Civilinė byla Nr. e2-256-934/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00293-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorių mažosios bendrijos „Logarta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „IRMautomatika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Furniture Components“ nemokumo (bankroto) byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltic Furniture Components“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas Irmantas Lengvinas.
2. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Baltic Furniture Components“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Kreditorės mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, kuria, be kita ko, patvirtintas kreditorės UAB „Nordic Minds“ 70 087,44 Eur finansinis reikalavimas ir prašė šią nutarties dalį panaikinti.
4. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreditorių atskirasis skundas patenkintas ir klausimas dėl kreditorės UAB „Nordic Minds“ 70 087,44 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo išskirtas nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.
5. Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patvirtinti kreditorės UAB „Nordic Minds“ 70 087,44 Eur finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorius nurodė, kad gavęs kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, nenustatė esminių trūkumų, todėl kreditorių reikalavimus pateikė tvirtinti teismui. Ginčijamų kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai iš esmės atitiko bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organų perduotą kreditorių sąrašą, todėl nėra pagrindo ginčyti kreditorės UAB „Nordic Minds“ finansinį reikalavimą. Nemokumo administratoriaus vertinimu, kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie įrodytų UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Atskirasis skundas grindžiamas tik argumentais apie kreditorių sąsajas su buvusiais UAB „Baltic Furniture Components“ valdymo organais, savininkais, tačiau tai savaime neįrodo finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Praktika, kai bendrovei lėšas skolina asmenys, turintys ryšių su bendrovės savininkais ar valdymo organais, įprasta. Tokios paskolos dažnai sudaromos siekiant plėsti veiklą, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ar įveikti laikinus finansinius sunkumus.
6. Kreditorė UAB „Nordic Minds“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė patvirtinti jos turimą 70 087,44 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 2 d. V. B. ir bendrovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią V. B. suteikė bendrovei 17 201,30 Lt (4 981,84 Eur) paskolą. 2014 m. gruodžio 31 d. R. V. ir bendrovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. V. suteikė bendrovei 175 532,31 Eur paskolą. 2018 m. gegužės 31 d. R. V. ir bendrovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. V. ir bendrovė susitarė dėl 180 000 Eur paskolos suteikimo (vėlesniu pakeitimu paskolos suma pakeista į 80 000 Eur sumą). 2019 m. liepos 5 d. R. V. ir bendrovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. V. suteikė bendrovei 288 000 Eur paskolą. 2021 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutartimi UAB „Nordic Minds“ laidavo už bendrovę kreditorių R. V. ir V. B. naudai, užtikrinant aukščiau nurodytų paskolos sutarčių vykdymą. Bendrovei neatsiskaičius su kreditoriais ir kreditoriams reikalaujant atsiskaityti pagal paskolos ir laidavimo sutartis, UAB „Nordic Minds“, kaip laiduotoja, sumokėjo už bendrovę 1 273,13 Eur sumą kreditoriui V. B. ir 68 814,31 Eur sumą kreditoriui R. V.. Mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodyta, kad mokama pagal laidavimo sutartį. Taigi, kreditorės finansinis reikalavimas bendrai 70 087,44 Eur sumai yra realus ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Nordic Minds“ 70 087,44 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Baltic Furniture Components“ nemokumo (bankroto) byloje, taip pat priteisė UAB „Nordic Minds“ iš kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ po 490 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad BUAB „Baltic Furniture Components“ gavo iš V. B. ir R. V. paskolas, už kurias laidavo UAB „Nordic Minds“. Bendrovei neatsiskaičius su kreditoriais ir kreditoriams reikalaujant atsiskaityti pagal paskolos ir laidavimo sutartis, UAB „Nordic Minds“, kaip laiduotoja, sumokėjo už bendrovę. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Nordic Minds“ reikalavimas yra pagrįstas, todėl įtraukė ją į kreditorių sąrašą su 70 087,44 Eur finansiniu reikalavimu.
9. Atsižvelgiant į tai, kad civilinę bylą, pateikiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria patvirtintas UAB „Nordic Minds“ finansinis reikalavimas, inicijavo kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“, UAB „Nordic Minds“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš bendrovės, nes ji neginčijo jos finansinio reikalavimo pagrįstumo, o iš atskirąjį skundą pateikusių kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Nordic Minds“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti, taip pat priteisti apeliančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Būtent nemokumo administratoriui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nustato pareigą patikrinti kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir, perduodant kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui, pateikti savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumą. Nemokumo administratorius kreditorės UAB „Nordic Minds“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą vertino paviršutiniškai. UAB „Nordic Minds“ ir UAB „Baltic Furniture Components“ iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo per valdymo organus ir įmones kontroliuojančius asmenis buvo susijusios įmonės, todėl atskirajame skunde pagrįstai iškelta abejonė dėl finansinio reikalavimo nepagrįstumo.
