Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-10-379-2009].doc
Bylos nr.: I-10-379/2009
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                              Administracinė byla Nr. I-10-379-2009

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio  16  d.

Panevėžys

 

              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjai R.S., jos atstovui adv. Jonui Stankevičiui,

atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovei Irenai Baronienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R.S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 

              n u s t a t ė:

              pareiškėja teismo prašo iš atsakovo priteisti  turtinės žalos 69800 Lt, neturtinės žalos 270 000 Lt ir advokato pagalbos išlaidas. Paaiškino, kad savo vardu pirko besiribojančius 3,45 ha ir 3 ha žemės sklypus Liesonių k., Rokiškio r. Norėjo pasistatyti sodybą. Iki planuojamų statybų ji su vyru kapitališkai suremontavo keliuką. Įsirengė vandens telkinį. Dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos kaltės patyrė 69800 Lt turtinę žalą, nes tiek teko išleisti žemės sklypo sutvarkymui. Krūmų ir menkaverčių medžių iškirtimui išleista 7500 Lt, upelio vagos valymui, menkavertės augmenijos iškirtimui ir išvežimui išleista 2000 Lt, buvusios kolūkinės siloso tranšėjos demontavimui, atliekų išvežimui išleista 4600 Lt, kelio taisymui, grunto stumdymui, žvyro atvežimui, lyginimui, ir griovių įrengimui išleista 8300 Lt, miško sodinimui 1,8 ha plote išleista 6100 Lt, vandens telkinio iškasimui, 12600 kūb. m. žemių išmetimui išleista 37800 Lt, žemių lyginimui išleista 3000 Lt, tvarto griuvėsių išvežimui išleista 500 Lt. Nurodė, kad 3,45 ha žemės sklype buvo aptiktos buvusio pastato liekanos. Apie tai, kad žemės sklype yra buvę kitam savininkui priklausę pastatai, jokiame dokumente, kuriuos gavo nusipirkę sklypą, nebuvo parašyta. Perkant  žemės sklypą, vadovavosi oficialiais dokumentais. Vėliau išsiaiškino, kad pastatų likučiai priklauso J.P. J.P. buvo informuota, kad pastatų likučius pasiimtų, tačiau ji per nustatytą terminą to nepadarė. Tada ji kreipėsi į Rokiškio r. apylinkės teismą, kad įpareigotų  J.P. nutraukti nuosavybės valdymo pažeidimą ir pašalintų pastato liekanas. Rokiškio r. apylinkės teismas ieškinį atmetė, o J.P. priešieškinį patenkino. Teismas pripažino, kad Panevėžio AVA, pažeisdama LR žemės reformos įstatymo 9 str., 2002-11-13 sprendimu Nr. 27-86715-17719 nepagrįstai įjungė 6 arus žemės į K.S. atkurtą 3,45 ha žemės sklypą. Panevėžio apygardos teismas 2007-09-12 nutartimi Rokiškio r. apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme Panevėžio AVA pripažino savo klaidą. Teismas panaikino nuosavybės teises į 6 arus 3,45 ha žemės sklype. Dėl to negalėjo įrengti sodybos. Minėti 6 arai žemės ir pastato likučiai yra dviejų sklypų viduryje prie įrengto vandens telkinio. Dėl to, kad Panevėžio AVA darbuotojai neveikė pagal įstatymus, buvo padaryta ir neturtinė žala. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Sutriko įprastas šeimos ritmas, jautė nepatogumus, patyrė dvasinį sukrėtimą dėl vyro V.S. susirgimo. V.S. taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, o dėl patirtų  sukrėtimų susirgo nepagydoma liga, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

              Pareiškėjos atstovas prašo skundą tenkinti.

