Civilinė byla Nr. e2-14412-1018/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09375-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,
sekretoriaujant Gintarei Truncaitei,
dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovei, advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“, akcinė bendrovė „Fjord Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, akcinė bendrovė NEO Finance, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, akcinė bendrovė „TF Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Autosistema“, Bigbank AS, uždaroji akcinė bendrovė „Prime leasing“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė J. S. pareiškė ieškinį atsakovui E. S., kuriuo, jį patikslinusi, prašė: 1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 50), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės po 355 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise J. S., išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „S.“, o atsakovui – „S.“; 6) po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriams paskirstyti pagal ieškovės išdėstytas sąlygas; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai. Tačiau laikui bėgant sutuoktinių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje. Su atsakovu neberado bendros kalbos, išblėso jausmai, noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Nurodė sutinkanti, kad teismas nesiaiškintų, kuo pasireiškė sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Paaiškino, kad santuokoje pradėjo vienas kito nesuprasti, pradėjo skirtis interesai, apie 4 metus gyveno atskiruose kambariuose. Ieškovė su vaiku - viename kambaryje, atsakovas - kitame. Kiekvienas mokėjo už save, ieškovė taip pat ir už vaiką. Bendravimas buvo kaip tarp kaimynų. Atsakovas žadėjo įsidarbinti, neįsidarbino, o įsidarbinus už mėnesio atleido už pravaikštas. Dabar kartu nebegyvena. Ieškovė su vaiku išsikėlė iš atsakovui priklausančio buto šių metų balandžio mėnesį, nuomojasi butą. Sprendimas išsikelti buvo ieškovės su vaiku. Vyras nesiėmė inciatyvos susigrąžinti šeimą. Dabar ieškovė turi kitą šeimą. Sau išlaikymo ieškovė neprašo. Sūnui gruodį bus 10 metų. Vaikas pats nori būti su motina. Gyvenant kartu, tėvas nesirūpino sūnumi. Šiuo metu tėvas ir sūnus nebendrauja. Atsakovas neteikia išlaikymo sūnui. Ieškovė gauna 96 Eur „vaiko pinigus“. Kitų pajamų, nei darbo užmokestis, neturi. Dirba (duomenys neskelbtini), vadybininke. Mėnesinės pajamos yra apie 900 Eur. Nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Įsiskolinimų turi. Kitų nei nurodyti byloje įsiskolinimų nėra. Išsilavinimas vidurinis. Teigė, kad vaikui sunku išreikšti savo nuomonę ir sakinius, dėl to jis turi palengvinto ugdymo programą. Išduota pažyma, kad jam reikalinga logopedo, pedagogo pagalba. Su tuo susijusių išlaidų nepatiria, mokykla viską teikia. Berniukas lanko Petro Vileišio progimnaziją, eina į 4 klasę. Vaikui medikamentinis gydymas nereikalingas. Šiuo metu vaikas nelanko būrelių. Bendra dalis vaiko poreikiams būtų virš 700 Eur. Atsakovo dalis yra iš esmės pusė reikalingo išlaikymo. Nurodė, kad yra suinteresuota užtikrinti nepilnamečiui sūnui tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jo išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Neprieštarauja, kad tėtis bendrautų su vaiku ir norėtų, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta. Santuokos metu neįgijo bendro turto, piniginių lėšų neturi. Sutinka pasilikti santuokinę pavardę. Išlaikymas jai nereikalingas.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Steponavičienė nurodė, kad nesutapo charakteriai, išsiskyrė požiūriai, dėl ko nepavyko išsaugoti santuokos. Nuo 2024 m. balandžio mėn. šalys kartu negyvena. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės. Susitaikymo termino netaikyti. Ieškovė turi kitą faktinę šeimą, laukiasi kito vaiko. Šalių vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su motina, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove (motina). Vaikui reikalinga išlaikymo per mėn. suma yra apie 755 Eur. Kadangi dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos remiasi MMA, todėl įrodinėti vaiko poreikių ieškovei nereikia. Be to, „vaiko pinigai“ ne visada turi būti minusuojami. Atsakovas neprieštaravo, jis turi nekilnojamojo turto, jo finansinė padėtis yra geresnė. Prašoma išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Šalys, gyvendami kartu, nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto neįgijo. Šalys abi yra darbingos. Tikslinga nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kad susitikimai būtų derinami, motina galėtų savo ir vaiko laiką planuotis. Dėl finansinių įsipareigojimų prašoma atsakovo vardu esančius įsiskolinimus jam palikti, o ieškovei – jos įsiskolinimus. Prašo ieškovei palikti santuokinę pavardę, o atsakovui – jo prigimtinę pavardę. Kadangi ieškovė patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašo jas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai.