10.2. Teismas sutiko su kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskirojo skundo argumentais ir pripažino poreikį išsamiau patikrinti ir įvertinti UAB „Nordic Minds“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau išskyręs šį klausimą nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, neįtraukė į nagrinėjimą kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“, o apie bylos išnagrinėjimo rezultatą kreditorės buvo informuotos nemokumo administratoriaus. Tokiu būdu teismas pažeidė esminį teisės būti išklausytam civilinio proceso principą, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
10.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliančių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ kreditorės UAB „Nordic Minds“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes netgi tuo atveju, jeigu apeliantės būtų įtrauktos į bylos nagrinėjimą, tai tik trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Trečiasis asmuo byloje neturi tiesioginio materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme negali būti laikomas bylą laimėjusiu / pralaimėjusiu asmeniu. Nors kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikrais atvejais bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ir iš trečiųjų asmenų, tačiau tokiu atveju turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, t. y. vertinamas bylos šalių procesinis elgesys (jo tinkamumas) ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas.
10.4. Teismas nepagrįstai priėjo išvadą, kad apeliantės nesutiko su kreditorės UAB „Nordic Minds“ pareikštu finansiniu reikalavimu. Apeliančių atskirojo skundo pareiškimas buvo išskirtinai susijęs su tuo, kad nepaisant JANĮ 41 straipsnio 1–2 dalyse numatyto reglamentavimo, tiek pati UAB „Nordic Minds“ nesilaikė numatytos pareigos nemokumo administratoriui pagrįsti reiškiamo finansinio reikalavimo, tiek ir nemokumo administratorius, teikdamas teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, nenurodė nuomonės dėl aktualaus kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir nepateikė teismui finansinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, atitinkamai, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti tokio reikalavimo pagrįstumo. Apeliančių įsitikinimu, sąžiningai buvo siekiama sudaryti galimybę teismui tinkamai įvertinti UAB „Nordic Minds“ pareikšto reikalavimo pagrįstumą dėl jo vertės ir tvirtinimo eiliškumo.
10.5. Apeliančių vertinimu, neturėtų būti sudaromos prielaidos savo teises nuo pat pradžių netinkamai įgyvendinusiems kreditoriams į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios vėliau jų pačių ir buvo patirtos dėl to, kad nemokumo administratoriui buvo reiškiamas neišsamus ir įrodymais nepagrįstas reikalavimas.
2. Atsakovės BUAB „Baltic Furniture Components“ nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ginčas dėl UAB „Nordic Minds“ reikalavimo pagrįstumo kilo kreditorėms MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be kita ko patvirtintas UAB „Nordic Minds“ finansinis reikalavimas. BUAB „Baltic Furniture Components“ nemokumo administratorius neginčijo šio reikalavimo. Atitinkamai nebuvo ginčo tarp UAB „Nordic Minds“ ir BUAB „Baltic Furniture Components“ dėl kreditoriaus reikalavimo egzistavimo ir jo dydžio. Dėl to šioje civilinėje byloje UAB „Nordic Minds“ patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti perkeliamos bankrutuojančiai įmonei ir iš jos priteisiamos. Taigi, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš asmenų, dėl kurių buvo pradėtas papildomas procesas, t. y. iš MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“.
11.2. Savo reikalavimus pateikę kreditoriai, atvykę į administratoriaus buveinę, turi teisę susipažinti su kitų kreditorių nemokumo administratoriui pateiktais reikalavimais. Šia savo teise kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ nesinaudojo. Kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ nemokumo administratoriui taip pat nebuvo nurodžiusios aplinkybių, kurios leistų abejoti kokių nors pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumu. Taigi, pačios kreditorės nesilaikė bendrųjų civiliniame procese galiojančių kooperacijos (bendradarbiavimo), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Būtent dėl MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ veiksmų kreditorė UAB „Nordic Minds“ patyrė bylinėjimosi išlaidas. Taigi bylinėjimosi išlaidos teisingai buvo priteistos iš nepagrįstai ginčo procesą pradėjusių asmenų.
3. Kreditorė UAB „Nordic Minds“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Priešingai nei nurodo apeliantės, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tiek iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, tiek iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Be to, priešingai nei nurodo apeliantės, tretieji asmenys visuomet turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Šiuo atveju civilinį ginčą inicijavo būtent apeliantės, pateikdamos atskirąjį skundą, todėl neabejotinai turėjo ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo tarpu bendrovės nemokumo administratorius neginčijo UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo egzistavimo ir jo dydžio bei bendrovės ir kreditorės pozicija dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo sutapo.
12.2. Bylinėjimosi išlaidos galėjo būti priteistos iš suinteresuotų asmenų pagal principą „pralaimėjęs moka“ ir CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Apeliantės nepagrįstai bando sumenkinti atskirojo skundo pateikimą, nurodydami, kad neva savo pozicijos dėl kreditorės finansinio reikalavimo nebuvo išsakiusios ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvadą, jog apeliantės buvo išreiškusios nesutikimą su kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimu. Apeliantės neabejotinai suprato, kad jos teikia atskirąjį skundą ir reiškia reikalavimą civilinėje byloje, kuris yra priešingas kreditorės ir nemokumo administratoriaus pozicijai bei interesams. Skundžiama nutartis buvo priimta ne apeliančių naudai, t. y. apeliantės laikytinos pralaimėjusiomis ginčą. Atitinkamai teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas buvo išskirtas į atskirą bylą tik gavus apeliančių atskirąjį skundą, tačiau skunde dėstytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apeliančių pagal principą „pralaimėjęs moka“.
12.3. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad turėjo būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė. Trečiojo asmens netinkamas procesinis elgesys pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nėra privaloma sąlyga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens. Kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi apeliantės, taip pat nenurodyta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies normos taikymas yra privaloma sąlyga bylinėjimosi išlaidoms iš trečiųjų asmenų priteisti. Ši teisės norma tik leidžia nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar asmens procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl apeliančių veiksmų, todėl turi būti priteisiamos.
12.4. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad UAB „Nordic Minds“ nesilaikė pareigos bendrovės nemokumo administratoriui pagrįsti reiškiamo finansinio reikalavimo. Kreditorės UAB „Nordic Minds“ finansinis reikalavimas buvo pagrįstas įrodymais, kurie buvo pakankami įvertinti finansinio reikalavimo egzistavimą. Priešingai nei nurodo apeliantės, nemokumo administratorius, teikdamas teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, pateikė poziciją dėl visų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, aiškiai nurodydamas, kad ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų nekyla ir, jog ginčijamų finansinių reikalavimų nėra.
12.5. Apeliantės yra bankroto bylos dalyvės, žinojo apie šią civilinę bylą ir, manydamos, kad turi suinteresuotumą klausimo išsprendimu, galėjo aktyviai dalyvauti išvestinėje civilinėje byloje, tačiau to nepadarė. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinis klausimas, kurį būtina išspręsti kiekvienoje civilinėje byloje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš apeliančių lygiomis dalimis kreditoriui UAB Nordic Minds“ priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
7. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. sausio 15 d. el. laiško nuorašą, Kauno apygardos teismo nutarčių nuorašus, 2021 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutarties nuorašą.
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, apeliantės nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis bei nepagrindė pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, spendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 180 straipsnis). Kita vertus, 2021 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutarties nuorašas pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pakartotinai šį įrodymą priimti į bylą. Be to, teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) bei esant poreikiui susipažinti su apeliančių nurodytais teismo priimtais procesiniais sprendimais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės nemokumo administratorius, nenustatęs pagrindų ginčyti kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimą sąrašą. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Baltic Furniture Components“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tačiau kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties ir, be kitų reikalavimų, ginčijo UAB „Nordic Minds“ patvirtintą 70 087,44 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreditorių atskirąjį skundą patenkino ir klausimą dėl UAB „Nordic Minds“ 70 087,44 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo išskyrė nagrinėti atskiroje civilinėje byloje. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi konstatavo, kad UAB „Nordic Minds“ reikalavimas yra pagrįstas, todėl įtraukė UAB „Nordic Minds“ į bendrovės kreditorių sąrašą su 70 087,44 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir priteisė iš kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ kreditorei UAB „Nordic Minds“ po 490 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Apeliančių įsitikinimu, skundžiama nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta. Teigia, kad nebuvo įtrauktos į atskirai išskirtos civilinės bylos dėl UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą, pažeista jų teisė būti išklausytoms, be to, jeigu ir būtų įtrauktos, būtų dalyvavusios trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu. Be to, tam, kad bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteisiamos iš trečiųjų asmenų, turi būti nustatytas netinkamas procesinis elgesys (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliantės sąžiningai siekė sudaryti galimybę teismui įvertinti kreditoriaus UAB „Nordic Minds“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, kadangi joms kilo abejonių dėl sąsajų tarp valdymo organų ir bendroves kontroliuojančių asmenų.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pagrįstumo dėl toliau nurodomų motyvų.
14. Pirma, pareiškėjo (kreditoriaus) finansiniam reikalavimui (jo daliai) esant patvirtintam įsiteisėjusia teismo nutartimi, jis įgyja teisę dalyvauti skolininkės bankroto byloje, naudojantis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui, išskyrus bankroto byloje nagrinėtiną ginčo kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą į savarankišką bylą, negali būti laikoma, kad kitas kreditorius savaime prarado jam suteiktą trečiojo asmens statusą, t. y. procesinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje, įskaitant dalyvavimą kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūroje iš pagrindinės bylos išskirtose civilinėse bylose. Vien formaliu bankroto bylos išskyrimu negali būti paneigtas kito kreditoriaus materialusis suinteresuotumas dalyvauti tokio klausimo nagrinėjime, t. y. ginti savo teises, siekiant, kad nebūtų patvirtintas visas ar iš dalies ginčo kreditoriaus finansinis reikalavimas, kurio tenkinimas vėlesnėse bankroto bylos stadijose gali daryti tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms – apriboti galimybę kuo didesne dalimi patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovės turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020).
15. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, 35 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantės yra BUAB „Baltic Furniture Components“ kreditorės, turinčios teisinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje, naudojantis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu (žr. šios nutarties 22 punktą). Pasinaudodami trečiajam asmeniui suteiktomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise ginčyti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), apeliantės pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Nordic Minds“ finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi UAB „Nordic Minds“ finansinį reikalavimą patvirtino, t. y. priėmė apeliančių atžvilgiu nepalankų procesinį sprendimą.
17. Taigi, atsižvelgiant į apeliančių siekį nuginčyti patvirtintą finansinį reikalavimą ar jo dalį (žr. šios nutarties 25 punktą), darytina išvadą, jog jos turėjo aiškiai priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, o prašymo netenkinus, jos laikytinos bylą „pralaimėjusia šalimi“. Minėta (žr. šios nutarties 24 punktą), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi bendrąsias šalies procesines teises ir procesines pareigas, įskaitant ir pareigą atlyginti kitos „laimėjusios bylą“ šalies patirtas pagrįstas išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliančių kreditoriaus naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisykle, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, o apeliančių teiginiai, kad jos galėtų būti priteistos tik nustačius jų netinkamą procesinį elgesį (CPK 93 straipsnio 4 dalis), atmestini kaip nepagrįsti. Jeigu apeliantės nebūtų pateikusios atskirojo skundo ir neginčytų teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, su kurio pagrįstumu sutiko ir nemokumo administratorius, kreditorei nebūtų reikėję samdytis atstovo, nebūtų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
18. Antra, apeliantės samprotavimai apie tai, kad ji nebuvo įtraukta į atskirai išskirtos civilinės bylos dėl UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą, nepagrįsti ir neįrodo jos teisės būti išklausytam principo pažeidimo.
19. Skirtingai nuo CPK reglamentuoto trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, instituto, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus statuso ypatumas pasireiškia tam tikrais nagrinėjamos bylos procesiniais ypatumais, pvz., teismas neturi pareigos asmeniškai jam pranešti apie byloje atliekamus procesinius veiksmus, siūlyti teikti atsiliepimus į pareikštus prašymus ar apeliacinius skundus ir pan. Kita vertus, toks ĮBĮ teisinis reguliavimas trečiajam asmeniui neužkerta kelio aktyviai dalyvauti bankroto procese pasinaudojant visomis dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis. Tik pats kreditorius gali nuspręsti, kiek aktyviai jis pasinaudos minėtomis teisėmis. Tačiau kreditoriui nusprendus pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, toks apsisprendimas teismo negali būti ribojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020). Nors aptariamoje praktikoje buvo analizuotos ĮBĮ nuostatos, tačiau jos nepakito naujai įsigaliojusiame JANĮ, taigi minėtoje nutartyje suformuluoti teismo išaiškinimai yra aktualūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-206-467/2024; 2024 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-517-577/2024).
