Civilinė byla Nr. e2A-17-921/2025
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02215-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.18.3;
3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Linauris“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-275-329/2024 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Asauna“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Linauris“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 45 886,83 Eur skolą, 10,50 proc. dydžio procesines palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl statybos darbų atlikimo, t. y. karkasinės pirties pastatymo. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 27 d. galutinai susitarė dėl visų sąlygų, susijusių su karkasinės pirties pastatymu bei sumontavimui. Pradėjus darbus, ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei avansu apmokėti 6 išankstines sąskaitas, bendrai 42 108 Eur sumai. Minėtas sąskaitas atsakovė apmokėjo. Kai ieškovė atliko visus atsakovės užsakytus darbus, atsakovė jokių nusiskundimų ar pretenzijų ieškovei nepareiškė, tačiau ėmė vengti ieškovės, nepasirašė 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto. Ieškovė 2023 m. birželio 22 d. išrašė ir tą pačią dieną atsakovei apmokėti pateikė 9 PVM sąskaitas faktūras, bendrai 45 886,83 Eur sumai. Tačiau atsakovė pateiktų sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės rangos darbų trūkumus po ginčo rangos darbų atlikimo, t. y. po 2023 m. birželio 16 d., ir po darbų perdavimo atsakovei vienašališkai momento. Todėl atsakovė neteko teisės remtis trūkumais ateityje. Ieškovė neigia gavusi 2023 m. birželio 27 d. atsakovės pretenziją. Atsakovė nesikreipė į ieškovę ir nereikalavo atlikti defektų šalinimą. Atsakovė kontroliavo ieškovės darbus, tikrino darbų eigą. Atsakovę tenkino ieškovės atlikti darbai iki to momento, kai ieškovė, atlikusi darbus, pareikalavo atsiskaityti už juos.
3. Ieškovė prašė atmesti atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad rašytinė sutartis su atsakove nebuvo sudaryta. Ieškovė atlikinėjo darbus pagal faktą ir teikė išankstines sąskaitas atsakovei, 2023 m. birželio 22 d. buvo pateiktos likusios PVM sąskaitos faktūros. Atsakovės į bylą pateiktos 2023 m. birželio 27 d. pretenzijos turinys patvirtina, kad pretenzija visiškai nemotyvuota, joje nėra įvardyta jokių konkrečių defektų dėl ieškovės pastatytos karkasinės pirties. Atsakovė nuo 2023 m. birželio 16 d. iki pat ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos nenurodė ieškovei jokių konkrečių karkasinės pirties defektų ir trūkumų. Ieškovė nesutiko su atsakovės į bylą pateikta specialisto išvada, prašė vadovautis ieškovės su atsiliepimu į priešieškinį pateiktu vertinimu. Ieškovės įrengta ginčo karkasinė pirtis atitiko tokio tipo pirčiai keliamus reikalavimus, ją buvo galima ir yra galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė pirtimi naudojasi pagal jos paskirtį ir ją eksploatuoja nuo pat 2023 m. birželio 16 d. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas mažinti rangos darbų kainą 29 639,60 Eur suma nepagrįstas ir neproporcingas deklaruojamų atsakovės pažeistų teisių gynybos būdas. Ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje nurodytus nedidelius galimus trūkumus ieškovė yra pasiruošusi pašalinti, kai tik atsakovė leis tai padaryti.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateiktuose prieštaravimuose į preliminarų sprendimą prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2023 m. kovo 27 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rašytinė sutartis Nr. 2023 03 07, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovės nurodytoje vietoje pastatyti ir perduoti atsakovės nuosavybėn statinį – karkasinę pirtį, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti sutarties objektą ir darbų rezultatą bei atsiskaityti su ieškove. Ieškovė, atlikusi visus karkasinės pirties darbus, 2023 m. birželio 16 d. pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Tą pačią dieną atsakovė pradėjo naudotis karkasine pirtimi. Tačiau kartą pasinaudojusi pirtimi, atsakovė pastebėjo, kad ieškovės atlikti darbai galimai atlikti nekokybiškai, o panaudotos statybos medžiagos neatitinka įprastų kokybės reikalavimų. Atsakovė 2023 m. birželio 27 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovė užsakys nepriklausomo vertintojo paslaugas ir nurodė, kad iki tol, kol bus atliktas ieškovės atliktų karkasinės pirties statybos darbų vertinimas ir bus gautos išvados, atsakovė neapmokės ieškovės pateiktų sąskaitų. Ieškovė pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą vienašališkai ir pateikė jį atsakovei. 2023 m. rugsėjo 22 d. el. paštu atsakovė pateikė ieškovei 2023 m. rugpjūčio 31 d. dalinį karkasinės pirties pastato statybos trūkumų nustatymo aktą. Kadangi ieškovė, atlikdama statybos darbus, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl atsakovė pagrįstai nepasirašė ieškovės pateikto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto bei neapmokėjo ieškovės išrašytų ir pateiktų sąskaitų už atlikus darbus. Atsakovės nuomone, ieškovė neturėjo teisės 2023 m. rugpjūčio 29 d. vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, todėl laikytina, kad ieškovė neperdavė atsakovei atliktų karkasinės pirties statybos darbų, o atsakovei nekilo pareiga už juos sumokėti. Atsakovė šiuo metu negali karkasinės pirties naudoti pagal paskirtį, kadangi dėl ieškovės netinkamai atliktų karkasinės pirties statybos darbų kyla grėsmė jos atsparumui bei saugumui – dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos bei netinkamo vidaus grindinio, iškloto plytelėmis, nuolydžio, kaupiasi drėgmė karkasinės pirties viduje. Dėl netinkamai įrengtos židinio krosnelės ir dūmtraukio naudojant karkasinę pirtį kyla reali grėsmė kilti gaisrui.
5. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė: ieškovės ieškinį atmesti; sumažinti ieškovės pagal 2023 m. kovo 27 d. statybos rangos sutartį atliktų darbų kainą nuo 87 994,83 Eur iki 58 355,23 Eur, viso 29 639,60 Eur dydžio suma; priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė 2024 m. sausio 6 d. surašyta ir ieškovei pateikta specialisto konsultacine išvada dėl karkasinės pirties statybos defektų, jų šalinimo kainos nustatymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesutiko su jos pateiktame akte nustatytais pirties statybos darbų trūkumais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad karkasinė pirtis negali būti naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį dėl netinkamai įrengto stogo, ypač netinkamai įrengto kamino, o taip pat dėl sienose netinkamai sudėtos apšiltinimo vatos, garinės ir dušo patalpose netinkamų grindų nuolydžių vandeniui patekti į tarpus. Specialisto išvadoje apskaičiuota nustatytų nekokybiškai atliktų karkasinės pirties statybos rangos darbų trūkumų šalinimo kaina 25 986,55 Eur. Specialisto išvadoje nustatyta, kad ieškovė neatliko karkasinės pirties statybos rangos darbų, kurių kaina iš viso 3 653,05 Eur. Todėl pagal sutartį atliktų darbų kaina mažintina nuo 87 994,83 Eur iki 58 355,23 Eur, iš viso 29 639,60 Eur dydžio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. galutiniu sprendimu: paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7995-329/2023; priteisė ieškovei iš atsakovės 45 886,83 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 10,50 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (45 886,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 359,17 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovės priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 10,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi taikytas atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad šalis siejo statybos rangos santykiai: 2023 m. kovo mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl pirties pastato pastatymo ir įrengimo. Šalys susitarė, kad ieškovė pastatys ir perduos atsakovei nuosavybėn karkasinę pirtį, o atsakovė priims statybos darbų rezultatą bei atsiskaitys su ieškove.
8. Teismas nustatė, kad atsakovės byloje pateikta 2023 m. kovo 27 d. sutartis nėra šalių pasirašyta. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo ja vadovautis. Teismas padarė išvadą, kad šalis siejo statybos rangos santykiai pagal žodinį šalių susitarimą, faktiškai atliekamus darbus. Ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. birželio 14 d. pateikė atsakovei šešias PVM sąskaitas faktūras, iš viso 42 108 Eur sumai. Šias sąskaitas atsakovė apmokėjo, ginčo dėl jų tarp šalių nėra. Ieškovė statybos darbus užbaigė 2023 m. birželio mėnesį. 2023 m. birželio 16 d. surašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurį perdavė pasirašyti atsakovei. Taip pat ieškovė 2023 m. birželio 22 d. išrašė ir tą pačią dieną atsakovei pateikė apmokėti devynias PVM sąskaitas faktūras 45 886,83 Eur sumai. Atsakovė šių PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašė, nepadarė jame jokių įrašų dėl perduodamų darbų trūkumų, šio akto negrąžino ieškovei.
9. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovė visiškai neinformavo ieškovės apie jai perduotų statybos darbų trūkumus, neišreiškė jokių pretenzijų ieškovei, o tiesiog naudojosi jai ieškovės perduotu statybos darbų rezultatu ir vilkino 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymą bei sąskaitų apmokėjimą. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos siųsta 2023 m. birželio 27 d. pretenzija dėl darbų kokybės buvo įteikta ieškovei.
10. Teismas padarė išvadą, kad tik po 2023 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinio ieškovės prašymo pasirašyti aktą, apmokėti sąskaitas faktūras ir po įspėjimo, kad to nepadarius iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė teiks ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, atsakovė ėmėsi priemonių nustatyti ieškovės atliktų statybos darbų trūkumus. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą M. R., vykdančiam individualią veiklą, įvertinti atliktus pirties statybos darbus ir nurodyti šių darbų defektus, jų ištaisymo kainą pagal nustatytus statybos įkainius. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. dalinį karkasinės pirties pastato statybos broko nustatymo aktą persiuntė ieškovei tik 2023 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau po ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovės dokumentinio proceso tvarka teismui (ieškinys teisme registruotas 2023 m. rugsėjo 15 d.). Ieškovė nebuvo informuota apie atliekamą statybos darbų vertinimą ir nedalyvavo šiame vertinime. Ieškovė nebuvo kviečiama ir nedalyvavo atsakovės užsakymu specialisto S. K. atliekamoje pirties pastato apžiūroje, kuris 2024 m. sausio 6 d. surašė specialisto konsultacinę išvadą dėl pirties pastato statybos defektų, defektų šalinimo kainos nustatymo. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė sąmoningai nekvietė ieškovės dalyvauti statybos darbų apžiūrose ir nesudarė galimybės ieškovei stebėti darbų tikrinimo eigą bei pateikti savo nuomonę.