Atsakovas E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Siekiant tinkamai informuoti atsakovą apie iškeltą bylą ir įteikti šaukimą, buvo skelbta ir atsakovo paieška per policiją (CPK 132 straipsnis). Ieškinys su priedais bei šaukimas į posėdį įteiktas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius/Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena 1 kambario bute, kuris, pasak moters, yra nuomojamas. Bute yra visi patogumai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Miegamasis kambarys yra atskirai nuo virtuvės. Kambarys padalintas į dvi zonas – ieškovės ir vaiko. Kambaryje yra ieškovės sofa-lova, sekcija, televizorius, komoda; vaiko pusėje yra sofa-lova, rašomasis stalas, televizorius, žaislai. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Bendraujant su Skyriaus vyriausiąja specialiste moteris nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), skyriaus vadybininke, jos mėnesio pajamas sudaro apie 900 Eur/mėn. gaunamas atlyginimas ir 96,25 Eur/mėn. gaunami „vaiko pinigai“. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu bendro ūkio nevedė apie 3 metus, iš atsakovo namų išsikraustė 2024 m. balandžio mėn. Pasak moters, atsakovas, nei gyvenant kartu, nei pradėjus gyventi atskirai, vaiko nepadėjo išlaikyti, vaiku nesirūpino, neskyrė jam dėmesio. Moteris teigė, jog sūnaus tėvas turi priklausomybę alkoholiui, jo butas adresu (duomenys neskelbtini), ir banko sąskaitos yra areštuotos dėl įsiskolinimų ir skolų. Moteris dalinosi, jog atsakovas su vaiku buvo vieną kartą susitikęs, tačiau buvo neblaivus, o ši aplinkybė vaikui kėlė įtapą, nerimą, nepatogumą. Pasak moters, E. S., susitikimo metu vaikui nieko nenupirko, vaikas tėtį pavaišino ledais ir gėrimu. Moteris teigė, kad pradėjus atskirai gyventi, vaikas nurimo, pagėrėjo pažymiai ir elgesys mokykloje, tapo lengviau sukalbamas ir pradėjo po truputi atsiverti. Siekiant išklausyti atsakovą, Skyriaus vyriausioji specialistė rugpjūčio 1 d., 6 d. ir 8 d. mobiliuoju telefonu ((duomenys neskelbtini)) bandė susisiekti su E. S.. Atsakovui buvo skambinta ir rašyta trumpoji SMS žinutė su prašymu susisiekti; sujungimas visus kartus buvo, tačiau iki aktų pateikimo dienos, t. y. rugpjūčio 8 d., vaiko tėvas neperskambino ir neatrašė į žinutes. Taip pat nurodė, kad K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Mokosi Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje, eis į 4-tą klasę. Vaikas sveikas. Sveikatos priežiūra atliekama VšĮ Centro poliklinikoje. Skyriaus vyriausioji specialistė su nepilnamečiu bendravo nedalyvaujant jo tėvams. Pokalbio metu berniukas buvo labai uždaras, gėdijosi, kuklinosi, nenorėjo bendrauti. Į klausimus apie tėtį berniukas atsakinėjo labai trumpai ir nenoriai, į klausimus apie laisvalaikį berniuką labiau domino, entuziastingiau dalinosi. Pokalbio metu K. nurodė, jog gyvena su mama J.. Kartu su mama eina į parką, žiūri filmus, kartais vyksta į mamos darbą ir jai padeda nunešti prekes. Dalinosi, ką mama jam perka – „žaislų nenoriu, perka tik maistą, daugiau nieko nereikia“; papildė, jog rūbai, avalynė taip pat yra perkami mamos. Berniukas pasakojo, jog gyveno tėčio namuose, bet išsikraustė. Teigė, jog nuo išsikraustymo, su tėčiu buvo susitikęs vieną kartą – „vieną kartą buvome susitikę, netoli namų, vaikščiojome po parką, tiesiog vaikščiojome ir viskas“. K. sakė, jog tėtis jam yra padovanojęs belaides ausines. Teigė, jog nenori važiuoti pas tėtį į svečius ar likti su nakvyne, nes ant tėčio pyksta ir jaučia liūdesį. K. pasidalino, jog tėtis labai bardavosi ir rėkdavo ant mamos. K. pasakojo, jog kai nusibosta planšetė ar televizorius – eina pasivažinėti su paspirtuku. Pasak vaiko, jis jau pusė rajono išvažinėjo