Civilinė byla Nr. 3K-3-308/2011

                                           Teisminio proceso Nr. 2-03-3-09741-2009-0

        Procesinio sprendimo kategorija 40.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Levitransa“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Levitransa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akmenskaldys“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių draudimą atlikti įskaitymą reikalavimams, ginčijamiems teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas 2009 m. gruodžio 10 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000 Lt įmoką, kurios atsakovas nesumokėjo pagal 2009 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 4387,90 Lt palūkanų, metinių procesinių 12,70 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Ieškinys ir teismo preliminarus sprendimas atsakovui buvo įteikti 2010 m. sausio 9 d.     

Atsakovas 2010 m. sausio 18 d. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio atmetimo ir preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo ir nurodė, kad šalys 2009 m. sausio 23 d. sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui pastatą–sandėlį (duomenys neskelbtini) už 550 000 Lt, kuriuos pagal sutarties sąlygas, nurodytas sutarties 3.1 punkte, atsakovas turėjo sumokėti dalimis, o paskutinę 50 000 Lt sumą – iki 2009 m. balandžio 15 d. Atsakovas nurodė, kad jis ieškovui pagal sutartį mokėtiną 50 000 Lt sumą už nupirktą pastatą įskaitė į ieškovo nesumokėtą 50 000 Lt baudą, nustatytą sutarties 8.2 punkte, kuriame nurodyta, jog atsakovui iki 2009 m. balandžio 15 d. negavus visų reikalingų dokumentų (projektavimo sąlygų sąvado, kaimynų sutikimų ir pan.) dėl sandėliavimo ir biuro patalpų, statybos ir (ar) rekonstrukcijos, ieškovas privalės sumokėti atsakovui 50 000 Lt baudą. Atsakovo teigimu, šalys 2009 m. gruodžio 28 d. susitiko dėl ginčo šalių sutarties 3.1.4 ir 8.2 punktuose nustatytų sąlygų įvykdymo arba šių sąlygų pakeitimo, tačiau ieškovas neužsiminė atsakovui apie jau priimtą preliminarų sprendimą. Kadangi 2009 m. gruodžio 28 d. ginčo šalių susitikime nebuvo minimas įskaitymas, tai atsakovas iš naujo pranešė ieškovui apie sutarties 3.1.4 ir 8.2 punktuose nustatytų prievolių įvykdymą įskaitymu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą. Teismas nurodė, kad ginčo šalys viena kitai turėjo teisių ir pareigų, šalių reikalavimai priešpriešiniai, vienarūšiai, apibrėžti. CK 6.134 straipsnyje išvardyti atvejai, kada draudžiama atlikti įskaitymą: viena iš jų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovo 2010 m. sausio 13 d. pranešimas ieškovui apie prievolių įvykdymą įskaitymu surašytas ir ieškovui įteiktas jau po ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu ir po to, kai atsakovui buvo įteikti bylos procesiniai dokumentai: atsakovui 2010 m. sausio 9 d. įteiktas ieškinys ir teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarus sprendimas. Teismo teigimu, atsakovas pareiškimą apie įskaitymą pareiškė jau prasidėjus teismo procesui, t. y. įskaitymo atlikimo dieną egzistavo aplinkybė, draudžianti įskaitymą. Dėl to teismas atsakovo 2010 m. sausio 13 d. pareiškimą apie įskaitymą nepripažino tinkamu ir teisinius padarinius abiem šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad 2010 m. sausio 13 d. pareiškimas apie įskaitymą buvo pakartotinis pranešimas ieškovui apie įskaitymą, nes apie įskaitymą ieškovui buvo pranešta 2009 m. gruodžio 28 d.; motyvavo, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis); įstatyme nereglamentuota pranešimo apie įskaitymą forma, todėl atsakovas apie įskaitymą galėjo pranešti bet kokia jo pasirinkta forma. Svarbu, kad pranešimu visiškai aiškiai ir ieškovui suprantamai būtų išreikšta atsakovo valia atlikti įskaitymą, t. y. pranešimas apie įskaitymą būtų suprantamas kaip įskaitymą darančios šalies valios išviešinimas, paskelbimas kitai šaliai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pats nurodė, jog šalių 2009 m. gruodžio 28 d. susitikimo metu sąvoka „įskaitymas“ nebuvo vartojama. Be to, notaro ieškovui persiųstame atsakovo 2009 m. lapkričio 11 d. pareiškime nebuvo duomenų apie atsakovo pareiškimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3–iojo  apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: panaikino Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija 2010 m. sausio 13 d. pareiškimą, kuriuo atsakovas informavo ieškovą apie šalių sudarytos sutarties 3.1.4 ir 8.2 punktuose nustatytų prievolių įvykdymą įskaitymu, pripažino tinkamu įskaitymu, teisėtu ir sukūrusiu teisinius padarinius. Kolegija pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas iškėlė atsakovui civilinę bylą, prašydamas priteisti 50 000 Lt skolos, nesudaro teisinio pagrindo taikyti CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą dėl įskaitymo, nes toks formalus teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisingumo vykdymu nagrinėjamoje byloje. Kolegijos teigimu, dokumentiniame procese atsakovas turi procesinę galimybę gintis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, tačiau šioje byloje ieškovas neįrodė, jog įvykdė sutarties 8.2 punkte nustatytą pareigą ir gavo projektavimo sąlygų sąvadą, todėl buvo teisinis pagrindas pripažinti atsakovo 2010 m. sausio 13 d. pareiškimu atliktą įskaitymą tinkamu ir teisėtu. Dėl to kolegija pripažino, kad nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt skolos bei palūkanų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarus sprendimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl draudimo atlikti įskaitymą reikalavimams, ginčijamiems teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nepagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas iškėlė atsakovui civilinę bylą, nesudaro teisinio pagrindo taikyti CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo dėl įskaitymo, nes toks formalus teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisingumo nagrinėjamoje byloje vykdymu. Kasatoriaus teigimu, lingvistiškai, teleologiškai ir sistemiškai aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad joje įtvirtintas imperatyvusis draudimas taikyti įskaitymą. Teismas neatsižvelgė į CPK XXII skyriuje  įtvirtinto dokumentinio proceso tikslus, paskirtį – užtikrinti greitesnį tam tikros rūšies ginčų nagrinėjimą, paneigė sumarinio proceso esmę. Teismų praktikoje nurodyta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas gali būti taikomas tiems atvejams,  kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr.  3K-3-593/2007; kt.). Be to, kasacinis teismas yra aiškiai nurodęs, kad ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija laikomas civilinės bylos iškėlimu, ir tai reiškia, jog kilęs suinteresuotų asmenų ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011). Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškimą dėl įskaitymo surašė po to, kai ieškinys buvo priimtas ir byla iškelta bei priimtas preliminarus sprendimas, atsakovui įteikti procesiniai dokumentai.
2. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, neteisingai sprendė, kad ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, jog projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo gautas pagal sutarties 8.2 punktą. Kasatoriaus teigimu, atsakovas teigė, jog jis negavo sąvado ir tuo grindė savo reikalavimą, vadinasi, atsakovas, o ne ieškovas, turėjo įrodyti šią aplinkybę. Atsakovas proceso metu nuolat keitė savo poziciją dėl šios sąlygos vykdymo aplinkybių; tam tikrais teiginiais pripažino, jog nesiekė gauti sąvado, nedėjo net minimalių pastangų, t. y. patvirtino, jog nesiekė įvykdyti sutarties 8.2 punkte nurodytos prievolės. Dėl to, kasatoriaus teigimu, atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti sumokėti baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė. Teismų praktikoje nurodyta, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. Šiaulių rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, prašė išreikalauti iš atsakovo dokumentus, kurių pats negalėjo turėti, tačiau teismai šių dokumentų neišreikalavo, o atsakovas jų taip pat nepateikė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. sprendimą. Jis nurodo, kad ieškovą apie įskaitymą informavo 2009 m. gruodžio 28 d., kai apie bylos iškėlimą atsakovui dar nebuvo žinoma. Kadangi pareiškimo forma įstatyme nereglamentuota, tai įskaitymui pakako vienos šalies išreikštos valios. Kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo nepagrįsti: atsakovas negalėjo gauti projektavimo sąlygų sąvado, nes bylos nagrinėjimo metu jau nebuvo patalpų savininkas. Be to, bylą nagrinėjant teisme ir pripažinus svarbia aplinkybe projektavimo sąlygų sąvado gavimo ar negavimo faktą, byla turi būti grąžinama iš naujo nagrinėti, kad būtų nustatyta ši aplinkybė. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys negali būti precedentai nagrinėjamoje byloje, nes nurodytų kasacinio teismo nutarčių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudimo atlikti įskaitymą reikalavimams, ginčijamiems teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių draudimą atlikti įskaitymą reikalavimams, ginčijamiems teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.

