
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Interus“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
n u s t a t ė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 778,26 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovas UAB „Interus“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/351626305, kuria buvo apdrausta automobilio LEXUS IS 200, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2015-12-02 Vilniuje, Olandų g. ir Filaretų g. sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Gea Klimatechnik“ priklausanti transporto priemonė CITROEN C4, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės LEXUS IS 200, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo L. Š. kaltės. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 778,26 Eur draudimo išmoką.
Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė LEXUS IS 200, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu. Sudaryta draudimo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovui draudimo apsauga pagal šią sutartį įsigalioja nuo 2015-10-27 ir galiojo iki 2016-10-26. Pagal draudimo sutartį atsakovas draudimo įmokas turėjo sumokėti ieškovui draudimo sutarties 1.3.2 p. nustatyta tvarka. Atsakovas eilinę įmoką už laikotarpį nuo 2015-11-27 iki 2015-12-26 turėjo sumokėti iki 2015-11-27, tačiau šią dieną draudėjo sąskaitoje buvo nepakankamas lėšų kiekis ir ji nebuvo nuskaityta. 2015-11-25 - 2015-12-02 buvo siųstos 3 užklausos dėl draudimo įmokų sumokėjimo (už laikotarpį nuo 2015-11-27 iki 2015-12-26), draudimo įmoka buvo gauta tik 2015-12-04. 2015-12-02 Olandų g. ir Filaretų g., Vilniuje, sankryžoje buvo apgadintas automobilis CITROEN C4, v/n (duomenys neskelbtini) žalą patyrė UAB „Gea Klimatechnik“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 778,26 Eur draudimo išmoką. Vilniaus apskrities VPK protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės LEXUS IS 200, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. Š.. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ieškovui atlyginęs pastarojo dėl eismo įvykio patirtą žalą, nėra (CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 str. 6 d. numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Ieškovas įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Pagal TPVCAPDĮ 7 str. 1 d. draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas ieškovui jokio įspėjimo dėl sudarytos draudimo sutarties nutraukimo ar sustabdymo neteikė.
TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos pasekmės, t. y. draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, t. y. draudikas, esant nurodytoms sąlygomis, visada turės teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Taigi, esminės šiai normai taikyti aplinkybės, t. y. draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas, byloje nustatytos. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 778,26 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.280, 6.245, 6.246 str.).
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2016-07-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 18 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268, 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Interus“, juridinio asmens kodas 304098379, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 778,26 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 26 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas