Civilinė byla Nr. e2A-402-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00954-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Latvelės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VG statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VG statyba“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos rangos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,VG statyba“ (toliau – ir ieškovė, rangovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu rangos sutarčių nutraukimą (2023 m. spalio 10 d. Nr. A62-730/23 (Nr. 2023-R-082) dėl darbų (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 10 d. Nr. A62-736/23 (Nr. 2023-R-083) dėl darbų (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 11 d. Nr. A62-738/23 (Nr. 2023-R-079) dėl darbų (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 12 d. Nr. A62-754/23 (Nr. 2023-R-088) dėl darbų (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 20 d. Nr. A62-781/23 (Nr. 2023-R-077) dėl darbų (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sutartys); 2) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, užsakovė) 9 209,35 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškino, kad atsakovė, kurią atstovavo trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir trečiasis asmuo, VVK), paskelbė Būsto (buto) paprastojo remonto darbų, pritaikant butą asmeniui su judėjimo negalia, pirkimą (toliau – Pirkimas). Ieškovė (rangovė) pateikė pasiūlymą Pirkime, o užsakovė, nustatyta tvarka vykdžiusi Pirkimo procedūras ir įvertinusi visus gautus pasiūlymus, pripažino ją Pirkimo laimėtoja. Pasiūlymas buvo pateiktas dėl 11 butų pritaikymo neįgaliems asmenims, kiekvieno būsto pritaikymas individualus, priklausantis nuo buto įrengimo ir jame esančių defektų. Su atsakove buvo pasirašyta vienuolika rangos sutarčių dėl darbų objektuose Vilniuje. Penkias iš jų atsakovė vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės.

3.       Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl vienašalio sutarčių nutraukimo ir jį lėmusių priežasčių vertinimo. Ieškovės teigimu, užsakovė neperdavė statybvietės laiku, todėl ji negalėjo laiku atlikti darbų. Užsakovės atstovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo užtikrinti, kad objektai būtų perduoti ir tik nuo perdavimo momento, o ne nuo sutarties įsigaliojimo, turėjo būti skaičiuojamas darbų atlikimo terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė pripažinti vienašalius sutarčių nutraukimus neteisėtais ir priteisti nuostolius.

4.       Ieškovė nurodė, kad patyrė nuostolius, kuriuos apskaičiavo taip: 1) ieškovei nebuvo leista objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti pandusą, kurio vertė 3 100 Eur, todėl negautos pajamos – 310 Eur (10 proc. nuo 3 100 Eur neatliktų darbų); 2) ieškovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė pandusą, kurio vertė – 4 000 Eur, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti, motyvuodama tuo, kad jis pastatytas po sutarties nutraukimo bei nukrypstant nuo projekto; 3) ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti darbus, nes nebuvo pateikti techniniai sprendimai. Darbų, kuriuos planavo, tačiau negalėjo atlikti, vertė – 19 993,50 Eur. Ieškovės negautos pajamos dėl negalėjimo atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), – 1 999,35 Eur (10 proc. nuo 19 993,50 Eur neatliktų darbų); 4) ieškovei nebuvo leista objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti darbus, kurių vertė – 13 000 Eur. Ieškovės negautos pajamos dėl negalėjimo atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), – 1 300 Eur (10 proc. nuo 13 000 Eur neatliktų darbų); 5) ieškovei nebuvo leista objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti darbus, kurių vertė – 16 000 Eur, ieškovės negautos pajamos dėl negalėjimo atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), – 1 600 Eur (10 proc. nuo 16 000 Eur neatliktų darbų).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ iš ieškovės UAB „VG statyba“ 10 481,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Nurodė, kad ginčas kilo dėl 5 Sutarčių, kurių nutraukimą ginčija ieškovė, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė neatliko darbų tiek per Sutartyse, tiek per 2023 m. lapkričio 21 d. darbų grafike numatytus terminus.

7.       Teismas padarė išvadą, kad nuo pat Sutarčių sudarymo ieškovė nedėjo pakankamai pastangų, kad jos būtų pradėtos vykdyti nedelsiant.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovei sutartu laiku neperdavus statybvietės, darbų vykdymas negalėjo būti pradėtas praėjus 10 dienų po Sutarčių sudarymo ir vėlavo dėl pačios atsakovės neveikimo, be to, šalys nepasirašė statybvietės perdavimo–priėmimo akto. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodomos aplinkybės buvo kliūtimi, ieškovei trukdžiusia vykdyti Sutartis, o darbai objektuose negalėjo būti pradėti dėl užsakovės kaltės neperduodant statybvietės ieškovei ir (ar) nepasirašius statybvietės perdavimo–priėmimo akto. 

9.       Teismas įvertino, kad ieškovė galėjo pradėti darbus nuo patikslinto darbų atlikimo grafiko suderinimo dienos, o darbų atlikimo grafiko parengimas užsitęsė dėl pačios ieškovės, o ne dėl atsakovės kaltės. Nors ieškovė teigia, kad statybvietės perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad Sutarčių vykdymo laikotarpiu ji kreipėsi į atsakovę ar VVK bei reiškė pretenzijas dėl nesudaryto statybvietės perdavimo–priėmimo akto, be to, darbai buvo pradėti vykdyti, o tai tik įrodo, jog tai nebuvo kliūtis juos pradėti. 

10.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji negalėjo savavališkai pradėti atlikti darbus šaltuoju metų laiku, argumentuodamas, kad savo darbų atlikimo grafikuose pati ieškovė nurodė darbų atlikimo terminus būtent šildymo sezono metu. Ieškovė, teikdama 2023 m. lapkričio 21 d. patikslintą darbų atlikimo grafiką, nurodė, kad darbai atitinkamuose objektuose bus baigti 2024 m. vasario 9, 16 d., o 2024 m. kovo 12 d. patikslintame grafike nurodė, kad darbai bus baigti 2024 m. balandžio mėn., t. y. nurodyti darbų įvykdymo terminai yra būtent šildymo sezono metu.

11.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo. Sutarčių 4.1 punktu šalys susitarė, kad darbams atlikti numatoma ne daugiau kaip 150 kalendorinių dienų nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos, kuria laikoma jų pasirašymo diena. Iš bylos duomenų nustatyta, kad būtent ieškovė turėjo pasirūpinti ir suderinti su objektų gyventojais darbų atlikimo sąlygas. Šią aplinkybę patvirtina 2023 m. gruodžio 13 d. ieškovės atstovo el. laiškas. Be to, Sutarčių 7.2.24 punkte įtvirtinta, kad ieškovė įsipareigojo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 3 (tris) darbo dienas raštu informuoti užsakovą apie aplinkybes, kurios trukdo ir (ar) gali jam trukdyti tinkamai vykdyti Sutartis. Per šiuose punktuose nurodytą terminą neinformavus užsakovo, rangovas praranda teisę remtis tomis aplinkybėmis vėliau, todėl tampa atsakingas, ir prisiima visą riziką, jei dėl to kiltų neigiamų padarinių užsakovui ir (ar) atliekamiems darbams. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nepranešė atsakovei apie darbų atlikimo suderinimo su gyventojais kliūtis, konstatavo, jog ieškovė neturi teisės remtis aplinkybėmis, susijusiomis su pavėluotu gyventojų išsikėlimu ir patalpų atlaisvinimu ir nuo šios datos skaičiuoti darbų atlikimo termino.

12.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė, gavusi trečiojo asmens raštus dėl darbų vėlavimo ir nustatytų trūkumų, nebuvo pasiruošusi bendradarbiauti, paspartinti darbus, nenurodė priežasčių, lėmusių sutarto grafiko nesilaikymą.

13.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, kuris penkis mėnesius administravo Sutartimis įgyvendinamą projektą, investuodami į jį tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius, siekdami pritaikyti gyvenamuosius būstus žmonių su negalia poreikiams, iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartis. Ieškovei buvo pateiktas konkretus trūkumų sąrašas ir suteiktas pakankamas papildomas prievolių įvykdymo terminas.

14.       Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 22 d. vyko darbų apžiūra vietoje. Aktuose užfiksuota, kad Sutartyse nurodyti darbai yra neatlikti, t. y. ieškovė neįgyvendino sutartinių įsipareigojimų, nors darbo grafike nurodyta, kad darbai turėjo būti baigti žymiai anksčiau. Dėl kiekvieno objekto 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. birželio 27 d. buvo surašyti būsto pritaikymo darbų priėmimo–perdavimo aktai, kuriuose užfiksuoti ieškovės Sutarčių pažeidimai. 

15.       Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, ieškovės argumentus dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo, pripažino, kad atsakovės atliktas vienašalis sutarčių nutraukimas yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas jos teisių gynimo būdas, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo atmetė. Teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad dėl ieškovės Sutarčių pažeidimo atsakovė negavo to, ko tikėjosi gauti, sudarydama ginčo Sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidimas pagrįstai suteikė atsakovei pagrindą nesitikėti, kad Sutartys bus tinkamai įvykdytos ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutartyse aptartos sąlygos dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų atsakovei turėjo esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to ieškovės sutartinių nuostatų pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu, nes jis atitinka minėtus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.