Teismų praktika dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tvarkos yra suformuota ir joje nurodyta, kad tai yra vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos  Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Baltijos monitoringo centras v. UAB „Vilniaus altas“, bylos Nr. 3K-3-540/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011).

Kasatorius kaip apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo pagrindą nurodo CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes, jo teigimu, įskaitymas nagrinėjamoje byloje nebuvo galimas, nes jau vyko ginčas teisme. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą, ar byloje turėjo būti taikoma nurodyta teisės norma ir joje įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, reikia aiškinti civilinės bylos iškėlimo momento sąvoką. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Šioje stadijoje atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą; tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą išsprendžia teismas, priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu, t. y. teismo proceso dėl konkretaus ginčo teisme pradžia. Taigi civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą – priimti rezoliuciją.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2009 m. gruodžio 10 d., teisėjo rezoliucija priimti ieškinį priimta 2009 m. gruodžio 11 d. (b. l. 2), vadinasi, byla iškelta ir procesas teisme prasidėjo 2009 m. gruodžio 11 d. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo priimtas nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir 2009 m. gruodžio 21 d. priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuris atsakovui įteiktas 2010 m. sausio 9 d. CPK 427 straipsnyje nurodyta, kad ieškinys, pareikštas CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso būdu. Preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia dokumentinio proceso pradžią, nes dokumentinio proceso eiga priklauso nuo to, pateiks atsakovas prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo ar ne (CPK 430 straipsnis). Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad tiek pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 427 straipsnį ieškovo reikalavimų išsprendimas pradedamas tik priėmus rezoliuciją iškelti bylą ir nepaisant to, kokia teisena bus nagrinėjamas tolesnis ginčas, ieškinio pateikimas teismui ir jo priėmimas rezoliucija reiškia teisminio proceso pradžią ir bylos iškėlimą, vadinasi, nagrinėjamoje byloje teismui 2009 m. gruodžio 11 d. priėmus rezoliuciją priimti ieškovo ieškinį, buvo iškelta byla ir prasidėjo ginčo sprendimas teisme, todėl pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą jokie įskaitymai nebuvo galimi, o aplinkybė, kad atsakovas apie iškeltą bylą sužinojo 2010 m. sausio 9 d., kai jam buvo įteiktas preliminarus sprendimas, neturi reikšmės, nes atsakovas, gavęs preliminarų sprendimą, savo teises gynė pateikdamas prieštaravimus dėl priimto sprendimo. Juolab kad atsakovas apie įskaitymą ieškovui pranešė 2010 m. sausio 13 d., t. y. kai jau žinojo apie teisme iškeltą bylą ir priimtą preliminarų sprendimą, todėl elgėsi nesąžiningai, pažeisdamas CK nustatytus draudimus. Atsakovas savo nuomonę dėl preliminaraus sprendimo ir pareikšto ieškinio turėjo teisę išdėstyti pareikšdamas prieštaravimą, tai jis padarė 2010 m. sausio 18 d. Kadangi vienarūšių reikalavimų įskaitymas atsakovo buvo atliktas jau iškėlus bylą teisme ir priėmus preliminarų sprendimą, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus skunde nurodyti argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo yra pagrįsti, nes buvo netinkamai taikytas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodyto argumento dėl teisminio precedento taikymo, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateikti CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CPK 137 straipsnio taikymo išaiškinimai nesiejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo pagrindinę funkciją užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei siekdama užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos iškėlimo momentą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos dėl CPK 137 straipsnio ir CK 6.134 straipsnio taikymo išaiškinimų (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, pareiškus ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir iškėlus civilinę bylą, turėjo būti taikomas CK 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įskaitymo draudimas, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo kasacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, susijusių su įrodinėjimo naštos paskirstymu, nes, konstatavus, kad įskaitymas nagrinėjamoje byloje nebuvo galimas, netenka prasmės kasatoriaus argumentai dėl įskaitymo pagrindo bei baudos, netinkamai įvykdžius prievolę, pagrįstumo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 30,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). 

Byloje yra įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas: 816 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 661,16 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, 1600 Lt už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą. Kasaciniam teismui tenkinus ieškovo kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos priteistinos kasatoriui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Levitransa“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenskaldys“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 3077,16 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt septynis litus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenskaldys“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 30,95 Lt (trisdešimt litų 95 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

                                                                      Zigmas Levickis