              Atsakovo atstovė teismo prašo pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Pareiškėja nepagrįstai prašo atlyginti žalą. Paaiškino, kad Panevėžio AVA Rokiškio r. žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, gavę patikslintą pareiškimą, 2007-11-14 nuvyko į vietą apžiūrėti pareiškėjos žemės sklypų. Nurodė, kad privažiuoti prie 3,45 ha žemės sklypo galima bendro naudojimo 14 m pločio keliu vakarinėje sklypo pusėje bei 6 m pločio bendro naudojimo keliu pietinėje sklypo pusėje. Atskiras 4 m pločio įrengtas įvažiavimas į 3,45 ha žemės sklypą nėra pažymėtas, nederintas su atitinkamomis institucijomis. Kūdra, kurios vieta ir plotas 2005-10-05 suderintas su atitinkamomis institucijomis, įrengtas ne buvusiame ginčo žemės sklype. Tvenkinys padidintas ir įrengtas be leidimo ir vandens telkinio parinkimo schemos suderinimo, savavališkai. Rastos dvi nedidelės 1,5-2 m aukščio iškirstų krūmų ir sukrautų šakų krūvelės šalia J.P. priklausančių pastatų. Minėtame sklype, kuris ribojasi su grioviu, savavališkai, be leidimo yra įrengtas kapitalinis statinys - užtvanka. Užtvenktas griovys užliejo kitoje pusėje esančią valstybinę žemę. Be leidimo iškastas tvenkinys praplatinant užtvenkto griovio vagą. Lyginant ir sklaidant gruntą, valstybinėje žemėje sugadinta natūrali pieva. Apžiūros metu vietoje buvo matyti, kad abiejuose su žemės sklypu besiribojančio griovio šlaituose yra iškirsti menkaverčiai krūmai. Tačiau pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos eina tik iki griovio vidurio. Savavališkai buvo iškirsti krūmai valstybinėje žemėje. Be to, žemės savininkai privalo prižiūrėti privačiame žemės sklype esančių griovių šlaitus. Pareiškėja nurodo, kad žemės sklype buvusiai siloso tranšėjai demontuoti išleista 4600 Lt, tačiau įrodymų, kad žemės sklype yra buvusi siloso tranšėja, nepateikė. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1,8 ha miškui sodinti išleido 6100 Lt, tačiau nenurodė, kuriame žemės sklype yra apsodinta 1,8 ha miško. Minėtame sklype nerasta pasodintų medžių. Pareiškėja teigė, kad tvarto griuvėsiams išvežti išleido 500 Lt, tačiau apžiūros metu vietoje buvo tik netvarkingai į krūvą suverstos tvarto liekanos. Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad minėti darbai buvo atlikti buvusiame ginčo sklype. Be to, mano, kad abejotina yra atliktų darbų lokalinė sąmata, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės tvarkymo darbai buvo atliekami 2006 m. gegužės-gruodžio mėnesiais, o lokalinė sąmata sudaryta pagal 2007 m. kovo mėnesio kainas. Be to, pareiškėja nuo 2005 m. lapkričio mėn. žinojo, kad jos sklype yra kitam asmeniui priklausantys pastatai. Pareiškėja, nesulaukusi Rokiškio r. apylinkės teismo sprendimo, savo rizika 2006 m. balandžio - gruodžio mėnesiais atliko žemės sklypų tvarkymo darbus. Dauguma pareiškėjos nurodytų darbų atlikti savavališkai, neturint reikalingų leidimų ir suderinimų, o pateikti dokumentai žalos ir jos dydžio neįrodo. Mano, kad pareiškėjos reikalavimai dėl neturtinės žalos nepagrįsti. 2002 m. atlikti grąžintino žemės sklypo projektavimo darbai  žalos nepadarė. Po to, kai pareiškėja 2005-09-07 įsigijo žemės sklypus, atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo padaryti žalą pareiškėjai. Pareiškėjai savo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose turi pakankamai vietos įsirengti poilsio sodybą. R.S. bus suformuotas trūkstamas 0,06 ha žemės sklypas.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta.

              Skundas atmestinas.

Dėl turtinės  žalos atlyginimo

              Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002-11-13 sprendimu Nr. 27-86715-17719 K.S. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį Rokiškio rajone Piepalių, Liesorių kaime. Pagal 2003-01-27 paveldėjimo teisės liudijimą minėtą žemės sklypą paveldėjo I.B. Ji 2005-09-07 pardavė pareiškėjai R.S. 3,45 ha žemės sklypą, esantį Rokiškio r. Liesorių kaime. Minėtame sklype buvo apgriuvęs pastatas. Pareiškėja R.S. 2006-03-30 kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J.P. dėl turto valdymo pažeidimo pašalinimo, o J.P. su priešieškiniu dėl iš dalies panaikinimo Panevėžio apskrities viršininko įsakymų 2002-04-25 Nr. 1151-ž ir 2002-11-13 Nr. 3449ž bei sprendimo 2002-11-13 Nr. 27-86715-17719, įpareigojimo Panevėžio apskrities viršininko administraciją patikslinti ginčo sklypo ribas, iš dalies panaikinimo 2003-01-27 paveldėjimo teisės liudijimo, iš dalies pripažinimo negaliojančia 2005-09-07 pirkimo –pardavimo sutartį tarp I.B. ir R.S. ir 2005-09-07 žemės sklypo perdavimo- priėmimo aktą. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimu R.S. ieškinys atmestas, o J.P. priešieškinys patenkintas.

              Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog dėl Panevėžio apskrities neteisėtų veiksmų, teismas panaikino nuosavybės teises į 6 arus 3,45 ha žemės sklypą, dėl to žlugo jos planas įrengti jaukią sodybą,  ji išleido daug lėšų, tvarkydama minėtą žemę.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos, kurios nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.  Iš šios teisės normos matyti, kad viena iš deliktinei atsakomybei atsirasti būtina sąlyga- žalą padariusio asmens kaltė- joje nenurodyta. Todėl pareiškėjos nurodytos žalos atlyginimui pakanka nustatyti kitų trijų sąlygų atlyginti turtinę žalą visumą, t.y. būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodyti pareigūnų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais aktais CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo prasme, ar  (pripažinus nurodytus veiksmus neteisėtais) pareiškėja patyrė turtinę žalą, numatytą CK 6.249 straipsnyje, ar tarp atsakovo veiksmų neteisėtumo ir pareiškėjos patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys CK 6.247 straipsnio taikymo prasme.

Nors Rokiškio rajono apylinkės teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija padarė klaidą, projektuojant K.S. žemės sklypą, neatsižvelgė, kad jame yra pastatai, neišsiaiškino jų priklausomybės, tačiau savo veiksmais pareiškėjai žalos nepadarė.

R.S. minėtą sklypą įsigijo pagal  2005-09-07 pirkimo- pardavimo sutartį. Ji teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš pirkdama žemės sklypą, buvo nuvažiavusi jo apžiūrėti, matė, kad jame yra apgriuvę pastatai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastatas, esantis minėtame žemės sklype Rokiškio rajone Liesonių kaime registruotas kaip J.P. nuosavybė. Šį pastatą ji paveldėjo po sutuoktinio J.P. mirties, kuris jį buvo įgijęs 1993-01-16 įvykusio aukciono metu. Žemės sklypo pirkimo metu pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš pateikto ieškinio atsakovei J.P. ir civilinėje byloje Nr. 2-9-504/2007 m/ esančios pretenzijos(b.l. 1, 12), pareiškėjai R.S. jau 2005-10-07 buvo žinoma, kad jos įsigytame sklype esantys statiniai priklauso J.P. Tačiau  pareiškėja R.S. nesikreipė į teismą dėl pirkimo- pardavimo sutarties panaikinimo. R.S. 2006-03-30 kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto valdymo pažeidimo pašalinimo, o J.P. kreipėsi į teismą priešieškiniu dėl iš dalies panaikinimo Panevėžio apskrities viršininko 2002-04-25 įsakymo, 2002-11-13 sprendimo, įpareigojimo patikslinti ginčo sklypą, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą  į 0,06 ha ploto sklypo dalį, iš  dalies panaikinimo 2005-09-07 pirkimo- pardavimo sutarties. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimu R.S. ieškinys atmestas, o J.P. priešieškinys patenkintas. LR CK 6.171 straipsnio taikymo požiūriu, reiškia, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 metų įsakymas ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo K.S. laikytini neteisėtais aktais. Tačiau LR CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Iš pareiškėjos skundo ir paaiškinimų matyti, kad, ji prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą sieja su patirtomis išlaidomis, atliekant įvairius darbus ginčo sklype, t.y. krūmų ir menkaverčių medžių iškirtimu, upelio vagos valymu, menkavertės augmenijos iškirtimu ir išvežimu, kolūkinės siloso tranšėjos demontavimu, atliekų išvežimu, grunto stumdymu, žvyro atvežimu, miško sodinimu, vandens telkinio iškasimu, ir kt. Pareiškėja nepateikė  jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala jai atsirado dėl Panevėžio apskrities pareigūnų neteisėtų veiksmų. Minėti darbai nėra susiję su iš dalies panaikintu Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu, todėl nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytos žalos ir pareigūnų veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad minėtame žemės sklype nurodyti darbai buvo atliekami 2006 metais, nors jai jau 2005 metais buvo žinoma, jog  šiame sklype yra statiniai, priklausantys kitam asmeniui. Iš pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties ( b.l. 16) matyti, kad iki pardavimo ir įsigijus sklypą, buvo nustatyta, jog šis sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl pareiškėja, nepakeitusi žemės naudojimo paskirties ir negalėjo pradėti poilsio sodybos įrengimo. Iš  pateiktos administracinės bylos matyti, kad R.S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad Liesonių kaime ant upelio, skiriančio valstybinės žemės sklypą ir  R.S. žemės sklypą, neturint projekto, leidimo, sutikimų dėl hidrotechninio įrenginio ( užtvankos) statybos, įrengtas tvenkinys. Šios aplinkybes buvo nustatytos ir teisme nagrinėjant administracinę bylą, tačiau R.S. administracinė byla  Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjo 2007-05-18 nutarimu buvo nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes minėtus darbus organizavo ir atliko  jos vyras V.S. Liudytojas A.Š. paaiškino, kad jis buvo vietoje, matė iškastą apie 70 arų prūdą, užtvenktą upelį, kelią, įrengtą naujoje vietoje, tačiau jokių leidimų tokiems darbams atlikti R.S. ir V.S. nepateikė. V.S. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė, nes jis sirgo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, pareiškėja prašo atlyginti žalą už neteisėtai atliktus darbus. Nors ji prašo priteisti 6100 Lt už miško sodinimą, tačiau miško želdinimo projekto ir leidimo dėl miško įveisimo ne miško žemėje teismui nepateikė. Taip pat nepateikė leidimo tvenkinio iškasimui. LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos nurodyta turtinė žala nepatenka į CK 6.249 str. 1 d. reguliavimo sritį, todėl ir šis aspektas lemia reikalavimo nepagrįstumą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio vidinio pasaulio patyrimais. Dvasinė skriauda, pasireiškianti vienu ar keletu iš išvardintų elementų turi būti nevienkartinio pobūdžio. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, atsižvelgiant į pakenkimo pobūdį ir trukmę. Būtina nustatyti ar veikimas, ar neveikimas sąlygojo pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja žemės sklypą įsigijo pagal pirkimo- pardavimo sutartį.  Ji įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nepakeitus žemės paskirties, įrengti sodybą nėra galimybės. Nors liudytoja I.B. paaiškino, kad prieš perkant minėtą žemės sklypą, jį apžiūrėjo tik V.S., tačiau  pati R.S. patvirtino, jog ji perkamą žemės sklypą apžiūrėjo ir matė jame  esančius statinius. Liudytoja I.B. paaiškino, kad ji neprisimenanti, ar pirkėjai jos klausė, kodėl plane nepažymėti visi objektai, tačiau surašant žemės pirkimo-pardavimo sutartį, R.S. statiniais, esančiais parduodamoje žemėje, nesidomėjo ir neklausinėjo, kieno tai nuosavybė. R.S., paaiškėjus, kad apie minėtus statinius nesuformuota namų valda, neprašė naikinti žemės pirkimo- pardavimo sutarties. Įvertinus pareiškėjos ir liudytojos paaiškinimus ir tai, kad nuo sutarties įregistravimo nepraėjus net mėnesiui, V.S. išsiuntė J.P. pretenziją dėl jai priklausančių pastatų, darytina išvada, kad jau  pirkimo- pardavimo metu V.S. ir R.S. žinojo, kad perkamame sklype yra statiniai ir kad jie I.B. nepriklausė. Nors pareiškėja teigia, kad, atsiradus J.P. namų valdai, žlugo svajonė įkurti sodybą ir dėl to padaryta moralinė žala, tačiau teismui ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apie poilsio sodybos kūrimą.  Ji dar  2005-11-22 kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administracijos Rokiškio žemėtvarkos skyrių, kad būtų suformuotas žemės sklypas apie J.P. priklausančius pastatus (civ. byla Nr.2-9-504/2007 I t.106 l). Nors žemės sklypo plane nebuvo pažymėti visi jame esantys objektai, tačiau, kaip matyti iš 2005-09-07 žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, šalys pareiškė, kad viena kitai jokių pretenzijų neturi. Pareiškėja pati pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, sudarant pirkimo- pardavimo sandorį. Pareiškėja pirko ne pirmą žemės sklypą, be to, toje pačioje vietoje buvo nusipirkusi dar du žemės sklypus, todėl darytina išvada, kad ji turėjo ir galėjo suprasti, jog  pirkdama žemės sklypą su statiniais gali turėti tam tikrų nepatogumų. Teismas pažymi, kad nors Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmų neteisėtumo faktas ir nustatytas civilinėje byloje Nr.2-9-504/2007 m., tačiau priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėto veiksmo ir pareiškėjos nurodytos žalos nenustatyta.

              Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Nepatenkinus pareiškėjos skundo, atmestinas pareiškėjos prašymas dėl  teismo išlaidų priteisimo.

              Vadovaudamasis LR ABTĮ 88 str. 1 p. teismas

n u s p r e n d ž i a:

              Pareiškėjos R.S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotam  asmeniui R.S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

              Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėja                            (parašas)                            Vaiva  Savickienė

Nuorašas tikras

Teisėja