Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-17][nuasmenintas sprendimas byloje][I1-6292-386-2020].docx
Bylos nr.: I1-6292-386/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė atsakovas
Marijampolės pataisos namai 188722220 atsakovo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I1-6292-386/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01603-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Pareiškėjas O. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-7) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN, Pataisos namai), 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sąlygas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas kalėjimo režimo kameroje Nr. 8, laikotarpiais nuo 2019-05-21 iki 2019-06-19 (29 dienos) kameroje buvo kalinami 4 asmenys; nuo 2019-06-19 iki 2019-07-10 (21 diena) –  5 asmenys; nuo 2019-07-10 iki 2020-04-18 (283 dienos) – 4 asmenys. Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raštu į jo 2020 m. sausio 7 d. raštą atsisakė tiksliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyti kameros, kurioje jis buvo laikomas, plotą. Mano, kad tuo buvo pažeista jo teisė gauti informaciją ir apribota teisė į teisminę gynybą. Vadovaudamasis Marijampolės PN administracijos nurodymu jis savarankiškai apsiskaičiavo kameros Nr. 8 plotą, kuris buvo mažesnis negu 14 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės PN administracija atsisakė pateikti prašomą informaciją apie kameros plotą ir pasiūlė jam savarankiškai tai padarytų, prašo remtis pirmine atsakovės atstovo pozicija – remtis jo pateiktais kameros Nr. 8 ploto skaičiavimais. Su bet kokiais kitais, vėliau atsakovės atstovo į bylą pateikiamais duomenimis, kurie nesutaptų su jo pateikiamais kameros Nr. 8 ploto duomenimis, nesutinka ir prašo teismo vadovautis jo pateiktais skaičiavimais, nes, mano, kad atsakovės atstovas minėtu raštu kameros ploto apskaičiavimo teisę perleido jam. Iš bendro kameros ploto turėtų būti atimamas sanitarinio mazgo plotas, kuris jo skaičiavimais sudaro 2 kv. m. Visą ginčo laikotarpį jam teko mažiau negu 3,6 kv. m kameros gyvenamojo ploto. Teismui nustačius asmeniui turėjusio tekti ploto pažeidimus, priteisiant jam neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiama ir į kameroje buvusius baldus, inventorių, buitinius reikmenis ir kt. įrenginius bei daiktus ir jų užimamą plotą. Kameroje Nr. 8 nebuvo vietos judėti, todėl didžiąją laiko dalį jis buvo priverstas gulėti savo gulte. Mano, kad toks fizinis neveiksnumas žalojo tiek jo fizinę sveikatą, tiek psichiką, vertė jaustis nepatogiai ir sukėlė didelį diskomfortą bei psichologines problemas, todėl jam sutriko miegas ir apetitas, kamavo bloga būsena, jis tapo irzlus, nervingas ir užsidaręs savyje, labiau jautrus. Tvirtina, kad neigiami išgyvenimai paveikė jo bendravimą bei santykius su artimaisiais esančiais laisvėje, pastovus laikymas uždaroje ir per ankštoje kameroje buvo sukėlęs ne vieną tarpusavio konfliktą tarp kitų kameroje laikomų asmenų.

Pareiškėjas teigia, jog kameroje Nr. 8 vienam asmeniui tenkantis gyvenamas plotas buvo mažesnis negu 3 kv. m, todėl mano, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Prašo atsižvelgti į tai, kad visą ginčo laikotarpį jam nebuvo pasiūlyta jokia užimtumo veikla kameroje ar už jos ribų, neskaitant 1,5 val. pasivaikščiojimo ankštame ir nušiurusiame pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriame nebuvo suoliuko atsisėsti, įrenginių ir vietos pasimankštinti. Kameros Nr. 8 būklė buvo baisi: trūko tiek natūralios, tiek dirbtinės šviesos, jautėsi drėgmė, neužtikrintas šildymas, buvo pelėsis, kameroje buvo laikomi rūkantys ir nerūkantys asmenys, buvo prastas maitinimas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad argumentus dėl higienos pažeidimų kameroje Nr. 8, dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžių, dėl užimtumo nevykdymo, dėl laikymo rūkančių kartu su nerūkančiais asmenimis toje pačioje kameroje ir kt. materialinių kalinimo sąlygų pažeidimų jis išdėstys kitose skunduose teismui. Be minimalaus ploto kameroje Nr. 8 neužtikrinimo buvo pažeistos ir kitos jo laikymo sąlygos, todėl gyvenamojo ploto pažeidimą prašo vertinti šių aplinkybių kontekste. 

Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 17-23) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 10 d. buvo perkeltas į kalėjimo režimo kamerą Nr. 8.

Atsakant į argumentus dėl Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. rašto nurodo, kad pareiškėjas turėjo teisę Marijampolės PN atsakymą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kameros Nr. 8, kuri schemoje pažymėta (2-16), plotas 20,27 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 5 nuteistųjų. Sanitarinio mazgo plotas neįskaičiuotas į bendrą patalpų plotą. Patalpų atitikimas higienos normoms (temperatūrai, apšvietimui, švarai ir t.t.) yra periodiškai tikrinamas. Pastebėjus pažeidimus pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas. Kamerose yra įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema. Pažymi, kad Marijampolės PN neturi duomenų dėl patalpų oro temperatūros, drėgmės, oro judėjimo pažeidimų, atsiradusio pelėsio. Patalpų vėdinimu turi pasirūpinti patys nuteistieji, nes patalpos vėdinamos per langus. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus Marijampolės PN valgyklos patiekalai atitiko nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, kuriais nėra numatytas pasivaikščiojimo kiemelio plotas, privalomas suoliukų ar sporto įrenginių įrengimas. Marijampolės PN vykdomos nuteistųjų užimtumo programos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Teigia, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teises aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 

Šalių prašymu ši byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas O. D. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjo teigimu, žala atsirado dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.