11. Teismas vertino, kad į bylą pateikti įrodymai (ieškovės užsakymu atliktas A. O. 2024 m. vasario 9 d. vertinimas, taip pat atsakovės prašymu ir užsakymu atliktas M. R. 2023 m. rugpjūčio 31 d. dalinis karkasinės pirties pastato statybos broko nustatymas bei atsakovės užsakymu specialisto S. K. 2024 m. sausio 6 d. surašyta specialisto konsultacinė išvada dėl pirties pastato statybos defektų, defektų šalinimo kainos nustatymo) nevertintini kaip patikimi, kadangi šiuose dokumentuose pateiktos išvados yra prieštaringos, jų objektyvumas kelia abejones. Dėl šių priežasčių teismas jais nesivadovavo.
12. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė netinkamai atliko karkasinės pirties statybos darbus pagal žodinį šalių susitarimą. Atsakovė, atlikdama mokėjimus pagal jai teikiamas išankstines sąskaitas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. birželio 14 d. jokių pastabų, nusiskundimų ar pretenzijų ieškovei nereiškė. Po to, kai ieškovė (rangovas) įvykdė visus savo įsipareigojimus ir atliko visus atsakovės užsakytus darbus, atsakovė (užsakovė) nereiškė ieškovei (rangovui) jokių motyvuotų nusiskundimų ir pretenzijų dėl atliktų statybos darbų. Atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės rangos darbų rezultatu (karkasine pirtimi) pagal tiesioginę paskirtį, tačiau nepagrįstai vengia atsiskaitymo su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei (kaip užsakovui) būtų buvę draudžiama ar kliudoma naudotis užsakovo teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą. Dėl to nagrinėtinu atveju atsakovė (užsakovas), tinkamai ir laiku nepranešusi apie pastebėtus statybos darbų trūkumus ieškovei ir nenurodžiusi jokių trūkumų ir defektų, neteko ir neturi teisės jais remtis.
13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovė negalėjo pasinaudoti įstatymuose nustatyta teise vienašališkai perduoti atsakovei atliktus karkasinės pirties statybos rangos darbus, kadangi atlikti darbai yra nekokybiški. Atsakovė neinformavo ieškovės apie priežastis, dėl kurių ji nepasirašo darbų perdavimo akto. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., kai ieškovė pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų perdavimo aktą, būtų išviešinusi savo atsisakymą priimti ieškovės perduodamus atliktus karkasinės pirties statybos rangos darbus. Atsakovė vienašališkai ieškovės pasirašyto darbų perdavimo akto neužginčijo. Priešingai, pati atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad perėmė iš ieškovės pastatytą pirtį, ja naudojosi, apstatė baldais ir kita įranga.
14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė savo priešieškinio reikalavimų ir prieštaravimuose į preliminarų sprendimą atsikirtimų, todėl jos priešieškinį, o taip pat argumentus dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo ir ieškinio nepagrįstumo, atmetė.
15. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra teisiškai pagrįstas ir tenkinamas. Todėl galutiniu sprendimu Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7995-329/2023 paliko nepakeistą.
16. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 8 292 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą bei 10,64 Eur valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-275-329/2024 dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis ir patenkinta ieškovės ieškinio dalis dėl 29 639,60 Eur sumos priteisimo; priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
19.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartis yra nesudaryta ir ja negalima vadovautis, kadangi ji nėra pasirašyta šalių. Teismui nesivadovavus šalių sudaryta sutartimi, nebuvo atskleista bylos esmės.
19.2. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, neįvertinęs atsakovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų dėl ieškovės atliktų karkasinės pirties statybos darbų trūkumų atitikimo sutartyje nustatytiems kokybės reikalavimams bei neįvertinęs, ar ieškovė atliko visus sutartyje numatytus darbus, už kuriuos reikalauja atsakovės atsiskaityti. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinis buvo atmestas yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
19.3. Teismas sprendime netinkamai vertino pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog 2023 m. birželio 27 d. atsakovė neišsiuntė ieškovei pretenzijos dėl karkasinės pirties statybos darbų trūkumų bei visiškai neinformavo ieškovės apie nustatytus trūkumus. Tokia teismo išvada padaryta remiantis prielaidomis ir netinkamai vertinant 2023 m. birželio 27 d. atsakovės el. laiško, išsiųsto ieškovei, kopiją ir pretenziją. Aplinkybę, kad atsakovė išsiuntė, o ieškovė gavo pretenziją, papildomai patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai – 2023 m. liepos 1 d. ieškovės el. laiškas ir atsakymas į pretenziją.
19.4. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateikta specialisto išvada. Teismas neargumentavo įrodymo atmetimo pagrindo. Be to, nesant jokio kito įrodymo byloje, kuris objektyviai ir nešališkai paneigtų specialisto išvadoje nurodytas išvadas, nepašalino abejonių dėl specialisto išvados patikimumo, nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų, pašalinančių esminius prieštaravimus dėl ieškovės atliktų karkasinės pirties statybos trūkumų ir taip iš esmės pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
19.5. Teismas, manydamas, kad atsakovės pateikta specialisto išvada yra prieštaringa, privalėjo pašalinti prieštaravimus dėl specialisto išvados pagrįstumo ir skirti ekspertizę (ar pasiūlyti šalims), tikslu objektyviai ir nešališkai nustatyti, ar ieškovės atlikti karkasinės pirties statybos darbai atlikti kokybiškai ar ne.
19.6. Užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga. Šios pareigos atsakovei nei įstatyme, nei šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neteko ir neturi teisės remtis pastebėtais ieškovės atliktų karkasinės pirties statybos darbų trūkumais bei jų pagrindu reikšti ieškovei reikalavimus. Atsakovės vadovui tik 2023 m. birželio 23 d. atvykus į karkasinės pirties statybos vietą ir apžiūrėjus pirtį, buvo pastebėti statybos darbų trūkumai.
19.7. Atsakovė pažymi, kad ji pareiškė reikalavimus ieškovei dėl karkasinės pirties statybos darbų trūkumų per įstatymuose nustatytus terminus, t. y. per 5 metų garantinį terminą. Todėl priešingai nei nurodė teismas, atsakovė tinkamai įgyvendino savo įstatymuose numatytą teisę pareikšti reikalavimus.
19.8. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio nuostatas, kuriame reglamentuota atliktų statybos rangos darbų perdavimas ir priėmimas, bei padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą bei jo pagrindu turi teisę reikalauti atsakovės atsiskaityti už atliktus darbus. Pažymi, kad ieškovė neturėjo teisės vienašališkai perduoti atsakovei atliktų pirties statybos darbų, kadangi 2023 m. birželio 27 d. atsakovė po ieškovės pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus pareiškė jai pretenziją dėl atliktų darbų kokybės. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina ir pati ieškovė atsakymu į pretenziją pripažino faktą, kad karkasinės pirties statybos darbai atlikti nekokybiškai. Vien tai, kad atsakovė yra susinešusi daiktus į pirtį, nepatvirtina fakto, kad karkasine pirtimi atsakovė naudojasi pagal paskirtį. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė faktiškai yra priėmusi ieškovės atliktus statybos darbus, naudojasi karkasine pirtimi.
19.9. Atsakovės nuomone, teismas turi sumažinti iš jos ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 4 000 Eur, kadangi ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra neproporcingai didėlės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, proceso ilgį ir ieškovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų apimtį. Be to, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė už vertinimo parengimą, kadangi teismas nesivadovavo šiuo įrodymu. Todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
20.1. Teismas nepažeidė apeliantės nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų. Visas iškilusias abejones ir neaiškumus ieškovė byloje pašalino bylos nagrinėjimo metu, pateikdama savo paaiškinimus ir poziciją procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose paaiškinimuose, pateikdama rašytinius įrodymus, duodama teismo posėdyje parodymus, atsakydama į užduodamus klausimus.
20.2. Apeliantė savo priešieškinio reikalavimų nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantės motyvai dėl ieškinio netenkinimo taip pat neįrodyti. Apeliaciniame skunde suformuluoti reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti ir besikartojantys.
20.3. Apeliantės prašymas dėl įrodymų prijungimo atmestinas, kadangi pateiktas nesavalaikiai. Apeliantė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Be to, pateiktas įrodymas neturi ryšio su nagrinėjama byla ir joje kilusiu ginču.
20.4. Apeliantės įvardijamoje 2023 m. birželio 27 d. pretenzijoje nėra nurodyta trūkumų, kuriuos apeliantė nurodo savo priešieškinyje. Į bylą pateikta pretenzija visiškai nemotyvuota, joje nėra ir nebuvo įvardyta jokių konkrečių defektų dėl ieškovės karkasinės pirties. Apeliantė neteisingai nurodo, kad pateikė ieškovei defektų nuotraukas. Iš apeliantės į bylą pateikto 2023 m. birželio 27 d. el. laiško turinio akivaizdžiai matyti, kad jokios nuotraukos ieškovei nebuvo siųstos šią dieną. Iš elektroninio pašto adresu buhalterija.linauris@gmail.com laiškas su nuotraukomis buvo išsiųstas tik 2023 m. gruodžio 18 d. (14:08 val.) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini).
20.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo. Tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo sutartis nebuvo pasirašyta šalių. Į ieškovės siųstus sutarties variantus atsakovė nepateikė jokio sutikimo ar patvirtinimo. Todėl rangos darbus buvo nuspręsta vykdyti ne pagal ginčo sutartį, o pagal faktą atitinkamais etapais.
20.6. Teismas pagrįstai sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė, atsisakydama pasirašyti 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų aktą, nenurodė jokių atsisakymo priežasčių ir jokių konkrečių trūkumų.
20.7. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės byloje pateiktos specialistų išvados yra prieštaringos ir jų nevertino. Tuo pačiu nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo pasiūlyti apeliantui byloje atlikti teismo ekspertizę ar skirti teismo ekspertizę savo nuožiūra, arba imtis papildomų veiksmų šalinant abejones. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju buvo nagrinėjama ne šeimos byla, byla taip pat nesusijusi su viešojo intereso gynimu, byla nėra priskirtina darbo, bankroto ar ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinoms byloms, kuriuose teismas turi būti aktyvus bei turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Todėl šiuo atveju teismas tik vertino bylos šalių pateiktus įrodymus.
20.8. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė negalėjo vienašališkai pasirašyti ir apeliantei pateikti atliktų darbų akto. Nenuginčytas vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas sukuria tokias pačias teises ir pareigas, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Ieškovė savo darbų rezultatą užfiksavo 2023 m. birželio 21 d. ir 2023 m. birželio 23 d., kai atsakovė jau aktyviai naudojosi ieškovės darbų rezultatu pagal tiesioginę ir natūralią paskirtį.
20.9. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Pažymi, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
22. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. liepos 1 d. elektroninį laišką ir atsakymą į pretenziją. Atsakovė nurodo, kad minėti įrodymai patvirtina, jog ji 2023 m. birželio 27 d. išsiuntė ieškovei pretenziją dėl atliktų statybos darbų. Atsakovės teigimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl pretenzijos ieškovei išsiuntimo. Atsakovė nurodo ir tai, kad jos teikiamų naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovei yra žinoma apie jos pačios teiktą atsakymą į pretenziją.
23. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovės prašymu pridėti naujus įrodymus prie bylos nesutinka. Pažymi, kad atsakovės prašymas pateiktas nesavalaikiai, yra nepagrįstas, pateiktas pažeidžiant CPK nuostatas. Ieškovė teigia, kad jokios aplinkybės netrukdė apeliantei pateikti pirmosios instancijos teismui į bylą įrodymus ir paaiškinimus, kuriuos pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Be to, ieškovės teigimu, apeliantės pateikti įrodymai nei įrodo, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pateikti įrodymai yra susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, su jais ieškovė susipažino, pateikė savo poziciją atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendžia pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos objekto
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 45 886,83 Eur skolą, 10,50 proc. dydžio procesines palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal žodinę statybos rangos sutartį pastatė ieškovei pirtį. Kadangi atsakovė nesumokėjo ieškovei 45 886,83 Eur už atliktus darbus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
28. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė: ieškovės ieškinį atmesti; sumažinti ieškovės pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų kainą nuo 87 994,83 Eur iki 58 355,23 Eur, iš viso 29 639,60 Eur suma; priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės atlikti statybos darbai yra nekokybiški, neatitinkantys teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pirties negalima naudoti pagal jos paskirtį. Nustatytų atsakovės nekokybiškai atliktų pirties statybos darbų trūkumų šalinimo kaina – 25 986,55 Eur. Ieškovės neatliktų pirties statybos rangos darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja atsakovės susimokėti, kaina yra 3 653,05 Eur. Dėl šios priežasties atsakovė prašė teismo sumažinti ieškovės pagal sutartį atliktų darbų kainą.
29. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų apimties, atliktų darbų kokybės ir atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus (ne)buvimo.
30. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 45 886,83 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 10,50 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį atmetė.
31. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis ir patenkinta ieškovės ieškinio dalis dėl 29 639,60 Eur sumos priteisimo. Be to, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pakeista, nes: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 400 Eur už vertinimo parengimą; 2) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už sutektą advokato padėjėjo teisinę pagalbą turi būti sumažinta iki 4 000 Eur sumos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įvykusių teismo posėdžių skaičių bei ieškovės pateiktų dokumentų apimtį.
32. Teisėjų kolegija iš apeliacinio skundo argumentų ir suformuoto reikalavimo sprendžia, kad atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 16 247,23 Eur (45 886,83 Eur – 29 639,60 Eur) skola, 40 Eur išieškojimo išlaidos ir 10,50 proc. procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
33. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 29 639,60 Eur skola, 10,50 proc. metinės palūkanos už šią sumą, taip pat kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis dėl ieškovės pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų kainos sumažinimo, taip pat kuria tarp šalių buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl šalies teisinių santykių kvalifikavimo
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kaip užsakovė, kreipėsi į ieškovę, kaip rangovę, dėl pirties pastato pastatymo ir įrengimo. Šalys susitarė, kad ieškovė pastatys ir perduos atsakovei nuosavybėn karkasinę pirtį, o atsakovė priims statybos darbų rezultatą bei atsiskaitys su ieškove.
