Civilinė byla Nr. 3K-3-341/2006                                            Procesinio sprendimo kategorija

                              78.2.1 (S)

           

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

 

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas E. M., kreipdamasis į teismą, nurodė, kad su atsakove susituokė 1989 m. vasario 11 d., santuokos metu 1989 m. liepos 10 d. gimė duktė G., 1990 m. rugsėjo 26 d. - sūnus V. Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 29 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 1 punktą abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir jiems išlaikyti iš ieškovo priteista po 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Ieškovas taip pat nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo materialinė padėtis, nuo 2004 m. liepos mėnesio jis teikia išlaikymą savo tėvams kas mėnesį po 500 Lt, nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio Klaipėdos miesto savivaldybei moka gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį po 140 Lt kas mėnesį, be to, šių patalpų remonto išlaidos jam sudarė 56 000 Lt, tuo tarpu atsakovės materialinė padėtis žymiai pagerėjo, nes jai ne tik atiteko visas santuokoje įgytas turtas, kurio vertė padidėjo, bet pagal sutartis atsakovei dar turi atitekti 142 000 Lt piniginė kompensacija. Ieškovas pažymėjo, kad jis 2004 m. rugsėjo 29 d. sudarė santuoką su J. M., kuri studijuoja Vilniaus universitete, už mokslą moka 3250 Lt per metus, turi išlaidų kelionei į Vilnių, dėl kurių ieškovas kas mėnesį išleidžia daugiau nei 300 Lt. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo pajamos po išlaikymo sumažėjo daugiau nei du kartus, t. y. iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turi būti nustatytas proporcingumas tarp vaikų poreikių ir tėvų materialinės padėties. Ieškovas teigė, kad kaip vaikų tėvas turi teisę gauti informaciją, kur ir kokiu būdu yra išleidžiami pinigai, skirti vaikams išlaikyti. Ieškovas teismo prašė sumažinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 29 d. sprendimu priteistą išlaikymo vaikams dydį iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2005 m. vasario 1 d. iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės ir įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ataskaitą apie tai, kur yra išleidžiamos vaikų išlaikymui skirtos lėšos.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

            Plungės rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad šalių gaunamos pajamos nepasikeitė, pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovei atiteko beveik visas šalių santuokoje įgytas turtas su prievolėmis išmokėti kreditą bankui, tai negali būti aplinkybė, patvirtinanti atsakovės padėties pagerėjimą ir būti pagrindas sumažinti išlaikymą vaikams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas butą nuomojosi dar iki santuokos nutraukimo, laikė, jog nuomos mokesčio mokėjimas bei šio buto remonto išlaidos negali būti pagrindas mažinti išlaikymą vaikams. Teismas pažymėjo, kad ieškovo sutuoktinės išlaidos dėl mokslo nėra ta aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti išlaikymą ieškovo vaikams, nes ieškovo sutuoktinė studijavo dar prieš išsiskiriant šalims, be to, ji yra dirbanti, gaunanti darbo užmokestį. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis po Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 29 d. sprendimo priėmimo. Teismas taip pat laikė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė jo teikiamą išlaikymą vaikams naudoja ne pagal paskirtį, pažeidžia ieškovo teisę žinoti, kur yra panaudojamas jo teikiamas išlaikymas, nes niekada atsakovės to neprašė.

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 28 d. nutartimi pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti vaikų išlaikymo panaudojimo ataskaitas ir įpareigojo atsakovę teikti ieškovui kasmėnesines vaikų G. ir V. išlaikymui teikiamų piniginių lėšų, kurias skiria ieškovas, panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Likusią sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, nurodė, kad pagal pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, jeigu asmens turtinė padėtis nepasikeitė ar pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos nepasikeitė, įrodymų, kad ieškovas teikia išlaikymą savo tėvams, nepateikta, todėl konstatuoti, kad pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, nėra pagrindo. Teismas laikė, kad tai, jog ieškovas sudarė santuoką, nėra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, o įrodymų, patvirtinančių atsakovės turtinės padėties pagerėjimą, byloje nėra. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, iš banko paėmusi paskolą, tuo tarpu vaiko gyvenamąjį būstą privalo užtikrinti abu tėvai, o tuo atveju, kai tai užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams, taip taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad vaiko tėvas (motina) gali reikalauti, kad turto, kuris nėra sunaudojamas vaikui išlaikyti, apskaita būtų tvarkoma atskirai (CK 3.190 straipsnis), tokia taisyklė nustatyta siekiant apsaugoti vaiko turtinius interesus, todėl ieškovo reikalavimas teikti kas mėnesį ataskaitą apie tai, kur yra išleidžiamos vaikų išlaikymui skirtos lėšos, tenkintinas. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių vaikai kenčia nuo tėvų priešpriešos, todėl laikė, kad būtina kuo mažiau jiems bendrauti, o šalių santykių formalizavimas, išsprendžiant vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, atims galimybę jiems konfliktuoti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Ieškovas E. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas nepakeistas Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino sąvokas „turtinė padėtis“ ir „pajamos“, nes spręsdami apie tai, ar pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, atsižvelgė tik į tai, kad nėra pasikeitusios ieškovo pajamos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 nurodė dvi atskiras priežastis, dėl kurių gali būti sumažintas išlaikymo dydis: turtinės padėties pablogėjimas ir gaunamų pajamų sumažėjimas, ir nepagrįstai laikė, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Teisėjų kolegija neįvertino, kad nuomos mokestį ieškovas pradėjo mokėti tik nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio, be to, ieškovas išlaiko savo tėvus, ir į tai būtina atsižvelgti nustatant priteistino išlaikymo dydžio klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 3K-3-306/2005).

            2. Teismai, pažeisdami CPK 177 ir 185 straipsnių nuostatas, nepagrįstai laikė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl tėvų išlaikymo, nepasisakė, kodėl atmetė įrodymus dėl ieškovo tėvų ligos, operacijos, didelių būsto išlaikymo kaštų, tėvų raštiško pakvitavimo ir kt., kurie yra byloje.

            3. Teismai netinkamai taikė CK 3.192 straipsnį, šios normos nevertino sistemiškai su CK 3.27, 3.205 straipsniais, netinkamai nustatė ieškovo tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius, tėvų pareigos juos išlaikyti proporcingumo principą.

            4. Teismai netinkamai taikė CK 3.3 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Tiek ieškovo, tiek jo sutuoktinės pareiga yra remti vienas kitą (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas turi remti savo sutuoktinę, kuri patiria išlaidų dėl mokslo Vilniaus universitete, be to, ji turi išlaikyti savo dukterį iš pirmosios santuokos.

            5. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad atsakovė, suteikdama gyvenamąjį būstą nepilnamečiams vaikams, visiškai (proporcingai šalių turtinei padėčiai) įvykdė išlaikymo pareigą, yra nepagrįstas, nes vaikams gyvenamąjį būstą suteikė ieškovas – santuokos metu paėmė paskolą, pastatė ir įrengė namą, kuriame vaikai turi atskirus kambarius ir kurį ieškovas nutraukiant santuoką paliko atsakovei. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-30/2005 konstatuota, kad net po teismo sprendimo, kuriuo ne ginčo tvarka priteistas išlaikymas vaikui, nustačius, jog sprendime nustatytas išlaikymas neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, t. y. privalančiojo jį teikti galimybių ar vaiko poreikių, yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nors šalių turtinė padėtis realiai nepasikeitė.

            6. Teismai nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nesiekė protingos skirtingų interesų pusiausvyros, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovo vaikams teikiamo išlaikymo dydis yra du kartus didesnis nei jam liekanti pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-208/2005).

            Atsakovė I. Mickevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą jį prašo atmesti, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą ji grindžia šiais teisiniais argumentais:

            1. Teismai teisingai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra juridiškai reikšmingi faktai: aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pablogėjimas, jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 3K-3-306/2005). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 14 punkte nurodė, kad materialinė padėtis turi labai pablogėti, kad būtų pagrindas mažinti išlaikymo dydį vaikams. Tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet ir pagerėjo, nes jis atliko prabangų buto remontą.

            2. Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, nes ieškovo sutuoktinė mokosi Vilniaus universitete ir dėl to ieškovas patiria išlaidų, yra nepagrįstas, nes tai neturi reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, juolab kad CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas iškelia vaiko interesus, jo objektyvius poreikius aukščiau kitų asmenų interesų.

            3. Teismai teisingai laikė, kad ieškovo tėvai nėra jo išlaikytiniai, nes nėra teismo sprendimo, kuriuo jie būtų pripažinti išlaikytiniais, be to, teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė išlaikymo tėvams teikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 10 punktas).