 

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

 

Dėl teisinio reglamentavimo, įrodinėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo

 

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o šie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194.

Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. 

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. 

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245.

Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

 

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto

 

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad atliekant bausmę kalėjimo režimo kameroje Nr. 8 laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. 

Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.). Pažymėtina, jog naujoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nenumatyta, koks vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turėtų tekti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.2 punktas reglamentuoja, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų kameros tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

Pažymėtina, jog nei senojoje, nei naujojoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje, nei minėtame Įsakyme neįtvirtintas reikalavimas vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo bei esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018). Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte ir Įsakymo 2.2 punkte nustatytas reikalavimas, jog pataisos įstaigų kamerų patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, tačiau atliekant vertinimą nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų bei inventoriaus užimamą plotą.

Pareiškėjas, vertinant kameros Nr. 8 plotą, prašo vadovautis jo atliktais kameros išmatavimais. Mano, jeigu Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raštu į jo 2020 m. sausio 7 d. raštą atsisakė tiksliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyti kameros Nr. 8 plotą, tai atsakovės atstovas kameros ploto apskaičiavimo teisę perleido jam. Taip pat mano, kad Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raštu buvo pažeista jo teisė gauti informaciją ir apribota teisė į teisminę gynybą.

Teismas pažymi, kad Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raštas (b. l. 8) dėl atsakymo į pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą (b. l. 58) nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl jo turinys nekvestionuojamas. Pastebėtina, kad minėtame rašte numatyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas, nesutikęs su rašto turiniu, turėjo teisę jį apskųsti, tačiau bylos duomenimis tokia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raštas neapribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes neatsižvelgiant į rašto turinį, pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis į teismą ir skųsti Marijampolės PN veiksmus, kurie jo manymu, įtakojo teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl teisės gauti informaciją ir apribotos teisės į teisminę gynybą atmestini.

Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013). Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. 

Atsižvelgiant į teismų praktiką, įrodinėjimo našta dėl kameros Nr. 8 ploto ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui atitikties teisės aktų reikalavimams tenka Marijampolės PN administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiasi pareiškėjas.

Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu dėl nuteistųjų kalėjimo režimu perkėlimo iš kameros į kamerą (b. l. 24) nustatyta, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš 11 kameros į 8 kamerą. Iš Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašto dėl atsakymo į prašymą (b. l. 9) nustatyta, kad pareiškėjas kalėjimo režimo kameroje Nr. 8 bausmę atliko nuo 2019 m. balandžio 10 d. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalėjimo režimo kameroje Nr. 8, kuri schemoje pažymėta 2-16, kurios plotas 20,27 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų. Iš byloje esančios schemos (b. l. 28) taip pat nustatyta, kad patalpos pažymėtos 2-16 plotas 20,27 kv. m. Pažymima, kad sanitarinio mazgo plotas (1,95 kv. m) į kameros plotą neįskaičiuotas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 8, kuri jo atliktais skaičiavimais yra 14 kv. m, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų. Taigi, įvertus nustatytus duomenis, ginčo dėl kameroje laikomų nuteistųjų skaičiaus nėra, yra ginčas dėl kameros ploto, nes pareiškėjas teigia, kad kalėjimo režimo kameros Nr. 8 plotas yra 14 kv. m, o atstovės atstovas teigia, kad kalėjimo režimo kameros Nr. 8 plotas yra 20,27 kv. m.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo.

 Minėta, kad Marijampolės PN atsiliepime ir schemoje nurodyta, kad kameros Nr. 8 plotas yra 20,27 kv. m. Pareiškėjas, teigdamas, kad nurodytos kameros plotas yra 14 kv. m, neneigia, jog kameros matavimą ir ploto paskaičiavimą atliko savarankiškai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina pareiškėjo atliktą matavimą ir paskaičiavimą, nes pareiškėjas teismui nepateikė detalių matavimo ir paskaičiavimo duomenų. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo nurodytus duomenis. Pareiškėjas gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą, nepateikė Marijampolės PN nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi ir vertina, kad kalėjimo režimo kamera Nr. 8 schemoje pažymėta 2-16 ir jos plotas yra 20,27 kv. m. Daromaa išvada, kad pareiškėjui kameroje Nr. 8 ginčo laikotarpiu mažiausiai teko 4,05 kv. m (20,27 : 5) gyvenamojo ploto.

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir įsakymo dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma. Skundo argumentas dėl pareiškėjui Marijampolės PN kameroje Nr. 8 trūkusio teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m gyvenamojo ploto atmestinas kaip nepagrįstas.

Akcentuotina, kad higienos ir kitų jo laikymo sąlygų pažeidimus, pareiškėjas prašo traktuoti gyvenamojo ploto pažeidimo kontekste. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į nustatytą minimalų gyvenamojo ploto normą pažeista nebuvo, konstatuotina, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos nevertintinos. Liteko duomenimis dėl kitų Marijampolės PN kalinimo sąlygų galimo pažeidimo ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Pagal pareiškėjo skundus yra iškeltos dvi administracinės bylos (Nr. I1-7592-583/2020 ir Nr. I1-8229-621/2020), kuriose teismo procesiniai sprendimai nėra priimti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, negali būti tenkinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

 

Teisėja                                                       Laimutė Jokubauskaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • BVK
  • BVK 2 str. Teisės aktai bausmių vykdymo klausimais
  • BVK 7 str. Humanizmo principas
  • BVK 173 str. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas
  • A-1796-858/2015
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • A-2422-492/2016
  • A-930-756/2018
  • A-2210-1062/2018
  • I1-7592-583/2020
  • I1-373-621/2021