35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias rangos sutartis, atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams.
36. CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai pagal žodinį šalių susitarimą, faktiškai atliekamus darbus. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada nesutinka, teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo vadovautis į bylą pateikta 2023 m. kovo 27 d. sutartimi Nr. 2023 03 27, kuri yra nepasirašyta.
38. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).
39. CK 6.181 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. CK 6.181 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį. Įstatymas šalims nenustato privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos, todėl šalims pakako susitarti dėl tam tikrų darbų sąlygų žodžiu.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad atsakovė kartu su prieštaravimais pateikė 2023 kovo 27 d. sutartį Nr. 2023 03 27 (1 t., b. l. 93–113). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad ieškovė, kaip rangovė, įsipareigoja atsakovės, kaip užsakovės, nurodytoje vietoje pastatyti ir perduoti atsakovės nuosavybėn statinį pagal projektą „statybos darbai Delta 9,15*6“ pagal gamintojo brėžinius, numatyta medžio santykine drėgme vidaus patalpose 12-16 proc.“, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti sutarties objektą ir darbų rezultatą bei atsiskaityti su ieškove. Tačiau minėta sutartis šalių nebuvo pasirašyta.
42. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys rangos sutartį sudarė žodžiu, nes rašytinė statybos sutartis taip ir liko nepasirašyta. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priimdamas sprendimą, atsakovės pateikta sutartimi, kuri yra šalių nepasirašyta, nesivadovavo.
43. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji visiškai neinformavo ieškovės apie jai perduodamų statybos darbų trūkumus, neišreiškė jokių pretenzijų ieškovei, o tiesiog naudojosi jai perduotu statybos darbų rezultatu ir vilkino 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymą bei sąskaitų apmokėjimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš esmės sutinka, juos laiko pagrįstais.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. birželio 16 d. surašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė 2023 m. birželio 22 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, kurių suma 45 886,83 Eur (1 t., b. l. 20–27, 29). Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad atsakovė vengė priimti darbus ir pasirašyti 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, dėl šios priežasties ji 2023 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė aktą vienašališkai ir jį perdavė atsakovei. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 36–38, 59–60).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad atsakovė pateikė į bylą 2023 m. birželio 27 d. pretenziją, adresuotą ieškovei, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad teikia „pretenziją dėl medžiagų ir paslaugų kokybės, kadangi šiuo metu atlikti darbai bei darbams atlikti naudotos medžiagos <...> yra nekokybiški“. Pažymėta ir tai, kad: tam, jog būtų galima įvertinti ir patvirtinti, jog darbai atliekami ir naudojamos medžiagos yra nekokybiški ir neatitinka sutarties reikalavimų, užsakys nepriklausomo vertintojo paslaugą; iki tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas ir bus gautos išvados, sustabdo visus esamus ir būsimus mokėjimus; prideda nuotraukas, kuriose užfiksuota dabartinė statinio būklė (1 t., b. l. 114, 2 t., b. l. 61). Atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad minėta pretenzija 2023 m. birželio 27 d. buvo siųsta iš elektroninio pašto, kurio adresas yra buhalterija.linauris@gmail.com į elektroninį paštą, kurio adresas yra asaunalt@gmail.com. Elektroniniame laiške nurodyta, kad siunčia pretenziją dėl darbų, visais klausimais prašo bendrauti su direktoriumi L. Z., nurodytu telefono numeriu arba el. paštu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 62–63).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovė pretenziją siuntė iš kito elektroninio pašto adreso, taip pat į kitą elektroninio pašto adresą nei prieš tai vyko susirašinėjimas tarp šalių. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovė, neigiant ieškovei, kad gavo atsakovės pretenziją, o pirmosios instancijos teismui šiems ieškovės argumentams pritarus, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovės 2023 m. liepos 1 d. siųstą atsakovei elektroninį laišką ir pridėtą pretenziją. Minėti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad ieškovė 2023 m. birželio 27 d. atsakovės siųstą pretenziją yra gavusi. Kaip matyti iš šių įrodymų ieškovė pateikė atsakymą į atsakovės siųstą pretenziją dėl pirties statybos darbų trūkumų. Ieškovė pridėtame elektroninio laiško priede, kuris pavadintas „Reagavimas į pretenziją“, nurodė, kuriuos trūkumus gali pašalinti, kuriuos ne, kurias prekių kainas gali sumažinti, kokias piniginių lėšų sumas gali grąžinti ir kt. (5 t., b. l. 81–82).
47. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės 2023 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip pat 2023 m. birželio 22 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 2023 m. birželio 27 d. išsiuntė pretenziją, kurioje, be kita ko, nurodė, kad ieškovė netinkamai atliko darbus bei darbams atlikti naudojo netinkamos kokybės medžiagas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbų priėmimo–perdavimo metu atsakovė informavo ieškovė apie pastebėtus darbų trūkumus.
48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.689 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl šios priežasties padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, kaip užsakovė, tinkamai ir laiku nepranešusi apie pastebėtus statybos darbų trūkumus ieškovei ir nenurodžiusi jokių trūkumų ir (ar) defektų ieškovei, neteko teisės jais remtis. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat sutinka, juos laiko pagrįstais.
49. CK 6.689 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Įgyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą.
50. CK 6.689 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, o nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas netenka teisės jais remtis ateityje. Taigi, CK 6.689 straipsnio 2 dalyje apribojama teisė užsakovui remtis rangovo nukrypimu nuo sutarties, jei prieš tai užsakovas nereagavo į paaiškėjusius nukrypimus nuo sutarties sąlygų, galinčius pabloginti statybos darbų kokybę, ir kitus trūkumus. Šios specialiosios statybos rangos instituto teisės normos kyla iš statybos rangos teisiniuose santykiuose taikytino šalių bendradarbiavimo principo, kurį įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, be kita ko, dideles tokių sutarčių kainas, kaip turintį ypatingą reikšmę, atskirai įtvirtino CK 6.691 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2020, 28 punktas).
51. Kita vertus, užsakovui, jeigu kitaip nėra nustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra tik teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 38 punktas), todėl rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, nebent kontrolės ir priežiūros pareiga užsakovui yra nustatyta įstatyme arba sutartyje (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.689 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos pasekmės užsakovui dėl neveikimo atsiranda tik tuo atveju, jeigu statybos darbų kontrolės ir priežiūros pareiga užsakovui buvo nustatyta įstatymuose arba sutartyje (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).
52. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalys būtų numatę atsakovei, kaip užsakovei, pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti ieškovės, kaip rangovės, atliekamus statybos darbus. Tokia atsakovės pareiga nėra numatyta ir įstatymuose. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisę atlikti statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, tačiau ne pareigą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovei nebuvo draudžiama naudotis ir kliudoma naudotis CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, nesudaro pagrindo teigti, jog ja nepasinaudojus, atsakovė neteko ir neturi teisės remtis pastebėtais ieškovės atliktų pirties statybos darbų trūkumais bei jų pagrindu reikšti ieškovei reikalavimus.
53. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas (CK 6.689 straipsnio 1 ir 2 dalį) bei dėl šios priežasties padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė tinkamai ir laiku nepranešusi apie pastebėtus statybos darbų trūkumus ieškovei ir nenurodžiusi jokių trūkumų ir (ar) defektų, neteko ir neturi teisės jais remtis.
54. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei visą jos prašomą skolos sumą už atliktus statybos rangos darbus, taip pat atmesdamas priešieškinį dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, yra priimta visiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų, todėl nėra tinkamai motyvuota.
55. Pažymėtina, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti ir priešingai (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).
56. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už atliktus darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymo – sutarto darbo atlikimo – faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011 ir kt.).
57. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad ieškovė (rangovė) pateikė atsakovei (užsakovei) pasirašyti 2023 m. birželio 16 d. priėmimo–perdavimo aktą. Minėto akto atsakovė nėra pasirašiusi. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė, gavusi 2023 m. birželio 16 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2023 m. birželio 27 d. išsiuntė ieškovei pretenziją dėl atliktų darbų kokybės. Taigi, kaip minėta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo momentu tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir kt. Be to, kaip minėta anksčiau, ieškovė, atsakovei nesumokėjus piniginių lėšų pagal 2023 m. birželio 22 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo. Tuo tarpu atsakovė pateikė priešieškinį dėl atliktų darbų kainos sumažinimo. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, taip pat dalies darbų už kuriuos reikalauja sumokėti, neatliko.
58. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog šie teisių gynimo būdai (teisė sumažinti darbų kainą ar apskritai atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teisė reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo) yra alternatyvūs, todėl užsakovas negali jais abiem naudotis vienu metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
59. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jo prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
60. Remiantis anksčiau cituojama kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad net ir pateikus į bylą pasirašytus dvišalius (vienašalius) darbų priėmimo–perdavimo aktus, užsakovas turi teisę remtis darbų trūkumų faktu, gindamasis nuo reikalavimo apmokėti už netinkamai atliktus rangos darbus, reikšdamas rangovui reikalavimus dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, rangos sutarties darbų kainos sumažinimo.
61. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė) turėjo teisę pareikšti priešieškinį dėl darbų kainos sumažinimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes (žr. šios nutarties 59 punktą). Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, turėjo ne tik tirti anksčiau nurodytas aplinkybes bet ir vertinti, šalių nuomone, tokias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus.
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmetė priešieškinio reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo, neatliko išsamaus ir visapusiško byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų tarpusavio ryšio, be to, tinkamai nemotyvavo šios sprendimo dalies.
63. Pagal CPK 263 straipsnį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.
64. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).
65. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
66. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino nei atsakovės pateiktų įrodymų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, nei ieškovės užsakymu atlikto vertinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime abstrakčiai nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai (ieškovės prašymu ir užsakymu atliktas A. O. 2024 m. vasario 9 d. vertinimas, atsakovės prašymu ir užsakymu atliktas M. R. 2023 m. rugpjūčio 31 d. dalinis karkasinės pirties pastato statybos broko nustatymas bei atsakovės užsakymu specialisto S. K. 2024 m. sausio 6 d. surašyta specialisto konsultacinė išvada Nr. KI 40-63 dėl pirties pastato statybos defektų, defektų šalinimo kainos nustatymo) nėra patikimi įrodymai, kadangi šiuose dokumentuose pateiktos išvados yra prieštaringos, jų objektyvumas teismui kelia abejones, todėl teismas jais nesivadovauja.
67. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovė atliko darbus su trūkumais, daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad neva atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie priėmimo–perdavimo metu paaiškėjusius darbų trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato pranešimų apie paaiškėjusius defektus pateikimo imperatyvios tvarkos. Be to, kaip minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apie paaiškėjusius darbų trūkumus atsakovė ieškovę informavo 2023 m. birželio 27 d. pretenzija, į kurį ieškovė atsakė 2023 m. liepos 1 d. (žr. šios nutarties 45–46 punktus).
68. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, išsamiai ir visapusiškai neišanalizavo nė vieno byloje esančio įrodymo, susijusio su statybos rangos darbų apimtimi, kokybe, trūkumais, pašalinimo išlaidomis, apskritai neatliko šios ginčo dalies klausimo individualaus vertinimo. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad sprendimo dalis dėl atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo nėra pakankamai motyvuota.
69. Primintina, kad teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24, 25 punktai; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 27 punktas).
70. Taigi, tuo atveju, jei šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai yra prieštaringi, teismas tarp jų egzistuojančius prieštaravimus gali šalinti, pasiūlydamas šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus paaiškinimus ar kitus įrodymus, o prireikus išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, pasiūlyti paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad šalių įrodymai yra prieštaringi, todėl jais, priimdamas sprendimą, nesivadovavo.
Dėl kitų argumentų
71. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
72. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį ir patenkindamas visus ieškovės reikalavimus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į ginčo klausimui aktualius kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus. Be to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neištyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, siekiant teisingai išspręsti šį ginčą, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, pašalinančių esminius prieštaravimus (jeigu iš tikrųjų prieštaravimai egzistuoja), nepasiūlė skirti ekspertizės.
73. Nagrinėjamu atveju nustatytos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos perduoti bylą (jos dalį) nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pagal byloje pateiktus įrodymus, tirtinų aplinkybių, reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis ir patenkinta ieškinio reikalavimų dalis dėl ieškinio dalies (29 639,60 Eur skolos sumos) priteisimo iš atsakovės panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
75. Išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ir ištirti bei motyvuotai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumu, ieškovės faktiškai atliktų darbų apimtimi ir kokybe, jų verte, nustatyti tikrąją šalių valią dėl rangos darbų apimties ir kt. (taip pat žr. šios nutarties 59 punktą).
76. Teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis ir patenkinti ieškovės reikalavimai visa apimtimi, naikina ir sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, taip pat priteistos išlaidos valstybei, nes jų paskirstymas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėti šalių reikalavimai iš esmės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimo. Byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
77. Šiuo atveju atkreiptinas tiek atsakovės, kuri pareiškė priešieškinį byloje, tiek pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia, jų įgyvendinimo aspektu (50 punktas); taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų; taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką (nutarties 56 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021). Šiuo atveju atsakovė, reikšdama priešieškinį dėl statybos darbų kainos sumažinimo, nurodo, kad prašo statybos darbų kainą sumažinti dėl to, kad dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, o kita dalis nebuvo atlikta. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji tokiu būdu siekė įgyvendinti savo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisę (teisę reikalauti sumažinti kainą). Tačiau priešieškinyje nurodo, kad 25 986,55 Eur sumą sudaro nekokybiškai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidos. Dėl šios priežasties svarstytina, ar atsakovė yra tinkamai suformulavusi savo reikalavimus.
78. Išaiškintina, kad ieškovo (šiuo atveju atsakovės) suformuluotas ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 22 punktas).
79. Ieškovui (šiuo atveju atsakovei) savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo (šiuo atveju ieškovės) teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 36 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo galutinio 2024 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Marijampolės apylinkės teismo preliminaraus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkinta ieškovės mažosios bendrijos „Asauna“ ieškinio reikalavimų dalis dėl 29 639,60 Eur skolos, 10,50 proc. dydžio metinių palūkanų už šią sumą priteisimo, taip pat kuria buvo atmestas atsakovės mažosios bendrijos „Linauris“ priešieškinis dėl darbų kainos sumažinimo ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei ir šią dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo galutinio 2024 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Marijampolės apylinkės teismo preliminaraus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta:
Ieškovei mažajai bendrijai „Asauna“ iš atsakovės mažosios bendrijos „Linauris“ priteisti 16 247,23 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas ir 10,50 proc. procesinės palūkanos už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi taikytas atsakovės mažosios bendrijos „Linauris“ turtui laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Edvardas Paliokas
Tomas Romeika
Jurgita Sujetienė