Civilinė byla Nr. eB2-857-864/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių, tarpininkės Colletra Finance Limited galutinių vartotojų A. P., A. G., A. P., A. F., Birkensfield Limited, C.C. WATCHES SARL, C. B., C. P., CFS-Zipp Limited, Client Business Support LTD, D. A., DEL MAR YACHTS CHARTER M.C.P.Y., D. M., F. W. K., Fides SARL, F. M., F. P., GAMMA DUE SLRS, G. I., GSM Tech Department, HETICA KLASSIC ITALIA SRL, I. G., I. A., IONIAN RAY YACHTING LTD, ITALIAN MOMENTS SRLS, K.C.S. & Co. Holdings Ltd, L. C., L. T., L. C. R., L. C., L. T., Mediasterre Ltd, Oris Group Agliana Srl, P. K., PC PERLA COMMERCE LTD, Prepaid services glyfada Mike, V. J. R. C., V. A. M., W.H.S. Wordlhail System, WHS MONACO, No Excuses Agents Ltd, No Excuses Advisers Ltd, R. M. F., V. C. N., finansinių reikalavimų tvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimą, suinteresuotas asmuo kreditorius S. C..

Teismas

nustatė:

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430; toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius (sąrašo Nr. N-FA0177; toliau – nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d.

2.       Teisme 2024 m. balandžio 19 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas dėl kreditorinių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Nemokumo administratorius nurodė, kad reikalavimus pateikė ir tarpininko Colletra Finance Limited (toliau – ir „Colletra“, ir tarpininkas) vartotojai.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 278 650,42 Eur sumai; kitų, tame tarpe ir tarpininko Colletra galutinių vartotojų (iš viso 44), kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius juos ginčija, išskirtas nagrinėti į atskiras civilines bylas.

4.       Likviduojamos UAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 22 d. procesiniame dokumente nurodė, kad tarpininko Colletra Finance Limited klientai reikalavimus teikė individualiai. Bendra reikalavimų suma nesutampa su Lietuvos banko pateikta likučių lentele. Pateiktuose reikalavimuose matyti, kad klientų lėšos buvo laikomos Payrnet Limited sąskaitose. Tarpininkas pateikė visus reikiamus dokumentus, galutinių vartotojų sąrašą su jų laikomų pinigų likučiais. Kaip nurodė tarpininkas, dalis klientų reikalavimų buvo padengta, todėl sumos, nurodytos sąskaitos išrašuose dažniausiai yra didesnės už tikruosius galutinius likučius. Nurodo, kad tarpininkas žodžiu administratoriui nurodė, jog LUAB „PAYRNET“ 2022 m. pateikė informaciją, kad negali laikyti klientų lėšų „Centrolink“ sąskaitose, todėl pinigai pervedami į Payrnet Limited sąskaitas Jungtinėje Karalystėje. Administratorius šios informacijos patikrinti negali, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad bendrovė klientų lėšas iš „Centrolink“ sąskaitų išvedė tik 2023 m.; atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administratorius negali sutikti su tarpininko „Colletra“ galutinių vartotojų reikalavimais, kadangi bendra suma nesutampa su bendrovės apskaitoje esančiais duomenimis. Teigia, kad klientų piniginės lėšos buvo laikomos ne bendrovei priklausančiose sąskaitose ir tokių reikalavimų patvirtinimas galėtų pažeisti kreditorių, laikiusių savo pinigines lėšas bendrovės sąskaitose, interesus.

5.       Kreditoriai C. P., L. T., F. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo patvirtinti kreditorinius reikalavimus: 1) C. P. reikalavimą 966 342 Eur sumai. Nurodo, kad kreditoriaus C. P. pridedami dokumentai įrodo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Colletra Finance Limited dokumentas yra oficialus „Colletra“ patvirtinimas apie galutinį C. P. banko sąskaitos likutį, susidariusį prieš LUAB „PAYRNET“ platformos uždarymą. Teigia, kad pridėta ekrano nuotrauka patvirtina C. P. turėtos IBAN sąskaitos numerį. Pridedami 3 banko operacijų išrašai patvirtina atliktus tris mokėjimus į LUAB „PAYRNET“ valdytą sąskaitą kreditoriaus vardu. Ekrano nuotrauka įrodo lėšų įskaitymą į C. P. sąskaitą bendrovės platformoje; 2) L. T. reikalavimą 452 632 Eur sumai. Teigia, jog kreditoriaus L. T. pridedami dokumentai įrodo finansinio reikalavimo pagrįstumą: Colletra Finance Limited dokumentas yra oficialus „Colletra“ patvirtinimas apie galutinį L. T. banko sąskaitos likutį, susidariusį prieš bendrovės platformos uždarymą; 3) F. M. reikalavimą 121 055,15 Eur sumai. Kreditoriaus F. M. pridedami dokumentai įrodo finansinio reikalavimo pagrįstumą: Colletra Finance Limited dokumentas yra oficialus „Colletra“ patvirtinimas apie galutinį F. M. banko sąskaitos likutį, susidariusį prieš bendrovės platformos uždarymą. Ekrano nuotrauka patvirtina F. M. turėtos IBAN sąskaitos numerį. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-35572) kreditoriai nurodo, kad bendrovės vadovas S. C. 2024 m. rugsėjo 19 d. rašytinių paaiškinimų 13 lape ir kartu pridėtuose dokumentuose patvirtinto visų trijų kreditorių piniginių lėšų gavimą į LUAB „PAYRNET“ sąskaitas. Bendrovės vadovas taip pat patvirtino, kad lėšos buvo išvestos į tarpininko „Colletra“ korporatyvinę sąskaitą, tačiau kreditorių vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga jų finansinių reikalavimų tvirtinimui, kadangi tarp šalių nėra ginčo, jog „Colletra“ veikė kaip agentas, todėl už lėšų saugumą bet kuriuo atveju atsako LUAB „PAYRNET“. Lėšų pervedimai, apie kuriuos rašo bendrovės vadovas S. C., buvo atliekami su LUAB „PAYRNET“ žinia ir ne vartotojų iniciatyva. Lėšų valdymas buvo „Colletra“ ir LUAB „PAYRNET“ susitarimų dalykas, tokių susitarimų buvimas ar vykdymas nėra aplinkybė, pašalinanti LUAB „PAYRNET“ pareigą atlyginti patiriamus galutinių vartotojų nuostolius.

6.       Kreditorė HETICA KLASSIC ITALIA SRL pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo įtraukti ją į LUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, patvirtinti kreditorinį reikalavimą 191 917,63 Eur sumai ir nelaukiant bankroto proceso bei LUAB „PAYRNET“ pabaigos, grąžinti nurodytą sumą pervedant lėšas kreditorei. Paaiškina, kad „Colletra“ buvo bendrovės, kaip elektroninių pinigų įstaigos, tarpininkas. Lietuvos bankas tarpininką „Colletra“ buvo oficialiai įtraukęs į bendrovės tarpininkų sąrašą. Kreditorės teigimu, tarpininkas veikia bendrovės vardu, o atsakinga už elektroninių pinigų išleidimo, išpirkimo ir kitas teikiamas mokėjimo paslaugas yra bendrovė „PAYRNET“, atsakomybė už tinkamą teisės aktų ir sutartinių nuostatų laikymąsi tenka būtent bendrovei. Nurodo, kad kreditorė yra sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), atidarytos per bendrovę, savininkė. Sąskaitą kreditorės vardu atidarė „Colletra“, pagal fiduciarinį pavedimą patikėtomis lėšomis. Iki 2023 m. birželio 22 d. kreditorė vykdė operacijas per nurodytą sąskaitą, atlikdama ir gaudama mokėjimus bei grąžinimus. 2023 m. liepos 22 d. Lietuvos bankas paskelbė, kad atšaukė bendrovės el. pinigų įstaigos licenciją dėl rimtų įstatymo pažeidimų, kreditorės sąskaita buvo užblokuota. Nurodo, kad 2023 m. birželio 30 d. „Colletra“ kreditorei pateikė oficialų patvirtinimą, kad galutinė suma sąskaitoje yra 191 917,63 Eur. Kreditorė ne kartą kreipėsi į „Colletra“ ir į bendrovę „PAYRNET“ dėl lėšų grąžinimo, tačiau lėšos grąžintos nebuvo. Anot kreditorės, kadangi bendrovė nevedė apskaitos tinkamai ir Lietuvos bankui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tikslias kreditorei priklausančias sumas galima matyti tik iš kreditorės pateiktų dokumentų. Nei bendrovė, nei nemokumo administratorius, nepatvirtindamas kreditorinio reikalavimo, nepateikė argumentų, paneigiančių kreditorės nurodytas aplinkybes. Netinkamas bendrovės finansinės apskaitos tvarkymas ir apskaitos duomenų trūkumas negali būti pakankamas teisinis pagrindas, dėl kurio būtų atsisakyta tvirtinti kreditorės pateiktą reikalavimą. Bendrovės aplaidumo vedant apskaitą pasekmių našta negali būti perkeliama kreditorei. Bendrovės nemokumas negali būti laikytinas tinkamu pagrindu, dėl kurio elektroninių pinigų turėtojų lėšos yra vis dar negrąžintos jiems, juolab, kad ir pats įstatymas numato prievolę elektroninių pinigų įstaigos administratoriui grąžinti tokias lėšas elektroninių pinigų turėtojams. Kreditorės teigimu, ji turi neabejotiną reikalavimo teisę dėl savo lėšų grąžinimo. Ši reikalavimo teisė privalo būti įgyvendinta nedelsiant, kadangi šių lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro bendrovės turto, o iš bendrovės sąskaitų, kuriose kreditorė laikė elektroninių pinigų turėtojo lėšas ir kurios yra ne bendrovės, o elektroninių pinigų turėtojo nuosavybė.

7.       Kreditorius CFS-Zipp Limited taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo įtraukti jį į LUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, patvirtinti kreditorinį reikalavimą 2 582 604,52 Eur sumai ir nelaukiant LUAB „PAYRNET“ bankroto procedūrų pabaigos, grąžinti nurodytą sumą pervedant lėšas kreditoriui. Paaiškina, kad kreditoriaus ir „Colletra“ teisiniai santykiai susiklostė 2021 m. sausio 3 d. sudarytos kortelių išdavimo ir BIN teikimo paslaugų sutarties pagrindu, tuo tarpu „Colletra“ ir LUAB „PAYRNET“ buvo sudariusios sutartį, pagal kurią „Colletra“ veikė kaip bendrovės agentas (tarpininkas). Nurodo, jog kreditorius bendrovėje turėjo per tarpininko „Colletra“ sistemą atidarytą el. pinigų sąskaitą IBAN Nr. (duomenys neskelbtini) (šį faktą patvirtina „Colletra“ pateikti dokumentai, pačios bendrovės patvirtinimai), kurioje laikė el. pinigus, o šios sąskaitos apribojimo metu kreditorius joje turėjo 2 582 604,52 Eur sumą (šį faktą patvirtina išrašas iš kreditoriaus paskyros per „Colletra“ platformą, kreditoriaus paskyros „Colletra“ platformoje momentinė nuotrauka). Teigia, kad bendrovė 2022 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą su „Colletra“, dėl ko 1 470 klientų (įskaitant ir kreditorių) prieigos prie el. pinigų sąskaitų bendrovėje buvo apribotos. Nors kreditorius bendrovei ne kartą teikė prašymus su raginimais grąžinti sąskaitoje esančias lėšas, bendrovė jų kreditoriui negrąžino. Be kita ko, Lietuvos bankas 2023 m. birželio 22 d. atšaukė bendrovės elektroninių pinigų įstaigos licenciją, o, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 03-71 patvirtinto Reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas, aprašo 6 punktu, bendrovė privalėjo grąžinti lėšas klientams (įskaitant ir kreditorių), tačiau to nepadarė. Kreditorius nurodo, jog šiuo atveju nemokumo administratorius savo pozicijos, t. y. konkrečių argumentų ir įrodymų dėl būtent kreditoriaus individualaus reikalavimo, atskirai nepateikė. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius neturi visų bendrovės apskaitos dokumentų arba kad bendra reikalavimų suma nesutampa su administratoriaus turimais duomenimis, negali lemti pagrindo netvirtinti kreditoriaus reikalavimo, ypač, kai kreditorius jį pagrindžia išsamiais ir nuosekliais įrodymais dėl savo individualaus reikalavimo (DOK-25510). 

8.       Kreditorius G. I. rašytiniuose paaiškinimuose prašo patvirtinti 21 065,80 Eur finansinį reikalavimą. Nurodo, jog „Colletra“ buvo bendrovės tarpininkas, kuris veikė bendrovės vardu, todėl „Colletra“ galutiniai vartotojai (įskaitant ir G. I.) buvo bendrovės klientai. „Colletra“ išduotas oficialus dokumentas patvirtina, kad kreditorius per tarpininką naudojosi bendrovės LUAB „PAYRNET“ teikiamomis paslaugomis, „Colletra“ parengtoje pažymoje nurodyta informacija (sąskaitos turėtojas: G. I.; identifikacinis kodas: (duomenys neskelbtini); IBAN sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); likutis: 21 065,80 Eur) patvirtina galutinį likučio (lėšų) dydį, kurį bendrovė turėjo grąžinti kreditoriui, tačiau iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo su kreditoriumi neatsiskaitė. Teigia, jog kreditoriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad jo reikalavimas pagrįstas, o nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės, kad dalies bendrovės klientų lėšos buvo laikomos Payrnet Limited sąskaitose, apskaitos duomenų trūkumas, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti kreditoriaus pateiktą finansinį reikalavimą. Iš Lietuvos banko atlikto patikrinimo išvadų matyti, kad nemokumo administratorius neturi galimybės sutikrinti kreditorių („Colletra“ galutinių vartotojų) pateiktų finansinių reikalavimų su bendrovės turimais duomenimis ne dėl kreditorių nesąžiningų veiksmų, o todėl, kad pati bendrovė padarė grubius elektroninių pinigų įstaigų veiklai taikomų teisės aktų pažeidimus ir neužtikrino, kad jos naudojama informacija saugotinų klientų (galutinių vartotojų) lėšų sumai apskaičiuoti būtų tiksli ir teisinga. Tinkamų bendrovės vidaus procesų nebuvimas, vidaus kontrolės priemonių neįgyvendinimas, klientų lėšų neatskyrimas yra bendrovės vadovybės atsakomybės klausimas, o ne pagrindas atsisakyti tvirtinti vartotojų finansinius reikalavimus. Nesant bendrovėje duomenų apie jos klientus, kuriems paslaugos buvo teikiamos per tarpininką, turi būti vadovaujamasi tarpininko ir pačių klientų pateikta informacija. Nemokumo administratorius teigdamas, jog klientų piniginės lėšos buvo laikomos ne bendrovei priklausančiose sąskaitose, todėl tokių reikalavimų patvirtinimas galėtų pažeisti kreditorių, laikiusių savo pinigines lėšas bendrovės sąskaitose, interesus, yra neteisus. Visų pirma, Lietuvos banko išvadose nustatyta, jog tai, kad klientai ar jų lėšos buvo priskirti kitai grupės įmonei lėmė vidiniai bendrovės ir jos grupės įmonių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sudaryti susitarimai, kurių kontroliuoti, ar jiems daryti įtakos, galutiniai vartotojai niekaip negalėjo. Be to, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės, lėšas, gautas iš galutinių vartotojų, kuriems paslaugos buvo teikiamos per tarpininką, neapsaugoti EPEPĮĮ nustatytu būdu, ar jas bandyti apsaugoti kitais nei EPEPĮĮ nustatytais būdais. Kadangi visi elektroninių pinigų įstaigos klientai (elektroninių pinigų turėtojai) yra lygiateisiai, nėra jokio teisinio pagrindo nuo šio principo nukrypti ir elektroninių pinigų įstaigos bankroto atveju. Kreditorius pažymi, jog pateikė finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus, neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, todėl nemokumo administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad bendrovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, dalies klientų lėšų neapsaugojo teisės aktuose nustatyta tvarka, negali būti pagrindas netvirtinti kreditoriaus finansinio reikalavimo. Priešingas aiškinimas paneigtų bendrąjį teisės principą, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė, nes bendrovė, remdamasi savo pačios padarytais teisės aktų pažeidimais, galėtų išvengti dalies savo įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo (DOK-25771).

9.       LUAB „PAYRNET“ buvęs vadovas S. C. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo tenkinti šiuos kreditorinius reikalavimus: 1) C. B. – 2 500 Eur; 2) CFS-Zipp Limited – 30 000 Eur; 3) D. A. – 500 Eur; 4) D. M. – 300 Eur; 5) F. W. K. – 425 Eur; 7) HETICA KLASSIC ITALIA SRL – 6 000 Eur; 8) L. C. R. – 800 Eur; 9) No Excuses Advisers Ltd – 300 Eur. Nurodo, jog kreditoriai („Colletra“ galutiniai vartotojai), nesuprasdami „Colletra“ verslo modelio bei aklai pasitikėdami jiems „Colletra“ pateiktais nepasirašytais raštais apie galutinių vartotojų pinigų likučius sąskaitose, kurie ženkliai skiriasi nuo realybės, klaidina teismą. Teigia, kad bendrovės „PAYRNET“ apskaitos dokumentai rodo, kad galutinių vartotojų sąskaitų likučiai yra ženkliai mažesni negu deklaruoja „Colletra“ savo raštuose, o didžiojoje dalyje galutinių vartotojų sąskaitose apskritai yra 0 Eur. Paaiškina, kad tokia situacija susiklostė, nes galutinių vartotojų el. pinigai, buvę galutinių vartotojų sąskaitose, „Colletra“ iniciatyva buvo pervesti į jos korporatyvinę sąskaitą ir grąžinti atgal kreditoriams nebuvo (šį faktą patvirtina bendrovės „PAYNET“ atlikta analizė, taip pat atlikti tariamų „Colletra“ finansinių nusikaltimų vidiniai tyrimai). Tokiu būdu „Colletra“ iš galutinių vartotojų (kreditorių) gautas lėšas naudojo finansuoti CFS-Zipp Limited (toliau – CFS) pagal „Colletra“ ir CFS sudarytą sutartį. Nurodo, kad toks „Colletra“ veiklos modelis buvo patvirtintas 2022 m. spalio 20 d. tarpininko operatyvinio direktoriaus elektroniniame laiške, siųstame bendrovei „PAYRNET“. Paaiškina, kad bendrovė, remdamasi 2023 m. birželio 21 d. atliktu sutikrinimu (kur užfiksuoti visi kredito likučiai, kurie buvo įšaldyti nuo 2022 m. spalio mėn.), yra nurodžiusi, kad visose „Colletra“ korporatyvinėse sąskaitose ir galutinių vartotojų sąskaitose užfiksuota suma 2 388 895,26 Eur, iš kurių daugiau nei 2,3 mln. Eur buvo laikoma „Colletra“ korporatyvinėje sąskaitoje. Teigia, kad tarpininkui kai kuriais atvejais pavyko grąžinti lėšas galutiniams vartotojams, t. y. viso buvo grąžinta daugiau nei 1,8 mln. Eur, tačiau ne visi galutinių vartotojų reikalavimai buvo objektyviai pagrįsti ir likusi bendrovės po atsiskaitymų negrąžinta 553 140 Eur vertės suma buvo įtraukta į apsauginius fondus „Barclays“ banke, esančiame Frankfurte. Buvusio bendrovės vadovo teigimu, ši suma yra didesnė negu nurodyta suma kreditorių, kurie pareiškė reikalavimus. Pasisakydamas dėl kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų, nurodo, kad kreditorių C. P., L. T., F. M., taip pat G. I. sąskaitos išrašai atskleidžia, kad iš tiesų jų sąskaitose yra 0 Eur likutis, kadangi visi jų pinigai buvo pervesti į „Colletra“ korporatyvinę sąskaitą. Kreditorės HETICA KLASSIC ITALIA SRL sąskaitoje esančių el. pinigų likutis sudaro tik 6 000 Eur (ne 191 917, 63 Eur), o kreditoriaus CFS-Zipp Limited – 30 000 Eur (ne 2 582 604,52 Eur), tą patvirtina kreditorių sąskaitos išrašai. Anot buvusio bendrovės vadovo, galutinių vartotojų (kreditorių) reikalavimai yra ženkliai mažesni, todėl negali būti tvirtinami tokia apimtimi kaip jie deklaruoja, o tvirtintini mažesne apimtimi, didžiosios dalies pareikštų galutinių kreditorių reikalavimai atmestini. Kreditorių, kurie turi el. pinigų savo sąskaitose, reikalavimai tenkintini ne pagal bendrąją kreditorių eilę, o priteisiami tiesiogiai iš bendrovės, nes tai yra jų nuosavybė (EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (DOK-32241).

10.       Kreditorius G. I., atsikirsdamas į buvusio bendrovės vadovo S. C. rašytinius paaiškinimus, nurodo, kad juose išdėstyti argumentai nepagrįsti. Pirmiausia, buvęs bendrovės vadovas nepagrįstai teigia, kad tarpininkui „Colletra“ neteisėtai pasisavinus bendrovės sąskaitose buvusius vartotojų elektroninius pinigus, vartotojai prarado reikalavimo teisę į bendrovę. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad bendrovė tinkamai nekontroliavo „Colletra“ veiksmų, tai neatleidžia bendrovės, kaip elektroninių pinigų įstaigos, nuo atsakomybės prieš galutinius vartotojus, nes būtent elektroninių pinigų įstaiga atsako už savo tarpininkų veiksmus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė nebeturi nei elektroninių pinigų, kuriuos tariamai persivedė „Colletra“, nei atitinkamų lėšų, kurios buvo gautos už tuos elektroninius pinigus ir turėjo būti tinkamai apsaugotos galutinių vartotojų naudai. Paaiškina, kad „Colletra“ be bendrovės žinios ir (ar) pritarimo negalėjo savavališkai prieiti prie sąskaitų, kuriose pagal EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalį buvo saugomos iš vartotojų gautos lėšos, o tai, kad bendrovė žinojo apie tokius veiksmus ir tam pritarė patvirtina S. C. paaiškinimuose nurodytas „Colletra“ operatyvinio direktoriaus susirašinėjimas su bendrove. Kreditorius nurodo, jog paties S. C. pateikti įrodymai yra nepatikimi, pavyzdžiui, iš priedo Nr. 5 turinio neaišku, kas šį dokumentą sudarė, iš kur buvo paimta informacija (ar tai yra pirminis, ar išvestinis dokumentus), ar jį sudaręs ir (ar) pateikęs asmuo turėjo galimybę dokumentą modifikuoti ir pan. Tai, kad S. C. pateiktuose dokumentuose esantys duomenys yra klaidingi, be kita ko, patvirtina ir Lietuvos banko nustatytos išvados, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos tikrosios bendrovės neatsiskaitymo su „Colletra“ galutiniais vartotojais priežastys: a) bendrovė klientų (galutinių vartotojų) duomenų nesaugojo, b) bendrovė, neturėdama duomenų, negalėjo klientų (galutinių vartotojų) tinkamai informuoti apie sutarties nutraukimą, c) bendrovė neturi duomenų, kiek minėti asmenys turi elektroninių pinigų, kuriuos bendrovė turėtų išpirkti. Šių aplinkybių bendrovės vadovas nepaneigė. Buvusio bendrovės vadovo teiginius, neva kreditoriaus sąskaitos išrašas pagrindžia faktą, kad jo sąskaitoje yra 0 Eur likutis, paneigia kreditoriaus pateikti įrodymai – ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuotas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) balansas ir paskutinės operacijos. Iš kreditoriaus pateikto įrodymo matyti, kad „dabartinis likutis“ yra 21 068,80 Eur, o paskutinė kreditoriaus sąskaitoje užfiksuota operacija 2022 m. lapkričio 30 d., todėl teiginiai, kad kreditoriaus sąskaitoje nuo 2022 m. birželio 1 d. nebuvo lėšų yra visiškai nepagrįsti. Kreditoriaus finansinį reikalavimą patvirtina ir kreditoriui 2023 m. birželio 30 d. „Colletra“ išduota pažyma (DOK-35579).

11.       Buvęs LUAB „PAYRNET“ vadovas S. C. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog priešingai nei teigia kreditoriai C. P., L. T., F. M., jie pasirašytinai sutiko su tuo, kad jų sąskaitomis operuos būtent „Colletra“, t. y. kreditoriai sudarė sutartis su „Colletra“ ir tokiu būdu prisijungė prie bendrųjų „Colletra“ vartotojo sąskaitos sąlygų, su jomis sutiko. Anot bendrovės buvusio vadovo, būtent „Colletra“ buvo galutinių vartotojų sąskaitos operatorius, tuo tarpu bendrovė „PAYRNET“ tik atidarydavo sąskaitą, bet už jos operavimą nebuvo atsakinga, todėl jokių neteisėtų veiksmų bendrovė neatliko. Dėl tarpininko „Colletra“ į bylą pateiktų 2024 m. spalio 14 d. surašytų raštų apie kreditorių pinigų likučius sąskaitose nurodo, jog jie tėra paties tarpininko rašytiniai paaiškinimai, kurie neparemti jokiais įrodymais, t. y. nėra pateikta jokių buhalterinių apskaitos dokumentų (pavyzdžiui, sąskaitų išrašų, kuriuose matytųsi piniginių lėšų judėjimas klientų IBAN sąskaitose), taip pat jie neišversti į lietuvių kalbą, todėl pagal civilinio proceso taisykles jie apskritai negalėjo būti prijungti prie bylos. Buvusio bendrovės vadovo teigimu, nėra aišku, ar kreditorių pinigų likutis buvo būtent IBAN sąskaitose, ar „Colletra“ vartotojams sukurtos programėlėse atvaizduotuose balansuose. Dėl kreditoriaus G. I. S. C. pažymi, jog „Colletra“ buvo gavusi ir šio kliento sutikimą, kad jo sąskaitą operuos „Colletra“. Kreditoriaus G. I. įvardintos operacijos, vykusios po 2022 m. birželio 1 d., nepaneigia, o tik patvirtina teiginius, jog vartotojo IBAN sąskaitose esančios lėšos buvo pervestos ir operuojamos „Colletra“. Iš „Colletra“ pateiktos momentinės nuotraukos su atvaizduotais paskutiniais atliktais pavedimais matyti, kad nurodytos paskutinės kreditoriaus G. I. operacijos yra ne SEPA mokėjimo pavedimai, o atsiskaitymai internetu su iš anksto el. pinigais užkrauta mokėjimo kortele. Nurodo, jog savo programėlėje „Colletra“ galutiniams vartotojams (kreditoriams) galėjo ir gali atvaizduoti bet kokią, jai palankesnę informaciją (DOK-37543).

12.       Kreditorius CFS-Zipp Limited nesutinka su S. C. išdėstyta pozicija ir nurodo, kad nei nemokumo administratoriaus, nei S. C. į bylą pateikti paaiškinimai su tam tikrais įrodymais nepaneigia kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo jokia apimtimi. Teigia, jog faktas, kad kreditorius per „Colletra“ platformą įgijo būtent bendrovės „PAYRNET“ išduodamų elektroninių pinigų bendrovės atidarytoje sąskaitoje byloje nėra ginčijamas ir yra pripažįstamas paties S. C.. Be to, buvęs bendrovės vadovas neginčija ir to fakto, kad CFS-Zipp Limited turėjo savo el. pinigų bendrovės pinigų sąskaitoje, atidarytoje per „Colletra“. Kreditoriaus pateikti įrodymai (išrašas iš kreditoriaus paskyros per „Colletra“ platformą) patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 11 d. el. pinigų sąskaitoje buvo 2 582 604,52 Eur vertės elektroninių pinigų, kurie priklausė kreditoriui, kreditorius pagrindė, kad šios lėšos trimis skirtingais mokėjimais kreditoriui buvo pervestos „Colletra“. Kreditorius į bylą pateikė „Colletra“ vadovo G. P. 2023 m. sausio 20 d. pasirašytą patvirtinimą, o taip pat „Colletra“ atstovo, Kipre praktikuojančio advokato, 2023 m. sausio 24 d. pasirašytą patvirtinimą, kad kreditorius turėjo elektroninių pinigų sąskaitą, kurią naudojo nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, ir kad lėšomis naudotis negali dėl bendrovės ir „Colletra“ nutraukto bendradarbiavimo. Kreditorius taip pat pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad ir pati bendrovė pripažino, jog kreditorius turėjo elektroninių pinigų, kurių naudojimo galimybės nutrūko pasibaigus bendrovės bendradarbiavimui su „Colletra“ (bendrovės skundų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. el. laiškas, bendrovės 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. el. laiškai). Buvusio bendrovės vadovo teiginiai dėl „Colletra“ nepasirašytų raštų kreditoriaus CFS-Zipp Limited atžvilgiu neaktualūs. Kreditoriaus teigimu, vien tik tai, kad dokumentas (Colletra 2023 m. spalio 30 d. raštas) galėjo būti nepasirašytas automatiškai nelemia tokio dokumento įrodomosios galios nebuvimo ir pagrindo nevertinti tokio dokumento bei jame pateiktos informacijos. Buvęs bendrovės vadovas S. C. nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad parašo nebuvimas ant dokumento lemia tokio įrodymo nepakankamumą ir, savo ruožtu, kreditorių reikalavimų nepagrįstumą. Nagrinėjamu atveju kreditorius įrodė ne tik, kad bendrovės bendradarbiavimo su „Colletra“ nutraukimo metu kreditorius turėjo 2 582 604,52 Eur elektroninių pinigų sumą, bet kad ir realiai prieigos prie el. pinigų sąskaitos praradimas lėmė poreikį kreditoriui ieškoti alternatyvių būdų padengti įsipareigojimą Mastercard (Mastercard patvirtinimas kreditoriui el. paštu, kad kreditorius laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d. sumokėjo Mastercard sumą, į kurią patenka 2 582 604,52 Eur suma). S. C. savo paaiškinimuose nurodydamas, kad kreditorių reikalavimai neatitinka bendrovės finansinės apskaitos dokumentuose nurodytos informacijos, elgiasi nesąžiningai, kadangi pats buvęs bendrovės vadovas sąmoningai nepateikė visų bendrovės finansinių dokumentų, o byloje būtent bendrovės dokumentų trūkumo pagrindu bendrovės vadovas prašo netenkinti kreditorių (įskaitant CFS-Zipp Limited) reikalavimų. Anot kreditoriaus, aplinkybė, kad nėra visų bendrovės apskaitos dokumentų arba kad bendra reikalavimų suma nesutampa su bendrovės apskaitos dokumentais (kiek jų yra), negali lemti pagrindo netvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Bendrovės vadovo S. C. pateikta MS Excel lentelė, kuria S. C. prašo vadovautis, jau anksčiau buvo pateikta nemokumo administratoriaus į bendrovės bankroto bylą. Duomenys lentelėje gauti iš nepilnų bendrovės apskaitos duomenų, dėl to nei toks dokumentas, nei jo pagrindu parengtas palyginimas nesudaro pagrindo iš dalies ar visiškai atmesti kreditoriaus 2 582 604,52 Eur dydžio reikalavimą, kuris pagrįstas nuosekliais ir išsamiais įrodymais (DOK-38194).

13.       Kreditoriai C. P., L. T., F. M. taip pat nesutinka su S. C. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais teiginiais. Nurodo, jog S. C. aplinkybių apie kreditorių, neva, duotus sutikimus „Colletra“ nepagrindė jokiais įrodymais, byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog „Colletra“ pervedė lėšas į kažkurią kitą kredito įstaigą. Šis asmuo į bylą pateikė sąskaitų išrašus, tačiau jais remtis, anot kreditorių, negalima, nes nėra aišku, iš kur S. C. renka duomenis apie kitų fizinių asmenų pinigines lėšas. S. C. nėra LUAB „PAYRNET“ atstovas, juridinį asmenį, kuriam iškelta bankroto byla atstovauja nemokumo administratorius. Asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės fiziniam asmeniui rinkti duomenis apie kitų fizinių asmenų lėšų judėjimą elektroninių pinigų įstaigoje, šiuo atveju buvusio bendrovės vadovo savarankiškas duomenų rinkimas apie kitų fizinių asmenų lėšų judėjimą neatitinka teisėtumo kriterijaus. Pritaria kreditoriaus CFS-Zipp Limited nuomonei, jog remtis S. C. į bylą pateiktomis lentelėmis nėra pagrindo, nes nėra aišku, kas, kada ir kokiais šaltiniais remiantis jas sukūrė. Pritaria kreditoriaus G. I. pozicijai, kad mokėjimo paslaugos galutiniams vartotojams buvo teikiamos bendrovės vardu, remiasi Lietuvos banko išvadose nustatytomis aplinkybėmis, kad bendrovė neturi duomenų, kiek asmenys turi elektroninių pinigų, kuriuos bendrovė turėtų išpirkti, bei tai, kad bendrovė teikdavo klaidingus duomenis Lietuvos bankui apie lėšų likučius sąskaitose (DOK-38205).

14.       Kreditorė HETICA KLASSIC ITALIA SRL pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, jog bendrovės „PAYRNET“ tarpininkas „Colletra“ veikia tik bendrovės vardu, o atsakinga už elektroninių pinigų išleidimo, išpirkimo ir kitas teikiamas mokėjimo paslaugas yra bendrovė. Nagrinėjamu atveju nei bendrovė, nei jos nemokumo administratorius, nepatvirtindamas kreditorinio reikalavimo, iš esmės nepateikė argumentų, paneigiančių kreditorės nurodytas aplinkybes. Netinkamas bendrovės finansinės apskaitos tvarkymas ir apskaitos duomenų trūkumas negali būti pakankamas teisinis pagrindas, dėl kurio būtų atsisakyta tvirtinti kreditorės pateiktą reikalavimą. Anot kreditorės, ji turi neabejotiną reikalavimo teisę į bendrovę dėl savo lėšų grąžinimo. Ši reikalavimo teisė privalo būti įgyvendinta nedelsiant, kadangi šių lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro bendrovės turto, o iš bendrovės sąskaitų, kuriose pastaroji laikė elektroninių pinigų turėtojo lėšas ir kurios yra ne bendrovės, o kreditorės – elektroninių pinigų turėtojo – nuosavybė. Dėl buvusio bendrovės vadovo teiginių, neva, kreditorių lėšos buvo pervedamos į „Colletra“ korporatyvinę sąskaitą, kreditorė, pritardama kreditoriams CFS-Zipp Limited bei G. I., nurodo, jog buvęs bendrovės vadovas nepateikė jokių duomenų, kokios sumos buvo pervestos į minėtą „Colletra“ sąskaitą, kokie yra sąskaitų numeriai, kokie likučiai tose sąskaitose. Iš S. C. paaiškinimuose pateiktos Excel lentelės nėra aišku, ką nurodytos sumos reiškia, nėra dalies klientų pavadinimų, lentelės grafose nurodyti skaičiai be jokio paaiškinimo ir be jokios formulės. Be to, S. C. nurodo, kad „Colletra“ ir su jos vardu susijusios įmonės turėjo septynias sąskaitas, kurių bendras teigiamas likutis buvo 461 962,03 Eur, tačiau įrodymus pateikė tik dėl trijų korporatyvinių sąskaitų. Bendrovės vadovas taip pat nepateikė įrodymų, kokios lėšos ir kokiose sąskaitose buvo saugomos sąskaitų įšaldymo momentui, informacijos, kodėl jos nebuvo apskaitytos, taip pat nenurodė. Taigi, nepriklausomai nuo to, kurioje bendrovės sąskaitoje buvo saugomos lėšos, kurios priklauso kreditorei ir yra jos nuosavybė, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas (DOK-38228).

15.       Nemokumo administratorius, pateikdamas papildomą nuomonę dėl tarpininko „Colletra“ galutinių vartotojų (kreditorių) ginčijamų finansinių reikalavimų, papildomai nurodo, jog dėl buvusio direktoriaus prašymų bylos nagrinėjimas buvo atidėtas beveik 4 mėnesiams, tačiau per šį laikotarpį buvęs bendrovės vadovas nepateikė naujų objektyvių įrodymų, paneigiančių tiek Lietuvos banko išvadose nustatytas aplinkybes, tiek kreditorių reikalavimus. Tokie buvusio direktoriaus veiksmai akivaizdžiai vilkina LUAB „PAYRNET“ bankroto procesą. Nemokumo administratorius kritiškai vertina aplinkybę, kad nei Lietuvos banko patikrinimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo metu, buvęs LUAB „PAYRNET“ direktorius nepateikė nepriklausomų subjektų (SEPA, Centrolink ar kitų, nesusijusių asmenų) išrašų, susijusių būtent su „Colletra“ galutinių vartotojų sąskaitomis ir jose esančiais likučiais, nors turėjo galimybę tą padaryti. Atkreipia dėmesį, jog visos „Colletra“ galutiniams vartotojams (kreditoriams) atidarytos sąskaitos priklauso ne LUAB „PAYRNET“, o Payrnet Limited (DOK-38838).

16.       Nemokumo administratorius 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui patikslintą nuomonę, kurioje nurodė, jog kreditoriai yra galutiniai LUAB „PAYRNET“ vartotojai, sudarę sutartį per LUAB „PAYNET“ tarpininką „Colletra“. Nurodė, jog byloje konstatuotas faktas, kad LUAB „PAYNET“ atidarinėjo sąskaitas visiems savo klientams, suteikiant jų sąskaitoms Jungtinės Karalystės IBAN numerį. Nemokumo administratorius kritiškai vertina teikiamus buvusio direktoriaus dokumentus, kadangi jie visiškai prieštarauja Lietuvos banko nustatytoms aplinkybėms. Lietuvos banko surinkti duomenys patvirtina, kad LUAB „PAYRNET” neturėjo duomenų apie „Colletra” klientus. Pabrėžia, jog tarpininko „Colletra” pateikti į bylą dokumentai, pagrindžiantys galutinių vartotojų sąskaitų likučius, yra pasirašyti ir patvirtinti „Colletra” direktoriaus. Be kita ko, teisinis reglamentavimas elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų neįvardija kaip subjektų, atsakingų už pačios elektroninės pinigų įstaigos galutinių vartotojų saugomas pinigines lėšas. Taip pat tarpininkas nėra laikomas finansų įstaiga. Dėl šios priežasties už lėšas, kurias į savo sąskaitas pervedė galutiniai vartotojai, yra atsakinga LUAB „PARNET“. Aplinkybė, jog LUAB „PAYRNET“ neužtikrino galutinių vartotojų lėšų apsaugos, negali paneigti vartotojų teisės į jų kreditorinių reikalavimų tvirtinimą. Nurodo, jog paaiškėjus, kad tarpininkas galėjo pasisavinti galutinių LUAB „PAYRNET“ vartotojų lėšas, bendrovė turėtų teikti ieškinius tarpininkui, tačiau nepermesti šios pareigos galutiniams vartotojams. Nemokumo administratorius pastebi, kad galutinių vartotojų į bylą pateikti sąskaitų likučių išrašai, kuriuos jiems pateikė tarpininkė „Colletra“, dažnu atveju yra didesni, nei šiuo metu į bylą yra pateikęs tarpininkas. Nemokumo administratoriaus nuomone, „Colletra“ pateikta lentelė nepaneigia galutinių vartotojų pateiktuose išrašuose nurodytų sumų. Tarpininko „Colletra“ direktorius nemokumo administratoriui telefoninio pokalbio metu yra paaiškinęs, kad dalį lėšų pati „Colletra“ grąžino galutiniams vartotojams, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Nesutinka su buvusio direktoriaus pozicija, jog galutinių vartotojų reikalavimai turėtų būti tenkinami ne pagal bendrąją kreditorių eilę, o priteisiami tiesiogiai, nes tai yra jų nuosavybė. Nurodo, jog toks teiginys prieštarauja JANĮ nuostatoms, mano, jog nukrypimas nuo šių nuostatų ir pinigų grąžinimas nelaukiant bankroto proceso pabaigos, galėtų pažeisti vėliausiai patvirtintų kreditorių interesus bei nebūtų užtikrintas proporcingo kreditorinių reikalavimų tenkinimo principas. Nemokumo administratorius, pasisakydamas dėl kreditorių No Excuses Agents Ltd, No Excuses Advisers Ltd ir R. M. F., nurodo, kad argumentai dėl šių kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar netvirtinimo yra tokie patys, kaip ir visų likusių LUAB „PAYRNET“ galutinių vartotojų, sudariusių sutartis su LUAB „PAYRNET“ per tarpininką „Colletra“ (DOK-43493).

17.       2024 m. gruodžio 9 d. teismas byloje suteikė prieigą kreditorių No Excuses Agents Ltd, No Excuses Advisers Ltd ir R. M. F. atstovui, todėl 2024 m. gruodžio 18 d. kreditoriai išreiškė savo poziciją dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo: 1) No Excuses Agents Ltd reikalavimą patvirtinti 11 987,05 Eur sumai; 2) No Excuses Advisers Ltd reikalavimą patvirtinti 58 791 Eur sumai; 3) R. M. F. reikalavimą patvirtinti 49 996 Eur sumai. Nurodo, jog nemokumo administratorius prieštaravimų šių kreditorių finansinių reikalavimų atžvilgiu neturi, tačiau negali kreditorių išskirti iš kitų „Colletra” galutinių vartotojų. Kreditorių vertinimu, buvusio „PAYRNET“ vadovo prieštaravimai neturi jokios teisinės reikšmės kreditorių bei kitų „Colletra“ galutinių vartotojų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimui, kadangi buvęs „PAYRNET“ vadovas nebeturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 56 straipsnis), o kartu neturi materialinio suinteresuotumo dėl šių reikalavimų patvirtinimo klausimo. Teigia, jog vienintelis skirtumas tarp kreditorių pateiktų duomenų ir „Colletra“ duomenų yra tai, kad kreditorės R. M. F. likutis „Colletra“ apskaitoje šiai dienai yra nurodytas kaip 49 998 Eur, vietoje kreditorės nurodyto 49 996 Eur („Colletra“ užfiksavusi 2 Eur didesnį R. M. F. likutį). Kadangi nemokumo administratorius neprieštarauja „Colletra“ galutinių vartotojų finansinių reikalavimų patvirtinimui LUAB „PAYRNET“ bankroto byloje, o „Colletra“ duomenys iš esmės nesiskiria nuo kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų dydžio, kreditorių finansiniai reikalavimai šiuo atveju tvirtintini (DOK-44651).

18.       Buvęs LUAB „PAYRNET“ vadovas S. C. teismui 2025 m. vasario 4 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-4439), kuriuose nurodo, jog kreditorius CFS-Zipp Limited savo kreditorinį reikalavimą kildina iš tariamų trijų mokėjimo pavedimų, kreditoriaus teigimu, vykusių 2022 m. lapkričio mėn., tačiau, buvusio bendrovės vadovo vertinimu, realybėje šios operacijos nebuvo įmanomos, nes nuo 2022 m. spalio 14 d. visų galutinių vartotojų sąskaitos buvo įšaldytos (šį faktą patvirtina į bylą pateiktas „Colletra“ 2022 m. spalio 18 d. el. laiškas, LUAB „PAYRNET“ atitikties skyriaus vadovės J. K. 2022 m. gruodžio 30 d. raštas, skirtas Lietuvos bankui). S. C. įsitikinimu, CFS-Zipp Limited teikiami išrašai ir „Colletra“ duoti raštiški patvirtinimai nesudaro pagrindo tvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Pažymi, kad lėšų pervedimas į kreditoriaus sąskaitą nebuvo įmanomas, nes pačioje „Colletra“ sąskaitoje IBAN Nr. (duomenys neskelbtini) (iš jos esą buvo daromi pavedimai CFS-Zipp Limited) nebuvo tiek lėšų, kurias ji būtų galėjusi pervesti kreditoriui. Tuo metu, kai vyko tariami „Colletra“ mokėjimo pavedimai, jos sąskaitoje buvo 0 Eur, kas reiškia, kad net nebūtų užtekę lėšų pavedimams atlikti. Be kita ko, tai, kad CFS-Zipp Limited atsiskaitė su „Mastercard“ iš kitos savo sąskaitos, nesudaro pagrindo teigti, kad CFS-Zipp Limited kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. Kreditoriaus CFS-Zipp Limited teiginys, kad S. C. įrodymai sudaryti iš nepilnų bendrovės apskaitos duomenų, nepagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, kad vykdydamas įrodinėjimo pareigą, S. C. kreipėsi į „Embedded Finance Limited“ ir iš šios bendrovės gavo apskaitos duomenis apie vartotojų sąskaitų likučius bei kitus svarbius įrodymus, kurie buvo pateikti į nagrinėjamą bylą, yra objektyvūs bei išsamūs. Pateikdamas atsikirtimus į kreditorės HETICA KLASSIC ITALIA SRL paaiškinimus, S. C. nurodo, kad savaime aplinkybė, jog kreditorei kyla neaiškumų dėl jo teiginių, nesudaro pagrindo nesivadovauti buvusio direktoriaus įrodymais. S. C. įsitikinimu, kreditorės argumentas, jog iš galutinių vartotojų sąskaitų tarpininkui „Colletra“ persivedus pinigines lėšas į korporatyvinę sąskaitą jos neva išliko galutinių vartotojų nuosavybė, yra absoliučiai nepagrįstas, nes pervedus pinigines lėšas (su galutinių vartotojų sutikimu, jog jų sąskaitas operuoja „Colletra“), pinigų nuosavybės teisė perėjo tarpininkui „Colletra“ ir galutiniai vartotojai nebeturi teisės reikalauti jų išpirkti. Atsikirsdamas į kreditorių C. P., L. T., F. M. rašytiniuose paaiškinimuose dėstomą poziciją dėl tariamo įrodymų neleistinumo, buvęs bendrovės vadovas nurodo, jog jis byloje yra aiškiai atskleidęs įrodymų gavimo šaltinį – į bylą teikiami ne tik rašytiniai įrodymai (patvirtintos kopijos), pasirašyti elektroniniu parašu atsakingo „Embedded Finance Limited“ asmens, bet ir „Embedded Finance Limited“ raštai. Be to, nagrinėjamoje byloje S. C. dalyvauja ne kaip bendrovės atstovas, o kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turintis teisę rinkti įrodymus ir juos teikti į bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47, 178 straipsniai). Abstrakčiai teigdami apie tariamą asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nenurodydami nei teisės akto, nei jo nuostatos, kuri draustų buvusiam bendrovės vadovui rinkti ir į bylą teikti įrodymus, kreditoriai C. P., L. T., F. M. tiesiog siekia apriboti buvusio bendrovės vadovo teisę naudotis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Buvusio bendrovės vadovo teigimu, jo į bylą pateikti galutinių vartotojų mokėjimo sąskaitos išrašai yra pirminis šaltinis, kuriuo remiantis turėtų būti sprendžiama apie galutinių vartotojų sąskaitose vykusias operacijas. Kadangi „Colletra“ nebuvo savarankiškas mokėjimo paslaugų teikėjas ir nebuvo tiesiogiai prižiūrimas Lietuvos banko, tarpininkas veikė „PAYRNET“ vardu ir savarankiškumo santykiuose su galutiniais vartotojais neturėjo. Informaciją apie galutinių vartotojų sąskaitų likučius „Colletra“ galėjo gauti tik iš „PAYRNET“, todėl bet kokia „Colletra“ teikiama informacija apie galutinių vartotojų sąskaitų likučius turi būti vertinama kritiškai ir sutikrinama su informacija iš pirminio šaltinio – LUAB „PAYRNET“. Esant neatitikimams tarp informacijos, teikiamos iš skirtingų šaltinių, pirmenybė turėtų būti teikiama informacijai iš pirminio šaltinio.

19.       Buvęs UAB „PAYRNET“ vadovas S. C. minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat išdėstė poziciją dėl nemokumo administratoriaus pateiktos nuomonės. Nurodė, jog Lietuvos banko išvados neturi prejudicinės galios šiai bylai ir yra vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas. Pasak Lietuvos banko, iš šio rašto yra aišku, kad LUAB „PAYRNET“ neturi duomenų, kiek galutiniai vartotojai turi elektroninių pinigų, tačiau toks teiginys, buvusio bendrovės vadovo vertinimu, klaidingas, aptariamame rašte taip parašyta nėra. Priešingai, rašte nurodoma, kad informaciją apie galutinių vartotojų likučius bendrovė turi, bet lėšų dar galutiniams vartotojams negrąžina ir laiko jas „įšaldytas“, be kita ko, tame rašte užfiksuota, kad tarpininko „Colletra“ ir bendrovės turima informacija apie kreditorių sąskaitose esančius pinigų likučius skiriasi. Teigia, jog Lietuvos banko išvados yra pernelyg abstrakčios. Nemokumo administratorius nepagrįstai reikalauja, kad buvęs bendrovės vadovas pagrįstų savo teiginius SEPA, Centrolink ar kitų nesusijusių asmenų išrašais. Visų pirma, SEPA nėra organizacija ir dėl to negali išduoti jokių išrašų patvirtinančių galutinių vartotojų likučius, o Centrolink sistema dalyvio klientams sąskaitų neatidaro ir klientų likučių neregistruoja. Centrolink turi informaciją apie jos sistemoje dalyvaujančio asmens likučius, o informaciją apie jos sistemoje dalyvaujančio asmens klientų sąskaitų likučius valdo pats Centrolink sistemoje dalyvaujantis asmuo (šiuo atveju LUAB „PAYRNET“, kurios duomenis šiuo metu turi „Embedded Finance Limited“). Jokie kiti nepriklausomi asmenys taip pat negali turėti informacijos apie galutinių vartotojų likučius, nes tai nėra vieša informacija. Paaiškina, jog, priešingai negu teigia nemokumo administratorius, „PAYRNET“ užtikrino galutinių vartotojų apsaugą ir jų lėšas saugojo atskiroje kredito įstaigoje. LUAB „PAYRNET“ negali būti atsakinga už tai, kad turėdama galutinių vartotojų sutikimą „Colletra“ operavo galutinių vartotojų sąskaitomis bei iš jų persivedė lėšas į savo korporatyvines sąskaitas. Galutiniai vartotojai patys sutiko su tokiu verslo modeliu, todėl turi teisę nukreipti reikalavimą į „Colletra“, bet ne į LUAB „PAYRNET“.

20.       Atsikirsdamas į kreditorių No Excuses Agents Ltd, No Excuses Advisers Ltd, R. M. F. dėstomą poziciją, nurodo, kad kreditorių mokėjimo sąskaitos išrašai (su istorija) atskleidžia, kad iš tikrųjų jų kreditoriniai reikalavimai yra tokie: 1) No Excuses Agents Ltd – 0 Eur;  2) No Excuses Advisers Ltd – 300 Eur; 3) R. M. F. – 0 Eur. Jo teigimu, kreditorių No excuses Agents Ltd ir R. M. F. reikalavimai turėtų būti atmesti, o kreditoriaus No excuses advisers Ltd reikalavimas patvirtintas 300 Eur sumai.

21.       Kreditoriai No Excuses Agents Ltd, No Excuses Advisers Ltd, R. M. F. su tokia buvusio bendrovės vadovo S. C. pozicija nesutinka ir nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-40-798/2025 išspręstas iš esmės analogiškas klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „PAYRNET“. Byloje kreditorės „BTX Tech Ltd“ reikalavimas tenkintas ir nurodyta, jog LUAB „PAYRNET“ vardu veikusios tarpininkės „Stream Flow EAD“ veiklos teisinės pasekmės ir atsakomybė už šios tarpininkės teiktas paslaugas (operacijas) priklauso elektroninių pinigų platinimo ir mokėjimo įstaigai BUAB „PAYRNET“. Nurodo, jog S. C. pripažino ir ginčo byloje nėra, kad kreditoriai sumokėjo į „Colletra“ sąskaitas kreditorių reikalavimą sudarančias lėšas (šių aplinkybių neneigia ir administratorius). Kartu pažymi, jog S. C.: 1) neįrodė, kad kreditoriai yra atgavę lėšas iš „Colletra“ (priešingai, „Colletra“ byloje nuolat teikia rašytinius įrodymus, kad nė vienam kreditoriui šioje byloje nebuvo išmokėtos jokios lėšos, ką patvirtina ir J. K. raštas); 2) neįrodė, kad S. C. pateiktuose išrašuose nurodytos sąskaitos realiai priklauso „Colletra“ ir/arba kreditoriams; 3) neįrodė, kad kreditoriai buvo davę nurodymus pervesti „Colletra“ sąskaitose laikytas pinigines lėšas. Kreditoriams nėra žinoma apie jokias kitas sąskaitas, kurios yra S. C. pateiktuose išrašuose (apie šias aplinkybes kreditoriai nebuvo informuoti, dėl pervedimų nebuvo gautas kreditorių sutikimas, o kam priklauso sąskaitos, į kurias galėjo būti pervestos kreditorių lėšos, kreditoriams nėra žinoma). Kam ir kaip buvo galimai pervestos kreditorių lėšos S. C. taip pat nepasisako savo rašytiniuose paaiškinimuose. Kreditoriai taip pat neturi jokių žinių, kas buvo galutinis jų lėšų gavėjas, tačiau tvirtina, kad į „Colletra“ sąskaitas pervestų lėšų jie nėra atgavę (ką patvirtina ir „Colletra“ duomenys). Priešingų aplinkybių S. C. neįrodė (DOK-5260).

22.       Atsikirsdamas į kreditorių No Excuses Agents Ltd, No Excuses Advisers Ltd, R. M. F. dėstomą poziciją buvęs bendrovės vadovas S. C. (DOK-6262) pažymi, kad minėti kreditoriai nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-40-798/2025. Vadovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju skiriasi faktinė situacija, kadangi „Colletra“ pagal sutartį su galutiniais vartotojais (jų sutikimu) operavo jų IBAN sąskaitomis tam, kad galutiniai vartotojai galėtų naudotis kortelėmis, t. y. „Colletra“ iš galutinių vartotojų sąskaitos turėjo pervesti į mokėjimo kortelę pinigus tam, kad galutinis vartotojas gavęs kortelę, į kurią užkrauti jų pervesti pinigai, galėtų atsiskaitinėti su prekybininkais. Jeigu „Colletra“ nepervedė el. pinigų į galutiniams vartotojams išduotą mokėjimo kortelę, t. y. nusiėmė nuo galutinio vartotojo IBAN sąskaitos pinigus tam, kad pervestų juos į kortelę ir pinigai kortelėje neatsirado, už tokią situaciją atsakinga „Colletra“, kaip pagrindinis vartotojams teikiamų paslaugų teikėjas.

23.       Nemokumo administratorius pateikė kreditorės V. C. N., sudariusios sutartį su UAB „PAYRNET“ per tarpininką „Colletra“, kreditorinį reikalavimą (39 468,15 Eur) ir išsakė bendrą nesutikimo tvirtinti poziciją (DOK-6220). Pasak kreditorės, jos reikalavimą patvirtina pateikti „Colletra“ išrašai, mokėjimo pavedimai, darbo sutartis, kurios pagrindu buvo atliekami mokėjimai, kreditorės vardu atidaryta sąskaita IBAN (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratoriaus teigimu, pagal „Colletra“ pateiktą galutinių vartotojų lentelę, kreditorės likutis – 35 527,88 Eur. 

24.       Nemokumo administratorius pateikė galutinę apibendrintą nuomonę, kurioje nurodė, jog 2025 m. kovo mėn. administratorius patikrino gautuose „Barclays“ banko išrašuose esančią informaciją bei nustatė, kad dalis savo reikalavimus pareiškusių kreditorių atgavo pinigines lėšas dar prieš bendrovei iškeliant bankroto bylą (iš bendrovės „PAYRNET“ sąskaitos DE87503104000410653436, esančios „Barclays“ banke, „Colletra“ klientams pervestos tokios sumos: GSM Tech Department – 235,61 Eur; I. A. – 81 597,55 Eur; L. C. – 6 998,01 Eur; No Excuses Advisers Ltd – 106 730,70 Eur; PC PERLA COMMERCE LTD – 39 171,11 Eur; A. G. – 2 300 Eur; A. P. – 3 271 Eur). 2025 m. kovo 26 d. nemokumo administratorius pateikė buvusiam vadovui „Barclays“ banko išrašą ir paprašė paaiškinti, kokiu pagrindu buvo pervestos piniginės lėšos nurodytiems kreditoriams. 2025 m. kovo 27 d. S. C. atstovas patvirtino laiško gavimą, tačiau atsakymų nepateikė. Nemokumo administratorius papildomai nurodė, jog kreditorius PC PERLA COMMERCE LTD 2023 m. gruodžio 12 d. laiške nurodė, kad gavo iš UAB „PAYRNET“ 39 159,11 Eur ir prašo grąžinti likutį – 4 527,72 Eur, tačiau „Barclays“ banko išrašas rodo, kad grąžinta buvo 39 171,11 Eur, todėl negrąžinto likučio suma, anot nemokumo administratoriaus, turėtų būti 4 560,72 Eur. Kreditorius I. A. 2025 m. balandžio 7 d. patvirtino, kad į sąskaitą gavo 81 597,55 Eur; prašo grąžinti likutį – 9 400,46 Eur (DOK-13107). Nemokumo administratorius taip pat pažymėjo, jog iš kreditoriaus No Excuses Advisers Ltd 2025 m. balandžio 10 d. nemokumo administratoriui ir teismui pateiktų paaiškinimų bei priedų matyti, jog galutinis vartotojas No Excuses Advisers Ltd galimai turėjo kitą sąskaitą UAB „PAYRNET“, kuri buvo atidaryta per tarpininką „Wamo“. Remiantis kreditoriaus atstovų pateiktais priedais, 106 730,70 Eur mokėjimas galimai buvo susijęs su lėšų, laikytų sąskaitoje (duomenys neskelbtini) grąžinimu, kuri, pasak galutinio vartotojo atstovų, buvo atidaryta UAB „PAYRNET“ per tarpininką „Wamo“. Pagal „Barclays“ banko išrašą nebuvo galimybės nustatyti šios informacijos, tačiau iš pateiktų priedų matyti, kad tiek sąskaitoje laikyta suma, tiek grąžinta suma sutampa (DOK-13661).

25.       Kreditorius No Excuses Advisers Ltd, atsikirsdamas nemokumo administratoriui, nurodė, jog lėšos (106 730,70 Eur), kurios buvo laikomos „Wamo“ sąskaitoje nėra niekaip susijusios su „Colletra“ sąskaitose laikytomis lėšomis, todėl negali būti vertinamos sprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo šioje byloje. Kreditoriaus turimos dvi skirtingos sąskaitos – per tarpininką „Wamo“ atidaryta elektroninių pinigų sąskaita IBAN (duomenys neskelbtini), kuri oficialiai buvo pakeista į IBAN (duomenys neskelbtini), ir per tarpininką „Colletra“ atidaryta elektroninių pinigų sąskaitą IBAN (duomenys neskelbtini), tarpusavyje nėra niekaip susijusios (DOK-14796).

26.       Kreditorė HETICA KLASSIC ITALIA SRL papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iš nemokumo administratoriaus pateikto bendrovės apskaitoje rasto dokumento matyti, jog pats bendrovės vadovas S. C. nurodė pervesti kreditorei 172 528,58 Eur sumą iš „Barclays“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-13107). Šio pavedimo kreditorė niekada negavo ir pinigai jos nepasiekė. Taigi, S. C. savo paaiškinimuose pripažino, kad kreditorei priklauso IBAN (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esantys 6 000 Eur, o nurodytu dokumentu pripažino, kad kreditorei priklauso „Barclays“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esantys 172 528,58 Eur, todėl dėl šios sumos, t. y. 178 528,58 Eur (172 528,58 + 6 000), ginčo byloje nėra. Pagrindinis klausimas šioje byloje yra dėl likusių kreditorei priklausančių 13 389,05 Eur (DOK-14766).

27.       Bendrovės vadovas S. C., atsikirsdamas į nemokumo administratoriaus pateiktą galutinę poziciją (DOK-15210), nurodė, kad nemokumo administratorius, dėstydamas savo poziciją, referuoja į „Barclays“ banko išrašuose esančią informaciją, tačiau pačių išrašų nepateikia. Nurodė, jog administratoriaus įvardinta aplinkybė, jog su galutiniais vartotojais buvo atsiskaitoma, nėra naujai paaiškėjęs faktas, jis buvo atskleistas bendrovės vadovo pateiktuose dokumentuose (2023 m. birželio mėnesį LUAB „PAYRNET“ netekus licencijos, LUAB „PAYRNET“ buvo Lietuvos banko įpareigota prioritetine tvarka grąžinti klientams klientų lėšas, be to, šis faktas atskleistas tarpininko „Colletra“ Korporatyvinės sąskaitos ir Galutinių vartotojų sąskaitų kredito likučių sąraše (DOK-32241)). Vadovas sutiko su kreditoriumi No Excuses Advisers Ltd, jog 106 730,70 Eur pinigų grąžinimas nėra susijęs su „Colletra“, tačiau palaikė savo išdėstytą poziciją dėl jo reikalavimo tvirtinimo 300 Eur apimtyje. Su kreditorės HETICA KLASSIC ITALIA SRL išdėstyta pozicija nesutiko, nurodė, jog nemokumo administratoriaus į bylą pateikta mokėjimo instrukcija Nr. 37 atskleidžia tik tai, kad „Colletra“, kaip LUAB „PAYRNET“ klientas, pageidavo, kad su „Colletra“ būtų atsiskaityta ir atsiskaityta būtų tokiu būdu, kad pinigai būtų pervedami kreditorei HETICA KLASSIC ITALIA SRL, kaip naudos gavėjai, kitaip tariant, LUAB „PARYNET“ nurodė lėšas saugojusiam bankui „Barclays“ pinigus perduoti klientui „Colletra“, tačiau juos pervedant ne į „Colletra“ sąskaitą, o tarpininko „Colletra“ nurodytam trečiajam asmeniui – HETICA KLASSIC ITALIA SRL. Papildomai pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2144-864/2024 tarpininko „Colletra“ įrodymai vertinti kaip nepagrįsti ir vadovautasi bendrovės vadovo pateikta informacija. Paaiškinimuose, teiktuose teismui 2025 m. gegužės 27 d. (DOK-19583), iš esmės palaikė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą nuomonę dėl kreditorių finansinių reikalavimų, t. y., kad kreditoriai savo finansinius reikalavimus iš esmės grindžia tik tokio pobūdžio įrodymais: „Colletra“ vienašališkai parengtais raštais apie sąskaitoje esančių piniginių lėšų likučius, informacija, pateikiama „Colletra“ platformos naudotojo sąsajoje, kurioje nurodomi, neva, esantys lėšų likučiai, o LUAB „PAYRNET“ vadovo S. C. į bylą pateikti apskaitos duomenys, gauti iš „Embedded Finance Limited“, rodo, kad „Colletra“ galutinių vartotojų likučiai yra ženkliai mažesni negu deklaruoja „Colletra“ savo raštuose (tą patvirtina pridėtas kreditorių sąskaitų kredito likučių sąrašas, lėšų srautų analizė). Nurodė, kad už kreditorių lėšas yra atsakinga ne LUAB „PAYRNET“, o „Colletra“. Pakartotinai pažymėjo, jog neprieštarauja tam, kad tam tikri kreditoriniai reikalavimai (C. B. – 2 500 Eur, CFS-Zipp Limited – 30 000 Eur, D. A. – 500 Eur, D. M. – 300 Eur, F. W. K. – 425 Eur, HETICA KLASSIC ITALIA SRL – 6 000 Eur, L. C. R. – 800 Eur, No Excuses Advisers Ltd – 300 Eur) būtų patvirtinti, tačiau tik tokiai sumai, kuri atitinka realius sąskaitų likučius, nurodytus bendrovės „PAYRNET“ apskaitos duomenyse.

28.       Nemokumo administratorius papildomai informavo (DOK-20468), jog bendrovės vadovo nurodomų dokumentų, t. y. „Colletra“ korporatyvinės sąskaitos likučio ir galutinių vartotojų sąskaitų kredito likučių sąrašo, nemokumo administratorius iš bendrovės vadovo nebuvo niekada gavęs. Atkreipė dėmesį, jog LUAB „PAYRNET“ apskaitoje nėra jokių duomenų apie „Colletra“ galutinių vartotojų likučius. Tą papildomai 2025 m. gegužės 27 d. patvirtino įmonės buhalterė. Apie „Colletra“ klientų duomenų nebuvimą LUAB „PAYRNET“ apskaitoje ne kartą pasisakė ir Lietuvos bankas. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad LUAB „PAYRNET“ vedė dvigubą buhalterinę apskaitą, tačiau, sprendžiant iš buvusio vadovo paaiškinimų, galima susidaryti nuomonę, kad būtent taip ir buvo. Kritiškai vertindamas bendrovės vadovo teiginį, kad apskaitos duomenys yra gauti iš „PAYRNET“ apskaitos sistemų, kurias šiuo metu valdo „Embedded Finance Limited“, nurodė, kad minėti duomenys turėjo būti bendrovės apskaitą tvarkiusioje įmonėje UAB „Finansų apskaitos guru“, o ši bendrovė, kaip teigė, tokių duomenų neturi. Be to, nėra aišku, kokiu pagrindu šioje byloje bendrovės vadovas remiasi „Payrnet Limited“ darbuotojų susirašinėjimais, ir kokią juridinę reikšmę šie dokumentai turi. S. C. iki 2024 m. kovo 15 d. buvo ir „Payrnet Limited“, kuri yra pareiškusi daugiau kaip 6,4 mln. Eur kreditorinį reikalavimą, vadovu. Kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas tuomet, kai „Payrnet Limited“ vadovu dar buvo S. C.. Akivaizdu, jog S. C. interesai šiame procese gali būti priešingi nei deklaruojama.

29.       Kreditoriai C. P., L. T. ir F. M., iš esmės pritardami nemokumo administratoriaus nuomonei (DOK-20319), nurodė, jog S. C. remiasi savo teiktais dokumentais į bylą, kurie, kreditorių vertinimu, nėra tinkamai pasirašyti, jais negalima remtis. Be to, minėtas asmuo remiasi ne bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla LUAB „PAYRNET“ apskaitos dokumentais, o kitos įmonės „Payrnet Limited“, kuri įsteigta Jungtinėje Karalystėje, dokumentais. Šioje byloje nėra sprendžiamas „Payrnet Limited“ atsakomybės kreditoriams klausimas. Kaip ir nėra sprendžiama, ar teisingai piniginės lėšos buvo apskaitomos ar atvaizduojamos „Payrnet Limited“ apskaitoje. Tai gali būti kitos bylos, kuri spręstina, ne Lietuvos Respublikos teismuose, klausimas. Todėl S. C. nuomonėje aptariami dokumentai kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimui šioje byloje neturi reikšmės.

30.       Bendrovės vadovas S. C. pateikė teismui prašymą prijungti į bylą iš „Embedded Finance Limited“ 2025 m. birželio 4 d. gautą raštą su 32 galutinių vartotojų sąskaitų išrašais (DOK-21104). Bendrovės vadovo teigimu, šie išrašai detaliai pagrindžia, kaip galutinių vartotojų sąskaitose susidarė piniginiai likučiai. Pažymėjo, kad bendrovės finansinėje (buhalterinėje) apskaitoje, kurią tvarkė UAB „Finansų apskaitos guru“ (kuri ir šiuo metu toliau teikia paslaugas nemokumo administratoriui), buvo tinkamai apskaitomas turtas ir įsipareigojimai pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą. Anot bendrovės vadovo, detali ir individualizuota kiekvieno galutinio vartotojų sąskaitų likučių apskaita nėra finansinės (buhalterinės) apskaitos objektas. Kadangi UAB „Finansų apskaitos guru“ vedė tik finansinę (buhalterinę) apskaitą, todėl UAB „Finansų guru“ kasdienis detalių galutinių vartotojų sąskaitų likučių apskaitos vedimas nebuvo perduotas ir ši detali individualizuota informacija apie kiekvieną galutinį vartotoją nebuvo teikiama UAB „Finansų apskaitos guru“. Už klientinių galutinių vartotojų sąskaitų administravimą visoje Rails grupėje buvo atsakingas Iždo departamentas (angl. „Treasury Department“). Detali ir individualizuota kiekvieno galutinio vartotojų sąskaitų likučių apskaita buvo vedama, ši informacija buvo kaupiama, o šiuo metu yra saugoma bendrovės „Embedded Finance Limited“. Buhalterinėje didžiojoje knygoje visos galutinių vartotojų sąskaitos agreguotai (neišskleidžiant jų) buvo apskaitomos, bet ne kiekvienas klientas atskirai. Konkrečiai UAB „Finansų apskaitos guru“ vadovė I. J. gaudavo nurodymus ir paaiškinimus, kaip tokius agreguotus (apibendrintus) skaičius atspindėti buhalterinėje apskaitoje iš Vyriausios finansų direktorės (angl. „Chief Financial Officer“ arba „CFO“) J. T.. Kitaip tariant, I. J. turėdavo buhalterinėje apskaitoje (balanse) atvaizduoti, kiek yra agreguotai turto bendrovėje, kokie įsipareigojimai klientams. Tačiau buhalteriui nereikėjo žinoti apie kiekvieną klientą ir kiek mokėjimų vidinėse IT sistemose per dieną įvyko (jų galėjo įvykti tūkstančiai per dieną). Buhalterė, kaip taisyklė, agreguotu būdu iš mokėjimų programos (kurioje yra atidaromos klientinės sąskaitos) gaudavo agreguotą (apibendrintą) informaciją. Didžiojoje knygoje apskaitos tikslais buvo registruojamos sąskaitos, su tikslu užfiksuoti agreguotą informaciją apie bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir pan., bet jos nėra klientinės sąskaitos, kurios atidaromos konkrečiam galutiniam vartotojui – klientui. Tai yra visiškai skirtingi dalykai.

31.       Nemokumo administratorius, teikdamas papildomus įrodymus (bendrovės sudarytas sutartis su tarpininku, „Barclays“ banko sąskaitos išrašus), apibendrino savo poziciją ir nurodė, kad pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą atsakomybė prieš kreditorius tenka LUAB „PAYRNET“. Taip pat pažymėjo, jog bendrovės teikiami duomenys yra nepatikimi ir jais neturėtų būti remiamasi. Administratorius akcentavo, kad kreditoriams jų reikalaujamos sumos turi būti pervedamos laikantis įprastos bankroto procedūros, kadangi lėšų pervedimas anksčiau laiko pažeistų kitų bendrovės kreditorių teises ir interesus (DOK-23247).

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

32.       Teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi, be kita ko, išskyrė bendrovės „PAYRNET“ tarpininko „Colletra” galutinių vartotojų (kreditorių) finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą nagrinėti į atskirą bylą, kadangi nemokumo administratorius kreditorių reikalavimus ginčija tuo pagrindu, jog bendra kreditorių reikalaujama suma nesutampa su bendrovės „PAYRNET“ apskaitoje esančiais duomenimis, nurodo, jog klientų piniginės lėšos buvo laikomos ne bendrovei priklausančiose sąskaitose, todėl tokių reikalavimų patvirtinimas galėtų pažeisti kitų kreditorių, laikiusių savo pinigines lėšas bendrovės sąskaitose, interesus. Nemokumo administratorius nesutinka ir su buvusio bendrovės vadovo byloje išdėstyta pozicija, nurodo, kad jo argumentai prieštarauja Lietuvos banko pateiktoms išvadoms.

33.       Buvęs bendrovės vadovas S. C., nesutikdamas su tarpininko „Colletra“ galutinių vartotojų (kreditorių) finansiniais reikalavimais, iš esmės teigia, kad kreditorių reikalaujamos finansinės sumos nesutampa su bendrovės „PAYRNET“ apskaitos duomenimis, pagal kuriuos kai kurių galutinių vartotojų sąskaitų likučiai yra ženkliai mažesni negu deklaruoja „Colletra“ savo raštuose. Pasak jo, kreditoriaus C. B. finansinį reikalavimą sudaro 2 500 Eur, kreditoriaus CFS-Zipp Limited – 30 000 Eur, kreditoriaus D. A. – 500 Eur, kreditoriaus D. M. – 300 Eur, kreditoriaus F. W. K. – 425 Eur, kreditoriaus HETICA KLASSIC ITALIA SRL – 6 000 Eur, kreditoriaus L. C. R. – 800 Eur, kreditoriaus No Excuses Advisers Ltd – 300 Eur, o kitų galutinių vartotojų sąskaitose apskritai yra 0 Eur likutis. Taip pat nurodo, jog LUAB „PAYRNET“ šiuo atveju negali būti atsakinga už tarpininko „Colletra“ veiksmus, kai ši, gavusi klientų pinigus persivedė juos į savo korporatyvinę sąskaitą, „Colletra“ operavo klientų sąskaitose esančius pinigus, todėl kreditoriai reikalavimą turi nukreipti ne į bendrovę, o į tarpininką. 

34.       Teismui pateiktame Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2023 m. kovo 7 d. sprendime „Dėl poveikio priemonės taikymo ir privalomų nurodymų davimo UAB „PAYRNET“ Nr. V 2023/(1.160.E-9004)-441-39 nustatytos aplinkybės:

34.1.                      UAB „PAYRNET“ elektroninių pinigų įstaigos licencija buvo išduota 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pagal bendrovės patikrinimo metu Lietuvos bankui pateiktą informaciją, bendrovė, kaip elektroninių pinigų įstaiga, licencinę veiklą pradėjo vykdyti nuo 2021 m. sausio mėn.

34.2.                      Sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė yra pasirinkusi Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą saugotinų klientų lėšų apsaugos būdą, t. y. atskiria gautas klientų lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų, pervesdama jas į atskiras sąskaitas (toliau – Specialioji sąskaita).

34.3.                      Patikrinimo metu bendrovė pateikė užpildytą kartu su Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S 2022/(34.54.E-3900)-12-4463 „Dėl UAB „PAYRNET“ tikslinio planinio patikrinimo“ pateiktos formos klientų ir nuosavų lėšų lentelę, kurioje nurodė klientų lėšų likučius, laikomus Specialiosiose sąskaitose, atidarytose kredito įstaigoje, saugotinų klientų lėšų sumų likučius bei bendrovės nuosavų lėšų likučius, laikomus kredito įstaigose. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu ne visomis ataskaitinėmis datomis bendrovė tinkamai atskyrė ir apsaugojo savo turimas saugotinas klientų lėšas. Reikšmingiausias šio reikalavimo nesilaikymas buvo nustatytas 2022 m. I ir II ketvirčių pabaigoje. Bendra neapsaugotų klientų lėšų suma, lyginant su tą datą privaloma apsaugoti suma, sudarė iki 6 proc., tačiau, palyginus su bendrovės tą datą turimomis nuosavomis lėšomis (jei nepalankiausio scenarijaus atveju staiga prireiktų klientų lėšas grąžinti iš nuosavų lėšų), privalomų apsaugoti klientų lėšų trūkumas viršijo nuosavų lėšų dydį 10-11 kartų.

34.4.                      Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovė, kartu su kita grupės, kuriai priklauso bendrovė, bendrove „Payrnet LTD“, kuri yra Jungtinėje Karalystėje registruota elektroninių pinigų įstaiga, teikia mokėjimo paslaugas savo klientams naudojantis mokėjimo kortelių mokėjimo sistemų (VISA / MasterCard) schemomis. Įstaiga teikia / išleidžia savo klientams korteles, o pagrindinio VISA / MasterCard sistemos dalyvio statusą turi „Payrnet LTD“. „Payrnet LTD“ pagal įsipareigojimus VISA / MasterCard sistemai kaip sistemos dalyvis turi pareigą suformuoti lėšų rezervus sutartyse su VISA / MasterCard nurodytose sąskaitose „Barclays“ banke. Pagal neformalius susitarimus, dalį rezervų, atsižvelgiant į klientų, kuriems buvo vykdomos paslaugos per VISA / MasterCard sistemas, operacijų proporcijas, formavo ir bendrovė. Nustatyta, kad bendrovės ir „Payrnet LTD“ bendradarbiavimas tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo formalizuotas teisiškai, t. y. tarp bendrovės ir „Payrnet LTD“ nebuvo pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo susitarimai šioje srityje, nebuvo nustatyti šalių bendradarbiavimo principai, atsakomybė, nenustatytos paslaugų įstaigos klientams teikimo sąlygos, įstaigos klientų lėšų gavimo ir naudojimo pagrindai, apribojimai, kontrolės priemonės bei kiti bendradarbiavimo aspektai.

34.5.                      Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės valdymo organai tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo patvirtinę kasdieninės saugotinų klientų lėšų sumos ir klientų lėšų likučių Specialiosiose sąskaitose sutikrinimo procedūros vykdymo tvarkos (pirmoji versija patvirtinta tik 2022 m. rugsėjo 1 d.). Bendrovė patikrinimo metu nurodė, kad praktikoje vadovaujasi procedūros vykdymo aprašymu, tačiau buvo nustatyta, kad bendrovėje saugotinų klientų lėšų sumos su faktiniais klientų lėšų likučiais Specialiose sąskaitose sutikrinimo procedūros buvo vykdomos nesilaikant kompleksiškumo ir vientisumo principo: nebuvo išvedamas bendras saugotinų klientų lėšų sumos ir likučių atskirose sąskaitose rezultatas, kurio pagrindu turi būti priimami tolesni sprendimai, bei tinkamai nedokumentuojamas.

34.6.                      Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovė negali apskaičiuoti tikslių kiekvieną dieną saugotinų klientų lėšų sumų. Bendrovės pateiktuose duomenyse skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios skirtinguose šaltiniuose pateiktos saugotinų klientų lėšų sumos 2022 m. birželio 30 d. ataskaitinę datą sudarė beveik 9 mln. Eur. Bendrovė pati negali nustatyti kiekvienos dienos gautų iš konkretaus tarpininko bendrovės klientų lėšų ir atliktų mokėjimų per tarpininkus pagal klientų nurodymus sumų ir neturi galimybės kontroliuoti tarpininkų pateiktos informacijos teisingumo, t. y. nustatyti, ar bendrovės tarpininkų pateikta informacija apie atliktų mokėjimų sumas yra tiksli ir teisinga. Kadangi bendrovė negali kontroliuoti informacijos apie klientų (galutinių vartotojų, angl. end-users) mokėjimo operacijų duomenis, bendrovė taip pat negali nustatyti ir tikslios saugotinų klientų lėšų sumos, savo įsipareigojimų klientams ir tarpininkams bei realios bendrovės finansinės padėties. Bendrovė taip pat neatlieka tarpininkų patikrinimų, kad įsitikintų tarpininkų vidaus įdiegtų galutinių vartotojų lėšų apskaitos sistemų ir kontrolės procedūrų veiksmingumu.

34.7.                      Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovė pradinius duomenis saugotinų klientų lėšų sumai apskaičiuoti gaudavo ne tiesiogiai, ji gautus duomenis rankiniu būdu perkeldavo į specialų Excel formatu sugeneruotą dokumentą ir jame koreguodavo. Dėl didelės apimties duomenų perkėlimo rankiniu būdu bendrovė patyrė aukštą suklydimo riziką ir praktikoje neišvengdavo žmogiškų klaidų. Be to, Pažeidimų registre bendrovė registravo pasikartojančius atvejus, kai dalis duomenų saugotinų klientų lėšų sumai apskaičiuoti nebuvo gauti laiku ir todėl sutikrinimo procedūrai atlikti bendrovė vietoje negautųjų naudojo jos anksčiau gautus duomenis. Bendrovė 2023 m. kovo 2 d. paaiškino Lietuvos bankui, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. taiko automatizuotus klientų lėšų apsaugos procesus, tačiau įrodymų, kokią konkrečiai įtaką šis procesas turi klientų lėšų sutikrinimo procedūrai, lyginant su pirmiau taikyta, nepateikė.

34.8.                      Patikrinimo metu nustatyta, kad visomis tikrinamojo laikotarpio ataskaitinėmis datomis bendrovė Lietuvos bankui teikiamose Veiklos rodiklių ir gautų lėšų apsaugos ataskaitose (EM008_05 forma) 5 eilutėje „Elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų, kurios turi būti apsaugotos, suma“ pateikė neteisingus duomenis. Neteisingai pateiktų duomenų skirtumas svyravo nuo 12 tūkst. Eur 2021 m. birželio 30 d. ataskaitinę datą iki 10 mln. Eur 2022 m. birželio 30 d. ataskaitinę datą.

34.9.                      Taip pat nustatyta, kad visomis tikrinamojo laikotarpio ataskaitinėmis datomis bendrovė Lietuvos bankui teikiamose Balansinėse ataskaitose (EM008_01 forma) taip pat pateikė neteisingus duomenis apie elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas Lietuvos banke, elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių kredito įstaigose. Nustatyta, kad bendrovės Specialiosiose sąskaitose faktiniai likučiai buvo mažesni nei bendrovė nurodė Lietuvos bankui pateiktose ataskaitose: skirtumų sumos svyravo nuo 95 tūkst. Eur 2021 m. birželio 30 d. iki 13,7 mln. Eur 2022 m. kovo 30 d.

34.10.                      Nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 24 d. Lietuvos banke gaunami bendrovės klientų, kurie buvo aptarnaujami bendrovės tarpininko Colletra Finance Limited, kreipimaisi dėl jų mokėjimo sąskaitoms pritaikytų apribojimų ir kad bendrovė neišperka jų turimų elektroninių pinigų. Bendrovė dėl šios situacijos 2022 m. gruodžio 30 d. yra pateikusi paaiškinimą, kad 2022 m. spalio 24 d. ji nutraukė bendradarbiavimą su Colletra Finance Limited, per kurią teikė paslaugas 1 470 klientų, todėl visoms Colletra Finance Limited klientų mokėjimo sąskaitoms buvo pritaikyti apribojimai. Pati bendrovė klientų (galutinių vartotojų) duomenų nesaugojo ir neturi, o Colletra Finance Limited pateikė tik 103 klientų kontaktinius duomenis. Bendrovė, neturėdama duomenų negalėjo klientų (galutinių vartotojų) tinkamai informuoti apie sutarties nutraukimą, taip pat bendrovė neturi duomenų, kiek minėti asmenys turi elektroninių pinigų, kuriuos bendrovė turėtų išpirkti ir jiems grąžinti, todėl jiems jų negrąžina. Posėdžio metu bendrovė šių aplinkybių nepaneigė, tik nurodė, kad šią situaciją vertina labai rimtai ir deda visas pastangas, kad galėtų pateikti ieškinį.

34.11.                      Lietuvos bankas 2023 m. vasario 24 d. raštu ir 2023 m. kovo 3 d. pokalbio su bendrovės finansininke metu sutarė, kad bendrovė kiekvieną dieną teiks Lietuvos bankui informaciją apie bendrovės finansinę būklę ir klientus, tačiau jau kitą dieną po rašto gavimo bendrovė jokios informacijos nepateikė. Bendrovė nepateikė 2023 m. vasario 26 d. finansinių ataskaitų (balansinės ataskaitos, pelno (nuostolių) ataskaitos, pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos), dėl ko Lietuvos bankas neturi galimybės įvertinti bendrovės realios finansinės padėties, kapitalo pakankamumo. Nors vėliau informaciją bendrovė teikė, tačiau dalies informacijos, prašomos pateikti 2023 m. vasario 24 d. raštu, bendrovė nepateikė iki šiol, dalis pateiktos informacijos yra prieštaringa.

35.       Iš kitų teismui pateiktų duomenų nustatytos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės:

35.1.                      Iš 2024 m. balandžio 18 d. UAB „Finansų apskaitos guru“ direktorės I. J. paaiškinimų dėl klientinių lėšų, nustatyta, kad apskaitoje klientinės lėšos nebuvo apskaitomos, o nesant informacijos apie klientines lėšas, kreditorių detalus sąrašas nebuvo sudarytas (DOK-14315). Iš 2024 m. gegužės 30-31 d. el. laiškų, nemokumo administratoriaus siųstų UAB „Finansų apskaitos guru“ direktorei I. J. su tikslu gauti informaciją apie LUAB „PAYRNET“ saugomų klientinių lėšų apskaitą, nustatyta, jog UAB „Finansų apskaitos guru“ neturėjo jokios informacijos apie gaunamas ar grąžinamas klientų lėšas, saugotinų lėšų sąskaitų išrašai bendrovei nebuvo siunčiami (civilinės bylos Nr. eB2-403-864/2025, DOK-19667).

35.2.                      Į bylą pateiktame J. K. rašte dėl LUAB „PAYRNET“ tarpininko „Colletra“ (DOK-4439) nurodyta, kad elektroninių pinigų sąskaitose, susietose su tarpininku „Colletra“, 2022 m. gruodžio 19 d. iš viso buvo 2 228 857,14 Eur + 26 000 000 Eur pagal „Northern Borealis Shipping Ltd“ apskaitos knygą, lėšos buvo laikomos „Arkea“ banke (sąskaita, į kurią buvo gautos ir įšaldytos lėšos). Nurodyta, jog lėšų likučių grąžinimas galutiniams vartotojams nebuvo atliekamas, nes informacija, esanti pas tarpininką „Colletra“, nesutampa su bendrovės disponuojama informacija; tarpininkas nebendradarbiauja su bendrove, todėl bendrovei nepavyksta nustatyti tikrų ir tikslių duomenų apie kreditorių lėšas. Taip pat nurodyta, jog bendrovė įtaria tarpininką pasisavinus vartotojų sąskaitose esančius pinigus.

35.3.                      Į bylą pateiktas LUAB „PAYRNET“ vadovo S. C. tarpininko „Colletra“ galutinių vartotojų (kreditorių) sąrašas su nurodytomis galimomis priteisti kreditoriams sumomis, pateikta kreditorių lėšų srautų analizė, atlikta remiantis 2024 m. rugsėjo 18 d., 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. birželio 4 d. „Embedded Finance Limited“ (Jungtinės Karalystės įmonės, vienos iš „Railsr“ grupės, kuriai priklausė ir LUAB „PAYRNET“, įmonių) patvirtintais kreditorių sąskaitų išrašais. Iš šių duomenų nustatyta, kad kreditoriaus C. B. finansinį reikalavimą sudaro 2 500 Eur, kreditoriaus CFS-Zipp Limited – 30 000 Eur, kreditoriaus D. A. – 500 Eur, kreditoriaus D. M. – 300 Eur, kreditoriaus F. W. K. – 425 Eur, kreditorės HETICA KLASSIC ITALIA SRL – 6 000 Eur, kreditoriaus L. C. R. – 800 Eur, kreditoriaus No Excuses Advisers Ltd – 300 Eur. Kitų kreditorių sąskaitose esantis likutis lygus 0 Eur (DOK-4439; DOK-32241, priedas Nr. 4, 5, 6; DOK-21104).

35.4.                      Į bylą pateikta 2024 m. gruodžio 4 d. tarpininko „Colletra“ galutinių vartotojų (kreditorių) lentelė su nurodytomis kreditorių sąskaitomis ir piniginių lėšų likučiais. Nustatyta, jog kai kurių kreditorių piniginės sumos skiriasi nuo tarpininko kiekvienam kreditoriui atskirai išduotose pažymose nurodytų piniginių sumų ir kreditorių prašomų patvirtinti kreditorinių reikalavimų.

35.5.                      Iš į bylą pateiktų „Barclays“ banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. LUAB „PAYRNET“ pervedė kreditoriams tokias sumas: PC PERLA COMMERCE LTD – 39 171,11 Eur, L. C. – 6 998,01 Eur, I. A. – 81 597,55 Eur, A. G. – 2 300 Eur, GSM Tech Department – 235,61 Eur, A. P. – 3 271 Eur, L. C. R. – 800 Eur (DOK-23247, priedas Nr. 8).

35.6.                      Iš į bylą pateiktų elektroninių pinigų verslo sąskaitų sąlygų, taip pat sutarčių (susitarimų) (DOK-23247) nustatyta, kad bendrovę „PAYRNET” ir tarpininką „Colletra” siejo sutartiniai teisiniai santykiai.

36.       Nagrinėjamu atveju byloje, pirmiausia, kilo ginčas dėl LUAB „PAYRNET“ ir tarpininko „Colletra“ tarpusavio sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir atsakomybės paskirstymo. Nemokumo administratorius ir kreditoriai laikosi pozicijos, kad už įsipareigojimus kreditoriams atsakinga yra LUAB „PAYRNET“, kadangi ji yra elektroninių pinigų įstaiga, vykdžiusi elektroninių pinigų išleidimą, išpirkimą, teikusi mokėjimo paslaugas, tuo tarpu „Colletra“ veikė tik kaip tarpininkas elektroninių pinigų įstaigos vardu. Buvęs LUAB „PAYRNET“ vadovas S. C., prieštaraujantis kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimui, teigia, kad atsakingas yra tarpininkas „Colletra“, nes kreditoriai sudarė sutartis būtent su juo, kreditoriai, prisijungdami prie „Colletra” bendrųjų vartotojų sąlygų, su jomis sutiko. Bendrovės buvusio vadovo teigimu, „Colletra“ veikė kaip galutinių vartotojų sąskaitų operatorius ir disponavo jų lėšomis. Kadangi „Colletra“ persivedė kreditorių lėšas į savo korporatyvines sąskaitas, kreditorių reikalavimai turėtų būti reiškiami šiai įmonei, o ne LUAB „PAYRNET“.

37.       Siekdamas nustatyti, kuriai įstaigai tenka atsakomybė prieš kreditorius, teismas vertina tarp LUAB „PAYRNET“ ir tarpininko „Colletra“ susiklosčiusių tarpusavio teisinių santykių pobūdį, kurį apibrėžia ir atskleidžia jų pasirašytos sutartys, kreditorių atskirai su abiem įstaigomis pasirašytos elektroninių pinigų verslo sąskaitos sąlygos.

38.       Kasacinis teismas yra suformulavęs sutarčių aiškinimo taisykles ir ne kartą pabrėžęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.). Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016).

39.       Šios bylos kontekste itin reikšmingi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad šalys įvairialypius sutartinius santykius gali nustatyti ir ne vienoje, o keliose atskirose sutartyse, vienoje jų nustatydamos ir aptardamos kitų sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką. Tokiu atveju teismas, aiškindamas reikalavimo pagrindu nurodomą arba šalių ginčijamą sutartį, turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Nurodytas sisteminio aiškinimo principas taikytinas ir tada, kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota nagrinėjamai bylai aktuali sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016). Sutartiniai šalių tarpusavio teisiniai santykiai gali būti kompleksiški, susiklostantys ne vienos sutarties, o jų sistemos, pagrindu, kilti iš sutartimi prisiimtų bendro pobūdžio įsipareigojimų veikti tam tikru būdu dalyvaujant sutartiniuose teisiniuose santykiuose su kitais, aiškinamo sandorio šalimi nesančiais, asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

40.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti dokumentai (        DOK-23247) patvirtina, kad buvo pasirašyta ne viena sutartis, o kelios, sudariusios tarpusavyje susijusią sistemą, tarp kurių: ,,Railsbank Technology Limited“ technologijų paslaugų sutartis, kurioje aprašytos sąlygos, kuriomis ,,Raislbank“ turėjo teikti „Colletra“ prieigą prie ,,Railsbank“ ,,Live“ platformos (A dalis); finansinių paslaugų sutartis su „PAYRNET“, kuri nustatė, kokiu pagrindu bus teikiamos reguliuojamos finansinės paslaugos (pvz., sąskaitų registrų kūrimas, IBAN išdavimas, pinigų įnešimas į šias sąskaitas, pinigų gavimas, pinigų siuntimas ir pinigų surinkimas) (C dalis). Pasirašytuose dokumentuose įvardijamas ,,susijęs paslaugų tiekėjas“ – t. y. ,,Railsbank“, teikiantis technologinę platformą, per kurią „Colletra“ galėjo pasiekti sutartimis reguliuojamas „PAYRNET“ finansines paslaugas. Tai, kad sutartys turi būti vertinamos kartu, kaip neatskiriama visuma, patvirtina ir jų įvardijimas kaip ,,sutarčių paketo“. 

41.       Iš į bylą pateiktos 2021 m. vasario 19 d. Agentavimo sutarties (angl. Agency agreement), sudarytos tarp „Colletra“ ir LUAB „PAYRNET“, matyti, kad „Colletra“ vadinama „agentu“ (angl. agent), o „PAYRNET“ – klientu, pagrindine įmone, pagrindine šalimi (angl. the Principal); sutartyje apibrėžti LUAB „PAYRNET“ ir „Colletra“ įsipareigojimai bei atsakomybė, žalos atlyginimas, „Colletra“ atsakomybės ribojimas ir kiti aspektai. Numatyta, kad: „Colletra“ leidžiamą veiklą apima mokėjimo paslaugų teikimas, elektroninių pinigų platinimas bei išpirkimas Kliento vardu; kad: „3.4. Agentas turi teisę teikti mokėjimo paslaugas, <...> ir platinti ir (arba) išpirkti, bet ne išleisti elektroninius pinigus Kliento vardu“; kad: „Reguliuojama veikla – Agento veikla, apimanti Leidžiamą veiklą, vykdomą Priklausomojo vardu, išskyrus Apribojamą veiklą“; taip pat apibrėžtos atsakomybės ribos: „Šalys pripažįsta, kad Elektroninių pinigų įstaiga yra atsakinga už bet kokius savo darbuotojų arba platintojo, agento, filialo ar bet kurio kito subjekto, išleidžiančio, platinančio ar išperkančio elektroninius pinigus arba teikiančio mokėjimo paslaugas jos vardu arba kuriam veikla yra perduodama, veiksmus ar neveikimą tiek, kiek ji būtų jai aiškiai leidusi“; „14.7. Agentas neprisiima jokios atsakomybės „PAYRNET“ už pasekminius ar specialius nuostolius, numatytų santaupų praradimą, prekių praradimą ar sutarties praradimą, net jei apie tokios žalos atsiradimo galimybę buvo iš anksto pranešta“. 

42.       Teismas iš į bylą pateiktų tarpininko „Colletra“ elektroninių pinigų verslo sąskaitų sąlygų (toliau – Sąlygos Nr. 1) nustatė, kad „Colletra“ yra LUAB „PAYRNET“ EPP tarpininkė, kuriai Lietuvos bankas suteikė leidimą veikti kaip elektroninių pinigų įstaigai (licencijos Nr. 72, išduota 2020 m. rugpjūčio 28 d.) ir kurią jis reguliuoja (Sąlygų Nr. 1 3.1 punktas). Sąlygose nurodyta, jog pagrindinė tarpininko „Colletra“ veikla – elektroninių pinigų leidyba, mokėjimo paslaugų ir kitų susijusių paslaugų teikimas. „Colletra“ suteikia <...> bet kuriam naudotojui galimybę atlikti mokėjimus trečiosioms šalims ir nekontroliuoja prekių ar paslaugų, už kurias atsiskaitoma naudojant „Colletra“ mokėjimo paslaugas, neprisiima už jas atsakomybės ar neatsako dėl jų teisėtumo“ (Sąlygų Nr. 1 4.1 punktas).

43.       Į bylą taip pat pateiktos ir LUAB „PAYRNET“ elektroninių pinigų verslo sąskaitų sąlygos (Sąlygos Nr. 2), kuriose taip pat pažymėta, jog „Colletra Finance Limited“, kaip LUAB „PAYRNET“ EPP tarpininkė, yra įgaliota teikti susijusias mokėjimo paslaugas kartu su bendrovės elektroninių pinigų sąskaitos paslaugomis. Nurodyta, jog LUAB „PAYRNET“ išleidžia pinigus, o juos gavusi iš naudotojų arba iš trečiųjų šalių naudotojų vardu, saugo, bei išperka pagal aiškius naudotojų nurodymus ir vadovaudamasi „Colletra“ verslo sąlygomis (Sąlygų Nr. 2 5.1 punktas). Sąlygų Nr. 2 6.2 punktu LUAB „PAYRNET“ prisiėmė įsipareigojimą nenaudoti naudotojų lėšų jokiems kitiems tikslams, o tuo atveju, jeigu bendrovė taptų nemoki – naudotojų elektroninius pinigus įsipareigojo saugoti EEE įgaliotoje kredito įstaigoje arba Lietuvos banke.

44.       Įvertinus pateiktas sutartis ir Sąlygų Nr. 1 bei Nr. 2 turinį, darytina išvada, jog LUAB „PAYRNET“, kaip elektroninių pinigų įstaigą, ir „Colletra“ siejo tarpininkavimo teisiniai santykiai, „Colletra“ aiškiai įvardinta kaip tarpininkė/agentė, veikusi pagrindinės įmonės („PAYRNET“) vardu. Tarpininkės atsakomybės ribos nustatytos ir aiškiai apibrėžtos – už jos veikimą/neveikimą atsakinga pagrindinė įmonė („PAYRNET“). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini buvusio bendrovės „PAYRNET“ vadovo S. C. teiginiai, kad šiuo atveju atsakinga prieš kreditorius turėtų būti „Colletra“.

45.       Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 2 straipsnio 5 dalis numato, kad elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, teikiantys mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu. EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas, atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jeigu gautas lėšas kitos darbo dienos pabaigoje vis dar turi elektroninių pinigų įstaiga, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje), Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas.

46.       Nagrinėjamu atveju „Colletra“ veikė, t. y. platino elektroninius pinigus, teikė mokėjimo paslaugas, bendrovės „PAYRNET“ vardu, o bendrovė „PAYRNET“ prisiėmė įsipareigojimą saugoti iš naudotojų gautas lėšas, nemokumo atveju – jas saugoti EEE įgaliotoje kredito įstaigoje arba Lietuvos banke (Sąlygų Nr. 2 6.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog bendrovė buvo atsakinga už galutinių vartotojų (kreditorių) elektroninių pinigų saugojimą viso naudojimosi bendrovės ar tarpininko paslaugomis laikotarpiu, ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog bendrovė tinkamai neatskyrė ir neapsaugojo turimų galutinių vartotojų saugotinų lėšų (Lietuvos banko išvados), negalima bendrovės atleidimo nuo pareigos atsiskaityti su kreditoriais situacija.

47.       Buvusio bendrovės vadovo S. C. argumentas, jog atsakomybė tenka tarpininkui „Colletra“ vien dėl to, kad kreditoriai prisijungė prie tarpininko pateiktų vartojimo sąlygų, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, jog kreditoriai sudarė sutartis ne tik su tarpininku, bet ir su LUAB „PAYRNET“, todėl vien tik faktas, jog sutartys buvo sudarytos su tarpininku ir prie jų prisijungta, savaime nesudaro pagrindo perkelti atsakomybės tarpininkui. Nepagrįstu laikytinas ir buvusio vadovo teiginys, jog bendrovė negali būti atsakinga, kadangi tarpininkas persivedė kreditorių lėšas į savo korporatyvinę sąskaitą. Byloje konkrečių įrodymų, kada, į kokią sąskaitą ir kurių konkrečiai kreditorių lėšos buvo pervestos, nėra. Be to, į bylą pateiktas J. K. 2022 m. gruodžio 30 d. raštas, kuriame nurodyta, jog bendrovė nutraukė bendradarbiavimą su „Colletra“ dėl pastebėtos rizikingos tarpininko veiklos (pinigų plovimo rizikos), tik patvirtina faktą, kad bendrovė siekė užkirsti kelią rizikingo asmens veikimui jos vardu ir jo galimai daromai žalai. Iš kreditorių pateiktų laiškų matyti, jog ne vienas kreditorius kreipėsi tiesiogiai į bendrovę „PAYRNET” dėl piniginių lėšų grąžinimo, o bendrovė pati nurodė užtikrinsianti tinkamą lėšų grąžinimą jiems: „Esame įsipareigoję užtikrinti tikslų atsiskaitymą su kiekvienu vartotoju“; „<…> darome viską, kad lėšos būtų grąžintos kuo greičiau ir kad būtų užtikrintas paslaugų teikimo tęstinumas per naująjį paslaugų teikėją“ (DOK-25510, priedas Nr. 15, 16). Tokie duomenys netiesiogiai patvirtina, jog atsakomybę už įsipareigojimų vartotojams tinkamą įvykdymą bendrovė prisiėmė pati.

48.       Atsižvelgiant į nurodytą, šiuo atveju atsakomybė atsiskaityti su kreditoriais tenka LUAB „PAYRNET“, kaip elektroninių pinigų įstaigai, pasitelkusiai tarpininką, kuris veikė bendrovės vardu, ir įsipareigojusiai viso naudojimosi bendrovės ar tarpininko paslaugomis laikotarpiu, saugoti vartotojų (kreditorių) pinigines lėšas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė šiuo metu neturi naudotojų lėšų, kurios buvo gautos už elektroninius pinigus ir turėjo būti tinkamai apsaugotos galutinių vartotojų naudai.

49.       Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju atsakinga prieš kreditorius yra elektroninių pinigų įstaiga LUAB „PAYRNET“, atskirai vertintinas kiekvieno kreditoriaus prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumas.

50.       JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

51.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

52.       Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

53.       Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).

54.       Nagrinėjamu atveju kreditoriai savo finansinius reikalavimus byloje iš esmės įrodinėja ir prašo juos tvirtinti remdamiesi tarpininko „Colletra“ išduotomis oficialiomis pažymomis, kuriose atsispindi kreditorių IBAN sąskaitų numeriai, sąskaitose po LUAB „PAYRNET“ veiklos sustabdymo likę piniginių sumų likučiai, taip pat kitais įrodymais (pvz., ekrano nuotraukų kopijomis su nurodytais piniginiais balansais, sąskaitų išrašais). Atskirai kiekvienas kreditorius į bylą yra pateikęs tokius įrodymus:

54.1.                      Kreditoriai C. P., L. T., F. M. jų kreditorinius reikalavimus prašo tvirtinti, nurodydami, jog jų sąskaitose prieš LUAB „PAYRNET“ uždarymą likusius galutinius pinigų likučius patvirtina individualiai kiekvienam išduotos oficialios „Colletra“ pažymos, jose yra nurodyti tiek kreditorių sąskaitos IBAN numeriai, tiek pinigų likučiai: kreditorius C. P., kurio sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), turėjo 966 342 Eur likutį; kreditorius L. T., kurio sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), turėjo 452 632 Eur likutį; kreditorius F. M., kurios sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), turėjo 121 055,15 Eur likutį (DOK-35572), kreditorių C. P. ir F. M. į bylą pateiktos ekrano nuotraukos taip pat patvirtina jų turėtų IBAN sąskaitų numerius, kreditorių C. P. ir F. M. papildomai pridėti banko operacijų išrašai patvirtina atliktus mokėjimus į LUAB „PAYRNET“ valdytą sąskaitą (kreditoriaus C. P. mokėjimai atlikti 2022 m. kovo 14 d. – 300 000 Eur; kovo 17 d. – 300 000 Eur; kovo 22 d. – 400 000 Eur; kreditoriaus F. M. mokėjimai atlikti 2022 m. liepos 12 – 2 000 Eur; liepos 20 d. – 37 873,78 Eur; 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 91 887,81 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 75 585,05 Eur) (DOK-37929; DOK-37950; DOK-24391).

54.2.                      Remdamasis tarpininko „Colletra“ išduota pažyma, kreditorius CFS-Zipp Limited, kurio sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), nurodo, jog sąskaitoje turėjo 2 582 604,52 Eur likutį. Kreditorius savo reikalavimą taip pat grindžia 2021 m. sausio 3 d. su tarpininke „Colletra“ sudaryta kortelių išdavimo ir BIN rėmimo paslaugų sutartimi, pateiktais sąskaitos išrašais, rodančiais iš tarpininko „Colletra“ sąskaitos atliktas pinigines operacijas į kreditoriaus sąskaitą (2022 m. lapkričio 1 d. – 1 621 442,3 Eur ir 829 401,65 Eur; lapkričio 9 d. – 131 760,49 Eur), 2022 m. lapkričio 11 d. laišku, siųstu kreditoriui, patvirtinančiu LUAB „PAYRNET” įsipareigojimo grąžinti kreditoriui lėšas faktą, LUAB „PAYRNET” ir tarpininko „Colletra“ el. susirašinėjimu, kuriuo LUAB „PAYRNET“ įpareigota pervesti kreditoriui reikalaujamo dydžio pinigines lėšas; kitais el. laiškais dėl negrąžintų kreditoriui sumų (DOK-25510).

54.3.                      Remdamasis tarpininko „Colletra“ išduota pažyma, kreditorius No Excuses Advisers Ltd, kurio sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), nurodo, jog turėjo 58 791 Eur likutį; kreditorius No Excuses Agents Ltd, kurio sąskaitos IBAN GB36PAYR00997500216848, turėjo 11 987,05 Eur likutį; kreditorius R. M. F., kurio sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), turėjo 49 996 Eur likutį (DOK-43128, priedai Nr. 6, 7, 8). Kreditoriai į bylą pateikė sutartis, sudarytas su LUAB „PAYRNET“ ir su „Colletra“, tarpininko „Colletra“ išduotus sąskaitų išrašus, pateikė el. susirašinėjimą su nemokumo administratoriumi, kuriame nurodyta, jog nemokumo administratorius prieštaravimų šių kreditorių reikalavimams neturi, bet kelia klausimą dėl tikrųjų kreditorinių reikalavimų sumų, kadangi, lyginant prašomas patvirtinti sumas su bendrovės duomenimis, tos sumos skiriasi (DOK-44651). Iš kreditoriaus No Excuses Advisers Ltd pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, kad kreditorius turėjo dar vieną sąskaitą (sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini); vėliau oficialiai pakeista į IBAN (duomenys neskelbtini)), atidarytą per LUAB „PAYRNET“ kitą tarpininką „Wamo Solutions Limited“ (toliau – „Wamo“), kurioje po licencijos bendrovei panaikinimo kreditorius turėjo 106 730,70 Eur likutį (2023 m. rugsėjo 12 d. ši suma kreditoriui buvo grąžinta) (DOK-14796, priedai Nr. 1, 3, 5, 6, 22). Nustatyta, kad atidarytos per tarpininkus „Wamo“ ir „Colletra“ kreditoriaus No Excuses Advisers Ltd sąskaitos yra skirtingos, tad iš tarpininko „Wamo“ pervestos piniginės lėšos kreditoriui nepatvirtina fakto, kad būtent tarpininkas „Colletra“ tas lėšas kreditoriui grąžino.

54.4.                      Remdamasis tarpininko „Colletra“ išduota pažyma, kreditorius G. I., kurio sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), nurodo, jog turėjo 21 065,80 Eur likutį (DOK-25771).

54.5.                      Remdamasi tarpininko „Colletra“ išduota pažyma, kreditorė HETICA KLASSIC ITALIA SRL, kurios sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), nurodo, jog turėjo 191 917,63 Eur likutį (DOK-24827). Kreditorė į bylą pateikė banko sąskaitos išrašą (DOK-14766), taip pat el. susirašinėjimus su LUAB „PAYRNET“ ir „Colletra“, reikalaudama grąžinti užšaldytas lėšas (DOK-24827). Iš į bylą pateiktos nemokumo administratoriaus LUAB „PAYRNET“ 2023 m. lapkričio 10 d. mokėjimo instrukcijos Nr. 37 (DOK-13107) nustatyta, jog LUAB „PAYRNET“ vadovas S. C. buvo nurodęs darbuotojams, tvarkantiems mokėjimo nurodymus bendrovės vardu ir siekiant palengvinti bendrovės įsipareigojimus grąžinti klientams lėšas, pervesti tarpininko „Colletra“ gavėjui (kreditoriui) HETICA KLASSIC ITALIA SRL 172 528,58 Eur.

54.6.                      Remdamasis tarpininko „Colletra“ išduota pažyma, kreditorius V. C. N., kurio sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), nurodo, jog turėjo 39 468,15 Eur likutį. Į bylą taip pat pateikė „Colletra“ išrašus, mokėjimo pavedimus (DOK-6220).

54.7.                      Kreditorius A. P. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 10 062 Eur likutis.

54.8.                      Kreditorius Birkensfield Limited savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja pridėtu sąskaitos, kurios IBAN (duomenys neskelbtini), patvirtinimo sertifikatu, prašo tvirtinti 3 390,25 Eur kreditorinį reikalavimą.

54.9.                      Kreditorius C. C. WATCHES SARL savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 33 634 Eur likutis.

54.10.                      Kreditorius C. B. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja pridėtu sąskaitos, kurios IBAN (duomenys neskelbtini), patvirtinimo sertifikatu, SEB banko mokėjimo kopija, tačiau nemokumo administratoriui nesuformulavo konkrečios prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumos.

54.11.                      Kreditorius F. W. K. savo ginčijamą kreditorinį 1 160,16 Eur reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ išduotais sąskaitos, kurios IBAN (duomenys neskelbtini), išrašais.

54.12.                      Kreditorius GAMMA DUE SRLS savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 74 340,33 Eur likutis, mokėjimo pavedimų išrašu.

54.13.                      Kreditorius G. I. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 10 668,41 Eur likutis.

54.14.                      Kreditorius IONIAN RAY YACHTING LTD savo ginčijamą kreditorinį 17 571,46 Eur reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateiktomis verslo sąskaitos sąlygomis, išduotais sąskaitų, kurių IBAN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrašais, nuotrauka, kurioje pavaizduota kreditoriaus anketa su nurodytu piniginiu balansu.

54.15.                      Kreditorius ITALIAN MOMENTS SRLS savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 37 299,02 Eur likutis.

54.16.                      Kreditorius K.C.S. & Co. Holdings Ltd savo ginčijamą 269 709,14 Eur kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodyta kreditoriaus sąskaita IBAN (duomenys neskelbtini), paskyroje esančiu piniginiu balansu.

54.17.                      Kreditorius PC PERLA COMMERCE LTD savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 43 731,83 Eur likutis, sąskaitos išrašu, tačiau nemokumo administratoriui pateikė prašymą tvirtinti 4 527,72 Eur dydžio reikalavimą. Iš į bylą pateiktų „Barclays“ banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. LUAB „PAYRNET“ pervedė kreditoriui 39 171,11 Eur sumą. Atitinkamai, kreditoriaus likusi suma sąskaitoje yra 4 560 Eur.

54.18.                      Kreditorius V. A. M. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 52 624,60 Eur likutis, mokėjimo pavedimų išrašu, LUAB „PAYRNET“ siųstu el. laišku su pranešimu dėl bendradarbiavimo su tarpininku „Colletra“ nutraukimo ir prašymu dėl lėšų grąžinimo.

54.19.                      Kreditorė L. C. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 6 689,04 Eur likutis, mokėjimo pavedimų išrašais, ekrano nuotraukų kopijomis. Kreditorė nemokumo administratoriui pateikė prašymą tvirtinti 814,78 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Iš į bylą pateiktų „Barclays“ banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. LUAB „PAYRNET“ pervedė kreditorei 6 998,01 Eur sumą. Iš to darytina išvada, jog kreditorei bendrovė grąžino 303,97 Eur didesnę pinigų sumą, negu ji prašė.

54.20.                      Kreditorė L. C. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 9 010,30 Eur likutis, mokėjimo pavedimų išrašais, ekrano nuotraukos kopija su nurodytu piniginiu balansu.

54.21.                      Kreditorius Fides SARL savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja ekrano nuotraukos kopija su nurodytu 16 470,47 Eur piniginiu balansu, sąskaitos išrašu.

54.22.                      Kreditorius A. G. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja ekrano nuotraukos kopija su nurodytu 1 001,93 Eur piniginiu balansu, sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini) išrašu. Iš į bylą pateiktų „Barclays“ banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. LUAB „PAYRNET“ pervedė kreditorei 2 300 Eur sumą. Iš to darytina išvada, jog kreditorei bendrovė grąžino 1 298,07 Eur didesnę pinigų sumą, negu ji prašė.

54.23.                      Kreditorius D. M. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 46 442,50 Eur likutis, sąskaitos išrašu, ekrano nuotraukos kopija su nurodytu piniginiu balansu.

54.24.                      Kreditorius A. F. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja ekrano nuotraukų kopijomis su nurodytu 1 858,58 Eur piniginiu balansu bei atliktais piniginiais pavedimais.

54.25.                      Kreditorius V. J. R. C. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja ekrano nuotraukos kopija su nurodytu 2 008 Eur piniginiu balansu, sąskaitos išrašu.

54.26.                      Kreditorius D. A. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja ekrano nuotraukos kopija su nurodytu 4 528,89 Eur piniginiu balansu, sąskaitos išrašais.

54.27.                      Kreditorius L. C. R. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ pateikta pažyma, kurioje nurodytas kreditoriaus sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) esantis 23 208 Eur likutis, mokėjimo pavedimų išrašais, ekrano nuotraukos kopija su nurodytu piniginiu balansu. Iš į bylą pateiktų „Barclays“ banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. LUAB „PAYRNET“ pervedė kreditoriui 800 Eur sumą. Iš to darytina išvada, jog kreditorės finansinį reikalavimą sudaro 22 408 Eur.

54.28.                      Kreditorius A. P. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą (380,85 Eur) įrodinėja ekrano nuotraukos kopija su nurodytu piniginiu balansu, tarpininko „Colletra“ išduotomis pažymomis, mokėjimo pavedimo kopija. Kreditorius kartu su reikalavimu nemokumo administratoriui pateikė dokumentą „Transfer (duomenys neskelbtini)“, kuriame patvirtinama, kad kreditorius gavo iš LUAB „PAYRNET“ 3 271 Eur, tą patvirtina ir „Barclays” banko sąskaitos išrašas. Iš to darytina išvada, jog kreditorei bendrovė grąžino 2 890,15 Eur didesnę pinigų sumą, negu ji prašė.

54.29.                      Kreditorius W.H.S. Worldhail System savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą (795,75 Eur) įrodinėja ekrano nuotraukos kopija su nurodytu piniginiu balansu.

54.30.                      Kreditorius I. A. savo ginčijamą kreditorinį reikalavimą įrodinėja tarpininko „Colletra“ išduota pažyma su sąskaitoje IBAN (duomenys neskelbtini) nurodytu 91 098,01 Eur piniginiu likučiu. Iš į bylą pateiktų „Barclays“ banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. LUAB „PAYRNET“ pervedė kreditoriui 81 597,55 Eur sumą, kurios gavimą kreditorius patvirtino 2025 m. balandžio 7 d. laišku. Kreditorius prašo patvirtinti jo 9 400,46 Eur finansinį reikalavimą.

54.31.                      Kreditorius GMS Tech Department nemokumo administratoriaus prašė tvirtinti jo 27,43 Eur finansinį reikalavimą. Tačiau iš į bylą pateiktų „Barclays“ banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. LUAB „PAYRNET“ pervedė kreditoriui 235,61 Eur sumą. Be to, „Colletra“ išduotoje 2024 m. gruodžio 4 d. pažymoje nurodytas jo sąskaitoje esantis 0 Eur likutis. Iš to darytina išvada, jog kreditoriui bendrovė grąžino 208,18 Eur didesnę pinigų sumą, negu jis prašė.

54.32.                      Kreditorius WHS MONACO įrodymų apie prašomą patvirtinti 142,75 Eur kreditorinį reikalavimą nepateikė, tarpininko pateiktuose duomenyse šis kreditorius neįrašytas, nemokumo administratoriaus į galutinę patikslintą kreditorių lentelę šio kreditoriaus taip pat neįtraukė.

54.33.                      Kreditoriai Client Business Support LTD, DEL MAR YACHTS CHARTER M.C.P.Y., F. P., Mediasterre Ltd, Oris Group Agliana Srl, P. K., Prepaid services glyfada Mike, L. T. papildomų įrodymų nepateikė, tačiau nemokumo administratoriaus prašo jų finansinius reikalavimus tvirtinti. Teismas, palyginęs kreditorių prašomas tvirtinti sumas su tarpininko „Colletra“ 2024 m. gruodžio 4 d. išduotoje pažymoje nurodytomis piniginėmis sumomis, nustatė, kad kreditorių Client Business Support LTD, DEL MAR YACHTS CHARTER M.C.P.Y., Mediasterre Ltd prašomos sumos su tarpininko lentelėje esančiomis sumomis sutampa, o likusių penkių kreditorių prašomos sumos yra net mažesnės negu nurodyta tarpininko.

55.       Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad kreditorių L. C., A. G., GMS Tech Department, A. P. finansiniai reikalavimai buvo visiškai patenkinti dar iki šio sprendimo priėmimo, jiems grąžintos už jų prašomus tvirtinti finansinius reikalavimus didesnės pinigų sumos. Kreditorius C. B., prašydamas nemokumo administratoriaus tvirtinti jo finansinį reikalavimą, net nesuformavo reikalavimo sumos, o kreditorius WHS MONACO nepateikė jokių jo reikalavimą pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas toliau nesprendžiamas, kreditorinius reikalavimus atsisakoma tvirtinti.

56.       Teismas, įvertinęs likusių kreditorių į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju kreditoriai pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų turėtų sąskaitų egzistavimą ir jose laikytas jiems priklausančias pinigines lėšas. 

57.       Nemokumo administratorius teigė negalintis patvirtinti kreditorių prašomų piniginių reikalavimų, kadangi jie nesutapo su bendrovėje „PAYRNET“ esančiais duomenimis. Nurodė, jog bendrovė finansinę apskaitą vedė netvarkingai, tą patvirtino ir Lietuvos bankas savo teiktose išvadose, todėl bendrovės teikiami įrodymai dėl kreditorių laikytų pinginių sumų ir jų esančio likučio bendrovės uždarymo metu negali būti laikomi patikimais. Teikdamas galutinę nuomonę teismui, nemokumo administratorius nurodė, jog pagrindo netvirtinti galutinių vartotojų, sudariusių sutartis su LUAB „PAYRNET“ per tarpininką „Colletra“, reikalavimų nėra. Su nemokumo administratoriaus pozicija iš esmės sutiko ir kreditoriai, teikę į bylą atsiliepimus, kitus procesinius dokumentus. Buvęs bendrovės vadovas S. C. neigė nemokumo administratoriaus poziciją. Nurodė, kad už bendrovės apskaitą buvo atsakinga įmonė „Embedded Finance Limited“, kuri vadovui pateikė išrašus apie kreditorių sąskaitas. Šiais duomenimis vadovaudamasis bendrovės vadovas tvirtino, kad tik kai kurių kreditorių reikalaujamos tvirtinti sumos yra pagrįstos, bet ir tai mažesnėje apimtyje negu prašo kreditoriai bei nurodė nemokumo administratorius, o likusių kreditorių prašomi finansiniai reikalavimai, anot jo, apskritai negali būti tenkinami, nes jų sąskaitose esantys likučiai yra 0 Eur.

58.       Įvertinęs byloje esančią medžiagą, tarpininko „Colletra“ bei LUAB „PAYRNET“ buvusio vadovo S. C. pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad buvusio bendrovės vadovo S. C. pateikti įrodymai byloje iš esmės negali būti pripažįstami patikimais. Jo pateiktus į bylą įrodymus, kaip, neva, patikimus, paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. Lietuvos banko padarytos išvados, taip pat UAB „Finansų apskaitos guru“, kuri 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. FAGU2020/25 su LUAB „PAYRNET”, direktorės pateikti nemokumo administratoriui paaiškinimai dėl klientinių lėšų, el. laiškai. Lietuvos banko išvadose nustatyta, kad bendrovės finansinė apskaita buvo vedama netvarkingai, kad visomis tikrinamojo laikotarpio ataskaitinėmis datomis bendrovė teikė neteisingus duomenis, kad kreditorių piniginės lėšos nebuvo tinkamai saugotos, nors, remiantis EPEPĮĮ, bendrovės ir tarpininko sudaryta agentavimo sutartimi, taip pat vartotojų sąskaitų sąlygomis, įsipareigojimą saugoti kreditorių (galutinių vartotojų) lėšas prisiėmė pati bendrovė. Kita vertus, UAB „Finansų apskaitos guru“ direktorės paaiškinimuose ir el. laiškuose užfiksuoti teiginiai: „Kadangi anksčiau klientinių lėšų neturėjome ir jų neapskaitėme, realiai nežinome, kokia įsipareigojimų suma turėtų būti parodyta balanse“; „<...> (mūsų pateiktose ataskaitose klientinių lėšų sumų nebuvo, nes apie jas net nežinojome)“; <...> kreditorių detalaus sąrašo nebuvo, nes neturėjome informacijos apie klientines lėšas“, taip pat patvirtina, kad bendrovėje apskaita nebuvo vedama, klientinės lėšos nebuvo apskaitomos. Jeigu, kaip teigia buvęs bendrovės vadovas, apskaita bendrovėje buvo vesta tvarkingai kitos įmonės, t. y. „Embedded Finance Limited“, ir apie tokios informacijos buvimą toje įmonėje bendrovės vadovas žinojo, pagrįstai kyla klausimas, kodėl Lietuvos bankui bendrovė tokių duomenų (informacijos apie bendrovės finansinę būklę ir klientus, balansinės ataskaitos, pelno (nuostolių) ataskaitos, pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos) neteikė. Tokia buvusio bendrovės vadovo pozicija kelia pagrįstų abejonių dėl jo teiginių nuoseklumo, leidžia manyti, kad apskaitos tvarkymo aplinkybės galėjo būti sąmoningai nutylėtos. Atsižvelgiant į tai, buvusio bendrovės vadovo pateikti įrodymai negali būti pripažįstami objektyviais ir teisingais, atitinkamai, jais teismas nesiremia.

59.       Vertinant tarpininko „Colletra“ į bylą pateiktą 2024 m. gruodžio 4 d. kreditorių lentelę su nurodytais jų sąskaitose esančiais piniginių lėšų likučiais, matyti, kad ji yra pasirašyta tarpininko direktoriaus G. P.. Pateiktoje lentelėje nurodytos kreditorių piniginės lėšos skiriasi nuo kiekvienam kreditoriui individualiai išduotose pažymose nurodytų sumų ir kreditorių prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų sumų, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog ne visų kreditorių. Kreditorių Birkensfield Limited, C. C. WATCHES SARL, CFS-Zipp Limited, Client Business Support LTD, DEL MAR YACHTS CHARTER M. C. P. Y., GAMMA DUE SRLS, HETICA KLASSIC ITALIA SRL, ITALIAN MOMENTS SRLS, Mediasterre Ltd, No Excuses Advisers Ltd, No Excuses Agents Ltd, V. A. M., Fides SARL reikalaujami patvirtinti finansiniai reikalavimai sutampa su tarpininko lentelėje nurodytomis sumomis; kreditorių A. P., C. P., F. W. K., F. M., F. P., G. I., I. G., I. A., L. T., P. K., PC PERLA COMMERCE LTD, Prepaid services glyfada Mike, R. M. F., L. C., L. T., W. H. S. Wordlhail System, D. M., A. F., V. J. R. C., L. C. R. (L. P.) finansiniai reikalavimai mažesni už tarpininko nurodytas sumas (daugumos kreditorių prašomos sumos nuo tarpininko nurodytų sumų skiriasi nežymiai, tik per keletą centų ar eurų); tik trijų kreditorių, t. y. IONIAN RAY YACHTING LTD, Oris Group Agliana Srl, D. A., prašoma tvirtinti kreditorinio reikalavimo suma yra didesnė negu nurodo tarpininkas. Šiame kontekste pažymėtina, jog individualiai kiekvienam kreditoriui pažymas tarpininkas išdavė ankstesniu laikotarpiu (2023 m. birželio 30 d.) negu sudaryta ir tarpininko pateikta bendra kreditorių su jų sąskaitose esančiais likučiais lentelė (2024 m. gruodžio 4 d.), todėl neatmetama galimybė, kad per šį laikotarpį kreditorių sąskaitose galėjo įvykti tam tikros piniginės operacijos ir sąskaitose esančių piniginių lėšų suma galėjo pamažėti ar padidėti. Nors, kaip nurodė buvęs bendrovės vadovas, po bendrovės licencijos panaikinimo, t. y. nuo 2022 m. spalio 14 d., galutinių vartotojų sąskaitos buvo įšaldytos, todėl piniginės operacijos negalėjo vykti, visgi, tą paneigia kai kurių kreditorių pateikti įrodymai, pavyzdžiui, iš kreditoriaus F. W. K. pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 1 d. buvo sumokėtas 1 Eur mėnesinis sąskaitos mokestis (angl. Account Monthly Fees), iš kreditorių A. F., V. J. R. C. sąskaitų išrašų matyti, kad 2022 m. lapkričio 1 d. ir gruodžio 1 d. sumokėtas po 1 Eur mėnesinis sąskaitos mokestis (iš viso po 2 Eur), iš kreditoriaus CFS-Zipp Limited pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio mėnesį buvo atlikti trys mokėjimai. Be to, nustatyta ir tai, kad pati bendrovė jau po licencijos panaikinimo, 2023 m. spalio 27 d. kai kuriems kreditoriams grąžino pinigines lėšas ar jų dalį („Barclays banko sąskaitos išrašai), tačiau tarpininkas tokiais duomenimis nedisponavo. „Colletra“ direktorius nemokumo administratoriui yra paaiškinęs, kad apie tokius bendrovės veiksmus nieko nežinojo, atitinkamai, sudarydamas kreditorių lentelę ir nurodydamas jų sąskaitose esančias pinigines lėšas, galėjo neišskaičiuoti bendrovės grąžintų kreditoriams sumų ir nurodyti netikslius duomenis. 

60.       Pažymėtina, jog civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

61.       Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir kreditorių pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog, labiau tikėtina, kad kreditorių prašomi patvirtinti finansiniai reikalavimai yra pagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad daugumos kreditorių (A. P., C. P., F. W. K., F. M., F. P., G. I., I. G., I. A., L. T., P. K., PC PERLA COMMERCE LTD, Prepaid services glyfada Mike, R. M. F., L. C., L. T., W. H. S. Wordlhail System, D. M., A. F., V. J. R. C., L. C. R. (L. P.)) prašomos tvirtinti sumos yra mažesnės negu nurodo tarpininkas, į tai, kad kai kurių kreditorių (Birkensfield Limited, C. C. WATCHES SARL, CFS-Zipp Limited, Client Business Support LTD, DEL MAR YACHTS CHARTER M. C. P. Y., GAMMA DUE SRLS, HETICA KLASSIC ITALIA SRL, ITALIAN MOMENTS SRLS, Mediasterre Ltd, No Excuses Advisers Ltd, No Excuses Agents Ltd, V. A. M., Fides SARL) prašomos tvirtinti sumos sutampa su tarpininko nurodytomis sumomis, šių kreditorių prašomus kreditorinius reikalavimus tvirtina. Teismas kreditorių IONIAN RAY YACHTING LTD, Oris Group Agliana Srl, D. A., kurių prašomos sumos yra didesnės, negu nurodo tarpininkas, finansinius reikalavimus tvirtina tarpininko nurodytų sumų apimtyje, kadangi kreditoriai jų prašomų tvirtinti didesnių dydžių sumų neįrodinėjo, teismui nepateikti duomenys, kurie rodytų, kad jų prašomos tvirtinti didesnės pinigų sumos yra pagrįstos.

62.       Remiantis JANĮ 94 straipsnio nuostatomis, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tvirtinami pirmąja arba antrąja eile. JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąrašas atvejų, kai kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami pirmąja eile (kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos). Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

63.       EPEPĮĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad elektroninių pinigų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, įsigiję ir turintys elektroninių pinigų. Nagrinėjamu atveju kreditorių (kaip elektroninių pinigų turėtojų (galutinių vartotojų)) reikalavimai yra teisiniu santykiu susiję su elektroninių pinigų įstaigos LUAB „PAYRNET“ tarpininku „Colletra“ ir su pačia įstaiga LUAB „PAYRNET“. EPEPĮĮ 25 straipsnio nuostatos numato, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, net jas ir perdavus elektroninių pinigų įstaigai, išlieka elektroninių pinigų turėtojų nuosavybe ir į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos prievoles. Ši nuostata, be kita ko, yra įtvirtinta ir EPEPĮĮ normose, reglamentuojančiose elektroninių pinigų įstaigos bankroto proceso ypatumus. Teismo vertinimu, sistemiškai vertinant aptartą EPEPĮĮ reguliavimą kartu su JANĮ nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės atskirumą, darytina išvada, kad elektroninių pinigų turėtojų reikalavimai yra prioritetiniai, todėl turėtų būti priskiriami kreditorių reikalavimams, bankroto procese tenkintiniems pirmąja eile. Atsižvelgiant į nurodytą, šiuo konkrečiu atveju tvirtintini finansiniai reikalavimai priskirtini prie pirmosios eilės reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Kreditoriai No Excuses Agents Ltd, No Excuses Advisers Ltd ir R. M. F. prašo priteisti jų naudai 6 220,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą, įskaitant procesinių dokumentų vertimo paslaugas (DOK-6275, DOK-15204). Kreditorė HETICA KLASSIC ITALIA SRL prašo priteisti 4 075 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (DOK-15106). Kreditorius F. M. prašo priteisti 1 852,28 Eur, o kreditorius C. P. – 1 287,79 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, įskaitant ir procesinių dokumentų vertimo paslaugas (DOK-15256). Kreditorius CFS-Zipp Limited prašo priteisti 3 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą iš suinteresuoto asmens S. C., kadangi bylos apimties didėjimas nulemtas būtent suinteresuoto asmens procesinių veiksmų (DOK-6294). Visi kreditoriai pateikė sąskaitas-faktūras ir bankinių mokėjimų pavedimo kopijas, patvirtinančias patirtas išlaidas.

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju kreditoriai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jų pareikšti reikalavimai, kuriuos likviduojamos dėl bankroto bendrovės nemokumo administratorius ginčijo, buvo patvirtinti, t. y. priimtas kreditoriams palankus teismo procesinis sprendimas.

66.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

67.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68.       Nagrinėjamu atveju kreditoriai į bylą teikė rašytinius paaiškinimus, siekdami pagrįsti reiškiamus finansinius reikalavimus. Rekomendacijų 8.16. punkte numatyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistinas dydis yra 0,4. Kreditorių paskutiniai rašytiniai paaiškinimai teismui pateikti 2024 m. balandžio, gegužės, birželio mėn., todėl maksimalus už šiuos paaiškinimus priteistinas dydis yra 934,36 Eur (2 335,9 Eur x 0,4). Visų kreditorių prašomos priteisti sumos viršija nurodytą maksimalų priteistiną dydį. Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad kreditoriai ne vieną kartą teikė rašytinius paaiškinimus ir vertėsi procesinius dokumentus, taip pat į joje kylančius teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, spręstina, kad kreditorių prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir atitinkančios kreditorių atstovams reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos iš LUAB „PAYRNET“ administravimo išlaidų.

69.       Teismo vertinimu, kreditoriaus CFS-Zipp Limited reikalavimas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš suinteresuoto asmens S. C. nepagrįstas. Kreditorius, prašydamas šias išlaidas priteisti iš suinteresuoto asmens nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suinteresuoto asmens veiksmų, taip pat remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-40-798/2025. Teismas atkreipia dėmesį, jog šios bylos faktinės aplinkybės, lyginant jas su nagrinėjama byla, skiriasi. Cituojamoje nutartyje teismas kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens, kadangi byla buvo pradėta pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą (nutarties 55 punktas). Kadangi suinteresuotas asmuo bylą pralaimėjo, teismas turėjo pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš jo. Šiuo atveju byla nagrinėjama tarp bendrovės (atsakovės) ir kreditorių, o suinteresuotas asmuo S. C. yra įtrauktas dalyvauti į bylą asmuo, turintis teisę aktyviai dalyvauti byloje, t. y. reikšti atsikirtimus, paaiškinimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Patvirtinti kreditoriaus A. P. pirmos eilės 10 062 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus A. F. pirmos eilės 1 858,58 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus Birkensfield Limited pirmos eilės 3 390,25 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus C.C. WATCHES SARL pirmos eilės 33 634 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus C. P. pirmos eilės 966 342 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus CFS-Zipp Limited pirmos eilės 2 582 604,52 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus Client Business Support LTD pirmos eilės 44 417,47 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus D. A. pirmos eilės 4 028,89 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus DEL MAR YACHTS CHARTER M.C.P.Y. pirmos eilės 7 637,43 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus D. M. pirmos eilės 46 442,50 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus F. W. K. pirmos eilės 1 160,16 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus Fides SARL pirmos eilės 16 470,47 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus F. M. pirmos eilės 121 055,15 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus F. P. pirmos eilės 9 962 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus GAMMA DUE SLRS pirmos eilės 74 340,33 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus G. I. pirmos eilės 10 668,41 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditorės HETICA KLASSIC ITALIA SRL pirmos eilės 191 917,63 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus I. G.pirmos eilės 21 065,80 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus I. A. pirmos eilės 9 400,46 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus IONIAN RAY YACHTING LTD pirmos eilės 5 428,59 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus ITALIAN MOMENTS SRLS pirmos eilės 37 299,02 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus K.C.S. & Co. Holdings Ltd pirmos eilės 269 709,14 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditorės L. C. pirmos eilės 9 010,30 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus L. T. pirmos eilės 3 592,55 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus L. C. R. pirmos eilės 22 408 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus L. T. pirmos eilės 452 632 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus Mediasterre Ltd pirmos eilės 9 085,05 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus Oris Group Agliana Srl pirmos eilės 4 553,96 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus P. K. pirmos eilės 2 336,72 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditorės PC PERLA COMMERCE LTD pirmos eilės 4 527,72 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus Prepaid services glyfada Mike pirmos eilės 34 695,88 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus V. J. R. C. pirmos eilės 2 008 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus V. A. M. pirmos eilės 52 624,60 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus W.H.S. Wordlhail System pirmos eilės 795,75 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus No Excuses Agents Ltd pirmos eilės 11 987,05 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus No Excuses Advisers Ltd pirmos eilės 58 791 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditorės R. M. F. pirmos eilės 49 996 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Patvirtinti kreditoriaus V. C. N. pirmos eilės 39 468,15 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Atsisakyti patvirtinti kreditorių L. C., A. G., GMS Tech Department, A. P., C. B., WHS MONACO finansinius reikalavimus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Priteisti kreditorių No Excuses Agents Ltd (juridinio asmens kodas HE336665), No Excuses Advisers Ltd (juridinio asmens kodas HE337125) ir R. M. F. (juridinio asmens kodas KF0091491) naudai 6 220,50 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430) administravimui skirtų lėšų.

Priteisti kreditorės HETICA KLASSIC ITALIA SRL (juridinio asmens kodas REAMI-2614799) naudai 4 075 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430) administravimui skirtų lėšų.

Priteisti kreditoriaus F. M. (gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai 1 852,28 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430) administravimui skirtų lėšų.

Priteisti kreditoriaus C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai 1 287,79 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430) administravimui skirtų lėšų.

Priteisti kreditoriaus CFS-Zipp Limited (juridinio asmens kodas 03925386) naudai 3 900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430) administravimui skirtų lėšų.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos su šia nutartimi supažindinti kreditorius, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Ramunė Mikonienė