepaisant nemokumo administratorės prieštaravimų, reikalavimas pagrįstas kreditorės pateiktais įrodymais. Atsakovė nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, kad visus finansinės apskaitos dokumentus iš nemokumo administratorės surinko FNTT; administratorė neturi objektyvių galimybių per itin trumpą laiką surinkti visų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir suvesti pagal skirtingus objektus patirtų sąnaudų; Vertinimo aktas neatitinka ekspertizės dokumento sąvokos; iš buvusio atsakovės įgalioto asmens R. K. gautos sąskaitos ir per 2017 metus atsakovės atliktų darbų aktai parodo faktiškai atliktų darbų vertę, mastą ir kainas; atlikusi 70 proc. darbų atsakovė įgijo teisę į 30 proc. pelno. Atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame prašyme akcentuoja kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo sustabdymo būtinybę dėl teisme iškeltos civilinės bylos pagal atsakovės kreditorei pareikštą ieškinį dėl skolos pagal jungtinės veiklos sutartį priteisimo. 

28.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę.

29.       Kreditorė UAB „Hadusus“ savo 304 238 Eur reikalavimą kildina iš 2017 m. gegužės 31 d. šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties vykdymo, grindžia jos užsakymu doc. dr. D. K. parengtu Vertinimo aktu, atsakovės UAB „Gobusus“ pateiktomis sąskaitomis bei kreditorės atliktais avansiniais mokėjimais. Kreditorės teigimu, ji atsakovei už darbus sumokėjo avansu 457 000 Eur, bet atsakovė jai išrašė sąskaitas tik 153 190,40 Eur (su PVM) sumai, todėl atsakovė liko skolinga 304 238 Eur. Iš turimo Vertinimo akto duomenų atsakovės nemokumo administratorė nustatė, kad vykdydama kreditorės užsakymą atsakovė atliko darbų iš viso už 587 778,17 Eur, todėl ne atsakovė yra skolinga kreditorei, o kreditorė liko skolinga atsakovei.

30.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ir kreditorė 2017 m. gegužės 31 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria partneriai susitarė kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias veikti bendrai, norėdami pasiekti tikslą – teisės aktų nustatyta tvarka atlikti projektavimo ir statybos darbus žemės sklypuose, esančiuose Vilniuje, Katniavos g. 6, Katniavos g. 8 ir Katniavos g. 10, suprojektuoti ir pastatyti juose gyvenamosios paskirties statinius bei parduoti juose butus Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir kaina (Sutarties 1.1 punktas); atsakovės, kaip partnerės, įnašas į bendrą veiklą yra projektavimo ir statybos darbų minėtuose sklypuose vykdymo ir jų valdymo darbai, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, taip pat visos išlaidos, susijusios su Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu (Sutarties 3.3 punktas); Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti projektavimo ir statybos darbus žemės sklypuose, siekiant pastatyti gyvenamosios paskirties statinius pagal suderintus ir patvirtintus projektus ir t. t. (Sutarties 3.4 punktas). Kreditorės, kaip partnerės, įnašas į bendrą veiklą yra ne daugiau kaip 1 000 000 Eur, kuriuos atsakovė panaudos Sutartyje nurodytiems tikslams pasiekti, įskaitant, bet neapsiribojant statybos projektavimo ir rangos išlaidoms padengti (Sutarties 3.1 punktas).

31.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog vykdydama Sutartį atsakovė faktiškai atliko tam tikrus trijų gyvenamosios paskirties pastatų – daugiabučių gyvenamųjų namų Išdagų g. 6, Katniavos g. 6 ir Katniavos g. 8, Vilniuje – projektavimo ir statybos darbus. Taip pat nustatyta, kad darbų pobūdis, kiekiai, kokybė ir vertė abiejų šalių grindžiami statybos inžinerijos mokslo daktaro, statybos srities specialisto eksperto doc. dr. D. K., atlikusio matavimus, skaičiavimus, detalią darbų kiekio, kokybės ir vertės analizę, parengtu ir teismui pateiktu 2019 m. Vertinimo aktu, kuriame nurodyta bendra 485 767,39 Eur visų faktiškai atliktų statybos darbų kaina be PVM. Skundžiama nutartimi patvirtindamas kreditorės             73 918,09 Eur reikalavimą, teismas iš esmės rėmėsi Vertinimo akto duomenimis bei jame padarytomis išvadomis. Apeliantė teisi, kad šis Vertinimo aktas nėra eksperto išvada, reglamentuota CPK 212–218 straipsniuose, tačiau skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas Vertinimo akto duomenis tyrė ir vertino tik kaip vieną iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nesuteikdamas jam didesnės įrodomosios reikšmės. Iš bylos duomenų matyti, kad ir atsakovė savo poziciją iš esmės grindė minėto statybos eksperto Vertinimo akte užfiksuotais duomenimis (kaip teisingai nurodė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nepasirašyta, neišbaigta juodraštine versija) ir neteikė pirmosios instancijos teismui jokių priešingas išvadas galinčių lemti įrodymų, deklaratyviai nurodydama, kad atsakovės finansiniai dokumentai paimti tyrimui FNTT.

32.       Tik apeliacinės instancijos teismui atsakovė su atskiruoju skundu pateikė jos išrašytas sąskaitas ir atliktų darbų aktus, jais grįsdama skundo argumentus, kad apskaitoje faktiškai fiksuota atsakovės atliktų statybos darbų vertė yra 587 778,17 Eur, papildomai atliktų žemės darbų vertė – 89 392,5 Eur su PVM, tai iš viso sudaro 677 170,67 Eur, kuriuos kreditorė turėjo sumokėti, o sumokėjo tik 457 000 Eur. Taip pat atsakovė tik atskirajame skunde nurodo, kad atlikta iki 70 proc. darbų, todėl be įsiskolinimo gavimo atsakovei priklauso ir dalis atlygio pagal Sutarties 3.8 punktą. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu kreditorei, prašydama priteisti 541 974,94 Eur skolą pagal 2017 m. gegužės 31 d. Jungtinės veiklos sutartį, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, ir prašė apeliacinės instancijos teismo sustabdyti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą iki pagal minėtą ieškinį iškeltos civilinės bylos Nr. e2-2954-855/2020 išnagrinėjimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „Gobusus“ ieškinys priimtas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinė byla                               Nr. e2-2954-855/2020 sustabdyta iki bus išspręstas UAB „Hadusus“ prašymas dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą BUAB „Gobusus“ bankroto byloje Nr. eB2-549-855/2020.  

33.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatytos aplinkybės sąlygoja, kad ginčo dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo, jos nutraukimo (pasibaigimo) padarinių neišsprendus iš esmės, UAB „Hadusus“ finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje negali būti laikomas pagrįstu ir tvirtinamas.

34.       Bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, jog kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-261/2011). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nėra absoliuti ir nesuteikia bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti neribotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Teisėjų kolegijos nuomone, prioritetas turi būti suteiktas būtent kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo nustatymui jau jo pirmo pateikimo tvirtinti teismui metu, o ne reikalavimo tikslinimo institutui, todėl kreditorės pozicija dėl jos patvirtinto reikalavimo peržiūrėjimo galimybės po civilinės bylos  Nr. e2-2954-855/2020 išnagrinėjimo laikytina nepagrįsta.

35.       Iš šios nutarties 29-33 punktuose nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek vertindamas UAB „Hadusus“ įtraukimo į BUAB „Gobusus“ kreditorių sąrašą pagrįstumą, tiek nagrinėdamas BUAB „Gobusus“ ieškinį dėl skolos iš UAB „Hadusus“ priteisimo tos pačios Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šalims pateikiant priešingas pozicijas dėl įsiskolinimų viena kitai buvimo (nebuvimo), teismas turi vertinti iš tų pačių teisinių santykių kylančius ir glaudžiai tarpusavyje susijusius klausimus bei įrodymus. Todėl spręstina, kad pareikšti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje, o tai susiję su bylų sujungimu, naujų reikalavimų nagrinėjimu bei naujų aplinkybių nustatinėjimu, ir yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

36.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš naujo, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

37.       CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimas yra pirminė ir kartu būtinoji bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sąlyga. Kita sąlyga, be kurios nėra galimas tokio procesinio veiksmo atlikimas, – procesinių kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme egzistavimas.

38.       Esant nutartyje išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja abi sąlygos bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos ir dar neegzistavo nutarties 32 punkte nurodytos aplinkybės, kurios lemia bylos esmės neatskleidimą, o šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia tirti ir vertinti naujus įrodymus, spręsti bylų sujungimo klausimą, kad būtų iš esmės išnagrinėti iš tų pačių teisinių santykių kilę šalių reikalavimai (nutarties 35 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės bylos medžiaga bei atskirojo skundo argumentai, pateikti nauji įrodymai bei paaiškėjusios aplinkybės, lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Hadusus“ reikalavimą patvirtino nepatikrinęs ir tinkamai neįvertinęs jo pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis naikinama, o finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), naujo nagrinėjimo metu išsprendžiant civilinės bylos dėl UAB „Hadusus“ finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje patvirtino ir civilinės bylos Nr. e2-2954-855/2020 sujungimo klausimą (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

40.       Atsižvelgdama į tokią procesinę bylos baigtį, t. y. nusprendus klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakovės prašymas dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo netenkinamas ir teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

41.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį atsakovės BUAB „Gobusus“ atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“ finansinio reikalavimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gobusus“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gobusus“, juridinio asmens kodas 304122894, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą AB Lietuvos pašte 2020 m. gegužės 14 d. kvitu Nr. 139520.

Teisėjos                                                                Danutė Gasiūnienė

                                                                        Danguolė Martinavičienė

                                                                        Jūratė Varanauskaitė