16.       Teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą, nes atsakovė Sutartis nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Atsakovės veiksmai negalėjo lemti ieškovės nuostolių dėl negautų pajamų atsiradimo. Ieškovė nepagrindė ir negautų pajamų realumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė negautą pelną grindžia 2022 m. sausio 3 d. UAB „VG statyba“ direktoriaus įsakymu Nr. 22/01-01, kuriame nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kad, skaičiuojant kainas ir teikiant pasiūlymus viešiesiems pirkimams, kuriuos organizuoja valstybės ar savivaldybės institucijos, turi būti paskaičiuota ne mažesnė nei 10 proc. bendrovės pelno marža, o tai neatitinka teismų praktikoje suformuotų negauto pelno apskaičiavimo kriterijų.

17.       Atmetus ieškinį, teismas priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 10 481,63 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18.       Ieškovė UAB „VG Statyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

18.1.                      Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartis bei ieškovė galėjo ir privalėjo pradėti darbus nuo patikslinto grafiko pateikimo dienos.

18.2.                      Teismui vertinant sutartis bendrai, buvo padarytas esminis įrodymų vertinimo pažeidimas, nulėmęs nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Dėl darbų atlikimo kiekviename objekte buvo sudarytos atskiros sutartys, dėl kiekvieno iš objektų susiklostė skirtinga teisinė situacija, todėl teismas jų vykdymą ir nutraukimą turėjo nagrinėti atskirai, nesiedamas jų viena su kita, ir pasisakyti dėl kiekvienos iš jų atskirai.

18.3.                      Priešingai negu nurodė teismas, VVK 2023 m. spalio 27 d. pranešimas neįrodo, kad atsakovė atliko pareigą perduoti statybvietes. Šiuo pranešimu objektai nebuvo perduoti – juose gyveno asmenys su negalia. Pirmas gyventojas sudarė galimybes atlikti rangos darbus tik nuo 2024 m. sausio 8 d., kiti tokias sąlygas sudarė dar vėliau – nuo 2024 m. kovo mėn.

18.4.                      Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė galėjo pradėti darbus nuo patikslinto darbų atlikimo grafiko suderinimo dienos, o darbų atlikimo grafiko parengimas užsitęsė dėl ieškovės, o ne dėl atsakovės kaltės. Grafiku būtų galima vadovautis tik tokiu atveju, jei objektai būtų perduoti pirmąją grafiko dieną. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 20–21 d. susirašinėjimo, tik po jo atsakovė planavo suorganizuoti susitikimus su gyventojais ir išspręsti objektų perdavimus.

18.5.                      Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovei laiku nebuvo perduotas darbų frontas, nors ieškovė ne kartą to prašė, be to, darbų frontas nebuvo perduotas raštu, o tik žodžiu, o tai neatitinka Sutarčių nuostatų. Pati ieškovė buvo priversta organizuotis darbų frontą, t. y. organizuoti patalpų atlaisvinimą, nes atsakovė ir trečiasis asmuo šios pareigos nevykdė.

18.6.                      Atsakovei pažeidus pareigą perduoti objektus per 10 dienų po Sutarčių sudarymo, terminas darbų atlikimui turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai objektai buvo faktiškai perduoti ieškovei darbų atlikimui. 

18.7.                      Nesutinka su teismo išvada, kad apie kliūtis pradėti darbus, jei tokių buvo, ieškovė privalėjo informuoti atsakovę, o to nepadarius, pati prisiėmė tokias pasekmes. Tokia išvada būtų teisinga tik tuomet, jei atsakovė nežinotų apie kliūtis. Apie tai, kad objektai nėra perduoti, atsakovė žinojo (turėjo žinoti), nes tik atsakovės darbuotojai (ypač atsakingi už socialinę rūpybą) galėjo suderinti asmenų išsikėlimo ir apgyvendinimo klausimus, o ne rangovė, kuriai tokie asmenys nebuvo žinomi.

18.8.                      Teismas visiškai nepagrįstai skaičiavo darbų atlikimo terminus remiantis patikslintu grafiku, nors nei sutartyse, nei kituose dokumentuose nenurodyta, kad darbų atlikimo terminams skaičiuoti vadovaujamasi ieškovės pateiktu grafiku. Sutartis nutraukti dėl esminio vėlavimo atlikti darbus buvo galima tik pažeidus Sutarčių 4.1 ir 4.1.1 punktuose nurodytus terminus (atitinkamai 120 ir 150 kalendorinių dienų). 

18.9.                      Atsakovės 2024 m. balandžio 10 d. pranešimas apie sutarčių nutraukimą neteisėtas ne tik dėl to, kad buvo pareikštas nepraėjus 150 dienų, tačiau ir dėl to, jog jai nebuvo suteiktas papildomas terminas darbams atlikti, kaip tai numato CK 6.209 straipsnio nuostatos.

18.10.                      Teismas neatsižvelgė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog sutarčių nutraukimas neatitinka nė vieno iš CK 6.217 straipsnyje nustatytų kriterijų, t. y. nėra atotrūkio tarp pažadėtojo ir faktiškai atlikto sutartyse nustatytos prievolės vykdymo, atsakovė neturėjo pagrindo prarasti intereso vykdyti sutartį, ieškovė vykdė prievoles pagal sutartį, o būtent dėl atsakovės netinkamų veiksmų buvo sudarytos kliūtys laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus (pačiai atsakovei nebendradarbiavus ir nevykdžius savo pareigų kyla neigiamos pasekmės), ieškovė nuolat rodė iniciatyvą.

18.11.                      Teismas ne tik neatsižvelgė į tai, kad objektai buvo perduoti ženkliai vėliau, tačiau ir į tai, kad dalis darbų buvo pradėti ir vykdyti, kad ieškovė bendradarbiavo bei siūlė sprendimus dėl objektyvių kliūčių. Ieškovės vėlavimą lėmė objektyvios priežastys, kurias sukėlė pati atsakovė – nepilnas, pavėluotas arba techniškai neįmanomas objektų perdavimas.

18.12.                      Teismas neatsižvelgė į visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą nutraukti Sutartis dėl esminio jų pažeidimo, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės atliktas vienašalis sutarčių nutraukimas yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas jos teisių gynimo būdas. 

18.13.                      Teismas nenustatė, ar ieškovė veikė tyčia ar dėl didelio neatsargumo, o tai būtina esminiam pažeidimui konstatuoti (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovė demonstravo ketinimą vykdyti sutartis – pateikė grafikus, bendravo su gyventojais, siuntė užklausas dėl konstrukcinių sprendimų, atliko dalį darbų ir teikė dokumentaciją. Atsakovė negalėjo pagrįstai manyti, kad sutartys nebūtų įvykdytos ateityje, ypač kai dalis darbų jau buvo atlikta arba galėjo būti užbaigti per papildomą terminą (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o ieškovė niekada neteigė, kad neketina baigti darbų atlikimo. Teismas neįvertino, kiek procentų sutartys yra įvykdytos, t. y. kiek toli yra pažengęs sutarčių vykdymas, kas yra privaloma nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus.

18.14.                      Ieškovė dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo patiria labai didelius nuostolius – ieškovė įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, negali dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, apribojama jos galimybė gauti pajamų. Be to, atsakovei neteisėtai nutraukus sutartis, ieškovė neteko galimybės gauti pajamų pagal šias sutartis. Atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo yra neskaidrus, nelygiateisiškas ir neproporcingas, todėl toks sprendimas, prieštaraujantis imperatyviesiems viešųjų pirkimų principams, pagal CK 1.80 straipsnį yra niekinis ir negalioja.

18.15.                      Priešingai, nei nustatė teismas, ieškovė pagrindė negautų pajamų realumą. Pasirašytose Sutartyse buvo sutarta darbų kaina, remiantis kuria ieškovė ir skaičiavo nuostolius. Jų ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jei būtų leista baigti darbus, o negavo todėl, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartis.

18.16.                      Apeliantė negautas pajamas skaičiavo tinkamai, remdamasi 2022 m. sausio 3 d. UAB „VG statyba“ direktoriaus įsakymu Nr. 22/01-01, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant kainas ir teikiant pasiūlymus viešiesiems pirkimams, kuriuos organizuoja valstybės ar savivaldybės institucijos, turi būti paskaičiuota ne mažesnė nei 10 proc. įmonės pelno marža. Konkrečiu atveju taip ir buvo skaičiuota, kad darbų atlikimo sąnaudos – 90 proc. kainos, o likę 10 procentų bus įmonės pajamos. Nesutiktina su teismo išvada, kad iš negautų pajamų reikėjo išskaičiuoti pelno mokestį.

18.17.                      Teismas nevertino to, kad ieškovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė pandusą, kurio vertė – 4 000 Eur, todėl už jį turi sumokėti atsakovė. Net ir padarius prielaidą, kad jame yra defektų, atsakovė turi teisę reikalauti juos pašalinti, tačiau neturi teisės atsisakyti už jį sumokėti.

18.18.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 10 481,63 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas, nes šios išlaidos neatitinka proporcingumo ir protingumo reikalavimų. Be to, net ir padaręs prielaidą, kad visos išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos, teismas neturėjo priteisti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), nes jį trečiasis asmuo turi teisę susigrąžinti. Teismas neturėjo priteisti išlaidų už 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą, nes ieškovė nėra atsakinga už tai, kad trečiasis asmuo nesugebėjo laiku pateikti atsiliepimą, taip pat ir už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo.

19.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei netenkinti prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuo pat Sutarčių sudarymo ieškovė nedėjo pakankamai pastangų, kad jos būtų pradėtos vykdyti nedelsiant. Nors ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl Sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teigia, kad atsakovei sutartu laiku neperdavus statybvietės, darbų vykdymas negalėjo būti pradėtas praėjus 10 dienų po Sutarčių sudarymo ir vėlavo dėl atsakovės neveikimo, be to, šalys nepasirašė statybvietės perdavimo–priėmimo akto, teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė turėjo pilną teisę pagal Sutartis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti užsakovę apie aplinkybes, kurios trukdo ir (ar) gali jai trukdyti tinkamai vykdyti Sutartis. Tokių veiksmų ieškovė nesiėmė. Atitinkamai, neinformavus, ieškovė prarado teisę remtis tomis aplinkybėmis vėliau ir tampa atsakinga bei prisiima visą riziką.

19.2.                      Nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo vertinti kiekvieną Sutartį atskirai. Teismas išsamiai pasisakė dėl visų rangos sutarčių nutraukimo, įvertino kiekvienos Sutarties nutraukimo aplinkybes.

19.3.                      Pagal šalių susitarimą, ieškovė turėjo individualiai susisiekti ir kontaktuoti su gyventojais dėl jiems tinkamo darbų atlikimo laiko, t. y. pasirūpinti ir suderinti su gyventojais, kad darbai būtų atliekami laikantis sutarto grafiko. Tai, kad ieškovė turėjo individualiai susisiekti su gyventojais, patvirtina ir 2023 m. gruodžio 13 d. ieškovės atstovo laiškas, kuriame nurodoma, kad su gyventoju yra suorganizuota pradėti darbus 2024 m. sausio 8 d.

19.4.                      Ieškovė bando savaip interpretuoti Sutarčių 7.2.24 punktą, priešingai, ieškovė visais atvejais galėjo kreiptis dėl aplinkybių, kurios trukdo vykdyti sutartį.

19.5.                      Darbų atlikimo terminas praleistas, t. y. ieškovė per 150 dienų nesugebėjo tinkamai, kokybiškai ir laiku užbaigti darbus, kuriuos įsipareigojo vykdyti pagal Sutartis. Ieškovė klaidingai interpretuoja aplinkybes. Pagal Sutarčių 4.1 punktą darbų atlikimo terminas yra ne daugiau kaip 150 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.

19.6.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės atliktas vienašalis sutarčių nutraukimas yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas. Ieškovės sutartinių nuostatų pažeidimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Teismas pagrįstai sprendė, kad dėl ieškovės Sutarčių pažeidimo atsakovė negavo to, ko tikėjosi gauti, sudarydama ginčo Sutartis (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidimas pagrįstai suteikė atsakovei pagrindą nesitikėti, kad Sutartys bus tinkamai įvykdytos ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutartyse aptartos sąlygos dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų atsakovei turėjo esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

19.7.                      Aplinkybė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė įrašyta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, neturi teisinės reikšmės, nes ginčas yra susijęs su Sutarčių nutraukimu, o ne dėl tiekėjo įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pagrįstumo.  

19.8.                      Sutartys buvo nutrauktos teisėtai, todėl vien šiuo pagrindu ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą. Be to, ieškovė neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, tinkamai nepagrindė negautų pajamų dydžio. 2022 m. sausio 3 d. UAB „VG statyba“ direktoriaus įsakymas Nr. 22/01-01 savaime nepagrindžia, kad sudarytoms Sutartims buvo paskaičiuota būtent 10 proc. pelno marža.

20.       Trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei netenkinti prašymo dėl naujo įrodymo prijungimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Ieškovė nepateikia argumentų, kaip ir kokiu būdu buvo padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas, kokių įrodymų teismas nevertino ar juos įvertino netinkamai, teismui vertinant Sutarčių vykdymą ir nutraukimą. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas išsamiai (ne atsietai) įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. teismas įvertino kiekvienos iš ginčo Sutarčių pažeidimus, padarytus ieškovės.

20.2.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, būtent 2023 m. spalio 27 d. pranešimu ieškovei buvo perduoti visi objektai. Šiame pranešime nurodyta, kad rangovė (ieškovė) gali pradėti rangos darbus, prieš tai suderinus darbų atlikimo terminus. Nuo šios datos galima laikyti, kad ieškovė buvo atsakinga už tinkamą Sutarčių vykdymą. Ieškovė, būdama profesionali rinkos dalyvė, turėjo ir galėjo suprasti, kad 2023 m. spalio 27 d. pranešimu jai buvo perduoti objektai ir nuo šios datos turėjo atlikti darbus, įskaitant ir suderinimą su gyventojais dėl Darbų atlikimo.

20.3.                      Ieškovė nepagrįstai siekia išvengti atsakomybės, nurodydama, kad atsakovė ar VVK turėjo suderinti ir suteikti galimybes gyventojams apsigyventi kituose būstuose. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad būtent ieškovė derino sąlygas su būstų gyventojais dėl darbų atlikimo.

20.4.                      Ieškovė nepranešė atsakovei bei VVK apie kliūtis, derinant su gyventojais darbų pradžią, todėl prarado teisę remtis tomis aplinkybėmis (dėl kurių neinformavo atsakovės) bei prisiima riziką, jei dėl to kiltų neigiamų padarinių atsakovei ir (ar) atliekamiems darbams. Teismas sprendime šias aplinkybes įvertino pagrįstai ir tinkamai. Ieškovė Sutarčių vykdymo laikotarpiu nepateikė prieštaravimų (pretenzijų), kad jai statybvietė nėra tinkamai perduota. Nors ieškovė nurodo, kad prašė perduoti darbų frontą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė įrodymų. Argumentas dėl tariamo statybvietės neperdavimo ieškovei laiku yra gynybinė ieškovės pozicija, užsiimta jau kilus ginčui dėl Sutarčių vykdymo.

20.5.                      Nėra pagrindo sutikti su ieškove, neva statybvietė nebuvo perduota raštu, o tik žodžiu. 2023 m. spalio 27 d. pranešimas buvo sudarytas būtent raštu. Kita vertus, ieškovė objektuose vykdė darbus. Vadinasi, nurodoma aplinkybė nebuvo kliūtimi, ieškovei trukdžiusia vykdyti Sutartis. Kaip pagrįstai nusprendė teismas, aptariamu atveju ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl darbų terminų nesilaikymo.

20.6.                      Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė praleido Sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus, kurie skaičiuojami nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos. Sutarčių 4.1 punkte nustatyta, kad Darbų atlikimo terminas yra ne daugiau kaip 150 kalendorinių dienų nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos. Sutarčių 17.1 punkte nustatyta, kad Sutartys įsigalioja jas pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams.

20.7.                      Ieškovė padarė esminius sutarčių pažeidimus, todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Ieškovė pažeidė Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nes nei per ieškovės nurodytą, nei per Sutartyse numatytą terminą ieškovė darbų objektuose neatliko.

20.8.                      Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, neva teismas neatsižvelgė į visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, nėra pagrįsti. Ieškovė pažeidė darbų atlikimo terminą, o ši sąlyga buvo esminė, todėl vien tai sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartis. Sutartys buvo nutrauktos Sutarčių 17.5.1 punktų pagrindu. Susiklosčius aptariamai situacijai, kuomet Sutartyse numatyta, kad darbų atlikimo termino nesilaikymas yra pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartis (šiuo pagrindu ir buvo nutrauktos Sutartys) (Sutarčių 17.5.1 punktas), teismui net nereikia Sutarčių nutraukimo vertinti kartu su CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais.

20.9.                      Net ir laikantis pozicijos, kad Sutarčių nutraukimas turi būti vertinamas kartu su CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad vienašališkas Sutarčių nutraukimas buvo teisėtas. Nors ieškovė nurodo, kad teismas nenustatė, jog ieškovė veikė tyčia ar dėl didelio neatsargumo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo išvados, jog Sutartys buvo nutrauktos teisėtai, būtų nepagrįstos. Viena vertus, šiuo atveju nereikia Sutarčių nutraukimo vertinti kartu su CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, įskaitant ir tai, ar ieškovė pažeidė prievolę tyčia, ar dėl didelio neatsargumo. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė neįvykdė darbų per nustatytą terminą dėl netiesioginės tyčios (ar bent jau dėl didelio neatsargumo). Susiklosčiusios aplinkybės, sutarčių neįvykdymas nedavė pagrindo tikėtis, kad Sutartys bus įvykdytos ateityje.