20. Nagrinėjamu atveju, nors kreditoriaus UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, tačiau ši byla yra BUAB „Baltic Furniture Components“ nemokumo (bankroto) bylos, kurioje yra įtrauktos dalyvauti ir apeliantės, dalis (subprocesas). Todėl finansinio reikalavimo nagrinėjimo išskyrimas savaime nepanaikino apeliančių teisinio suinteresuotumo bei jų teisės dalyvauti bankroto byloje, naudojantis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu, juolab kad būtent apeliančių atskirojo skundo pagrindu teismas pasinaikino skundžiamos nutarties dalį ir sprendė finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantės, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pareigos atskirai spręsti procesinį klausimą dėl apeliančių, kurių pagrindu inicijuotas apeliacinis procesas ir finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo klausimas, įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu.
21. Byloje nenustatyta aplinkybių, įrodančių, kad buvo suvaržyta apeliančių teisė dalyvauti patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros procese, inicijuotame jų pačių, ar apribotą jų (atstovo) prieiga prie BUAB „Baltic Furniture Components“ bankroto bylos. Apeliantės taip pat neginčijo aplinkybės, kad joms buvo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria jų skundas patenkintas ir klausimas dėl UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo patvirtinimo išskirtas į atskirą bylą.
22. Apeliantės nurodyti argumentai, kad nesudarius galimybės dalyvauti civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo BUAB ,,Baltic Furniture Components“ tvirtinimo klausimas, nagrinėjime, neturėjo galimybės įvertinti finansinių reikalavimų pagrįstumo, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Viena vertus, apeliančių teisė dalyvauti nemokumo procese, įskaitant finansinių reikalavimų peržiūros procese, nebuvo apribota (žr. šios nutarties 30 punktą), kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad jos būtų pasinaudojusios JANĮ 41 straipsnio 7 dalyje kreditoriams numatyta teise susipažinti su kitų kreditorių reikalavimus pagrindžiančiais dokumentais ar nemokumo administratorius būtų atsisakęs tokius duomenis pateikti. Taigi, aplinkybė, kad apeliantės nebuvo įtrauktos į išskirtos bylos nagrinėjimą, nepagrindžia, jog jos neturėjo galimybės susipažinti su kreditoriaus UAB „Nordic Minds“ finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą, kuris lemia skundžiamos nutarties panaikinimą.
24. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti tai šaliai, kuris atliko neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1041-910/2023).
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliančių nurodomais argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti kreditorės UAB „Nordic Minds“ nesąžiningus veiksmus, dėl ko jai neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ar būtų pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Priešingai nei nurodo apeliantės, kreditorė UAB „Nordic Minds“ pateikusi nemokumo administratoriui prašymą įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą, kartu pateikė ir jos finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kuriuos įvertinęs nemokumo administratorius pripažino, kad UAB „Nordic Minds“ reikalavimas yra pagrįstas bei pateikė jį tvirtinti teismui.
26. Dėl esminių skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi tinkamai išsprendė UAB „Nordic Minds“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisingai įvertino jų susidarymo aplinkybes, o tai sudaro pagrindą MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
28. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, susijusių su kreditoriaus UAB „Nordic Minds“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nelemia skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
32. Kreditorė UAB „Nordic Minds“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 1 210 Eur patirtų išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. sausio 30 d.
33. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, priimta I ketvirtį (2025 m. vasario mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 237,90 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4).
35. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2025 m. I ketvirtį, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,9 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma gali būti 895,16 Eur (0,4 x 2 237,9 Eur). Kreditorės UAB „Nordic Minds“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių kreditorei būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus, bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlygis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktų, 8.16 papunkčio nuostatomis bei įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, ginčo sudėtingumą, kreditorei UAB „Nordic Minds“ iš apeliančių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ lygiomis dalimis priteistina po 447,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties dalį, kuria iš kreditorių mažosios bendrijos „Logarta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „IRMautomatika“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Minds“, juridinio asmens kodas 300900554, lygiomis dalimis iš apeliančių mažosios bendrijos „Logarta“, juridinio asmens kodas 300890829, ir uždarosios akcinės bendrovės „IRMautomatika“, juridinio asmens kodas 302783879, 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct), t. y. iš kiekvienos apeliantės po 447,58 Eur (po keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 58 ct), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza