Administracinė byla Nr. eAS-357-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00542-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareis?ke?jo Marijampolės dramos teatro atskira?ji? skunda? de?l Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutarties administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Marijampolės savivaldybės administracijai ir Marijampolės kultūros centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1-35 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašo ir Marijampolės kultūros centro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones byloje.

Pareiškėjas 2020 kovo 26 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones byloje – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, sustabdyti ginčijamo Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1-35 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašo ir Marijampolės kultūros centro nuostatų patvirtinimo“ galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemones būtina taikyti, kadangi skundas yra tikėtinai pagrįstas, o netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma didelė žala – patikėjimo teise priklausantis turtas būtų perduotas valdyti kitam subjektui, teisiškai pareiškėjas šiose patalpose nebegalės vykdyti veiklos, bus atleistas pareiškėjo vadovas, o Marijampolės dramos teatras pasibaigs ir bus išregistruotas iš juridinių asmenų registro, todėl skundas nebeteks prasmės.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 31 d. nutartimi Marijampolės dramos teatro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas, nors tikėtinai ir pagrindė reikalavimo pagrįstumą, tačiau nenurodė teismui tokių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas vertino, kad turto, kuris nuosavybės teise pareiškėjui nepriklauso, o jo valdomas patikėjimo teise, perdavimas Marijampolės kultūros centrui negali sukelti neatitaisomos žalos pareiškėjui. Kadangi turtas nuosavybės teise pareiškėjui nepriklauso, tai realios žalos dėl jo perdavimo valdyti kitam subjektui pareiškėjas patirti negali – šio turto savininkas savo nuožiūra turi teisę spręsti kam, kada ir kokį turtą patikėti. Be to, kaip matyti iš skundžiamo 2020 m. vasario 24 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-35, pareiškėją Marijampolės dramos teatrą po reorganizacijos yra numatyta prijungti prie Marijampolės kultūros centro, o ne jį naikinti. Kaip matyti iš Marijampolės kultūros namų nuostatų, patvirtintų 2020 m. vasario 24 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu, viena iš jo sričių numatoma – teatro veikla. Iš Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 13 d. sprendimo projekto matyti, kad numatytos perduoti patalpos yra perduodamos būtent veiklai vykdyti. Taigi, iš šių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjo veikla dėl reorganizacijos nebus stabdoma, bus vykdoma toliau, o patalpos šiai veiklai bus užtikrintos.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl darbuotojų atleidimo taip pat nesudaro pagrindo šioje byloje spręsti, kad gali būti padaryta neatitaisoma žala, kadangi šio skundo dalykas nėra darbuotojų galimai pažeistos teisės, be to, darbuotojai turi teisę savo galimai pažeistas teises ir (ar) teisėtus interesus ginti teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjui nėra suteikti įgaliojimai šioje byloje ginti kitų asmenų teises / teisėtus interesus ar viešąjį interesą.

Teismas pažymėjo, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies redakcijoje reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas, nebėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl aplinkybės, kad įvykus reorganizacijai pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, pasibaigs ir bus išregistruotas iš juridinių asmenų registro, neturi esminės reikšmės sprendžiant šį prašymą. Be to, pareiškėjo teises perims teisių perėmėjas ir teatro veikla bus tęsiama.

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, neatitiktų proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

III.

Pareišėjas Marijampolės dramos teatras atskirajame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutarties prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju jis ginčija Sprendimą, kuriuo Marijampolės savivaldybės taryba nutarė reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą. Minėtame Sprendime nurodyta, jog reorganizavimą nutarta baigti 2020 m. balandžio 30 d. Taigi, jeigu ginčijamo Sprendimo galiojimas nebus sustabdytas, 2020 m. balandžio 30 d. bus baigta Marijampolės dramos teatro reorganizavimo procedūra ir juridinis asmuo pasibaigs. Teiga, kad teismo išvada, jog pareiškėjo teises perims teisių perėmėjas ir teatro veikla bus tęsiama, padaryta neįsigilinus į ginčo esmę ir prasmę bei faktines aplinkybes, jog 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjo reorganizavimo procedūra bus baigta. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tik 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nusprendė priimti pareiškėjo skundą, kurį 2020 m. kovo 23 d. išsiuntė atsakovui, nustatydamas 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti, labiau tikėtina, jog teismas iki 2020 m. balandžio 30 d. neišnagrinės šios administracinės bylos ir iki minėtos dienos nepriims teismo sprendimo. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, jog gali susidaryti situacija, kuomet pareiškėjas nebeturės jokių galimybių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos teisės į teisminę gynybą, nes teismo sprendimo priėmimo metu nebeegzistuotų tas juridinis asmuo, kuris kreipėsi į teismą. Tokiu atveju po 2020 m. balandžio 30 d. teismas pareiškėją turėtų pakeisti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Marijampolės kultūros centru, kuris reorganizacijos procesui neprieštarauja, taigi, akivaizdu, jog skundą pareiškėjo teisių perėmėjas atsiimtų ir klausimo teismas net nespręstų iš esmės bei nepatikrintų ginčijamo Sprendimo teisėtumo (ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus).

Pareiškėjas pažymi, kad nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kokie padariniai šiuo atveju gali kilti pareiškėjui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir įvertinus tų padarinių pašalinimo galimybes, taip pat sritį, kurioje susiklosto byloje nagrinėjami teisiniai klausimai, proporcingumo principas ir viešasis interesas nepažeidžiami. Pažymi, kad analogiška teismų praktika tokio pobūdžio (dėl reorganizacijos teisėtumo) administracinėse bylose formuojama ir taikant po 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 str. 1 d. redakciją. Atsižvelgiant į tai, teismas nukrypo nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai nusprendė, jog aplinkybės, kad įvykus reorganizacijai pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, pasibaigs ir bus išregistruotas iš juridinių asmenų registro, neturi esminės reikšmės sprendžiant šį prašymą. Priešingai – vadovaujantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, ši aplinkybė, kartu su kitomis aplinkybėmis apie darbuotojų atleidimą ir turto perdavimą, yra esminė ir lemianti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kaip adekvačios siekiamam tikslui, atitinkančios proporcingumo principą ir viešąjį interesą, priemonės taikymą.

Pareiškėjas pažymi, kad reorganizavimo procedūros pabaiga (2020 m. balandžio 30 d.) nulems ne tik Marijampolės dramos teatro, kaip juridinio asmens pabaigą, bet ir kitus veiksmus: darbuotojai nuo 2020 m. balandžio 30 d. neteks darbo arba jų pareigybės bus perkeltos į Marijampolės kultūros centrą. Taigi, jeigu nebus stabdomas Sprendimo galiojimas, 2020 m. balandžio 30 d. ne tik pasibaigs pats juridinis asmuo, bet ir bus atleistas jo direktorius, kuris, kaip pareiškėjo atstovas, inicijavo teisminį procesą teisme bei bus nutrauktos darbo sutartys su dar trimis darbuotojais. Taigi teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimas reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą būtent iki 2020 m. balandžio 30 d. negali būti laikomas svarbesniu nei Marijampolės dramos teatro darbuotojų siekis išsaugoti turimas darbo vietas tol, kol administraciniame ginče bus išspręstas klausimas, ar Marijampolės savivaldybės taryba teisėtai ir pagrįstai inicijavo reorganizacijos procesą. Be to, dėl paskelbto visuotinio karantino iš esmės apsunkina dėl reorganizacijos atleidžiamų darbuotojų galimybes susirasti kitą darbovietę ir lemia būsimą ilgalaikį nedarbą.

Pareiškėjas mano, kad teismas savo motyvais skundžiamoje nutartyje dėsto iš esmės motyvus, kurie turėtų būti nurodomi galutiniame procesiniame sprendime, t. y. teismas akivaizdžiai pritaria reorganizacijos procesui, nurodydamas, kad pareiškėjo veikla nebus stabdoma, patalpos veiklai užtikrintos, t. y. pareiškėjo teisės reorganizacijos procese tariamai nebus pažeidžiamos, nors ginčo esmė yra – ar reorganizacija iš esmės yra pagrįsta. Akivaizdu, jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma didelė žala – nuo 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjo patikėjimo teise valdomas turtas bus perduotas Marijampolės kultūros centrui, todėl faktiškai Marijampolės dramos teatras nebeturės galimybių vykdyti veiklos minėtose patalpose, be to, 2020 m. balandžio 30 d. bus atleistas Marijampolės dramos teatro direktorius, o pats Marijampolės dramos teatras, kaip juridinis asmuo pasibaigs ir bus išregistruotas. Taigi, klausimo, ar atsakovas pagrįstai nusprendė reorganizuoti minėtą juridinį asmenį, išsprendimas (šios administracinės bylos dalykas) nebeteks prasmės, nes reorganizacija 2020 m. balandžio 30 d. bus faktiškai ir negrįžtamai įvykusi.

Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog 2020 m. balandžio 30 d. bus baigta Marijampolės dramos teatro reorganizavimo procedūra ir juridinis asmuo pasibaigs pati savaime nereiškia, kad dėl to gali kilti nepataisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala ar dėl to pasunkės pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas. Nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad vykdant reorganizaciją bus panaikintos keturios pareiškėjo pareigybės ir dėl to bus padaryta nepataisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl šios aplinkybės būtų neadekvatus siekiamam tikslui, taip užkertant kelią atsakovui įgyvendinti jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 21 punkte įtvirtintą išimtinę kompetenciją – biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punkte numatytą savarankišką funkciją. Šioje administracinėje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai atsakovo atžvilgiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos atsiliepime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas Marijampolės dramos teatro padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria teismas Marijampolės dramos teatro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų padaryta neatitaisoma didelė žala – patikėjimo teise priklausantis turtas būtų perduotas valdyti kitam subjektui, teisiškai pareiškėjas šiose patalpose nebegalės vykdyti veiklos, bus atleistas pareiškėjo vadovas, o Marijampolės dramos teatras pasibaigs ir bus išregistruotas iš juridinių asmenų registro, todėl skundas nebeteks prasmės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tęsiant reorganizavimo procedūras Marijampolės savivaldybės taryba 2020 m. vasario 24 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1-35 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašo ir Marijampolės kultūros centro nuostatų patvirtinimo“, kuriuo, be kita ko, nusprendė reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro ir reorganizavimą baigti 2020 m. balandžio 30 d.

Teisėjų kolegija vertina, kad svarbi aplinkybė šioje byloje yra tai, jog ginčijamas Sprendimas priimtas tęsiant pradėtą Marijampolės dramos teatro reorganizavimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju byloje bus sprendžiamas ginčas būtent dėl to, ar susiklosčius prieš tai aptartoms aplinkybėms, sprendimas dėl reorganizavimo yra teisėtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo keliamo ginčo esmę, įvertinusi pareiškėjo reorganizacijos proceso eigą, konstatuoja, jog ginčijamu Sprendimu yra numatyta reorganizacijos pabaigos data (t. y. 2020 m. balandžio 30 d.), taigi akivaizdu, kad realiai vykdant Marijampolės dramos teatro reorganizaciją, įgyvendinant ginčijamą Sprendimą ir jo nesustabdžius bei priėmus galutinį pareiškėjui palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimu, kadangi pasibaigus pačiam juridiniam asmeniui, perdavus patalpas kitai įstaigai, atleidus pareiškėjo darbuotojus ir direktorių, kuris, kaip pareiškėjo atstovas, inicijavo teisminį procesą, po teismo sprendimo įsiteisėjimo tai padaryti būtų itin sudėtinga, t. y. pripažinus pareiškėjo reorganizavimą neteisėtu, kilusių pasekmių nebūtų įmanoma atkurti arba dar iki teismui priimant galutinį sprendimą, procesas taptų betikslis / galimai būtų nutrauktas. Šiuo atveju Marijampolės miesto savivaldybės interesas iki 2020 m. balandžio 30 d. reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą negali būti laikomas svarbesniu nei minėti kitų asmenų interesai, todėl proporcingumo principo prasme yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjo skundą, numatytas reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau net ir praėjus reorganizacijos pabaigos terminui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-505-525/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas objektyvias aplinkybes byloje, neįvertino galimų neigiamų pasekmių pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, jeigu pareiškėjo reorganizacija iki 2020 m. balandžio 30 d. bus įvykusi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti. 

Pareiškėjo Marijampolės dramos teatro prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti. Iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1-35 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašo ir Marijampolės kultūros centro nuostatų patvirtinimo“ galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius