Civilinė byla Nr. 2YT-1909-876/2020

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00158-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 14 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant B. M.

Teismas

nustatė :

pareiškėjas A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties priėmė bei paveldėjimo tikslu pradėjo faktiškai valdyti ir tvarkyti mirusiojo sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Palikėjas turėjo turto - 0,3900 ha žemės/sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei buities reikmenų, darbo įrankių ir asmeninių daiktų, likusių jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje. Testamento tėvas nepaliko, o mirusiojo sutuoktinė A. B. (pareiškėjo motina) mirusi dar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai (K. ir A. B.) turėjo du vaikus – pareiškėją A. ir dukterį B. Mirusio tėvo paliktą turtą, pritariant seseriai B. M., priėmė pareiškėjas, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tvarkyti (turi palikėjo asmens ir turto nuosavybės dokumentus, naudojasi palikėjo nekilnojamuoju turtu, asmeniniais daiktais ir pan.). Pagal jų tarpusavio susitarimą sesuo palikimo iki šiol nepriėmė ir nepriims, turto tvarkymą paliko pareiškėjui. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo (b. l. 1). Pareiškėjas prašo išnagrinėti byla rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą jam nedalyvaujant (b. l. 20). Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo sutinka su pareiškėjo pareiškime nurodytus faktais, aplinkybėmis ir sutinka su pareiškėjo pareikštais reikalavimais. Patvirtino, jog po tėvo K. B. mirties jos ir brolio A. B. bendru sutarimu tėvo palikimą faktiškai priėmė ir kaip nuosavą valdo bei naudoja A. B. Patvirtino, kad tėvo palikimo ji nepriėmė, paveldėti nieko nepageidauja ir dėl to jokių pretenzijų niekam nereiškia – tarp jų jokių ginčų bei nesutarimų dėl turto ir teisės nebuvo ir nėra. Taip pat nurodė, jog atvykti į teismo posėdžius negalės, todėl prašo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą jai nedalyvaujant (b. l. 16).

Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens prašymų pagrindu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2020 m. balandžio 8 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). 

Byloje nustatyta, kad palikėjas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Palikėjas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė būdamas našliu nuo (duomenys neskelbtini), turėdamas du vaikus – dukterį B. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 5, 6, 7), tai yra palikėjas K. B. buvo pareiškėjo A. B. biologinis tėvas (b. l. 13).

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 11 d. pažymoje nurodyta, jog K. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), yra pamatuota neatlygintinai nuosavybėn 0,39 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. vasario 21 d. išraše apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog šio nekilnojamojo turto naudotojas yra K. B. (daiktinės teisės neįregistruotos), įregistravimo pagrindas – 2006 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. liepos 25 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Po tėvo K. B. mirties nei pareiškėjas, nei mirusiojo dukra – pirmos eilės įpėdiniai įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po K. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo nepareiškė nurodydama, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėjas išreiškė aktyviais veiksmais – perėmė mirusiojo turtą, rūpinosi ir disponavo juo. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444– 448 straipsniais, teismas

nusprendžia :

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). palikimą po jo mirties priėmė bei paveldėjimo tikslu pradėjo faktiškai valdyti ir tvarkyti mirusiojo sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja                Judita Sungailaitė