Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-368-397-2012].doc
Bylos nr.: ATP-368-397/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. ATP-368-397/2012

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00178-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija:


L1
79.1.

(S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK viršininko apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

                                                        n u s t a t ė :

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. dėl to, kad ji 2012-02-26 15.37 val., Rauktiškių km., Jurbarko raj., vairuodama automobilį,  kliudė kito automobilio bamperį, kurį apgadino, padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, apie tai nepranešdama policijai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

              Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-03-29 nutarimu administracinę bylą A. Š., atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo sudėties.

Skundu institucija prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas.

A. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo nutarimą palikti galioti. Nurodo, jog ji pažeidimo nepadarė, byloje nėra jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai jos atžvilgiu bylą nutraukė.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis ir konkretus asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei, kad šis asmuo iš įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Toks pažeidimas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gali būti padaromas tik tyčia - kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. galėjo nesuvokti, jog buvo padarytas eismo įvykis. Pati A. Š. kategoriškai neigia padarius autoįvykį ir iš jo pasišalinusi, ji įsitikinusi, kad jokio automobilio nekliudė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š. buvo surašytas R. A. pranešimo pagrindu. Tačiau nukentėjusiojo R. A. apie įvykį nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios, jis nurodė skirtinas įvykio vietas, negalėjo kategoriškai patvirtini, kad matė patį įvykį, jis tik spėjo, kad jo automobilį apgadinti galėjo iš jo kiemo išvažiuodama A. Š., dėl to ir pasakė policijos pareigūnams, kad būtent jos vairuojamas automobilis apgadino jo automobilį, vėliau jis nurodė, kad įbrėžimas labai mažas ir neverta dėl to skųstis. A. Š. vairuojamo automobilio VW Passat v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu jokių šiam įvykiui būdingų apgadinimų nebuvo nustatyta.

Išanalizavus šiuos bylos duomenis darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja suvokė padariusi eismo įvykį, t.y. suvokė, kad kliudė kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje nėra jokių objektyvių, neginčytinų, patikimų duomenų, jog Opel Astra apgadinimai buvo padaryti būtent pareiškėjos vairuojamu automobiliu. Nėra patikimų, neginčijamų duomenų, kad eismo įvykis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis apskritai įvyko būtent dėl pareiškėjos veiksmų. Tačiau laikant, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nesant duomenų, jog pareiškėja suvokė padariusi eismo įvykį ir dėl to iš eismo įvykio vietos pasišalino, pareiškėja neturėjo ir pareigos apie įvykį pranešti policijai. Nepasitvirtinus, jos A. Š. veiksmai buvo tyčiniai, nėra ir teisinio pagrindo traukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.

Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. Š. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ji paliekama galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                                                    

                                                n u t a r ė :

 

Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                  Gytis Večerskas