            4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą motinystės visokeriopos apsaugos principą, kuris reiškia, kad teismas, spręsdamas šeimos ginčus, turi atsižvelgti ir pirmenybę suteikti motinai, kuri viena augina vaikus. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas visiškai nedalyvauja vaikų auginimo, auklėjimo, ugdymo procese, ataskaitų apie išlaikymo panaudojimą teikimas atima laiką, kurį atsakovė galėtų skirti bendravimui su vaikais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi ieškovo teisę žinoti apie jo teikiamo išlaikymo vaikams panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl kasmėnesinių ataskaitų teikimo yra neteisėta, teismas netinkamai taikė CK 1.137, 1.138 straipsnius bei CPK 2, 5 straipsnius, taip pažeidė atsakovės ir jos vaikų teises ir interesus.

            5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 85 straipsnio, 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir paskirstymą, nes nepagrįstai iš atsakovės priteisė 504 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, kuriuos jis sumokėjo už žyminį mokestį paduodamas apeliacinį skundą, nors ieškinio turtinę dalį išsprendė taip pat kaip pirmosios instancijos teismas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtino ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, turto padalijimo ir kiti klausimai. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, šalių susitarimu patvirtintas išlaikymas po 1000 Lt kiekvienam kas mėnesį. Teismai netenkino ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes nenustatė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            CK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendimu ir (ar) nutartyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde teisės taikymo klausimu yra keliami materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimą ir išlaikymo dydžio nustatytą aiškinimą ir taikymą, bei procesinių teisės normų dėl įrodymų vertinimo klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

            CK 3.51 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, nutraukti santuokos CK 3.51 straipsnio tvarka negalima. Skundžiamais teismų sprendimais nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joje šalių susitarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina ir nustatytas išlaikymas vaikams kas mėnesį po 1000 Lt kiekvienam. T. M. paskirtas žemės sklypas (517/1033 ha dalių) su jame esančia nebaigta įrengti namo dalimi, taip pat jai perkeltos prievolės pagal 2002 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. 02-002213FA bei pagal 2003 m. vasario 19 d. papildomą susitarimą Nr. 02-002213-FA/1 su AB ,,Hansabankas” (T. 1, b. l. 7-8). Santuoka buvo nutraukta ir vaikų išlaikymo klausimai buvo išspręsti teismui patvirtinus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorius pats nurodė išlaikymo dydį (kuris, abiejų tėvų nuomone, atitiko vaikų poreikius) ir išreiškė pageidavimą, kad vaikai liktų gyventi kartu su jų motina. Apylinkės teismas pripažino, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis atitinka įstatymų reikalavimus ir sutarties šalių valią, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2004 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino (T. 1, b. l. 7-8, CK 3.53, CK 3.192 straipsniai). Tokiu būdu nustatytas išlaikymo dydis ir forma nepilnamečiams vaikams.

            Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl jo dydžio sumažinimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pablogėjimas, jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nurodė, kad po šalių susitarimu nustatyto ir teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo dydžio po 1000 Lt kiekvienam vaikui iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, jis pradėjo teikti išlaikymą savo tėvams po 500 Lt kas mėnesį, savivaldybė jam nustatė 140 Lt kasmėnesinį gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, jis vedė moterį, kuri yra neakivaizdinio skyriaus studentė, ir turi papildomų išlaidų dėl šios studijų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo nepasikeitė. Tokią išvadą teismai padarė išsamiai išanalizavę šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl jų turtinės padėties po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo. Teismų išvada, jog šalių turtinė padėtis nepasikeitė ir nėra teisinio pagrindo remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi mažinti priteistą išlaikymą teisėjų kolegija laiko pagrįsta (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šalių įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis) teismų įvertinti tinkamai, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo aptartų procesinės teisės normų (CPK 177, 185 straipsnių) ir materialinės teisės (CK 3.192 straipsnio ir CK 3.201 straipsnio 1 dalies) taikymo šios bylos duomenimis nėra pagrįsti. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Jau minėta, kad išlaikymo dydis šalių nepilnamečiams vaikams nustatytas tėvų susitarimu (CK 3.53 straipsnio 2 dalis), nenustačius tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo, pagrįstai ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintinas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nepaneigia teismų padarytų išvadų nustatant teisiškai reikšmingus faktus, juos vertinant ir taikant materialines teisės normas byloje sprendžiamam ginčui sureguliuoti. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme numatyto pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

            Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Šie teisiniai santykiai yra tiesiogiai susiję su išlaikymo priteisimu ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimu, todėl naikinama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (504 Lt), ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

           

n u t a r i a :

 

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, panaikinti šios nutarties dalį, kuria iš I. M. priteista E. M. naudai 504 (penki šimtai keturi) Lt bylinėjimosi išlaidų.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Pranas Žeimys

 

 

                                                                                                Janina Januškienė

 

 

                                                                                                                        Juozas Šerkšnas