20.10.                      Sutartys buvo nutrauktos laikantis jų nutraukimo tvarkos. Nepagrįstas ieškovės argumentas, esą sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartis pagal CK 1.80 straipsnį yra niekinis ir negalioja. Atsakovė, tinkamai įgyvendindama Sutarčių 17.5 punktą, 2024 m. birželio 12 d. bei 2024 m. liepos 8 d. raštais pranešė apie vienašališką Sutarčių nutraukimą suėjus 20 dienų terminui. Sutartys buvo nutrauktos atsakovei įgyvendinant Sutartyse įtvirtintą tokią jos teisę ir būtent nustačius Sutarčių pažeidimus, kuriuos šalys iš anksto pripažino būsiant esminiais. Atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartis ir ieškovę įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą yra proporcingas, atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiekėjo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

20.11.                      Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą. Atsakovė Sutartis nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Atitinkamai, vien šiuo pagrindu ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą. Ieškovė neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepagrindė negautų pajamų dydžio. Ieškovės pateiktas 2022 m. sausio 3 d. UAB „VG statyba“ direktoriaus įsakymas Nr. 22/01-01 savaime nepagrindžia, kad sudarytoms Sutartims buvo paskaičiuota būtent 10 proc. pelno marža.

20.12.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovei nepriteisė panduso, esančio objekte (duomenys neskelbtini), įrengimo išlaidų. Lauko pandusas yra nesaugus ir netinkamas eksploatacijai. Ieškovės pateikta specialisto išvada nepagrindžia panduso tinkamo įrengimo. Be to, lauko pandusas buvo sumontuotas jau po vienašališko Sutarties nutraukimo, neinformavus užsakovės. Todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovei už savavališkai ir nekokybiškai įrengtą lauko pandusą. Užsakovė negali priimti darbų, kuriuos ieškovė, po Sutarties nutraukimo, pažeisdama nustatytus techninius reikalavimus, nesuderinusi su užsakove, savavališkai atliko. 

20.13.                      Ieškovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingos. VVK patirtos išlaidos buvo būtinos, yra realiai patirtos, pagrįstos.

20.14.                      Nėra pagrindo sutikti su ieškove, esą teismas neturėjo priteisti VVK patirtų išlaidų už 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą, ar už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Šios išlaidos buvo patirtos atliekant procesinius veiksmus, kurie įtvirtinti ir leidžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK). Nėra pagrindo spręsti, kad kurios nors išlaidos už procesinių veiksmų atlikimą buvo patirtos veikiant nesąžiningai, pareiškiant nepagrįstus prašymus ir pan. 

20.15.                      Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kuriose įtrauktas PVM. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir negali koreguoti priteistino išlaidų atlyginimo dėl PVM.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

21.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320  straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. 

23.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl statybos rangos sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

24.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. lapkričio 20–21 d. susirašinėjimą tarp ieškovės ir trečiojo asmens atstovų. Nurodė, kad atsakovė pridėjo tik jo dalį. Tai tapo žinoma tik po bylos išnagrinėjimo, palyginus atsakovės pateiktą ir ieškovės žinioje turimą susirašinėjimą. Šis susirašinėjimas, apeliantės įsitikinimu, įrodo, kad trečiojo asmens, atstovaujančio atsakovę, atstovas turėjo organizuoti susitikimą su gyventojais ir suderinti jų išsikraustymą (objektų atlaisvinimą). Prašomas prijungti dokumentas yra mažos apimties, svarbus tik paskutinis trečiojo asmens atstovo 2023 m. lapkričio 21 d. laiškas, todėl neapsunkins bylos nagrinėjimo, juolab kad jis žinomas ginčo šalims. 

25.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26.       Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

27.       Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023).

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų turinį, jų sąsajumą su ginčo dalyku, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su jais, pateikti savo nuomonę dėl jų, nenustačiusi apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir esant poreikiui juos vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 statybos rangos sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo: 1) 2023 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartis Nr. A62-730/23 dėl darbų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–96); 2) 2023 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartis Nr. A62-736/23 dėl darbų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97–194); 3) 2023 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartis Nr. A62-738/23 dėl darbų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 195–282); 4) 2023 m. spalio 12 d. statybos rangos sutartis Nr. A62-754/23 dėl darbų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 283–350); 5) 2023 m. spalio 20 d. statybos rangos sutartis Nr. A62-781/23 dėl darbų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 351–426).

30.       VVK 2023 m. spalio 27 d. informaciniu raštu pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovė gali pradėti rangos darbus Sutartyse nurodytuose objektuose, prieš tai suderinusi su atsakove Darbų šiuose objektuose atlikimo terminus ir vykdymo grafikus, kuriuos (atlikimo terminus ir vykdymo grafikus) ieškovė turi pateikti VVK per 3 darbo dienas (3 t., b. l. 20–21).

31.       2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė el. laišku VVK atstovui pateikė visus objektus apimantį darbų atlikimo grafiką (3 t., b. l. 22). Grafike buvo nurodyta, kad darbai bus pradedami 2023 m. lapkričio 14 d. ir baigiami iki 2024 m. vasario 17 d., atitinkamuose objektuose darbus vykdant 10–30 dienų. VVK atstovas 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku paprašė ieškovės pateikti patikslintą darbų atlikimo grafiką, nes ieškovės siųstas grafikas neaiškus (3 t., b. l. 22, 28).

32.       2023 m. lapkričio 21 d. ieškovė pateikė patikslintą darbų atlikimo grafiką, kuriame nurodoma, kad: 1) objekte (duomenys neskelbtini) darbai bus pradėti 2024 m. sausio 1 d., o užbaigti 2024 m. vasario 16 d.; 2) objekte (duomenys neskelbtini) darbai bus pradėti 2023 m. gruodžio 18 d., o užbaigti 2024 m. vasario 16 d.; 3) objekte (duomenys neskelbtini) darbai bus pradėti 2024 m. sausio 15 d., o užbaigti 2024 m. vasario 9 d.; 4) objekte (duomenys neskelbtini) darbai bus pradėti 2024 m. sausio 22 d., o užbaigti 2024 m. vasario 16 d.; 5) objekte (duomenys neskelbtini) darbai bus pradėti 2024 m. sausio 22 d., o užbaigti 2024 m. vasario 16 d. (3 t., b. l. 24, 27).

33.       VVK atstovas, gavęs ieškovės 2023 m. lapkričio 8 d. pateiktą darbų grafiką, 2023 m. lapkričio 8 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovui nurodė, kad pradės derinti su savivaldybe ir Vilniaus miesto socialinių paslaugų centru vizitų į objektus datas ir laikus ir informuos, kad ieškovės atstovas taip pat kartu vyktų į objektus (3 t., b. l. 25).

34.       2023 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas nurodė, kad po grafiko pateikimo telefonu buvo kalbėta ir sutarta, kad pirmiausia bus organizuojamas susitikimas su savivaldybės atstovais, socialinio būsto bei būsto gyventojais dėl darbų fronto perdavimo galimybės, grafikas bus tikslinamas po susitikimo su gyventojais (3 t., b. l. 28–29).

35.       Trečiojo asmens atstovas 2023 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovui nurodė, kad reikalingas tikslus grafikas, kad organizuoti susitikimus objektuose tiek su gyventojais, tiek su savivaldybės ir socialinių paslaugų atstovu; planuojama per dieną apie 3 susitikimus (3 t., b. l. 27).

36.       Trečiojo asmens atstovas 2023 m. lapkričio 21 d. vėlesniu elektroniniu laišku ieškovės atstovui nurodė, kad buvo prašyta ir raštu, elektroniniu paštu 2023 m. lapkričio 8 d. išsiųsta, ir kalbėta, kad pirmiausia ieškovė pateiks patikslintą grafiką. Paskui bendravimas visiškai nutrūko. Toks grafikas netinka, nes visi atliekami darbai objekte vienu metu ir prasideda, ir baigiasi. Taip pat buvo skambinta telefonu ieškovės atstovui keletą kartų, kad suderinti laiką susitikimui objekte su savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovu, bet niekas neatsiliepė ir neperskambino (3 t., b. l. 27)

37.       Trečiojo asmens atstovas 2023 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, kad grafiką gavo, derina dėl apsilankymo objektuose ir informuos (5 t., b. l. 52).

38.       Ieškovės atstovas 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu informavo trečiojo asmens atstovą, kad suderino darbų atlikimo pradžią su objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenančiu asmeniu (3 t., b. l. 30).

39.       Iš 2024 m. kovo 12 d. ieškovės atstovo elektroninio laiško trečiojo asmens atstovui, kuriame ieškovė pateikė patikslintą darbų atlikimo grafiką, matyti, kad ieškovė derino darbų atlikimą su visų Sutarčių objektų gyventojais (3 t., b. l. 34).

40.       2024 m. vasario 7 d. VVK raštu Nr. 2024-SD-064 (3 t., b. l. 31–33) pranešė, kad ieškovė iki šiol nėra atsakovei pateikusi Sutarčių 7.2.9 punktuose nurodytų vadovų paskyrimo įsakymų ir jų turimų atestatų kopijų. Ieškovė taip pat nereaguoja ir neatsako į VVK atstovo raginimus tiek el. paštu, tiek telefonu. Kartu VVK paragino ieškovę: nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašto išsiuntimo dienos, pateikti atsakovei bei VVK išsamų planuojamų atlikti pagal visas Sutartis Darbų įvykdymo ir pridavimo, vėlavimo atsilikimo valdymo planą; pateikti Sutarčių 7.2.9 punktuose nurodytų vadovų paskyrimo įsakymų ir jų turimų atestatų kopijas; pateikti įrangos (keltuvų), durų, langų užsakymo ir pristatymo į Sutartyse nurodytus objektus tiekėjo patvirtintus dokumentus su gamybos ir pristatymo terminais; nurodyti visas objektyvias aplinkybes ir priežastis bei pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių aplinkybių egzistavimą, kodėl yra toks didelis darbų vykdymo atsilikimas nuo Darbų grafiko. 

41.       Be to, VVK 2024 m. vasario 7 d. rašte pareikalavo nedelsiant neatlygintinai taikyti priemones, užtikrinančias darbų atlikimo spartos padidinimą, ir informavo, kad, neįvykdžius visų aukščiau nurodytų reikalavimų, VVK stabdo nepradėtų darbų pradėjimą ir jų vykdymą objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ieškovė į nurodytą VVK raštą nereagavo, neatsakė.

42.       Ieškovė 2024 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku pateikė patikslintą Darbų atlikimo grafiką (3 t., b. l. 34).

43.       2024 m. balandžio 3 d. VVK atstovas elektroniniu laišku ieškovės atstovui nurodė, kad laiške paminėtuose objektuose, tame tarpe (duomenys neskelbtini), ieškovė negali pradėti darbų, kol nebus užbaigti ir priduoti visi pradėti darbai kituose objektuose. VVK atstovas taip pat nurodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. nė vienas pradėtas objektas nėra visiškai baigtas ir perduotas atsakovei (1 t., b. l. 467).

44.       VVK atstovė 2024 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad per darbų atlikimo terminą ieškovė neatliko Sutartyse numatytų darbų, todėl yra inicijuojamas Sutarčių nutraukimas (1 t., b. l. 468).

45.       2024 m. balandžio 10 d. atsakovė pranešimu apie vienašališką statybos rangos sutarčių nutraukimą informavo, kad, vadovaudamasi rangos sutarčių 17.5.1 punktu, praneša rangovei (ieškovei), kad, suėjus 20 dienų terminui nuo išsiuntimo dienos, atitinkama rangos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl esminių jos pažeidimų (3 t., b. l. 41–47).

46.       Ieškovė 2024 m. balandžio 22 d. atsakymu į pranešimą dėl sutarčių nutraukimo informavo, kad su juo nesutinka ir prašo leisti vykdyti Sutartis (1 t., b. l. 460–466). 2024 m. balandžio 29 d. raštu atsakovei paprašius ieškovės pagrįsti savo nesutikimą su Sutarčių nutraukimu, ieškovė 2024 m. gegužės 6 d. raštu pateikė dokumentus, kurie, jos nuomone, patvirtina jos ankstesniuose raštuose nurodytus teiginius, kad ieškovė negalėjo atlikti darbų ne dėl jos kaltės (1 t., b. l. 471–473).

47.       2024 m. gegužės 22 d. vyko darbų apžiūra. Dėl kiekvieno objekto 2024 m. gegužės 22 d. buvo surašyti būsto pritaikymo darbų priėmimo–perdavimo aktai, kuriuose, be kita ko, užfiksuota, kad ne visi Sutartyse nurodyti darbai atlikti.

48.       2024 m. gegužės 22 d. būsto pritaikymo darbų perdavimo–priėmimo aktuose užfiksuota: 1) darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 48–50), nustatyta, kad: rangovė nepateikė visų reikalingų dokumentų; nepilnai užpildytas statybos darbų žurnalas; rangovė neatliko visų darbų, t. y. neįrengtas lauko pandusas. Taip pat nustatyti atliktų darbų defektai: tarp automobilių aikštelės ir šaligatvio bortų užtaisyti asfaltą; nekokybiškai atlikti lauko dangų įrengimo darbai; kliba balkono išlyginamoji danga; nėra apdailos juostų; 2) darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 59–61), nustatyta, kad rangovė nepateikė visų reikalingų dokumentų, tarp jų ir statybos darbų žurnalo. Be to, rangovė neatliko visų darbų: nepritaikytas balkonas žmonėms su negalia (nėra balkono grindų pakėlimo); balkono durų slenkstis nepritaikytas žmonėms su negalia (esamas pandusas yra vienpusis ir neatlieka savo funkcijos); neatlikta balkono durų, langų apdaila; neįrengtas lauko pandusas ir kt.; 3) darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 85–87), nustatyta, kad: rangovė nepateikė visų reikalingų dokumentų, tarp jų ir statybos darbų žurnalo, lubinio keltuvo paso ir priėmimo-perdavimo akto. Taip pat nustatyta, kad rangovė neatliko visų darbų: neatlikti lauko dangų ardymo, įrengimo darbai; neįrengtas lauko pandusas; 4) darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 97–99), nustatyta, kad rangovė nepateikė visų reikalingų dokumentų, tarp jų ir statybos darbų žurnalo. Taip pat nustatyta, kad rangovė neatliko visų darbų: balkono ardymo darbų; balkono lango su balkono durimis montavimo darbų; balkono remonto, apdailos darbų; lauko dangų ardymo, įrengimo darbų; neįrengtas lauko pandusas. 2024 m. birželio 27 d. būsto pritaikymo darbų perdavimo–priėmimo akte užfiksuota, kad darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 76–78), neatlikti vonios patalpų remonto apdailos darbai, neužbaigti elektros įrengimo darbai, nesumontuoti vonios prietaisai, neįrengtos vidaus patalpų durys, nesumontuoti lubiniai keltuvai, neįrengtas lauko pandusas.

49.       Sutartis su UAB „Eurogama“ dėl keltuvų ir kėlimo sistemos, taip pat jų atvežimo, montavimo, paleidimo-derinimo darbų ieškovės sudaryta 2024 m. vasario 14 d., sutartyje numatyta įrangą pristatyti ir sumontuoti per 12 savaičių nuo pasirašymo (1 t., b. l. 479–481). Sutartis su UAB „Metauras“ dėl pandusų gamybos ieškovės sudaryta 2023 m. gruodžio 22 d., joje numatyta įrangą pristatyti iki 2024 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 482–485).

50.       Atsakovė 2024 m. gegužės 28 d. raštu informavo ieškovę, kad, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į 2024 m. gegužės 22 d. atliktų Darbų apžiūrą objektuose, dėl darbų pagal Sutarčių objektus vykdymo arba nutraukimo bus sprendžiama atskirai, o apie priimtą sprendimą ieškovė bus informuota raštu (1 t., b. l. 503–507).

51.       Atsakovė 2024 m. birželio 12 d. pranešimais informavo ieškovę, kad, įvertinus Sutarčių dėl darbų objektuose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 427–429), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 430–432), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 433–435), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 436–438), vykdymo aplinkybes, atsižvelgdama į 2024 m. gegužės 22 d. darbų perdavimo–priėmimo aktuose nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasi Sutarčių 17.5.1 punktu, atsakovė praneša ieškovei, kad, suėjus 20 kalendorinių dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos, Sutartys bus laikomos vienašališkai nutrauktos dėl esminių jų pažeidimų. Atitinkamai 2024 m. liepos 4 d. – 2024  m. liepos 5 d. pranešimais atsakovė pranešė ieškovei, kad, suėjus nurodytam 20 dienų terminui, Sutartys adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 443–445), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 446–448), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 449–451), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 452–454), yra vienašališkai nutraukiamos dėl esminių šių Sutarčių pažeidimų.

52.       Atsakovė 2024 m. liepos 8 d. pranešimu (1 t., b. l. 439–441) nurodė, kad, įvertinus sutarties adresu (duomenys neskelbtini), vykdymo aplinkybes, atsižvelgiant į 2024 m. birželio 27 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nustatytas aplinkybes, ir, vadovaudamasi Sutarties 17.5.1 punktu, atsakovė praneša ieškovei, kad, suėjus 20 kalendorinių dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos, Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl esminių Sutarties pažeidimų. Atitinkamai 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu (1 t., b. l. 529–533) atsakovė informavo, kad rangos sutartis objekte (duomenys neskelbtini), yra vienašališkai nutraukta dėl esminių šios sutarties pažeidimų.

53.       Atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartis, ieškovė ginčija jų nutraukimo teisėtumą, pagrįstumą bei prašo priteisti dėl to patirtus nuostolius (negautas pajamas). Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su netinkamu aplinkybių, lėmusių Sutarčių nutraukimą, vertinimu, nuostolių (negautų pajamų) (ne)priteisimu bei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumu. Taigi, atsižvelgdama į ginčo dalyką, taip pat apeliaciniame skunde keliamus ginčo išsprendimui reikšmingus klausimus, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl aplinkybių, lėmusių vienašalį Sutarčių nutraukimą, vertinimo (ne)tinkamumo

54.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

55.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbų atlikimo terminai pagal Sutartis suėjo: objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 7 d.; objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 7 d.; objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), – 2024 m. kovo 8 d.; objekte esančiame (duomenys neskelbtini), – 2024 m. kovo 9 d.; objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), – 2024 m. kovo 17 d. Teismas konstatavo, kad nei šalių 2023 m. lapkričio 21 d. sudarytame patikslintame darbų grafike, nei Sutartyse numatytais terminais ieškovė visų pagal Sutartis nustatytų darbų neatliko. Ginčo dėl to, kad ieškovė pažeidė Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tarp šalių nekilo.

56.       Apeliantės vertinimu, ji nepraleido darbų pagal Sutartis atlikimo terminų, nes, atsakovei pažeidus pareigą perduoti objektus per 10 dienų po Sutarčių sudarymo, terminas darbų atlikimui turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai objektai buvo faktiškai perduoti ieškovei darbų atlikimui ir gyventojams sudarius galimybes pradėti darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti dėl toliau nurodomų motyvų.

57.       Pirma, Rangos sutarčių 6.2.3 punkte šalys susitarė, kad „ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos arba per 10 (dešimt) dienų nuo Rangovo raštiško prašymo perduoti Statybvietę dienos, jei Rangovas pageidauja Statybvietę perimti vėliau nei per 10 (dešimt) dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos ir Užsakovas tam pritaria, perduoti Rangovui Statybvietę ir jos valdymo teisę. Rangovo raštiškas prašymas perduoti Statybvietę vėliau turi būti motyvuotas, jame nurodant priežastis, dėl kurių Rangovas neturi galimybės perimti Statybvietės per 10 (dešimt) dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Statybvietė yra perduodama Šalims pasirašant Statybvietės perdavimo–priėmimo aktą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nustatyta tvarka“. Sutarčių 3.1.7 punkte nustatyta, kad Darbų atlikimo terminai nustatyti kiekvienai iš šalių įvertinus visas joms svarbias aplinkybes ir rizikas, ir kad jų laikymasis yra esminė Sutarčių sąlyga.

58.       Viena vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas statybvietės perdavimo–priėmimo aktas. Kita vertus, byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo 2023 m. spalio 27 d. ieškovei pranešė, jog ji gali pradėti rangos darbus Sutartyse nurodytuose objektuose, prieš tai suderinusi su atsakove Darbų šiuose objektuose atlikimo terminus ir vykdymo grafikus, kuriuos ieškovė turi pateikti VVK per 3 darbo dienas (žr. šios nutarties 30 punktą). Taigi, pastaruoju raštu apeliantė buvo informuota apie statybviečių pagal Sutartis perdavimą ir kad gali pradėti rangos darbus, prieš tai suderinusi darbų atlikimo terminus ir jų vykdymo grafikus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantė, nesant pasirašytam statybvietės perdavimo–priėmimo aktui, buvo pradėjusi vykdyti statybos darbus, bei nesant byloje duomenų apie ieškovės reikštas pretenzijas dėl statybvietės perdavimo–priėmimo akto nepasirašymo, papildomai įrodo, jog ji neabejotinai suprato, kad statybvietės jai perduotos ir ji turi teisę vykdyti darbus. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad statybvietės perdavimo–priėmimo akto nepasirašymas buvo objektyvia kliūtimi laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis).

59.       Antra, apeliantės teiginiai, kad darbų atlikimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kai buvo faktiškai perduoti objektai darbų atlikimui ir gyventojams sudarius galimybes pradėti darbus, neturi objektyvaus pagrindimo. Priešingai, Sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad darbų atlikimo terminas yra ne daugiau kaip 150 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (Sutarčių 4.1 punktas), tame tarpe 120 kalendorinių dienų darbų atlikimui bei 30 dienų statybos užbaigimo procedūrų atlikimui, įskaitant būsto pritaikymo neįgaliajam darbų užbaigimo akto pasirašymo terminą (Sutarčių 4.1.1 ir 4.1.2 punktai). Taigi, apeliantei neabejotinai buvo aišku, jog darbai turi būti atlikti per konkretų sutartyje numatytą terminą, todėl jai teko pareiga organizuoti darbus taip, kad laiku būtų įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, o jų negalint įvykdyti, apie susidariusias kliūtis nedelsiant informuoti atsakovę ir (ar) trečiąjį asmenį. 

60.       Sutarčių 7.2.24 punktas numato, kad ieškovė apie susidariusias kliūtis, vykdant Sutartis, turi rašytu informuoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta. Apeliantės aiškinimas, kad Sutarčių 7.2.24 punkto nuostata galima remtis tik tuomet, kai atsakovė nežino apie bet kokio pobūdžio kliūtis, neatitinka aptariamos Sutarties nuostatos turinio, kadangi jame nėra numatyta apeliantės įvardijama išimtis.

61.       Be to, byloje esantys duomenys įrodo, kad būtent ieškovė derino sąlygas su butų gyventojais dėl darbų atlikimo: ieškovės atstovas 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu informavo, kad suderino darbų atlikimo pradžią su bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenančiu asmeniu (3 t., b. l. 30); 2024 m. kovo 12 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovė pateikė patikslintą darbų atlikimo grafiką, taip pat įrodo, kad ieškovė derino darbų atlikimą su visų Sutarčių objektų gyventojais (3 t., b. l. 34).

62.       Apeliantės papildomai pateikti duomenys: 2023 m. lapkričio 20 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovės atstovas nurodė, kad po grafiko pateikimo telefonu kalbėta ir sutarta, kad pirmiausia bus organizuojamas susitikimas su savivaldybės atstovais, socialinio būsto bei būsto gyventojais dėl darbų fronto perdavimo galimybės, grafikas bus tikslinamas po susitikimo su gyventojais (3 t., b. l. 28–29); trečiojo asmens atstovo 2023 m. lapkričio 21 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad reikalingas tikslus grafikas, kad organizuoti susitikimus tiesiogiai su gyventojais, tiek su savivaldybės ir socialinių paslaugų atstovu, planuojama per dieną apie 3 susitikimus (3 t., b. l. 27); trečiojo asmens atstovo 2023 m. lapkričio 21 d. laiškas, kuriame patvirtinamas grafiko gavimas bei pasisakoma dėl apsilankymo objektuose derinimo (5 t., b. l. 52), nepaneigia apeliantės pareigos įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus per Sutartyse numatytą terminą bei nesudaro pagrindo jį skaičiuoti nuo apeliantės nurodomų aplinkybių pradžios, priešingai, aptartos aplinkybės įrodo atsakovės ir (ar) trečiojo asmens bendradarbiavimą, siekiant ieškovei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o duomenų, kad būtent atsakovė ir (ar) trečiasis asmuo Sutartimis būtų prisiėmę įsipareigojimą organizuoti susitikimus su gyventojais, apeliantė nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovei ar trečiajam asmeniui dėl Sutarčių 6.2.3 punkto netinkamo vykdymo – statybviečių pagal Sutartis neperdavimo ar pareigos, suderinti su gyventojais darbų pradžią, nevykdymo.

63.       Taigi, ieškovė neabejotinai suprato, kad ji yra įsipareigojusi per Sutartyse numatytą terminą organizuoti darbus taip, kad jie būtų tinkamai įvykdyti, nepažeidžiant juose numatytų terminų, juolab kad jie nebuvo įvykdyti ir per pačios ieškovės darbų grafike nurodytus terminus, nors ji, prisiimdama įsipareigojimus, turėjo įsivertinti sutarčių objektą ir galimas rizikas (Sutarčių 3.1.7 punktas) (žr. šios nutarties 57 punktą).

64.       Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutartis, nepasisakė dėl jų atskirai, o vertino bendrai, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai pasisakė dėl kiekvienos ginčo sutarties vykdymo ir nutraukimo, t. y. spręsta dėl kiekvienos sutarties įvykdymo termino pagal Sutarčių 17.5.1 punktus (Sprendimo 12 punktas), dėl darbų atlikimo terminų pagal patikslintą 2024 m. kovo 12 d. grafiką (Sprendimo 31 punktas), įvertinta, ar pagrįstai konstatuotas kiekvienos Sutarties įvykdymo termino pažeidimas, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas neatliktų darbų apimtis kiekviename objekte (Sprendimo 38, 39 punktai), ar pagrįstai tuo pagrindu nutrauktos Sutartys. Atsižvelgiant į tai, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

65.       Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, lėmusias vienašalį Sutarčių nutraukimą, bei pagrįstai darbų pagal Sutartis atlikimo terminą skaičiavo nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovė praleido Sutartyse nustatytus rangos darbų atlikimo terminus.

Dėl pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartis (ne)buvimo

66.       Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217

67.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

68.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs – jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį arba kad šis pažeidimas objektyviai atitiktų esminio pažeidimo kriterijus. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-1120/2023). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

69.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).

70.       Nagrinėjamu atveju Sutartis ieškovė vienašališkai nutraukė Sutarčių 17.5.1 punkto pagrindu, kuris numato, kad užsakovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti šią Sutartį, apie tai įspėjusi rangovę raštu prieš ne trumpesnį negu 20 (dvidešimt) dienų terminą dėl nurodytų esminių Sutarties pažeidimų, tame tarpe ir dėl Sutarties 17.5.1 punkte nustatyto pažeidimo, t. y., jei rangovė ilgiau nei 30 (trisdešimt) dienų vėluoja atlikti darbus (ir) arba nepradeda laiku vykdyti darbų, ir (arba) kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ir (arba) tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma ir rangovas nepateikia motyvuotų paaiškinimų dėl darbų vykdymo termino. Sutarčių 3.1.7 punkte nustatyta, kad darbų atlikimo terminai nustatyti kiekvienai iš šalių įvertinus visas joms svarbias aplinkybes ir rizikas, ir kad darbų atlikimo termino laikymasis yra esminė Sutarčių sąlyga. 

71.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės atliktas vienašalis Sutarčių nutraukimas yra teisėtas, proporcingas dėl toliau nurodomų motyvų.

72.       Pirma, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Sutartys dėl darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytos 2023 m. spalio 10 d., todėl darbų atlikimo pagal šias Sutartis termino pabaiga, skaičiuojant 150 dienų nuo 2023 m. spalio 10 d., buvo 2024 m. kovo 7 d. Sutartis dėl darbų (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2023 m. spalio 11 d., todėl darbų atlikimo termino pabaiga, skaičiuojant 150 dienų nuo 2023 m. spalio 11 d., buvo 2024 m. kovo 8 d. Sutartis dėl darbų (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2023 m. spalio 12 d., todėl darbų atlikimo termino pabaiga, skaičiuojant 150 dienų nuo 2023 m. spalio 12 d., buvo 2024 m. kovo 9 d. Sutartis dėl darbų (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2023 m. spalio 20 d., todėl darbų atlikimo termino pabaiga, skaičiuojant 150 dienų nuo 2023 m. spalio 20 d., buvo 2024 m. kovo 17 d. 2024 m. balandžio 10 d. ieškovė pirmą kartą informuota apie vienašališką Sutarčių nutraukimą dėl esminio pažeidimo, kadangi ieškovė nurodytuose objektuose vėlavo atlikti darbus (1 t., b. l. 522-527). Po 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. liepos 8 d. pranešimų išsiuntimo ieškovė ilgiau nei 30 dienų vėlavo atlikti darbus pagal visas Sutartis (3 t., b. l. 48–50, 59–61; 85–87; 97–99; 76–78; 1 t., b. l. 427–429, 430–432, 436–438, 443–441). Ieškovė nei Sutarties vykdymo metu, nei iškilus ginčui, nenurodė objektyvių priežasčių, trukdžiusių darbus atlikti laiku. Apeliantė iš esmės neginčijo vėlavimo įvykdyti darbus fakto, tarp šalių išsiskyrė tik aplinkybių, lėmusių vėlavimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, vertinimas dėl kurio pasisakyta šios nutarties 54–60 punktuose. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes Sutarčių 17.5.1 punkto kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis joje numatytu pagrindu.

73.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindą nutraukti Sutartis dėl esminio jų pažeidimo, nes, jos įsitikinimu, nebuvo atsižvelgta į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Viena vertus, šalims susitarus dėl vienašalio sutarties nutraukimo (Sutarčių 17.5.1 punktas) (žr. šios nutarties 66–69 punktus), atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartis vienašališkai juose numatytu pagrindu, o teismas neturėjo pareigos vertinant jų nutraukimą CK 6.217 straipsnio 2 dalies kontekste. Kita vertus, net ir laikantis pozicijos, kad Sutarčių nutraukimas turi būti vertinamas kartu su CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, byloje nustatytos aplinkybės pagrindžią jų nutraukimo pagrįstumą.

74.       Minėta (žr. šios nutarties 70 punktą), Sutarčių 3.1.7 punkte nustatyta, kad Darbų atlikimo termino laikymasis yra esminė Sutarčių sąlyga. Sutarčių įvykdymo termino svarbą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pagal Sutartis turėjo būti atlikti darbai, susiję su būsto pritaikymu asmenims turintiems judėjimo negalią. Ieškovė Sutartyse nurodytais terminais laiku neįvykdė Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovė negavo to, ko tikėjosi gauti, sudarydama ginčo Sutartis (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1  punktas), o Sutartyse aptartos sąlygos dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų atsakovei turėjo esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Sutarčių 3.1.7 punktas).

75.       Sutarčių termino pažeidimas suteikė atsakovei pagrindą nesitikėti, kad Sutartys bus tinkamai įvykdytos ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 22 d. ir 2024 m. birželio 27 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktuose (3 t., b. l. 48–50, 59–61, 85–87, 97–99, 76–78) užfiksuota, kad ieškovė nėra perdavusi visų dokumentų, ne visi darbai yra atlikti arba jie atlikti nekokybiškai. Ieškovė du kartus tikslino darbų atlikimo grafikus, tačiau ir per juose nustatytus patikslintus terminus Sutarčių neįvykdė, nors ji pati nurodė darbų įvykdymo terminus. Pagal pačios ieškovės patikslintame grafike numatytą darbų trukmę ieškovė turėjo spėti atlikti darbus per Sutartimis numatytą terminą, skaičiuojant nuo faktinės darbų pradžios, tačiau prisiimtų įsipareigojimų taip pat neįvykdė: 1) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbų pradžia – 2024 m. sausio 8 d.; pagal pateiktą Patikslintą grafiką, ieškovė darbus turėjo pradėti 2024 m. sausio 1 d. ir jie turėjo tęstis 46 d. Todėl, darbus pradėjus 2024 m. sausio 8 d., jie turėjo būti baigti 2024 m. vasario 23 d. Apeliantės argumentai, kad dalies darbų ji negalėjo atlikti, kol nesibaigs šildymo sezonas, atmestini kaip nepagrįsti. Sutartis sudaryta 2023 m. spalio 10 d., darbai turėjo tęstis ne daugiau kaip 150 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, todėl ieškovei neabejotinai buvo žinoma, jog darbus reikės atlikti ir juos pabaigti šildymo sezono metu; 2) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą Patikslintą grafiką ieškovė darbus turėjo pradėti 2023 m. gruodžio 18 d. ir jie turėjo tęstis 60 d., darbai pradėti 2024 m. kovo 14 d. Ieškovė neinformavo atsakovės ar VVK apie aplinkybes, trukdžiusias darbus pradėti pagal pateiktą patikslintą grafiką (Sutarties 7.2.24 punktas); 3) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbai pardėti 2024 m. sausio 15 d., todėl jie turėjo būti baigti 2024 m. vasario 10 d., tačiau paskutinį įrašą darbų žurnale ieškovė atliko 2024 m. sausio 23 d. ir tik 2024 m. balandžio 4 d. (praėjus beveik 3 mėn. nuo darbų pradžios) pranešė dėl sienų ir lubų konstrukcijų trūkumų; 4) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo pradžia numatyta 2024 m. kovo 4 d., tačiau darbus pradėjo vykdyti vėluodama daugiau nei 40 dienų, neinformuodama atsakovės ar VVK apie aplinkybes, trukdančias darbus pradėti pagal pateiktą patikslintą grafiką; 5) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo numatyta darbų atlikimo pradžia – 2024 m. vasario 6 d., tačiau darbus pradėjo vėluodama 15 d., tačiau nenurodo objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku atlikti darbus.

76.       Taigi, aptartų aplinkybių (žr. šios nutarties 75 punktą) visuma įrodo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ar trečiuoju asmeniu ir jų neinformavo (arba informuodavo nesavalaikiai) apie iškilusias kliūtis tinkamam Sutarčių vykdymui, nereagavo, neatsakė į trečiojo asmens 2024 m. vasario 7 d. raštą dėl darbų vėlavimo, nors termino laikymasis abiejų Sutarties šalių aiškiai pripažintas esmine sąlyga. Atsakovė dėjo pastangas, kad Sutartys būtų vykdomos, nesiimdama iškart griežčiausių priemonių, o sudarydama galimybes ieškovei taisyti trūkumus ir atlikti darbus, tačiau ir po darbų atlikimo termino praleidimo nebuvo aišku, kada ieškovė įvykdys sutartinius įsipareigojimus, ne visi darbai buvo atlikti, o tie, kurie buvo atlikti, turėjo trūkumų, tai sudarė atsakovei pakankamą pagrindą nesitikėti, jog ieškovė sugebės užbaigti darbus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbų atlikimo terminai buvo praleisti dėl ieškovės nerūpestingumo, neatidumo, o ne dėl atsakovės veiksmų (neveikimo). Nors ieškovė nurodo, kad teismas nenustatė, jog ieškovė veikė tyčia ar dėl didelio neatsargumo, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pagrįstumo, juolab kad Sutartys nutrauktos jose numatytu pagrindu (žr. šios nutarties 73 punktą).

77.       Antra, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad sprendimas nutraukti Sutartis neproporcingas, prieštarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams ir yra negaliojantis pagal CK 1.80 straipsnį.

78.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Sutartys buvo nutrauktos atsakovei įgyvendinant Sutarčių 17.5.1 punkte įtvirtintą jos teisę ir nustačius Sutarčių pažeidimus, kuriuos šalys iš anksto pripažino esminiais. Atsakovė, tinkamai įgyvendindama Sutarčių 17.5 punktą, 2024 m. birželio 12 d. bei 2024 m. liepos 8 d. raštais pranešė apie vienašališką Sutarčių nutraukimą suėjus 20 dienų terminui. Ieškovės abstraktūs teiginiai dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieštaravimo viešųjų pirkimų principams (skaidrumo, lygiateisiškumo) nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei teisiniais argumentais, todėl teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog Sutarčių nutraukimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

79.       Apeliantės nurodomi argumentai dėl jos įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, jos apribotą galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juolab kad tiekėjo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes toks tiekėjas turi teisę pateikti paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos ir kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-370/2024).

80.       Apibendrinant paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės atliktas vienašalis sutarčių nutraukimas yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas jos teisių gynimo būdas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) (ne)priteisimo

81.       Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių (negautų pajamų) (ne)priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą, nes atsakovė Sutartis nutraukė pagrįstai ir teisėtai, be to, ieškovė nepagrindė negautų pajamų realumo, nuostolių dydžio.

82.       Apeliantės įsitikinimu, ji pagrindė negautų pajamų realumą: Sutartyse buvo sutarta darbų kaina, remiantis kuria ieškovė ir skaičiavo nuostolius; jų ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jei būtų leista baigti darbus, o negavo todėl, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartis. Be to, apeliantės nuomone, ji negautas pajamas skaičiavo tinkamai, remdamasi 2022 m. sausio 3 d. UAB „VG statyba“ direktoriaus įsakymu Nr. 22/01-01, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant kainas ir teikiant pasiūlymus viešiesiems pirkimams, kuriuos organizuoja valstybės ar savivaldybės institucijos, turi būti paskaičiuota ne mažesnė nei 10 proc. įmonės pelno marža. Konkrečiu atveju taip ir buvo skaičiuota, kad darbų atlikimo sąnaudos – 90 proc. kainos, o likę 10 procentų bus įmonės pajamos. Be to, apeliantės vertinimu, teismas neįvertino to, kad ieškovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė pandusą, kurio vertė 4 000 Eur, o atsakovei už jį nesumokėjus, ieškovė patyrė 4 000 Eur žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

83.       Sutarties neteisėto nutraukimo atveju kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žala gali būti laikomos ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

84.       Taikant atsakomybę bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, ieškovui tenka procesinė našta įrodyti tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (nuostolių) (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020). 

85.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustačius, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma. Be to, ieškovė nepagrindė negautų pajamų realumo ir jų dydžio. Pats UAB „VG statyba“ direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 22/01-01 priėmimas savaime neįrodo patirtų nuostolių realumo, kadangi byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad būtent vykdytoms Sutartims buvo paskaičiuota 10 proc. pelno marža.

86.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ji turi teisę į 4 000 Eur nuostolių atlyginimą už (duomenys neskelbtini) įrengtą pandusą. Bylos duomenimis nustatyta, kad lauko pandusas sumontuotas jau po vienašališko Sutarties nutraukimo, neinformavus užsakovės (3 t., b. l. 63–64). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad lauko pandusas nekokybiškas, netinkamas naudoti, neatitinka projekto. Panduso grotelės sumontuotos ne pagal projektą ir neatitinka keliamų reikalavimų. Sutarties bendrojoje techninėje specifikacijoje numatyta, kad panduso presuotų akučių dydis turi būti 33 x 11 mm. Tačiau faktiškai panduso grotelės buvo ne presuotos, o suvirintos ir jos akučių dydis ne 33 x 11 mm, o 33 x 33 mm: nesaugus, netinkamas eksploatacijai. Ieškovė nei su atsakove, nei su VVK nederino tokio tipo grotelių (ne pagal projektą) sumontavimo. Lauko panduso tarpas tarp turėklų ir apsauginių bortelių taip pat neatitinka reikalavimų. Sutarties bendrojoje techninėje specifikacijoje numatyta, kad pritaikyto panduso plotis – 1 200 mm, matuojant atstumą tarp turėklų ir tarp apsauginių bortelių. Faktiškai užfiksuotas ilgis tarp turėklų ir apsauginių bortelių yra nuo 1 020 mm iki 1 040 mm. Lauko pandusas yra pagamintas ir sumontuotas per ilgas (4 t., b. l. 118–120). Taigi, ieškovė, po Sutarties nutraukimo, nesuderinusi su užsakove, atliko darbus savo rizika, todėl turėtų prisiimti dėl to kilusias pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti 4 000 Eur nuostolių atlyginimą. Byloje padarius išvadą, kad ieškovė darbus atliko savo rizika, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl argumentų, susijusių su darbų trūkumu šalinimu, kadangi jie nelemtų bylos išnagrinėjimo rezultato.

87.       Taigi, apibendrindama aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą, nes atsakovė Sutartis nutraukė pagrįstai ir teisėtai, be to, ieškovė nepagrindė negautų pajamų realumo, dydžio. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu būtų galima reikalauti nuostolių atlyginimo.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

88.       Byloje kilo ginčas dėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistų 10 481,63 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Ieškovės įsitikinimu, priteistos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neatitinka proporcingumo ir protingumo reikalavimų. Be to, ieškovės vertinimu, teismas, net ir padaręs prielaidą, kad visos išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos, turėjo priteisti tik 8 662,50 Eur, o nuo šios sumos priskaičiuoto 1 819,13 Eur PVM priteisti neturėjo, nes trečiasis asmuo turi teisę susigražinti PVM iš valstybės. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už parengtus prašymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

89.       Pirma, kasacinio teismo praktika dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą yra išplėtota ir nuosekli, joje pažymima, kad sprendžiant dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi sumą paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra išaiškinta, kad mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (žr. šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį). Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

90.       Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstumo aspektu turi būti vertinamas neskaičiuojant į jį įtraukto PVM (1 819,13 Eur), todėl remiantis nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

91.       Antra, teisėjų kolegija nesutiktina su ieškove, kad trečiajam asmeniui priteistos išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas neatitinka proporcingumo ir protingumo reikalavimų. 

92.       Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

93.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

94.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

95.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 10 481,63 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas bei 2025 m. balandžio 27 d. prašyme jas detalizavo (atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas juose, procesinių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylinėjimosi išlaidų, termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimas), pateikė apskaičiavimo pagrindimą bei galimus priteisti maksimalius atlygintus išlaidų dydžius už suteiktas teisines paslaugas (DOK-13103). Teisėjų kolegija, įvertinusi prašyme nurodytus dydžius, jų pagrįstumą, neturi pagrindo daryti išvadą, jog jos viršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ar 8.19 papunkčių pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Be to, teisėjų kolegija įvertinusi minėtų trečiojo asmens parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos, neproporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms.

96.       Taigi, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatas, todėl ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

97.       Apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

99.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).

100.       Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 235 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiasis asmuo pateikė 2025 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (DOK-3314). Nurodė, kad sąskaita už teisines paslaugas dar nėra apmokėta, sąskaitos apmokėjimo terminas nesuėjęs, tačiau pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį mokėjimas bus įvykdytas iki sąskaitoje nurodytos datos.

101.       Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

102.       Be to, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Pažymėtina, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

103.       Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, priimama III ketvirtį (2025 m. rugpjūčio mėnesį), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 337,70 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 039,01 Eur (2 337,70 Eur x 1,3).

104.       Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens prašoma priteisti 4 235 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistą dydį, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 039,01 Eur (2 337,70 Eur x 1,3). Be to, atsižvelgiant į prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas procesinį pobūdį, jo turinį, advokato darbo laiko sąnaudas, į tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiama maksimali rekomenduojama suma, taip pat pirmosios instancijos teisme priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėjų kolegija nutaria nepriteisti 121 Eur išlaidų už atskiro procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ (juridinio asmens kodas 120750163) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VG statyba“ (juridinio asmens kodas 300867894) 3 039,01 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus ir 01 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                Rūta Latvelė

                                                                        Žilvinas Terebeiza