ir ištyrinėjo, taip pat berniukas turi draugų su kuriais susitinka ir leidžia kartu laiką. Informavo, kad šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, 2020-04-10 buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (mažametis galimai matė, kaip tėvas naudoja fizinį smurtą prieš mamą.), taip pat šeimai nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Atkreipė dėmesį, kad nors mama ir neprašo nustatyti konkrečios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, tačiau siūlytų apsvarstyti tokią galimybę, jog vaikui būtų užtikrinta teisė turėti abu tėvus, taip pat iš vaiko nuomonės matyti, kad berniukas ant tėvo pyksta ir jaučia liūdesį dėl jo elgesio, dėl šių aplinkybių galimai būtų tikslinga atkurti sveiką ryšį tarp tėvo ir sūnaus. Mano, jog ieškinio reikalavimai yra pareikšti nepilnamečio K. S. interesais, o prašoma 355 Eur/mėn. suma galėtų būti pakankama vaiko poreikiams patenkinti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šilumos tinklai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja patikslinto ieškinio nuostatoms, kurios susijusios su atsakovo E. S. įsipareigojimais AB Vilniaus šilumos tinklai, t. y. kad visi finansiniai įsipareigojimai AB Vilniaus šilumos tinklai lieka atsakovui E. S.: (I) pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 2 d. teismo įsakymą c/b Nr. eL2-990-887/2023 (išieškojimas priverstine tvarka vykdomas pas antstolį Vytautą Mitkų); (II) pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymą c/b Nr. eL2-12887-1065/2023 (išieškojimas priverstine tvarka vykdomas pas antstolį Vytautą Mitkų); (III) už laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. birželio 31 d. suteiktas paslaugas – 294,86 Eur. Informavo, kad atsakovas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. įsakymą c/b Nr. eL2-26366-808/2021 su AB Vilniaus šilumos tinklai yra visiškai atsiskaitęs.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TF Bank pateikė atsiliepimą, kuriuo informavo, kad TF Bank su J. S. 2023 m. lapkričio 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 718659978. Vartojimo kredito paskirtis – asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad prievolė, kylanti iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 718659978, yra asmeninė J. S. prievolė, už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakinga J. S..
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė valstybės biudžetui nėra skolinga, o vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 9 d. duomenimis, atsakovo skola valstybės biudžetui – 672,83 Eur (Gyventojų pajamų mokestis – 308,53 Eur ir šio mokesčio delspinigiai – 32,07 Eur; ATPK baudos – 296,91 Eur, skola pagal vykdomuosius dokumentus – 35,32 Eur). Antstolių informacinės sistemos 2024 m. liepos 9 d. duomenimis antstoliai ieškovės atžvilgiu vykdomųjų bylų VMI prie FM naudai nevykdo, o atsakovo atžvilgiu yra vykdomos 8 vykdomosios bylos išieškotojos VMI prie FM naudai. VMI prie FM teismo prašė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo nagrinėti teismo nuožiūra, pagal į bylą pateiktus įrodymus.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nordecum“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad J. S. 2023 m. rugpjūčio 10 d. naudodama nuotolinio ryšio priemones sudarė vartojimo kredito sutartį SP1439734 su UAB „Nordecum“ (smspinigai.lt), kurios pagrindu UAB „Nordecum“ suteikė 500 EUR paskolą 4 metų 3 mėnesių laikotarpiui. Kredito rūšis ir paskirtis: asmeninis vartojimo kreditas, skirtas asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti. J. S. įsipareigojimus vykdo. Kreditorius neprieštarauja sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal kredito sutartį vykdys J. S..
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškinyje nurodyta santuokos nutraukimo pasekme, t. y. kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui UAB Legal Balance pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2- 27775-909/2021 (vykdomoji byla vykdoma antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje) - lieka asmenine E. S. prievole.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „NEO Finance“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis sutinka, jog skolinio įsipareigojimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K233713892 vykdymas po santuokos nutraukimo lieka ieškovei J. S.. Pažymėjo, kad kredito suteikimo metu buvo vertintos tik ieškovės gaunamos pajamos, suteiktas asmeninis kreditas, todėl kreditorius neprieštarauja patikslinto ieškinio turiniui.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Fjord Bank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, jog ieškovė J. S. įsipareigojimus, atsiradusius pagal 2023 m. balandžio 11 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp J. S. ir AB „Fjord Bank“, po santuokos nutraukimo vykdytų J. S..
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Mano Būstas Neris“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Autosistema“, Bigbank AS, UAB „Prime leasing“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepimų (prieštaravimų) byloje nepateikė.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje, CK 3.35 – CK 3.36 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.27 straipsnyje, CK. 3.30 straipsnyje, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
Teismas, įvertinęs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės rašytinius bei žodinius paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Kadangi ieškovė prašė nenurodyti, kaip pasireiškė kiekvieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas tik konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – „S.“, atsakovui jo pavardę – „S.“.
Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „S.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „S.“ (CPK 385 straipsnis).
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Ginčo šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas nespręstinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.
Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
Bylos duomenimis šalių sūnus K. S. nuo pat gimimo prižiūrimas ir nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove). Iš Tarnybos išvados matyti, kad vaikas pas tėvą likti su nakvyne nenori, su juo nebendrauja. Iš bylos duomenų nustatyta, kad būtent ieškovė užtikrina visus kasdienius vaiko poreikius bei interesus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas, todėl nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. S..
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti kartu nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja tėvo ir sūnaus bendravimui, tačiau nori, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovė siūlė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko motina įsipareigoja nesudaryti kliūčių tėvui matytis su vaiku, tačiau su vaiko motina vaiko tėvas suderina susitikimą iš anksto, likus 3 dienoms iki numatyto tėvo ir sūnaus bendravimo pradžios.
Atsižvelgiant į ieškovės poziciją ir byloje susiklosčiusias aplinkybes, tai, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga kiekvieno iš tėvų (CK 3.165 straipsnis), teismas nusprendžia, kad yra pagrindas patvirtinti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, kaip šiuo metu atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus.
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku (-ais) tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali ateityje pakartotinai kreiptis į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo.
Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui ( pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) yra 924 Eur (Vyriausybės nutarimas 2023-06-28 Nr. 516, TAR 2023-06-30, kodas 2023-13390), atskaičius mokesčius - 708,42 Eur. Per pusę padalinus tarp abiejų vaikų (neminusavus „vaiko pinigų“), gaunama po 354,21 Eur.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečio vaiko K. S. išlaikymui po 355 Eur kas mėnesį išlaikymą iki jo pilnametystės, t. y. orientacinio dydžio išlaikymą, kuris pripažintinas minimaliu, užtikrinančiu tik būtiniausius vaiko poreikius.
Ieškovė nurodė ieškinyje šalių nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį, detalizavo konkrečius vaiko poreikius. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikui lygiomis dalimis, t. y. laikyti, kad kiekvienas iš tėvų turi prisidėti po 355 Eur per mėnesį vaiko poreikių tenkinimui. Teismas neturi duomenų, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai bei jų patenkinimui reikalinga išlaidų suma būtų neproporcinga. Tuo labiau byloje pateikta Tarnybos išvada, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti nepilnamečio K. S. interesais, o prašoma 355 Eur/mėn. suma galėtų būti pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo metu berniukas yra K. S. yra 9 metų, 2024 m. gruodžio 5 d. sueis 10 m. vaikas lanko Vilniaus Petro Vileišio progimnaziją. Berniukas sveikas, tačiau jam logopedo, pedagogo pagalba. Anot ieškovės, su tuo susijusių išlaidų (logopedui, pedagogui) nepatiria, mokykla viską suteikia.
Kaip nurodė ieškovė, jog gaunamas pajamas apie 800-900 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Pagal SODRA duomenis, 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 2200 – 2500 Eur, neatskaičius mokesčių (darbdavys (duomenys neskelbtini)). Ieškovė gauna „vaiko pinigus“. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, nustatyta ir tai, kad ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto. Ieškovė nėra juridinių asmenų dalyvė. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš ieškovės turto nėra vykdomas priverstinis skolos (skolų) išieškojimas. Ieškovė nurodė turinti finansinių įsiskolinimų, kurių padalinimo klausimas, nutraukus santuoką, spręstinas ir šioje byloje. Nėra duomenų, jog ieškovė turi sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribotos jos galimybės dirbti. Tiesa, šiuo metu ieškovė laukiasi.
Vertinant atsakovo E. S. turtinę padėtį, nustatyta, kad SODRA duomenimis, atsakovas yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2024 m. lapkričio mėn. nurodyta nuo 150 Eur iki 200 Eur, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos/vienkartinių/nuolatinių išmokų per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą), kuriam taikomi 5 areštai. Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikytinius asmenis. Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl ko būtų apribotos jo (atsakovo) galimybės dirbti bei užsidirbti, byloje nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog abu tėvai yra darbingo amžiaus, dėl ko gali dirbti bei užsidirbti, suteikiant savo nepilnamečiui vaikui reikiamą išlaikymą, nėra duomenų apie šalių turimus kitus išlaikytinius asmenis, be to, atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi ir nekilnojamojo turto, abi šalys turi finansinių įsiskolinimų, teismas sprendžia, jog, neišskaičiuojant „vaiko pinigų“, bendra vaikui reikalinga išlaikymo suma, sudaranti apie 700 Eur, paskirstytina tarp abiejų tėvų iš esmės vienodomis proporcijomis, todėl nepilnamečiui vaikui K. S. iš jo tėvo E. S. priteistinas 355 Eur/mėn. išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl dalintino turto.
Ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto dalintino registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.
Ieškovė nurodė, jog piniginių lėšų neturi, reikalavimo dėl piniginių lėšų dalinimo nereiškė.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar sprendžiant dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinių banko sąskaitose, padalijimo teisme. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais.
Atsižvelgiant į išdėstyta, piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinio vardu atidarytose bankų sąskaitose, lieka tam sutuoktiniui, kieno vardu yra atidaryta sąskaita banke, ir jos (piniginės lėšos) tarp sutuoktinių nedalintinos.
Dėl bendrų ir asmeninių kreditorių.
Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.
Ieškovė ir atsakovas bendrų kreditorių neturi.
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovui E. S. palikti vykdyti: 1) visus įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0240/21/00653 dėl skolos išieškojimo iš E. S. VMI prie LR finansų ministerijos ir vykdymo išlaidų išieškojimo Vytauto Mitkaus naudai; 2) visus įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0240/21/01252 dėl skolos išieškojimo iš E. S. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo Vytauto Mitkaus naudai; 3) visus įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr., 0240/21/00653 dėl skolos išieškojimo iš E. S. UAB „Vilniaus vandenys“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo Vytauto Mitkaus naudai; 4) visus įsipareigojimus vykdomosiose bylose Nr. 0240/23/00348 ir Nr. 0240/23/01610 dėl skolos išieškojimo iš E. S. UAB „Mano Būstas Neris“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo Vytauto Mitkaus naudai; 5) visus įsipareigojimus atsiradusius administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.6.-2944-295/2014 ir Nr. A2.11,-1156-988/2016 dėl baudos sumokėjimo iš E. S. VM1 prie LR finansų ministerijos naudai; 6) visus įsipareigojimus atsiradusius civ. byloje Nr., L2-36487-821/2014 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Antakalnio būsto“ naudai; 7) visus įsipareigojimus atsiradusius civ. byloje Nr. L2-12297-294/2020 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Autosistema“ naudai; 8) visus įsipareigojimus atsiradusius civ. bylose Nr. eL2-l 6088-931/2020 ir Nr. eL2-24420-845/2020 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. BIGBANK AS naudai; 9) visus įsipareigojimus atsiradusius civ. byloje Nr. eL2-l9132-1089/2021 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Prime Leasing“ naudai; 10) visus įsipareigojimus atsiradusius civ. byloje Nr. eL2-26366-808/2021 skolos sumokėjimo iš E. S. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai; 11) visus įsipareigojimus atsiradusius civ. byloje Nr. e2-27775-909/2021 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Legal Balance“ naudai; 12) visus įsipareigojimus atsiradusius civ. byloje Nr. eLI-12490-561/2022 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ naudai.
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. palikti vykdyti: 1) visus įsipareigojimus atsiradusius pagal 2023 m. balandžio 11 d. vartojimo kredito sutartį sudaryta tarp J. S. ir AB „Fjord Bank“; 2) visus įsipareigojimus atsiradusius pagal 2023 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį Nr. 5713139460 sudaryta tarp J. S. ir UAB “1PF Digital Lietuva“; 3) visus įsipareigojimus atsiradusius pagal 2020 m. vasario 24 vartojimo kredito sutartis Nr. K233713892/PK ir Nr. K233713892 sudaryta tarp J. S. ir AB „NEO Finance“; 4) visus įsipareigojimus atsiradusius pagal 2023 m. lapkričio 13 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 718659978 ir Nr. K233713892 sudaryta tarp J. S. ir AB „TF Bank“; 5) visus įsipareigojimus atsiradusius pagal 2023 m. rugpjūčio 10 d. vartojimo kredito sutartį sudaryta tarp J. S. ir UAB „Nordecum“; 6) visus įsipareigojimus atsiradusius pagal 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-45400 dėl skolos išieškojimo iš J. S. VMI prie LR finansų ministerijos naudai.
Kreditoriai yra informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iniciavimą teisme, prieštaravimų nereiškė.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus dalyje dėl prievolių padalinimo, trečiųjų asmenų (kreditorių) pateiktus atsiliepimus, tai, kad nei vienas kreditorius nereiškė prieštaravimų, iš esmės patvirtina ieškovės siūlomą prievolių tarp sutuoktinių, nutraukus santuoką, padalinimą, tačiau su tam tikrais patikslinimais. O būtent, kadangi bylos duomenis ieškovė įvykdė įsipareigojimus VMI prie LR FM pagal 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-45400 dėl skolos išieškojimo iš J. S., todėl ieškinio 17 punktas dėl prievolės padalinimo šalintinas. Tuo tarpu atsižvelgus į kreditorių AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „TF Bank“ ir VMI prie FM nurodytus prievolių pagrindus, tikslintini šalių įsipareigojimai šiems kreditoriams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 117 Eur žyminio mokesčio, tačiau ieškinio pateikimo metu mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusius reikalavimus sudarė 110 Eur.
Pareiškiant ieškinį, ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šį reikalavimą, ieškinį teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, mokėtinas 96 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismui pateiktas grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1197466 dėl ieškovės sumokėtos 1 300 Eur sumos už teisines (atstovavimo) paslaugas. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei apimtį, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).
Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 12, 25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 110 Eur žyminio mokesčio, 1 300 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 1410 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 96 Eur žyminio mokesčio (už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) ir 12, 25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žyminio mokesčio permoka, sudaranti 7 Eur, grąžintina ieškovei J. S. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) šio teismo sprendimo pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 50) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. S. palikti pavardę – „S.“, E. S. – „S.“.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką: atsakovas E. S. bendrauja (susitinka) su sūnumi K. S., su vaiko motina J. S. suderinus raštu (SMS žinute ar el. paštu) susitikimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki numatytos (planuojamos) tėvo ir sūnaus bendravimo pradžios.
Po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis:
1) Visus įsipareigojimus VMI prie LR finansų ministerijos, kurie, vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 9 d. duomenimis, skola valstybės biudžetui yra 672,83 Eur (Gyventojų pajamų mokestis – 308,53 Eur ir šio mokesčio delspinigiai – 32,07 Eur; ATPK baudos – 296,91 Eur, skola pagal vykdomuosius dokumentus – 35,32 Eur) bei vykdomosiose bylose (Nr. 0240/24/00196; Nr. 0240/23/01718; Nr. 0240/23/00581; Nr. 0240/23/00561; Nr. 0240/22/01889; Nr. 0240/22/01786; Nr. 0240/22/01494; Nr. 0240/21/01348), kuriose išieškotojas yra VMI prie FM.
2) Visus finansinius įsipareigojimus AB Vilniaus šilumos tinklai pagal: 1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-990-887/2023 (išieškojimas priverstine tvarka vykdomas pas antstolį Vytautą Mitkų); 2) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12887-1065/2023 (išieškojimas priverstine tvarka vykdomas pas antstolį Vytautą Mitkų); 3) už laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. birželio 31 d. suteiktas paslaugas – 294,86 Eur.
3) Visus įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr., 0240/21/00653 dėl skolos išieškojimo iš E. S. UAB „Vilniaus vandenys“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo Vytauto Mitkaus naudai.
4) Visus įsipareigojimus vykdomosiose bylose Nr. 0240/23/00348 ir Nr. 0240/23/01610 dėl skolos išieškojimo iš E. S. UAB „Mano Būstas Neris“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo Vytauto Mitkaus naudai.
5) Visus įsipareigojimus, atsiradusius civ. byloje Nr. L2-36487-821/2014 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Antakalnio būsto“ naudai.
6) Visus įsipareigojimus, atsiradusius civ. byloje Nr. L2-12297-294/2020 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Autosistema“ naudai.
7) Visus įsipareigojimus, atsiradusius civ. bylose Nr. eL2-l 6088-931/2020 ir Nr. eL2-24420-845/2020 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. BIGBANK AS naudai;
8) Visus įsipareigojimus, atsiradusius civ. byloje Nr. eL2-l9132-1089/2021 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. UAB „Prime Leasing“ naudai.
9) Visus įsipareigojimus, atsiradusius civilinėje byloje Nr. e2-27775-909/2021 dėl skolos sumokėjimo (vykdomoji byla vykdoma antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje), iš E. S. UAB „Legal Balance“ naudai.
10) Visus įsipareigojimus, atsiradusius civ. byloje Nr. eLI-12490-561/2022 dėl skolos sumokėjimo iš E. S. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ naudai.
Po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis šias prievoles:
1) Visus įsipareigojimus, atsiradusius pagal 2023 m. balandžio 11 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp J. S. ir AB „Fjord Bank“.
2) Visus įsipareigojimus, atsiradusius pagal 2023 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį Nr. 5713139460, sudarytą tarp J. S. ir UAB “IPF Digital Lietuva“.
3) Visus įsipareigojimus, atsiradusius pagal 2020 m. vasario 24 d. vartojimo kredito sutartis Nr. K233713892/PK ir Nr. K233713892, sudarytas tarp J. S. ir AB „NEO Finance“.
4) Visus įsipareigojimus, atsiradusius pagal 2023 m. lapkričio 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 718659978, sudarytą tarp J. S. ir AB „TF Bank“.
5) Visus įsipareigojimus, atsiradusius pagal 2023 m. rugpjūčio 10 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp J. S. ir UAB „Nordecum“.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 12,25 Eur (dvylika eurų ir dvidešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, o išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu - 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Grąžinti ieškovui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas ZN28581).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Petrauskienė